xi jinpingas

Kinijos lyderis Xi Jinpingas nedalyvavo bendroje 11 šalių vadovų vakarienėje dėl delegacijos nariams nustatytų COVID-19 taisyklių. Maža to, jis netgi privertė užsidėti respiratorių Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, kuris yra žinomas dėl savo koronaviruso grėsmės neigimo.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Rugsėjo 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas Samarkande susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu“, – pranešė kinų transliuotojas CCTV. Derybos vyks Uzbekistano Samarkando mieste, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį pirmą kartą akis į akį susitiks su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimas rengiamas kelios dienos po Europos Sąjungos perspėjimo, kad derybos dėl Irano ir JAV sugrąžinimo į susitarimą dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo atsidūrė aklavietėje.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitiks su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Uzbekistane vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Samarkando mieste rugsėjo „15-osios popietę vietos laiku prezidentas Xi Jinpingas susitiks su Baltarusijos prezidentu Lukašenka“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Samarkande vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą. Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas drauge su kitų Azijos šalių lyderiais ketvirtadienį renkasi Uzbekistano mieste Samarkande į regiono viršūnių susitikimą, vadinamą iššūkiu Vakarų įtakai pasaulyje. Prie Xi Jinpingo ir V. Putino prisidės Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir dar kelių valstybių lyderiai. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas Samarkande – senovinio Šilko kelio stotelėje – vyks dvi dienas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, trečiadienį atvykęs į Kazachstaną per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios, įsipareigojo remti kaimyninės šalies nepriklausomybę. Savo komentarus kinų lyderis išsakė besiruošdamas kitą dieną susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Judviejų labai laukiamas susitikimas turi įvykti kaimyniniame Uzbekistane, Maskvai patyrus nesėkmių per karą prieš Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį atskrido į buvusį sovietinį Kazachstaną, pranešė šalies sostinėje Nur Sultane esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.   Tai pirmoji komunistinės Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš šios savaitės kelionę Centrinėje Azijoje antradienį pažadėjo „ginti bendrą saugumą“ su Kazachstanu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Xi Jinpingo valstybiniai vizitai į Kazachstaną ir Uzbekistaną bus pirma jo užsienio kelionė nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Kelionė truks nuo trečiadienio iki penktadienio.

Šiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos nuomonės dažnai išsiskiria. Tačiau kalbant apie Taivaną, bent jau vienu aspektu, jų požiūriai sutampa. Abiejų valstybių pareigūnai sutinka, kad šios savivaldą turinčio salos status quo pavojingai kinta, nors Kinija toliau Taivaną laiko savo teritorija, o salos demokratijos klestėjimą palaiko JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Kinijos kariai vyks į Rusiją dalyvauti bendrose karinėse pratybose, pranešė kinų gynybos ministerija. Pekinas ir Maskva palaiko glaudžius ryšius gynybos srityje, o Kinija yra sakiusi, kad nori pakelti dvišalius santykius „į aukštesnį lygį“, nors Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos ir ji plačiai smerkiama dėl karo Ukrainoje.

Jau daugiau nei dešimtmetį, pirma kaip viceprezidentas, o dabar kaip prezidentas, Joe Bidenas sakė Kinijos valdžiai, kad vienintelis dalykas, baisesnis už tyčinį konfliktą, yra netyčinis konfliktas.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Xi Jinpingas nepriėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo ir atsisakė atvykti į Rusiją, rašo UNIAN. Kaip remdamasis savo šaltiniais praneša Japonijos laikraštis „Yomiuri“, toks Kinijos lyderio sprendimas buvo pagrįstas koronaviruso ribojimais.

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui penktadienį išvykus iš Honkongo po reto vizito, skirto buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos perdavimo Kinijai 25-osioms metinėms paminėti, reakcijos į jo kalbą, pasakytą šia proga, buvo labai įvairios: vienus ji „įkvėpė“, o kitiems dar kartą parodė, kad Pekino pozicija „visiškai prasilenkia su realybe“. Kinijos komunistų partija teikia didelę reikšmę jubiliejinėms datoms, o ši kelionė suteikė Xi Jinpingui galimybę pabrėžti Pekino valdžią Honkonge po trejus m...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti 25-ąsias Honkongo perdavimo Kinijai metinėms paminėti, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Iškilmės vyks Komunistų partijai siekiant pademonstruoti, kad užgniaužusi demokratinį judėjimą ji kontroliuoja šį pusiau autonominį miestą. Jei Xi Jinpingas asmeniškai dalyvaus metinėms skirtuose renginiuose, tai bus pirmoji jo kelionė už Kinijos žemyninės dalies ribų nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vadovaujamame aukšto lygio Kinijos vyriausybės pareigūnų posėdyje buvo raginama stiprinti finansinių technologijų įmonių priežiūrą ir užtikrinti didesnį jų saugumą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Veiksmai, kurių kiek anksčiau ėmėsi šalies vyriausybė tokių įmonių atžvilgiu, apribojo kai kurių didžiausių Kinijos technologijų įmonių veiklą, o nuo praėjusių metų jų rinkos vertė sumenko šimtais milijardų dolerių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Oro bendrovės „China Eastern“ lėktuvo su 132 žmonėmis katastrofą tiriantys pareigūnai antradienį sakė dar nežinantys, kodėl šis keleivinis lėktuvas nukrito, o paieškos komandos miškingame šlaite vis dar ieško subyrėjusio orlaivio „Boeing“ savirašių. Lėktuvui pirmadienį įsirėžus į šlaitą sumaitoto metalo nuolaužos ir keleivių daiktai pažiro po didelį miško plotą. Praėjus daugiau nei parai po katastrofos, ją išgyvenusių žmonių nerasta.

„Svarbiausiu politiniu pokalbiu“ vadintas JAV ir Kinijos prezidentų nuotolinis susitikimas užtruko beveik dvi valandas. Nuo Kinijos pozicijos Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu iš esmės priklauso jos eiga, nes Kremlius be Kinijos iš esmės nelabai turi į ką daugiau atsiremti tarptautinėje arenoje.

Baltieji rūmai pateikė savo pokalbio tarp J. Bideno ir Xi Jinpingo versiją: Kinijos lyderis buvo perspėtas dėl pasekmių, jeigu Pekinas suteiktų materialinę pagalbą Rusiją šiai puolant Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančią“ per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas telefonu kalbėdamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sakė remiantis Ukrainos krizės išsprendimą derybomis, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį sakydamas kalbą pasaulio lyderiams per virtualų Davoso forumą, perspėjo, kad konfrontacija tarp galingųjų valstybių gali turėti „katastrofiškų pasekmių“. Šis pasaulinio politikos ir verslo elito susitikimas, anksčiau vykdavęs fiziškai Šveicarijos Alpėse, dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos jau antrus metus iš eilės rengiamas nuotoliniu būdu. Xi Jinpingas forumą atidarė kalba, labai panašia į pasakytą praėjusiais metais.

Kinijoje pastaruoju metu vyksta didžiulės permainos. Susidorojusi su laisve Honkonge kinų komunistų partija ir jos pirmininkas Xi Jinpingas ėmėsi milijardierių, šou verslo žvaigždžių ir vaikų auklėjimo.

Taivanas šeštadienį apkaltino Pekiną bauginimu ir kenkimu taikai regione, Kinijai pasiuntus iki šiol daugiausiai naikintuvų ir bombonešių į Taibėjaus kontroliuojamą oro erdvę. Penktadienį minint Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines Pekinas surengė iki šiol didžiausią prieš Taivaną nukreiptą savo aviacijos galios demonstravimą.

Prezidentas Xi Jinpingas per Kinijos komunistų partijos 100-ųjų metinių minėjimą ketvirtadienį sveikino šalies „negrįžtamą kursą“ nuo pažemintos kolonijos iki didžios valstybės, daug dėmesio skyrė istorijai ir priminė patriotams namuose bei konkurentams užsienyje savo šalies – ir savo paties – įtaką.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiuntė laišką Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad padėkotų už šios šalies pagalbą kovojant su koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiu, ir pakvietė jį vasarą atvykti į Minską, pirmadienį informavo prezidentūra. „Nuoširdžiai dėkoju jums už savalaikę pagalbą Baltarusijai kovojant su koronavirusu.

Žmonių, mirusių Kinijoje nuo naujojo koronaviruso, ir juo užsikrėtusiųjų skaičius ketvirtadienį dramatiškai padidėjo, tarnyboms pakeitus užsikrėtimo atvejų skaičiavimo metodiką. Tikėtina, kad šis Pekino žingsnis pakurstys nuogąstavimus, jog protrūkio mastas iki šiol buvo nuvertinamas. Smarkiausiai nukentėjusioje centrinėje Hubėjaus provincijoje pranešta net apie 242 naujas mirtis nuo viruso COVID-19 per vieną parą, taip pat apie 14 840 naujų pacientų.

Naujo koronaviruso aukų Kinijoje padaugėjo iki 56, užfiksuoti 1 975 užsikrėtimo atvejai, sekmadienį pranešė vietos valdžia. Kaip pranešama, per pastarąją parą nuo viruso mirė dar 15 žmonių, o užsikrėtusiųjų skaičius išaugo beveik 700. Vyriausybė taip pat informavo, kad penki užsikrėtimo šia liga atvejai patvirtinti Honkonge, du – Makao, trys – Taivane.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įspėja, kad Kiniją sukaustęs koronavirusas „plinta“, o šalis atsidūrė pavojingoje situacijoje. Toks pranešimas išplatintas Kinijos spaudoje, praneša naujienų agentūra AFP. Portalas tv3.lt primena, kad naujasis koronavirusas, giminingas 2002–2003 metais šimtus gyvybių nusinešusio ūmaus kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėjui. Paskutiniais oficialiais duomenimis virusu 2019-nCoV užsikrėtė jau 1300 žmonės, žuvo 41 ligonis.

Kultinio serialo „Pietų parkas“ autoriai „atsiprašė“ Kinijos valdžios, kuri cenzūravo jų kūrinį savo šalies interneto platformose. Komunistų partijai nepatiko subtili cenzūros kritika naujausioje „Pietų parko“ serijoje. Tuo pat metu tarptautinis skandalas kilo ir dėl NBA klubo „Houston Rockets“ vadovo žinutės „Twitter“, kuri taip pat nepatiko Kinijos valdžiai.

Kinijoje antradienį prasidedant Komunistų partijos valdymo 70-ųjų metinių iškilmėms, kurias temdo protestai Honkonge, prezidentas Xi Jinpingas stebėdamas didžiulį karinį paradą pareiškė, kad „jokia jėga“ negali sudrebinti kinų valstybės. Apie 15 tūkst. karių kartu su tankais, raketomis ir pažangiais bepiločiais orlaiviais iškilmingai žygiavo Amžinosios taikos prospektu, Xi Jingpingui ir kitiems Komunistų partijos lyderiams stebint iš tribūnos Pekino Tiananmeno aikštėje.

Vašingtonas ir Pekinas aktyviai dirba, kad atgaivintų derybas dėl siekio užbaigti prekybinį karą, sudrebinusį pasaulio rinkas, sako prezidento Donaldo Trumpo vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais. Jeigu telekonferencijos tarp abiejų pusių įvyks per artimiausias dešimt dienų ir „mums pavyks reikšmingai atgaivinti derybas, (...) tada mes planuojame, kad kinai atvyks į JAV susitikti su mūsų atstovais ir tęsti derybas“, laidai „Fox News Sunday“ sekmadienį sakė patarėjas Larry Kudlow.

Šį mėnesį įvyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime gali būti pasistūmėta link prekybos susitarimo su Kinija, tačiau „galutinis susitarimas“ nebus pasiektas, pareiškė JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, jog Xi Jinpingas „labai“ nori susitarimo, ir pakartotinai pažymėjo, jog Osakoje įvyksiančiame viršūnių susitikime tikisi susitikti su Kinijos prezidentu.

Vašingtonas įves naujus importo muitus maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms, jeigu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas neatvyks į birželio pabaigoje rengiamą Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą, interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Paklaustas, ar tuo atveju, jeigu Kinijos prezidentas praleis aukščiausiojo lygio susitikimą, muitai bus įvesti nedelsiant, D. Trumpas atsakė: „Taip, bus.

Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ vyresnysis pareigūnas ketvirtadienį pareiškė besitikintis, jog bendrovės ir JAV tarpusavio priešiškumas bus išspręstas ir įspėjo, kad JAV „šautų pati sau į koją“, jei bandytų vengti Kinijos technologijų.

Kinijos prezidentas, o tuo pačiu ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, įsakė savo karinei vadovybei, kuri yra atsakinga už Pietų Kinijos jūros regioną, „pasiruošti karui“, skelbiama „Business Insider“. Ekonominio karo grėsmės pamažu virsta realaus karo grėsme, o abiejų šalių lyderiai pastaruoju metu „pasižymėjo“ karingais pareiškimais.

Kinijoje kilus naujam skandalui dėl vaistų saugumo, pareigūnai areštavo 15 žmonių, tarp jų skiepus nuo pasiutligės gaminančios kompanijos, kritikuojamos dėl nesąžiningos kokybės kontrolės, valdybos pirmininkę. Naujienos, kad farmacijos kompanija „Changchun Changsheng Biotechnology“ suklastojo įrašus ir gavo įsakymą nutraukti skiepų nuo pasiutligės gamybą, vėl pakurstė didelį vartotojų nerimą dėl produktų saugumo Kinijoje.

JAV rengiasi pradėti plataus masto prekybos karą su Kinija ir netgi nustatė konkrečią datą – liepos 6-ąją. Pastatyti nei daug nei mažai – 600 mlrd. prekybos dolerių tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Donaldas Trumpas kaltina Pekiną nesąžininga konkurencija ir reikalauja kapituliacijos. Kinija, savaime suprantama, nusileisti neketina.