xi jinpingas

Xi Jinpingas išreiškė susirūpinimą Kinijos kaimo vietovėse susidariusia padėtimi dėl COVID-19, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pranešimas pasirodė milijonams žmonių iš miestų keliaujant į savo gimtąsias vietas prieš artėjančias Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventes. Kinijos lyderis taip pat teisino savo nulinės tolerancijos COVIDui politiką, praėjusį mėnesį atšauktą dėl neigiamo poveikio ekonomikai ir visoje šalyje kilusių protestų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kinijos lyderiui Xi Jinpingui parašė laišką, kuriame jį kviečia derybų ir kuris Davose buvo perduotas Kinijos delegacijai, trečiadienį pareiškė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Nuo tada, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, V. Zelenskis ne kartą mėgino susisiekti su Xi Jinpingu, tikėdamasis, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį prieš susitikimą su aukšto rango Kinijos pareigūnu Ciuriche pareiškė, kad glaudus Vašingtono ir Pekino bendradarbiavimas ekonomikos klausimais yra gyvybiškai svarbus.  „Esant sudėtingoms pasaulio ekonomikos perspektyvoms, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms būtina glaudžiai bendradarbiauti dėl pasaulio makroekonomikos ir finansinių sąlygų“, – susitikimo pradžioje su Kinijos vicepremjeru Liu He teigė J. Yellen.

Autoritetingo JAV leidinio „Financial Times“ šaltiniai Kinijoje skelbia, kad šios šalies valdžia nežinojo apie Rusijos sumanymą surengti plataus masto karinę operaciją Ukrainoje. Manoma, kad dėl žvalgybos nesėkmės nuspėjant Rusijos veiksmus buvo pažemintas pareigose perspektyvus kinų politikas. Šaltinių teigimu, likus mėnesiui iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją vykusio Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimo metu pirmasis neatskleidė savo planų kaimyninės šalies atžvilgiu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį pareiškė, kad „vilties šviesa yra priešais mus“, kadangi Kinija po staigaus apribojimų panaikinimo susiduria su vis didėjančiu COVID-19 atvejų skaičiumi.  „Epidemijų prevencija ir kontrolė įžengia į naują etapą...Visi ryžtingai dirba, o vilties šviesa yra priešais mus“, – teigė Xi Jinpingas per televiziją transliuotame kreipimesi Naujųjų metų proga.

Kinija penktadienį paskyrė JAV ambasadorių Qin Gangą, garsėjantį griežtais pasisakymais prieš Vakarus, naujuoju užsienio reikalų ministru, pranešė valstybinė žiniasklaida.  56-erių Qin Gangas pakeitė Wang Yi, kuris nuo 2013 metų buvo Kinijos diplomatijos veidas. Nuo praėjusių metų Qin Gangas buvo aukščiausio rango Pekino atstovas Vašingtone, kuriam buvo pavesta atkurti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad norėtų stiprinti karinį bendradarbiavimą, ir pasveikino abiejų šalių pastangas kovoti su Vakarų įtaka. V. Putinas tikisi sustiprinti politinius ir karinius ryšius su Kinija, Vakarams taikant precedento neturinčias sankcijas dėl Maskvos išpuolio prieš Ukrainą. Maskvos puolimas Ukrainoje Pekinui yra opus klausimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu.  „Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį patvirtino, kad Taivanui bus parduota 180 mln. JAV dolerių (169 mln. eurų) vertės iš transporto priemonių paleidžiamų prieštankinių sistemų, pranešė Pentagonas – tai naujausias ginklų pardavimo sandoris tarp savarankiškos salos ir jos pagrindinės sąjungininkės.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį išvyko į Pekiną, kur ketina susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta tokiu metu, kai didžiuosiuose Kinijos miestuose tęsiasi didelio masto protestai prieš griežtas, kovai su COVID-19 valdžios pasitelktas priemones. Anksčiau antradienį Kinijos aukščiausioji saugumo institucija – valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisinių reikalų komisija – paragino „malšinti“ protestus.

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

uropos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis kitą savaitę vyks į Pekiną susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Europos pareigūnas. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas patvirtino laikraščio „Financial Times“ pranešimą ir sakė, kad apie gruodžio 1 dieną įvyksiantį vizitą bus oficialiai pranešta vėliau ketvirtadienį.

Nors JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos komunistų lyderis Xi Jinpingas spaudžia vienas kitam rankas, bet dviejų valstybių konkurencija niekur neišnyko. Kova tarp šių dviejų galių neseniai įsiplieskė technologijų srityje, kai JAV Kongresas rugpjūtį priėmė „CHIPS and Science“ (angl. Lustų ir mokslo) įstatymą, kuris spalio pradžioje buvo sustiprintas papildomais Joe Bideno administracijos veiksmais.

Savo brutaliu įsiveržimu į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė save ir savo parankinius karo nusikaltėliais – ir jie tai žino. Klausant Rusijos ekspertų ir politinių veikėjų kalbų, spaudos konferencijų bei interviu žiniasklaidoje, galima pajausti tvyrančią baimę atsidurti „tribunole“, kaip nutiko buvusios Jugoslavijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui, rašo „Politico“. Kremliaus karo mašinai stojant dėl aršių Ukrainos kontratakų, nykstant pergalės tikimybei ir augan...

Italijos vyriausybė pranešė, kad naujoji premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir priėmė jo kvietimą apsilankyti Kinijoje.  Indonezijos kurortinėje Balio saloje vykusiame G-20 susitikime Kinijos lyderis ir Italijos premjerė susitiko pirmą kartą. Šis Xi Jinpingo pasirodymas viršūnių susitikime buvo tik antrasis jo vizitas užsienyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Planuotas naujojo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas trečiadienį tebesitęsiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu buvo atšauktas, pranešė Dauningo gatvė. „Susitikimas buvo atšauktas dėl planavimo problemų“, – naujienų agentūrai AFP sakė premjero atstovė spaudai. Tai turėjo būti pirmasis toks lyderių susitikimas per beveik penkerius metus. Apie jį paskelbta antradienį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV lyderiui Joe Bidenui pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime, paskelbtame po daugiau kaip tris valandas trukusių vadovų derybų, surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje.

Per svarbų susitikimą Balyje, Indonezijoje, JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui pirmadienį pasakė, kad Kinijos „agresyvūs“ veiksmai prieš Taivaną kelia pavojų taikai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį baigė savo asmeninį susitikimą; jis truko tris valandas. Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose vykusiomis derybomis siekiama sustabdyti JAV ir Kinijos besitęsiančią priešpriešą, kad ji neperaugtų į konfliktą. J. Bideno prezidento kortežas išvyko iš susitikimo vietos po to, kai abu lyderiai išreiškė viltį, kad abi šalys gali išspręsti didėjančius nesutarimus.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad tikisi, kad prezidento Xi Jinpingo ir jo kolegos iš Jungtinių Valstijų Joe Bideno susitikimas prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą sugrąžins santykius „į įprastas vėžes“. Įprastinėje spaudos konferencijoje naujienų agentūros AFP paklausta, ko Kinija tikisi iš asmeninių derybų Balyje, užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning sakė, kad Pekinas siekia „abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo“ su...

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is antradienį Balyje, Indonezijoje sakė surengsiąs derybas su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu – tai bus pirmasis abiejų šalių lyderių susitikimas po daugelį metų trukusių pašlijusių santykių. „Į šią diskusiją žengiame geranoriškai. Šiai diskusijai nėra jokių išankstinių sąlygų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje, pranešė valstybinė televizija CCTV. Remiantis valstybine žiniasklaida, kuri transliavo XI Jinpingo atvykimą į Balio salą, jo lėktuvas nusileido apie 15 val. 5 min. vietos (9 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Pasibaigus Šaltajam karui Vakaruose netrūko įvairiausio plauko teorijų apie istoriją ir tarptautinius santykius. Nors aplinkybės ir pagrindiniai veikėjai kinta, pasaulinė geopolitinė drama nuolat tęsiasi: siekiant paaiškinti ir nuspėti valstybių elgesį, į akistatą stoja realizmo ir liberalizmo šalininkai, akademikai diskutuoja, ar pasaulio laukia istorijos pabaiga, civilizacijų susidūrimas, o gal visai kas kita.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė sieksiąs nustatyti „raudonąsias linijas“ įtemptuose JAV santykiuose su Pekinu, kai surengs svarbias derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. J. Bidenas sakė, kad į pirmadienio susitikimą Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių renginio kuluaruose eina sustiprėjęs po netikėtos Demokratų partijos sėkmės kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose buvo prognozuota, kad jie smarkiai pralaimės.

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį patvirtino, kad lapkričio 14–17 dienomis Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime dalyvaus šalies prezidentas Xi Jinpingas. Lapkričio 17–19 dienomis jis lankysis Tailande, kur dalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupės aukščiausiojo lygio susitikime.

Joe Bidenas lapkričio 14 dieną Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Tai bus pirmosios jųdviejų tiesioginės derybos nuo tada, kai JAV lyderis tapo prezidentu. „Lyderiai aptars pastangas išsaugoti ir stiprinti bendravimo linijas“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Prezidentas Xi Jinpingas, ką tik užsitikrinęs istorinę trečiąją kadenciją kaip Kinijos lyderis, yra nusiteikęs triumfuojančiai grįžti į pasaulinę areną kitą savaitę vyksiančiame svarbiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai, po kurių paaiškės, ar demokratai ir jų prezidentas Joe Bidenas toliau galės toliau sėkmingai vykdyti savo programą. Vienas iš esminių klausimų – ar JAV toliau aktyviai rems Ukrainą, nes kai kurie respublikonų kandidatai per rinkimų kampaniją tvirtino, kad jiems atėjus į valdžią, JAV nebeskirs nė cento paramos Ukrainai.

Kinijoje aušta nauja era. Nors Xi Jinpingas valdo jau dešimtmetį, jo nauji žingsniai rodo, kas laukia vienos galingiausių pasaulio valstybių. Sulaužęs ne vieną tradiciją, Xi apsistatė save lojaliais bei paklusniais žmonėmis ir parodė, kad gavo tiek galios, kiek pasaulis nematė nuo Mao Dzedongo laikų. Situaciją Kinijoje naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėtų apsilankyti Saudo Arabijoje, pranešė karalystės užsienio reikalų ministras praėjus kelioms dienoms po to, kai daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės lyderis užsitikrino trečiąją kadenciją. Po derybų su kolega iš Kinijos Wang Yi, diplomatijos vadovas princas Faisalas bin Farhanas pasidžiaugė „istoriniais bei tvirtais santykiais“ tarp turtingosios naftos eksportuotojos ir Pekino.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas ir Vašingtonas turi „rasti būdų, kaip sugyventi“, kad užtikrintų taiką ir vystymąsi pasaulyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, jam pradedant precedento neturinčią trečiąją kadenciją valdžioje. Pastaraisiais metais Kinija ir Jungtinės Valstijos nesutaria įvairiais klausimais – nuo Pekino vis agresyvesnės pozicijos savivaldaus Taivano atžvilgiu iki represijų Honkonge ir įtariamų teisių pažeidimų Sindziange.

Taivano užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Xi Jinpingui užsitikrinus trečią kadenciją valdžioje, Pekinas tikriausiai dės daugiau pastangų, kad perviliotų savo pusėn paskutinius likusius Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus, Kinijos pareigūnams vis aktyviau norint pademonstruoti ištikimybę prezidentui. Savaitgalį pasibaigusiame svarbiame Kinijos komunistų lyderių susitikime Xi Jinpingas įtvirtino savo, kaip įtakingiausio šalies lyderio nuo Mao Zedongo laikų, statusą.

Rusija kaltina Ukrainą „nešvarios bombos“ kūrimu. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas ieško būdo pabaigti karą Ukrainoje? Tuo metu Jungtinė Karalystė ir vėl turi naują premjerą. Ką atneš jauniausias istorijoje, pirmasis kilęs iš Azijos, pirmasis ne baltaodis ministras pirmininkas Rishi Sunakas? Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria svarbiausius pastarosios savaitės pasaulio įvykius.

Kinijos juanio kursas antradienį smuko į žemiausią lygį per 15 metų JAV dolerio atžvilgiu, investuotojams sunerimus, kai prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos vadovo kadenciją ir paaukštino kai kuriuos savo artimiausius Komunistų partijos sąjungininkus, taip įtvirtindamas savo, kaip galingiausio šalies vadovo nuo Mao Zedongo laikų, poziciją. Žemyninio juanio, kuris nėra laisvai konvertuojamas ir kurio kurso svyravimai yra ribojami iki 2 proc.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį baigiantis šalies Komunistų partijos suvažiavimui atrodė visiškai įtvirtinęs savo valdžią ir užsitikrinęs beprecedentę trečią kadenciją. Savaitę Pekine vykusio suvažiavimo pabaigoje partijos delegatai patvirtino didelius vadovybės pakeitimus, pagal kuriuos traukiasi virtinė aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant premjerą Li Keqiangą. Tai reiškia, kad Xi Jinpingas gali paskirti naujų sąjungininkų.

Šį savaitgalį baigsis Kinijos 20-asis kongresas, kuriame ant kortos pastatytas ne vien prezidento Xi Jinpingo siekis užsitikrinti istorinę trečiąją Komunistų partijos vadovo kadenciją. Partijos elitinių organų sudėtis ir pagrindinės frazės bus kruopščiai išnagrinėtos, siekiant nustatyti visą Xi Jinpingo kampanijos, kuria jis siekia tapti galingiausiu Kinijos vadovu nuo Mao Zedongo laikų, mastą.

Kinijoje vyksta istoriniu vadinamas Komunistų partijos kongresas. Į daugiau nei 2000 delegatų kreipęsis Kinijos lyderis Xi Jinpingas nė žodžiu neužsiminė apie Rusijos karą Ukrainoje ar jo pasekmes. Savaitę vyksiantį kongresą turėtų vainikuoti Xi Jinpingui patikėta dar viena penkerių metų kadencija komunistų partijos vadovo poste. 2340 delegatų – tiek jų dalyvauja kartą per penkerius metus rengiamame Komunistų partijos kongrese.

Pagrindine Kinijoje vykstančio šalies Komunistų partijos suvažiavimo tema tampa tęstinumas, o ne permainos. Sekmadienį prasidėjęs ir savaitę truksiantis suvažiavimas lyderiu turėtų vėl paskirti Xi Jinpingą, patvirtinti įsipareigojimą jo politikai ateinantiems penkeriems metams ir, galbūt, dar labiau paaukštinti jo statusą, padarant jį vienu galingiausių vadovų per Kinijos dabartinę istoriją.

Kinijos lyderiams besirenkant į svarbų partijos kongresą, antradienį laukiama žinios apie mažiausią ketvirčio augimą nuo 2020-ųjų, šalies ekonomikai šlubuojant dėl koronaviruso suvaržymų bei nekilnojamojo turto krizės. Trečiojo ketvirčio rezultatai, drauge su kitais ekonominiais rodikliais, bus atskleisti savaitės trukmės politinio susitikimo, kuriame prezidentas Xi Jinpingas turėtų būti paskirtas istorinei trečiajai kadencijai, viduryje.

Visi, kurie nors kartą yra buvę santykiuose, žino, kad kai kurios dienos būna geros, o kai kurios – blogos. Nors pasitikėjimas ir pagarba yra sveikų santykių pagrindas, laikas jau ne kartą parodė, kad toksiški ir nauda paremti ryšiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Kartais jie gali trukti netgi ilgiau už sveikuosius.

Kinijos interneto cenzoriai penktadienį pašalino praktiškai visas nuorodas į pranešimus apie Pekine įvykusį retą protestą, kai buvo smerkiami prezidentas Xi Jinpingas ir šalies politika dėl COVID-19. Pekine paskelbta aukšto laipsnio parengtis dėl bet kokių galimų trikdžių per sekmadienį prasidėsiantį svarbų Komunistų partijos suvažiavimą, kuriame Xi Jinpingas turėtų užsitikrinti istorinę trečią kadenciją.

Tarpžemyninės raketos, dezinfekavimo robotai ir Mėnulio gabalėlis – tokiais didžiulės parodos eksponatais Kinijos komunistų partija trečiadienį liaupsino savo dešimtmečio pasiekimus valdant prezidentui Xi Jinpingui. Tūkstančiai žmonių plūsta į Xi Jinpingo „Naujos eros“ parodą Pekine, atidarytą kelios dienos prieš partijos suvažiavimą, turintį suteikti prezidentui beprecedentę trečią kadenciją.

Kinijos komunistų partija sekmadienį pranešė, kad išrinko visus delegatus, dalyvausiančius spalio 16 dieną prasidedančiame svarbiame politiniame susitikime, per kurį prezidentas Xi Jinpingas, kaip spėjama, užsitikrins beprecedentę trečiąją kadenciją. Du kartus per dešimtmetį rengiamame suvažiavime taip pat paaiškės, kaip pasikeis Politinio biuro – įtakingo partijos sprendimų priėmimo organo – sudėtis.

Praėjusį ketvirtadienį Uzbekistano mieste Samarkande susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Tai pirmasis jų susitikimas nuo karo Ukrainoje pradžios. Nors po susitiko abi pusės kalbėjo apie stiprią partnerystę, o Kinija pabrėžė, kad kartu su Rusija kuria „naują, teisingesnę pasaulio tvarką“, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekspertai Auronius Ažubalis ir Marius Laurinavičius teigė visaip kitaip.

Vladimiras Putinas turėtų atsiprašyti Xi Jinpingo, už tai, kad į rugsėjo 15 dienos susitikimą su Kinijos lyderiu Uzbekistano mieste Samarkande jis atnešė nesėkmės dvasią. Šį pažeminimo dvelksmą sukėlė Rusijos nesėkmės kare su Ukraina, kurį V. Putinas pats pasirinko pradėti. V. Putino puolimą apsunkina ir prastas laikas. Dar vasarį, Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną, V. Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė apie „beribę“ jųdviejų šalių draugystę.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį griežtai perspėjo Kiniją bei Rusiją ir išreiškė optimizmą dėl Amerikos ekonomikos atsigavimo, tačiau daugelį nustebino vengimu aiškiai nurodyti, ar sieks antrosios kadencijos. Duodamas retą, išsamų interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“, J. Bidenas nepatvirtino Baltųjų rūmų nekart išsakytos pozicijos, kad jis 2024-aisiais tikrai vėl kandidatuos į prezidento postą.