žvejyba

Iki 700 litų bauda, dar keliasdešimt, keli šimtai ar net tūkstančiai litų papildomai priskaičuoti už žalą gamtai, įvertinant kiekvieną pagautą žuvį. Tai – kartais net kelis tūkstančius litų pasiekiančios išlaidos vietoje pelno – tokia brakonierių kasdienybė. Bet vyrai vis tiek rizikuoja, važiuoja į Pamarį iš visos Lietuvos ir tamsiu paros metu merkia tinklus į vandenį.Beveik kasdien – po reidą.

Pamario žvejai moka ne tik tinklus statyti, jais žuvį gaudyti, bet ir mašinas konstruoti. Tuo įsitikino LNK laidos „Ne vienas kelyje“ kūrybinė grupė, apsilankiusi Ventėje ir Kintuose. Pasakojimą apie auksarankius žiūrovai išvys sekmadienį 17 val. per LNK. Pasibaigus žiemos sezonui, vakarus žvejai praleidžia garažuose. Dirba po vieną, tylomis, slepia savo kūrinius, kad prasidėjus žiemai, ant ledo išvairuotų savo naują mašiną, nustebindamas ir konkurentus ir iš miestų atvykusius žvejus mėgėjus.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Trečiadienį Lietuvos televizijos „Krašto spalvos“ tiesiogiai transliuos nuo Kuršmarių ledo. Jis šiemet ypatingas: lygus kaip stiklas. Ledrogininkai džiaugiasi,o štai žvejams – apsnigtas geriau. Beje, sklinda kalbos, kad trečiadienį vakare Neringos meras Antanas Vinkus pasikvietė Palangos merą Šarūną Vaitkų stintų pažvejoti. Jei tai tiesa, JurasJankevičius žada patikrinti merų laimikius. Tačiau ledas ir stintos – ne vienintelė „Krašto spalvų“ tema.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių. Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba. Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.

Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo. Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.

Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas. Lietuvos žvejai pramanais vadina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiškais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna daugiau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke. Kainas didina tiekėjai Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc.

Šiemet gan anksti prie Lietuvos krantų pasirodžiusi stinta į pajūrį mėgėjus traukia iš visos šalies, praneša LTV „Panorama“. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad ne visi žvejai laikosi taisyklių, o mėgėjiška žvejyba neretai virsta versline. Tuo metu, kai dauguma žmonių po dienos darbų jau ruošiasi poilsiui, ant Palangos tilto gyvenimas tik prasideda.

Suomijos narai po ledu Sarajarvi ežere surengė įspūdingą spektaklį, imituodami tikrą žvejybą. Apie Vaaloje vykusį šį įspūdingą spektaklį-žvejybą suomiai ekstremalai sukūrė vaizdo klipą, kurį jau peržiūrėjo daugiau nei trys milijonai žmonių. Klipe suomių narai pademonstravo visą tikrosios žvejybos procesą nuo pat pasirengimo pradžios. Ir visa tai jie atliko po ledu, „aukštyn kojomis", kaip tai vyksta ledo ritulyje po vandeniu. Ekstremalas.lt siūlo pasižiūrėti šį įspūdingą suomių spektaklį.

Tai, ką matote, nufilmuota Saarijärvi ežere Suomijoje. Tiesa, žiūrint šį vaizdo siužetą smegenys nebespėja paskui akis, ir reikia šiek tiek laiko, kad suprastum, kas čia vyksta. Stebėkite oro burbulus, bus lengviau. Fishing under ice from Juuso Mettälä on Vimeo.

Iš vienos pusės – marios, iš kitos – jūra, tačiau dalis neringiškių skundžiasi, kad šviežios žuvies didžiosioms metų šventėms tenka važiuoti į Klaipėdą. Žvejai neslepia, kad šviežią laimikį labiau apsimoka parduoti urmu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pastarosiomis savaitėmis išplaukti į marias Neringos žvejams trukdė stiprūs vėjai. Tačiau šviežios žuvies per Kalėdas ir Naujųjų šventę sako tikrai nepritrūksią.

Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – jos labai skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Politikai siūlo žvejams mėgėjams gyvenimą palengvinti, įvedant naują elektroninių leidimų išdavimo tvarką. Jei Seimas pritars įstatymo pataisoms, leidimą žvejoti bus galima įsigyti internetu arba mobiliuoju telefonu. „Panoramos“ kalbintas žvejys panevėžietis Valentinas Morkūnas sako prie vandens telkinių ir rudenį praleidžiantis daug laiko, o vasarą su meškere išvis nesiskiriantis.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą.

Žvejas pagavo vienaakį rykliuką albinosą. Šis ciklopas susilaukė didžiulio dėmesio po to, kai buvo publikuotos jo nuotraukos, daugelis manė, kad tai tik Photoshop programos išdaigos. Tyrėjai patvirtino, kad rykliukas tikras. Tačiau, anot jų,  yra neįtikėtina, kad jis išgyveno. Jis dar visai jaunas, net neturi dantų.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Klaipėdos savivaldybė svarsto, ar tapti Žvejų aukciono valdytoja. To pageidauja viena iš žvejų asociacijų. Dalis žvejų tam nepritaria. Dalis žvejų sako, kad dabartinis aukciono valdytojas, žemės ūkio ministerija, turi didesnes galimybes plėsti aukciono infrastruktūrą. Daugiau kaip pusšešto milijono litų vertės žvejų aukcionas Klaipėdoje pastatytas prieš penkerius metus, kad žvejai laimikį parduotų geresnėmis kainomis, o miestiečiai turėtų šviežios žuvies.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas drauge ilsėjosi žvejodami ir net nardydami mylimiausioje šalies upėje Volgoje, skelbia naujienų agentūra RT. Po trumpos kelionės greitaeigiu kateriu D. Medvedevas ir V. Putinas pietvakarių Rusijos mieste Astrachanėje išsitraukė meškeres. D. Medvedevą lydėjo sėkmė – jam pasisekė sugauti vidutinio dydžio lydeką. Rusijos vadovai išbandė ir povandeninę žūklę.

Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.

Nemuno deltos regioninis parkas sulaukia vis daugiau turistų iš Europos. Į šį unikalų gamtos kampelį juos pritraukia ir pradėtos puoselėti senovinės žvejybos tradicijos bei pramoginė žvejyba. Beveik dviejų tūkstančių kvadratinių metrų Nemuno Deltos regioniniame parke daug lankytinų vietų, tačiau labiausiai turistus vilioja išvykos laivu nuo Mingės kaimo Atmatos, Skirvytės upėmis Kuršių marių link.

Jei kada svajojote nusipirki salą, veikiausiai mąstėte apie vietelę Bahamų salose ar Britanijos Mergelių salyne. Apie salelę prie Velso krantų turbūt nė nepagalvojote. Dabar yra puiki proga tai padaryti, nes nedidelis žemės lopinėlis parduodamas už tikrai įkandamą kainą. Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, Salio (Sully) sala yra vos už 400 metrų nuo Velso krantų ir parduodama tik už 95 tūkst. svarų sterlingų.

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC. Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.

Tikriausiai ne vienam teko matyti, kaip ,,žydi“ Baltijos vanduo. Kai kam gal tai gražu ar egzotiška, bet devynių aplink mūsų jūrą įsikūrusių šalių mokslininkams džiaugsmo tai tikrai nekelia, mat tas ,,žydėjimas“ – plika akimi matomas ženklas, kad mūsų jūra kenčia nuo užterštumo. Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė teigia, kad Baltijoje teršalų net daugiau, negu kitur.

Kol valstybei negrasina išorės priešai, brangią karinę techniką galima panaudoti pramogoms. Taip nusprendė kariškiai, žvejoti į Rusnės salą išsirengę tarnybiniu mikroautobusu ir sunkvežimiu, rašo „Lietuvos rytas“.Krašto apsaugos ministerijai priklausančiu transportu prie Skirvytės upės atvykę kariškiai buvo pastebėti praėjusį penktadienį po pietų. Kai žvejai kariškius pradėjo fotografuoti, šie privažiavo arčiau upės.

Švedijos žvejai praneša apie dramatišką žuvų skaičiaus sumažėjimą Hano įlankoje, Baltijos vandenyse rytinėje Pietų Švedijos pusėje. Specialistai kol kas nežino tokio reiškinio priežasčių. „Per porą praėjusių metų kažkas atsitiko Hano įlankos rajone. Jūros pakrantėse smarkiai sumažėjo žuvų, o ant sugautųjų vis dažniau aptinkama žaizdų", – Švedijos naujienų agentūra TT cituoja Skonės provincijos pietinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje vietinės administracijos atstovą  Johaną Wagnstromą.

LNK laida „Kažkas atsitiko“ praneša, kad Lietuvos anekdotų karalius Raimondas Šilanskas šiais metais išgyveno kone didžiausias savo gyvenimo dramas. Vos prieš mėnesį mylimiausias laisvalaikio pomėgis – žvejyba - Raimondui vos nekainavo gyvybės, o po kelių dienų jis su šeima pateko į šiurpią autokatastrofą! Raimundo žmonos vairuojamas automobilis buvo sumaitotas nepataisomai.

Pasinaudojus pasienyje su Rusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) naudojama stebėjimo sistema, Šilutės rajone, Skirvytės upėje, buvo sulaikytas brakonierius. Ketvirtadienį VSAT Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos pasieniečiai kartu su Šilutės aplinkos apsaugos pareigūnais per Naikupės stebėjimo bokšte įrengtą sienos su Rusija kontrolės sistemą Skirvytės upėje pastebėjo įtartiną asmenį.

Savaitgalį į pajūrį vėl suplūdo žvejai. Iš upių pasitraukus ledams, Pamario žvejai pagaliau stintas pradėjo gaudyti tinklais. Ankstų rytą žvejai traukia paskutinius tinklus su laimikiu. Į upių aukštupius neršti pajudėjusi stinta plūstelėjo į Skirvytės upę. Rusniškiai laimikiu džiaugiasi – abiejuose upės krantuose visą naktį žvejai traukė po kelias tonas šios žuvies. Agurkais kvepiančią žuvį, žvejai pradėjo gaudyti tik dabar, iš upių išėjus ledams.

Poledinės žūklės mėgėjai, dėl šviežiais agurkais kvepiančios stintos uodegos pasiryžę keltis prieš patekant saulei ir net išsimaudyti ledinėje marių properšoje. Nors puikiai supranta, ką daro ir koks pavojus gresia, jie vis tiek rizikuoja. Vakar įdienojus oras įšilo iki +7 (antrą dieną iš eilės), ledas iškorėjo, bet tai nė kiek negąsdino adrenalino ir stintų fanatikų. Jie lipo ant ledo gal paskutinio šiemet laimikio.

Lenkų studentai, pasiryžę dirbti sezono metu Aliaskoje ir kartu su kitais žvejoti lašišas, gali uždirbti 1000 dolerių (apie 2500 litų) per savaitę. Tiesa, tikėtina, kad darbas gali trukti iki 17 valandų per parą. Kitą savaitę darbdaviai iš Aliaskos ruošiasi kalbinti Rzeszow ir Yaroslavl miestų studentus įsidarbinti jų žuvies apdirbimo pramonės srityje dirbančiose kompanijose.

Neseniai pradėta rodyti BBC serija Human Planet („Žmonių planeta“) žadėjo šiuose trumpuose reportažuose parodyti įspūdingų momentų ir iš tikrųjų šį pažadą vykdo. Dviejuose filmukuose pamatysite žmonių, gyvenančių Arktyje kasdienybės akimirkas. Pirmajame reportaže Amos ir jo sūnus Karlas - Frederikas žvejoja povandeninėje žūklėje ir sugauna vieną nuostabiausių, gyvenančių po vandeniu butybių - Grenlandijos ryklį. Ši žuvis yra 4 metrų ilgio ir sveria apie pusę tonos.

Jei oras prastas ir mintys apie žvejybą kol kas nekelia entuziamo, galima pažvejoti ir neatsitraukus nuo kompiuterio, internete. Tokią galimybę siūlo „Discovery Education" virtualios žūklės žaidimas.

Spąstais stirną ir bebrą pagavęs Videniškių seniūnijos gyventojas turės sumokėti tūkstantinę baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros pareigūnai ketvirtadienį išsiaiškino, kad Videniškių seniūnijos gyventojas kilpa sugavo stirną ir grobį parsinešė į namus.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Baltijos jūroje žvejojančius Lietuvos žvejus pasiekė gera žinia – Europos Komisija kitąmet planuoja didinti menkių sugavimo kvotas. Tai leistų žvejams tikėtis ir didesnio uždarbio. Tačiau mažinami kitų žuvų sugavimai kai kuriuos žvejus vers gerokai paplušėti, kad išsilaikytų rinkoje, praneša LTV „Panorama“. Klaipėdos žvejų uostelis beveik tuščias – po savaitės pertraukos daugelis laivų išplaukė į jūrą, kiti skubiai ruošiasi. Tai ne vienintelė gera žinia šiomis dienomis pasiekusi žvejus.

Tyrimas atskleidė, kad Suši populiarumas atnešė į juodąją tunų rinką milijardus dolerių, kuomet vyriausybės bendradarbiauja su pramonės šakos atstovais nesibaimindami dėl šios žuvų rūšies išlikimo, rašoma psyorg.com. Septynis mėnesius trukęs tyrimas parodė, kad žvejai sąmoningai pažeidinėdavo oficialias leistinas normas, kad galėtų aprūpinti pelningą tunų rinką, kurioje dominuoja Japonija.

Tiems, kurie neabejingi ir žūklei, ir aviamodeliavimui, turėtų patikti būdas, kaip suderinti abu dalykus. Taip žvejoti – brangiau, nei paprasta meškere, bet ir įdomiau.

Japonai informavo, jog jie paleido 14 Kinijos jūreivių, kurie buvo sulaikyti praėjusią savaitę Rytų Kinijos jūroje. Kinijos žvejybinio tralerio kapitonas vis dar lieka Japonijoje. Tuo tarpu Kinija pareiškė protestą dėl ginčitynuose vandenyse įvykusio incidento, kai japonų pakrantės tarnybą sulaikė galimai Japonijos teritorijoje žvejojusį Kinijos laivą. Oficialusis Pekinas kritikuoja Japonijos veiksmus ir teigia, jog Kinijos žvejybinis laivas nepažeidė kaimyninės šalies teritorijos.

Pasirodo, egzistuoja tam tikro dažnio garsas, kurį išgirdę sliekai, dideliam meškeriotojų džiaugsmui, patys lenda iš žemės. Belieka tik susirinkti. Sako, kad šis garsas labai panašus į tą, kurį skleidžia sliekų ieškantys kurmiai.

Kai kurie klaipėdiečiai sunerimo, kad žvejai nebeprekiauja sugautomis žuvimis nei prie Danės upės krantinės, nei prie pramogų ir prekybos centro "Akropolis". Deja, bet jiems teks palaukti rudens, nes dabar visas priekrantėje sugautas žuvis suvalgo poilsiautojai, o žvejyba Baltijos jūroje uždrausta. Žvejų ir menkių poilsį kontroliuoja net karo lakūnai.

Dėl prasidėjusių vasaros karščių vandens telkiniuose pastebimas vandens „žydėjimas“, susidaro deguonies trūkumas ir gali prasidėti žuvų dusimas. Tam nemažą įtaką turi ir antropogeninis (žmogaus veiklos) poveikis kai dėl biogeninių medžiagų koncentracijos padidėjimo vandenyje, atšilus orui susidaro palankios sąlygos gausiam dumblių vystymuisi. Ypač ryškiai tai pastebima sekliose Kuršių mariose. Situaciją komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Sunkmetis ir noras pasipelnyti gausina brakonierių gretas. Anot aplinkosaugininkų, kiekvieno reido metu jie pagauna net po keliolika nelegalių žvejų. Žvejojama su tinklais, žeberklais ir net elektra. Aplinkosaugininkai pastebi, kad pastaruoju metu brakonieriai itin suįžulėjo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad gaudomos neršiančios žuvys, nežiūrima ir į jų dydį. „Tinklininkų nėra tiek daug, kiek meškeriotojų.

Žvejyba. Jūsų galvoje ką tik turėjo šmėstelėti viena mintis iš dviejų: arba atitrūkęs nuo darbų įsivaizdavote vieną didžiausių malonumų – save sėdintį prie upės su meškere rankose, arba pasijutote nuviltas: kodėl visi tą žvejybą taip sureikšmina? Kad ir ką begalvotumėte – vasara žvejybai tinkamiausias metas: žvejoti pigiau negu žiemą.

Tai, ką matote, buvo nufilmuota Meksikos įlankoje, už maždaug 70 kilometrų nuo Floridos krantų. Vienas kietas vyrukas pagavo nedidelį, bet vis dėlto ryklį. Kadangi jis kietas, drąsiai čiupo jį, kad iš nasrų ištrauktų kabliuką. Kuo tai baigėsi, pamatysite pabaigoje.

Dvi dienas Kuršių mariose vyko nuskendusių automobilių iškėlimo darbai - trečiadienį pasieniečiai ištraukė ir antrąją kovo mėnesį nuskendusią rusų žvejų mašiną. Juos iš vandens iškėlė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai ir Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Abu automobiliai važiuodami ledu įlūžo ir nuskendo prieš pusantro mėnesio. Pirmasis buvo ištrauktas antradienį.

Penktadienis – paskutinė diena, kai Pamario krašto žvejai dar gali žvejoti stintas Nemuno žemupyje. Tačiau žvejai sako vargu ar mesiantys tinklus, nes sunkiai pamena metus, kad stintų laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Kada uždrausti specializuotą stintų žvejybą Nemuno žemupyje, kasmet rekomenduoja mokslininkai prieš pat šių žuvelių nerštą. Šiemet tokia žvejyba uždraudžiama nuo šeštadienio.

Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi. EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.