xi jinpingas

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasidžiaugė savo aljanso tvirtumu, kinų vadovui vykstant į Maskvą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas su tarptautinėje izoliacijoje atsidūrusiu Rusijos prezidentu. Xi Jinpingas savo vizitą apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“, nors Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl, jų nuomone, tylaus Rusijos karo Ukrainoje palaikymo ir diplomatinės priedangos.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per kitą savaitę Maskvoje vyksiančias derybas pasirašys susitarimą, kuriuo bus pradėta dvišalių ryšių „nauja era“, penktadienį pranešė vienas Kremliaus pareigūnas. „Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Kremlius paskelbė, kad kovo 20-22 dienomis Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Skelbiama, kad vyksiančių derybų metu bus aptarti šalių partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimai. Taip pat Rusijos atstovai pažymi, kad Xi Jinpingas Rusijoje lankysis sulaukęs asmeninio V. Putino kvietimo. Anksčiau JAV leidinys WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“.  „Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbė...

  Kinijos lyderis Xi Jinpingas planuoja kelionę į Maskvą ir virtualų pokalbį su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį skelbia leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ). WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas kitą savaitę planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu. Tai būtų pirmasis jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi leidinys. Pekinas oficialiai nekomentuoja šių pranešimų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį savo pirmojoje kalboje nuo istorinės trečiosios kadencijos pradžios pabrėžė, kad reikia stiprinti nacionalinį saugumą. Praėjusią savaitę Xi Jinpingas tapo įtakingiausiu Kinijos vadovu per kelias kartas, kai buvo perrinktas dar penkeriems metams vadovauti daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei. Trečia jo kadencija neturi precedento.

Li Qiangas, vienas patikimiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo sąjungininkų, šeštadienį buvo patvirtintas premjeru, kinų lyderiui stiprinant savo įtaką aukščiausiems šalies vadovams. Li Qiangas, buvęs Šanchajaus partijos vadovas, kuris praėjusį pavasarį prižiūrėjo du mėnesius trukusį įtemptą miesto uždarymą dėl koronaviruso protrūkio, šalies parlamento posėdyje buvo paskirtas kadenciją baigiančio premjero Li Keqiango įpėdiniu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasveikino Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) pradedant trečiąją kadenciją Kinijos vadovo poste ir pasidžiaugė stiprėjančiais abiejų šalių ryšiais. „Brangus drauge, priimkite nuoširdžius sveikinimus jūsų perrinkimo proga“, – sakoma V. Putino pareiškime, kurį išplatino Kremlius. „Rusija labai vertina Jūsų asmeninį indėlį stiprinant ryšius... ir strateginį bendradarbiavimą tarp mūsų tautų“, – priduriama jame.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį užtvirtino savo trečiąją kadenciją, o tai vainikavo jo iškilimą tapus galingiausiu šalies vadovu per kelias kartas. Kinijos parlamentas šalies vadovu jį paskyrė po to, kai spalį Xi Jinpingas dar penkeriems metams užsitikrino Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininko postą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sakydamas kalbą metinės politinės konferencijos delegatams, pasmerkė JAV vadovaujamą „Kinijos slopinimą“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Jungtinių Valstijų vadovaujamos Vakarų šalys vykdo įvairiapusį Kinijos sulaikymą, apsuptį ir slopinimą, ir tai nulėmė beprecedenčius sunkius iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė Xi Jinpingas.

JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas. Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas. „Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną. „Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.

Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka bei Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“. Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įdėmiai stebi Rusijos patirtį kare Ukrainoje ir „prablaivėjo nuo to, ką išvydo“, interviu „CBS News“ pasakojo JAV centrinės žvalgybos agentūros vadas Williamas Burnsas. „Aš manau, kad nėra jokio užsienio lyderio, kuris įdėmiau būtų stebėjęs Vladimiro Putino patirtį Ukrainoje, karo eigą, negu Xi Jinpingas. Aš manau, kad daugeliu atvejų jis buvo sunerimęs ir „išblaivintas“ dėl to, ką pamatė.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, skelbia „The Wall Street Journal“.  „SkyNews“, cituodama „The Wall Street Journal“, sako, kad Xi Jinpingas ruošiasi aplankyti Maskvą ir tai gali padaryti artimiausiais mėnesiais.  Vienas iš šaltinių tvirtino, kad Kinijos lyderis kartu su V. Putinu surengs viršūnių susitikimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo Kinija, kad Pekinas yra atsakingas už taikos įtvirtinimą pasaulyje, todėl ragina neremti Rusijos, kuri pradėjo karą Ukrainos teritorijoje. Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.

Pekinas ketvirtadienį pasmerkė JAV prezidento Joe Bideno „itin neatsakingas“ pastabas, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susiduria su „didžiulėmis problemomis“. „Tokia JAV retorika yra itin neatsakinga ir prieštarauja elementariam diplomatiniam etiketui“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad jo Kinijos kolega Xi Jinpingas susiduria su „didžiulėmis problemomis“, įskaitant trapią ekonomiką. Interviu „PBS NewsHour“ J. Bidenas teigė, kad Kinijos galimybes konfrontuoti su Jungtinėmis Valstijomis riboja būtinybė apsaugoti tarptautinę prekybą ir kad pats Xi Jinpingas yra nepavydėtinoje padėtyje.

Xi Jinpingas išreiškė susirūpinimą Kinijos kaimo vietovėse susidariusia padėtimi dėl COVID-19, pranešė valstybinė žiniasklaida. Pranešimas pasirodė milijonams žmonių iš miestų keliaujant į savo gimtąsias vietas prieš artėjančias Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių šventes. Kinijos lyderis taip pat teisino savo nulinės tolerancijos COVIDui politiką, praėjusį mėnesį atšauktą dėl neigiamo poveikio ekonomikai ir visoje šalyje kilusių protestų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kinijos lyderiui Xi Jinpingui parašė laišką, kuriame jį kviečia derybų ir kuris Davose buvo perduotas Kinijos delegacijai, trečiadienį pareiškė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Nuo tada, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, V. Zelenskis ne kartą mėgino susisiekti su Xi Jinpingu, tikėdamasis, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen trečiadienį prieš susitikimą su aukšto rango Kinijos pareigūnu Ciuriche pareiškė, kad glaudus Vašingtono ir Pekino bendradarbiavimas ekonomikos klausimais yra gyvybiškai svarbus.  „Esant sudėtingoms pasaulio ekonomikos perspektyvoms, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms būtina glaudžiai bendradarbiauti dėl pasaulio makroekonomikos ir finansinių sąlygų“, – susitikimo pradžioje su Kinijos vicepremjeru Liu He teigė J. Yellen.

Autoritetingo JAV leidinio „Financial Times“ šaltiniai Kinijoje skelbia, kad šios šalies valdžia nežinojo apie Rusijos sumanymą surengti plataus masto karinę operaciją Ukrainoje. Manoma, kad dėl žvalgybos nesėkmės nuspėjant Rusijos veiksmus buvo pažemintas pareigose perspektyvus kinų politikas. Šaltinių teigimu, likus mėnesiui iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją vykusio Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimo metu pirmasis neatskleidė savo planų kaimyninės šalies atžvilgiu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį pareiškė, kad „vilties šviesa yra priešais mus“, kadangi Kinija po staigaus apribojimų panaikinimo susiduria su vis didėjančiu COVID-19 atvejų skaičiumi.  „Epidemijų prevencija ir kontrolė įžengia į naują etapą...Visi ryžtingai dirba, o vilties šviesa yra priešais mus“, – teigė Xi Jinpingas per televiziją transliuotame kreipimesi Naujųjų metų proga.

Kinija penktadienį paskyrė JAV ambasadorių Qin Gangą, garsėjantį griežtais pasisakymais prieš Vakarus, naujuoju užsienio reikalų ministru, pranešė valstybinė žiniasklaida.  56-erių Qin Gangas pakeitė Wang Yi, kuris nuo 2013 metų buvo Kinijos diplomatijos veidas. Nuo praėjusių metų Qin Gangas buvo aukščiausio rango Pekino atstovas Vašingtone, kuriam buvo pavesta atkurti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas penktadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad norėtų stiprinti karinį bendradarbiavimą, ir pasveikino abiejų šalių pastangas kovoti su Vakarų įtaka. V. Putinas tikisi sustiprinti politinius ir karinius ryšius su Kinija, Vakarams taikant precedento neturinčias sankcijas dėl Maskvos išpuolio prieš Ukrainą. Maskvos puolimas Ukrainoje Pekinui yra opus klausimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Kremlius, Rusijai siekiant stiprinti santykius su Pekinu.  „Bus labai svarbu apsikeisti nuomonėmis apie opiausias regionines problemas: tas, kurios yra artimesnės mums, Rusijai, ir tas, kurios yra artimesnės Kinijai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas trečiadienį patvirtino, kad Taivanui bus parduota 180 mln. JAV dolerių (169 mln. eurų) vertės iš transporto priemonių paleidžiamų prieštankinių sistemų, pranešė Pentagonas – tai naujausias ginklų pardavimo sandoris tarp savarankiškos salos ir jos pagrindinės sąjungininkės.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis antradienį išvyko į Pekiną, kur ketina susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Vizitas vyksta tokiu metu, kai didžiuosiuose Kinijos miestuose tęsiasi didelio masto protestai prieš griežtas, kovai su COVID-19 valdžios pasitelktas priemones. Anksčiau antradienį Kinijos aukščiausioji saugumo institucija – valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisinių reikalų komisija – paragino „malšinti“ protestus.

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

uropos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis kitą savaitę vyks į Pekiną susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas Europos pareigūnas. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas patvirtino laikraščio „Financial Times“ pranešimą ir sakė, kad apie gruodžio 1 dieną įvyksiantį vizitą bus oficialiai pranešta vėliau ketvirtadienį.

Nors JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos komunistų lyderis Xi Jinpingas spaudžia vienas kitam rankas, bet dviejų valstybių konkurencija niekur neišnyko. Kova tarp šių dviejų galių neseniai įsiplieskė technologijų srityje, kai JAV Kongresas rugpjūtį priėmė „CHIPS and Science“ (angl. Lustų ir mokslo) įstatymą, kuris spalio pradžioje buvo sustiprintas papildomais Joe Bideno administracijos veiksmais.

Savo brutaliu įsiveržimu į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė save ir savo parankinius karo nusikaltėliais – ir jie tai žino. Klausant Rusijos ekspertų ir politinių veikėjų kalbų, spaudos konferencijų bei interviu žiniasklaidoje, galima pajausti tvyrančią baimę atsidurti „tribunole“, kaip nutiko buvusios Jugoslavijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui, rašo „Politico“. Kremliaus karo mašinai stojant dėl aršių Ukrainos kontratakų, nykstant pergalės tikimybei ir augan...

Italijos vyriausybė pranešė, kad naujoji premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir priėmė jo kvietimą apsilankyti Kinijoje.  Indonezijos kurortinėje Balio saloje vykusiame G-20 susitikime Kinijos lyderis ir Italijos premjerė susitiko pirmą kartą. Šis Xi Jinpingo pasirodymas viršūnių susitikime buvo tik antrasis jo vizitas užsienyje nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Planuotas naujojo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas trečiadienį tebesitęsiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu buvo atšauktas, pranešė Dauningo gatvė. „Susitikimas buvo atšauktas dėl planavimo problemų“, – naujienų agentūrai AFP sakė premjero atstovė spaudai. Tai turėjo būti pirmasis toks lyderių susitikimas per beveik penkerius metus. Apie jį paskelbta antradienį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį JAV lyderiui Joe Bidenui pasakė, kad jo šalis yra labai susirūpinusi dėl padėties Ukrainoje, nurodoma kinų užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Prezidentas Xi [Jinpingas] pabrėžė, kad Kinija yra itin susirūpinusi dėl dabartinės padėties Ukrainoje“, – sakoma Pekino pranešime, paskelbtame po daugiau kaip tris valandas trukusių vadovų derybų, surengtų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose Indonezijoje.

Per svarbų susitikimą Balyje, Indonezijoje, JAV prezidentas Joe Bidenas savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui pirmadienį pasakė, kad Kinijos „agresyvūs“ veiksmai prieš Taivaną kelia pavojų taikai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį baigė savo asmeninį susitikimą; jis truko tris valandas. Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose vykusiomis derybomis siekiama sustabdyti JAV ir Kinijos besitęsiančią priešpriešą, kad ji neperaugtų į konfliktą. J. Bideno prezidento kortežas išvyko iš susitikimo vietos po to, kai abu lyderiai išreiškė viltį, kad abi šalys gali išspręsti didėjančius nesutarimus.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad tikisi, kad prezidento Xi Jinpingo ir jo kolegos iš Jungtinių Valstijų Joe Bideno susitikimas prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą sugrąžins santykius „į įprastas vėžes“. Įprastinėje spaudos konferencijoje naujienų agentūros AFP paklausta, ko Kinija tikisi iš asmeninių derybų Balyje, užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning sakė, kad Pekinas siekia „abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo“ su...

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is antradienį Balyje, Indonezijoje sakė surengsiąs derybas su savo kolega iš Kinijos Xi Jinpingu – tai bus pirmasis abiejų šalių lyderių susitikimas po daugelį metų trukusių pašlijusių santykių. „Į šią diskusiją žengiame geranoriškai. Šiai diskusijai nėra jokių išankstinių sąlygų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje, pranešė valstybinė televizija CCTV. Remiantis valstybine žiniasklaida, kuri transliavo XI Jinpingo atvykimą į Balio salą, jo lėktuvas nusileido apie 15 val. 5 min. vietos (9 val. 5 min. Lietuvos) laiku.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Pasibaigus Šaltajam karui Vakaruose netrūko įvairiausio plauko teorijų apie istoriją ir tarptautinius santykius. Nors aplinkybės ir pagrindiniai veikėjai kinta, pasaulinė geopolitinė drama nuolat tęsiasi: siekiant paaiškinti ir nuspėti valstybių elgesį, į akistatą stoja realizmo ir liberalizmo šalininkai, akademikai diskutuoja, ar pasaulio laukia istorijos pabaiga, civilizacijų susidūrimas, o gal visai kas kita.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė sieksiąs nustatyti „raudonąsias linijas“ įtemptuose JAV santykiuose su Pekinu, kai surengs svarbias derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. J. Bidenas sakė, kad į pirmadienio susitikimą Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių renginio kuluaruose eina sustiprėjęs po netikėtos Demokratų partijos sėkmės kadencijos vidurio rinkimuose, kuriuose buvo prognozuota, kad jie smarkiai pralaimės.

Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį patvirtino, kad lapkričio 14–17 dienomis Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime dalyvaus šalies prezidentas Xi Jinpingas. Lapkričio 17–19 dienomis jis lankysis Tailande, kur dalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupės aukščiausiojo lygio susitikime.

Joe Bidenas lapkričio 14 dieną Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. Tai bus pirmosios jųdviejų tiesioginės derybos nuo tada, kai JAV lyderis tapo prezidentu. „Lyderiai aptars pastangas išsaugoti ir stiprinti bendravimo linijas“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Prezidentas Xi Jinpingas, ką tik užsitikrinęs istorinę trečiąją kadenciją kaip Kinijos lyderis, yra nusiteikęs triumfuojančiai grįžti į pasaulinę areną kitą savaitę vyksiančiame svarbiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.