xi jinpingas

JAV įmonė „Facebook“, valdanti tokio pat pavadinimo socialinį tinklą, patvirtino, jog dalijosi naudotojų duomenimis su keliais Kinijos telefonų gamintojais, įskaitant „Huawei“, kuri Jungtinėse Valstijose įtariama šnipinėjimu Kinijos naudai. Tarp telefonų gamintojų, kuriems buvo suteikta „kontroliuojama“ prieiga prie „Facebook“ duomenų, taip pat buvo „Lenovo“, „Oppo“ ir TCL, pareiškė už partnerystę su mobiliųjų įtaisų gamintojais atsakingas „Facebook“ viceprezidentas Francisco Varela.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Kinijoje žvanga ginklai. Atkaklieji kinai, nusprendė ne tik toliau didinti savo ekonominius pajėgumus, bet ir stiprinti savo karinius sugebėjimus. Šalies vadovas davė įsakymą kariams būti bet kurią akimirką pasiruošusiems karui ir pergalei. 7000 idealiai, tiesiomis eilėmis išrikiuoti kinų karių ir 300 karinės technikos vienetų šiaurinėje šalies Hebėjaus provincijoje išrikiuoti dėl vienintelio tikslo - išgirsti naują prezidento Xi Jinpingas (Si Dzinpingą) dekretą.

Tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos raketinės ir balistinės programos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį kalbėjosi telefonu, pranešė Baltieji rūmai. Šiuo metu D.Trumpas yra Niujorke, kur antradienį prasidės Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, tačiau Kinijos vadovas į JAV neatvyks, nes turi dalyvauti savo komunistų partijos kongrese, per kurį turėtų būti perrinktas šios partijos lyderiu dar vienai penkerių metų kadencijai.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Kinijos premjeras Xi Jinpingas savaitgalį dalyvavo karinėse pratybose, kurių metu buvo bandoma „pulti Taivano prezidentūrą“, rašoma „The Independent“. Kinija, viena iš daugiausiai pasaulyje išleidžiančių karybai šalių, pradėjo įspūdingus karinius manevrus praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje paskelbtos kritikos Pekinui dėl „nieko nedarymo“ Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų klausimu.

JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu “įžengė į neprognozuojamą naują erą”, teigia ekspertai po to kai ši valstybė eilinį sykį išbandė raketą, tik šįkart jau „galinčią pataikyti bet kur pasaulyje“, rašoma CNN. Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.

Kremliuje Vladimiras Putinas priėmė Kinijos prezidentą. Lyderiai ne tik pasirašė milijardines bendradarbiavimo sutartis, bet ir spaudžiami Vakarų tarėsi, kaip reaguoti į Šiaurės Korėjos akibrokštus pasauliui. Pastaroji įvykdė pirmą sėkmingą tarpžemyninės raketos bandymą - paleido raketą į Japonijos jūrą. Nors Kinijos prezidentas Xi Jinpingas su žmona į Maskvą atskrido vakar, oficialus jo vizitas prasideda šiandien. Vis dėlto, su Vladimiru Putinu jiedu už uždarų durų susitiko vakar.

NATO susitikimų metu tradiciškai yra aptariamos tokios grėsmės kaip ISIS, Afganistanas ar Rusija. Tačiau JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui NATO viršūnių susitikime Briuselyje teks įrodyti bei nuraminti savo sąjungininkus, kad jie patys aljansui nekelia grėsmės, rašoma „NBC News“. Finansinių įsipareigojimų vykdymas Vašingtono partneriams Europoje bus sunku atsikratyti minčių apie Donaldą Trumpą, leidiniui pasakojo „Chatham House“ ekspertas Keiras Gilesas.

Donaldas Trumpas itin didžiuojasi savo neprognozuojamu elgesiu. JAV prezidentas dažnai giriasi, kad jis – skirtingai nuo Baracko Obamos – nedemonstruoja visam pasauliui, ką iš tiesų jis planuoja daryti, rašoma „Financial Times“. Tačiau dabar, pirmosios prezidentinės Donaldo Trumpo kelionės metu, jo nenuspėjamumo keliami nuostoliai tampa akivaizdžiais. Daugelis JAV sąjungininkų yra sutrikę ir sunerimę, o priešininkai – ypač Kinija ir Rusija – naudojasi įvykiais savo naudai.

Pekine vykusiame susitikime gegužės 14-ąją Kinijos lyderiai pristatė koncepciją to, kaip jie įsivaizduoja, taps naująja pasaulio santvarka. Verslo ir politikos forumas „Viena juosta, vienas kelias“ yra Kinijos atsakas į Davosą, o jo idėjinis pagrindas yra senovinio Šilko kelio dvasios tęstinumas. Kalbėdamas renginio atidarymo metu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažymėjo, kad ši iniciatyva yra tarptautinio pobūdžio, tuo atsakydamas kritikams, kurie kaltina jog projekte dominuos Kinija.

Donaldo Trumpo administracija sugaišo daug laiko kalboms apie Šiaurės Korėjos branduolinę grėsmę, tačiau jos griežta retorika paveikė ne tik Pchenjaną. Iš kitos demilitarizuotos zonos linijos, paskutinės Šaltojo karo įšaldytos sienos, Pietų Korėjos gyventojai taip pat sunerimę. Ekspertai nurodo visą eilę painių ir grėsmingų Donaldo Trumpo pareiškimų vos per kelias paskutines dienas.

Šiuo metu viso pasaulio žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų dėmesys nukreiptas į byrančią pasaulinės taikos nuotaiką dėl dviejų didžiųjų galios valstybių – Rusijos ir JAV – susidūrimo Sirijoje. Tačiau ne mažiau aktyvių veiksmų netrukus galime sulaukti ir Korėjos pusiasalyje.

Valstybės turi siekti pasaulio, kuriame branduoliniai ginklai būtų uždrausti ir kuriame esamos jų atsargos būtų sunaikintos, pareiškė trečiadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) savo kalboje Jungtinėse Tautose. „Branduolinius ginklus reikia visiškai uždrausti ir laikui bėgant sunaikinti, kad pasaulyje nebebūtų branduolinių ginklų“, – sakė jis Ženevoje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį pasirodė kaip globalizacijos šalininkas, pamokslaujantis Davose susirinkusiam pasaulio elitui apie protekcionizmo grėsmes bei prekybos karų beprasmiškumą. Antros didžiausios pasaulio ekonomikos lyderis pirmąsyk pasisakė per Davose prasidėjusį Pasaulio ekonomikos forumą, į kurį surinko 3 tūkstančiai vyriausybių, verslo, mokslo ir meno pasaulio iškiliausių atstovų.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Interpolas savo vadovu ketvirtadienį pirmąkart išsirinko aukšto rango Kinijos saugumo pareigūną, o šis sprendimas gali būti vertinamas prieštaringai, ypač dėl Pekino vykdomos agresyvios bėglių paieškų užsienyje kampanijos. Viešojo saugumo viceministras Meng Hongwei buvo išrinktas vadovauti pasaulinei policijos organizacijai per jos metinį visuotinį susitikimą Indonezijos Balio saloje, paskelbė Interpolas, kurio būstinė įsikūrusi Prancūzijoje.

 Šešiasdešimt valstybių, trilijonai investuojamų dolerių, 4,4 milijardo žmonių ir 40 proc. viso pasaulio ūkio – tai platforma startuolio, kuris turėtų pakeisti pasaulio ekonomiką. Atrodytų, nerealu ir neįgyvendinama, tačiau kai to imasi Kinija, o idėją asmeniškai globoja prezidentas Xi Jinpingas, tai gali tapti didžiausiu pasaulio istorijoje ekonominiu projektu. „Diržas ir kelias“ 2013 m. Kinijos prezidentas paskelbė apie atkuriamą Šilko kelią, kuris turi vėl sujungti Kiniją su Europa.

Kinija pažeidė Filipinų suverenias teisės Pietų Kinijos jūroje, antradienį nutarė tarptautinis tribunolas, vystantis atidžiai stebimam ginčui, kuris gali dar labiau padidinti įtampą Pietryčių Azijoje.

Gegužės 31 d., antradienį, pranešta apie Šiaurės Korėjoje, netoli rytinio šalies miesto Vonsano, atliktą raketinės ginkluotės bandymą. Manoma, kad paleista vidutinio nuotolio raketa „Musudan“, galinti nešti branduolinį užtaisą. Nors bandymas nesėkmingas (raketa susprogo kelios sekundės po pakilimo), tarptautinė bendruomenė su didėjančiu nerimu stebi, kaip neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas intensyviai plėtoja branduolinę programą.

Kinijos aukščiausiasis liaudies teismas ir šalies Aukščiausioji liaudies prokuratūra nustatė, jog nuo šiol griežčiausia bausmė – mirties bausmė – valdininkams bus skiriama už paimtą didesnį nei 460 000 JAV dolerių kyšį, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas dvejiems metams, jeigu yra švelninančių aplinkybių. Tačiau praktikoje teismai būna atlaidesni, jeigu kaltinamasis bendradarbiavo su pareigūnais.

Beatodairiška Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programa bus viena iš pagrindinių temų ketvirtadienį Vašingtone prasidedančioje didelėje saugumo konferencijoje, organizuotoje JAV prezidento Baracko Obamos. B.Obama pradės šį viršūnių susitikimą nuo derybų su Japonijos premjeru Shinzo Abe ir Pietų Korėjos prezidente Park Geun-hye, o vėliau įvyks atskiras jo susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį paskelbė, kad jo šalis skirs 60 mlrd. JAV dolerių (56 mlrd. eurų) finansinės pagalbos ir paskolų paketą Afrikai, sakydamas kalbą Afrikos viršūnių susitikime Johanesburge. „Kinija nusprendė skirti iš viso 60 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą, kuri apims 5 mlrd. paskolų nulinėmis palūkanomis (ir) 35 mlrd. dolerių paskolų palankiomis palūkanų normomis, eksporto kredito paskolų bei lengvatinių paskolų“, – nurodė jis.

Kinijos ir Taivano prezidentai šeštadienį neutralioje teritorijoje, pietryčių Azijos valstybėje Singapūre, susitiko pirmą kartą po 66 metų. Prasidėjo pirmosios nuo 1949 metų šių šalių derybos aukščiausiu lygiu. Kinijos Xi Jinpingas ir Taivano Ma Ying-jeou spaudė vienas kitam rankas, plačiai šypsojosi ir mojavo didžiulei žiniasklaidos atstovų miniai prie viešbučio Singapūre geltonos uždangos ir žalumynų fone, prieš eidami į derybas už uždarų durų.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, viešintis su valstybiniu vizitu Jungtinėje Karalystėje, ketvirtadienį apsilankė tradiciniame britiškame bare, kur ragavo alaus ir vaišinosi žuvimi bei bulvytėmis su Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Abu lyderiai, kurie atėjo į barą kostiumuoti, bet be kaklaraiščių, buvo matomi nerangiai gurkšnojantys alų bare „The Plough“, esančiame netoli ministro pirmininko užmiesčio rezidencijos Čekerse į šiaurės vakarus nuo Londono.

JAV prezidentas Barackas Obama ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį pažadėjo kovoti su pasaulinio klimato atšilimu, bet apsikeitė griežtais žodžiais žmogaus teisių ir teritorinių ginčų temomis. Per nepaprastąją bendrą spaudos konferenciją B.Obama kritikavo Kiniją dėl jos elgesio su disidentais ir pabrėžė, kad turi liautis kompiuterinių įsilaužėlių atakos prieš JAV bendroves, nors ir padėkojo Xi Jinpingui dėl įsipareigojimų imtis veiksmų kovos su klimato kaita srityje.

Kinijos sostinėje ketvirtadienį prasidėjo didžiulė karinė ceremonija, minint pergalės prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare 70-ąsias metines, bet didžiųjų Vakarų šalių lyderiai į šias iškilmes neatvyko. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prižiūrėjo tas ceremonijas, važiuodamas juodu automobiliu pro tūkstančius karių ir šimtų tankų bei raketų prieš prasidedant paradui Tiananmenio aikštėje.

 Per milžiniškus cheminių medžiagų sprogimus Kinijos uostamiestyje Tiandzine žuvusių žmonių skaičius pasiekė 112, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“, to rajono gyventojus evakuojant kilus nuogąstavimams dėl taršos cianidu. Jau kelias dienas pavojingų prekių sandėlyje siaučiantis gaisras suintensyvėjo, nugriaudėjo virtinė naujų sprogimų, po kurių į dangų kilo tiršti juodi dūmai, sakoma vėlai šeštadienį paskelbtame oficialiosios naujienų agentūros pranešime.

Kinijos akcijų biržos griūtis jau tęsiasi trečią savaitę, o Šanchajaus akcijų biržos vertė neteko trečdalio savo vertės nuo birželio vidurio, rašoma cnn.com. Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija situaciją apibūdino kaip „panikos nuotaikos“. O kai kurie ekspertai teigia, kad ši griūtis gali turėti didesnį poveikį pasaulio ekonomikai, negu Graikijos krizė. Kodėl prasidėjo griūtis? Anksčiau šiais metais Kinijos akcijų biržos jau demonstravo klasikinius burbulo pavojaus signalus.

Kinijoje nuskendusiame laive aptiko išgyvenusių keleivių, gelbėtojai išgirdo jų stuksenimą, rašo dienraštis „People's Daily“. Anot „Xinhua“, tai pat buvo girdimi riksmai. Remiantis paskutiniais duomenimis, buvo išgelbėti 13 žmonių, o penki žuvo, rašo laikraštis. Anksčiau buvo skelbiama, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įsakė padaryti viską, kas įmanoma vykdant gelbėjimo darbus nelaimės zonoje. Transporto ministerija ir kitoms tarnyboms buvo liepta mobilizuoti visus turimus resursus.

 Dar visai neseniai finansų pasaulį sudrebino žinia apie ambicingą Kinijos žingsnį – Azijos infrastruktūrinių investicijų banko steigimą (AIIB). Tai rodo tiek Kinijos norą skatinti investicijas regione, tiek ir jos susierzinimą dėl JAV, Japonijos ir Europos dominavimo Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde bei Azijos plėtros banke (APB). Nors Vašingtonas šiam projektui intensyviai priešinasi, vadina šį banką nereikalingu ir galinčiu sukelti grėsmę jau įkurtoms tokioms finansų institu...

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) nedalyvaus kitą mėnesį Maskvoje vyksiančiose oficialiose iškilmėse, skirtose Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-osioms metinėms, ketvirtadienį pranešė Kremlius. „Jis nusprendė likti Pchenjane“, - sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per telefoninę konferenciją. „Šis sprendimas susijęs su (Šiaurės) Korėjos vidaus reikalais“, - pridūrė jis.

Šaltojo karo laikotarpiu prigijo frazė „Nori taikos – ruoškis karui“, bet ar ginklavimosi varžybos tikrai atneša stabilumą ir padeda išvengti karinių konfliktų, nežinia. 1980–1990 metais, baigiantis šaltajam karui, ginklų pardavimas smuko, tačiau pasaulis nuo to laiko ginklų gamina vis daugiau. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI ekspertų apskaičiavimu, per dešimt metų – nuo 1997 m. iki 2006 m. – pasaulio šalių išlaidos ginkluotei padidėjo 37 proc.

„The Washington Post“ žurnalisto Adamo Tayloro komentaras skirtas Vladimiro Putino dingimo priežasčių apmąstymams. „Vos savaitė, tačiau kokia ji buvo! Vladimiras Putinas praleido kelis susitikimus, ir staiga pradėjo plisti gandai, kad jis jau beveik miręs, arba nuverstas kariškių, arba, galbūt, išvyko į Šveicariją, norėdamas dalyvauti savo, įtariama, mylimosios gimnastės gimdyme. O vėliau jis grįžo – taip pat netikėtai, kaip ir pradingo, visas patenkintas savimi ir šviečiančiu veidu.

Jungtinės Valstijos ir Kinija trečiadienį paskelbė precedento neturintį bendrą planą iki 2030 metų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kuris yra vienas iš kelių susitarimų, prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pasiektų per intensyvias dvišales derybas.

 Tai buvo šiltas gestas žvarbų vakarą, kai Vladimiras Putinas šaliku apgaubė Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) žmoną, Kinijos prezidentui kalbantis su Baracku Obama (Baraku Obama). Vienintelė problema ta, kad V. Putinas pasirodė kaip galantiškas žmogus, o viršūnių susitikimo Kinijoje šeimininkas – kaip nemokantis elgtis ir nedėmesingas.

Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių lyderiai išreiškė palaikymą Kinijos siūlomai iniciatyvai įkurti milžinišką laisvosios prekybos zoną, antradienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas). Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo dalyviai „patvirtino planą, kaip APEC skatins bei realizuos Azijos ir Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos zoną“, Xi Jinpingas sakė per Pekine vykusio forumo uždarymą Kinijos lyderis pridūrė, kad šis žin...

Kinijoje atleido 162 tūkst. valdininkų, kurie savo pareigas ėjo tik „ant popieriaus“, praneša newsru.com. Valstybinių įstaigų vadovams pažadėjo: jeigu panaši praktika bus taikoma ir toliau, jiems sumažins biudžeto finansavimą. Kinijos liaudies respublikos ekonominių reformų išdava – masiškai prisikūrę nauji padaliniai ir tarnybos.

 Vokiškasis „Die Welt“ šiandien publikavo interviu su budistų dvasiniu lyderiu Dalai Lama XIV. Jo šventenybė, rugpjūčio pabaigoje dalyvavęs Hamburgo Tibeto centro renginiuose, įvertino dabartinę politinę situaciją Kinijoje ir Rusijoje, tuo pačiu išsakė kritiką dabartiniams mūsų kaimynų lyderiui Vladimirui Putinui. Dalai Lama žurnalistams pareiškė, kad yra tvirtai įsitikinęs galimybe grįžti namo, į Tibetą.

Kylančių ekonomikų grupė BRICS antradienį įkūrė plėtros banką su būstine Šanchajuje, ir valiutos atsargų fondą, kurie laikomi alternatyvomis Vakarų šalių vadovaujamoms institucijoms. Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lyderiai susitarė įkurti institucijas, kurios finansuos infrastruktūros projektus ir ateityje sieks užkirsti kelią ekonomikos krizėms.

 Kinija ir Jungtinės Valstijos trečiadienį surengė aukšto lygio derybas, o Azijos milžinės prezidentas Xi Jinpingas (Si Jinpingas) paragino dvi didžiausias pasaulio ekonomikas užbaigti įsisenėjusį susipriešinimą. Abiejų šalių istorija ir kultūra labai skiriasi, todėl „natūralu, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos gali laikytis skirtingų požiūrių ar netgi jausti trintį dėl kai kurių klausimų“, – Xi Jinpingas pareiškė atidarydamas Pekine dvi dienas vyksiančias kasmetines derybas.

Japonija penktadienį atkirto Kinijai ir Pietų Korėjai, pavadindama pasiūlymus joms drauge paminėti japonų per karą vykdytas skriaudas „visiškai nenaudingais“. Tokie komentarai buvo pareikšti po to, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-Hye (Pak Gunhjė) per ketvirtadienio susitikimą, kaip pranešama, aptarė galimybes drauge kitais metais minėti 70-ąsias Japonijos nugalėjimo Antrajame pasauliniame kare metines.

 Kinijos prezidentas ketvirtadienį atvyko į Seulą, pradėdamas valstybinį vizitą, laikomą diplomatiniu smūgiu Pekino tradicinei sąjungininkei Šiaurės Korėjai, kurios branduolinės ambicijos bus pagrindinė tema per derybas su Pietų Korėjos lydere Park Geun-hye (Pak Gunhjė). Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmąkart lankosi nuolat neramiame Korėjos pusiasalyje kaip valstybės vadovas. Šis vizitas bus jo antrasis susitikimas su Park Geun-hye, kuri lankėsi Kinijoje praeitais metais.

Praėjus ketvirčiui šimtmečio po to, kai Vakarų šalys pasmerkė „skerdikus“ sutriuškinusius protestuotojus Tiananmenio aikštėje, Kinijoje įvykusios stulbinamos ekonominės ir karinės transformacijos byloja, jog pasaulis iš esmės liovėsi nerimauti dėl žmogaus teisių, siekdamas glaudesnių ryšių su buvusia atstumtąja valstybe.

Kai prieš pat Krymo referendumą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba siekė priimti rezoliuciją, raginančią viso pasaulio valstybes nepripažinti jo rezultatų, niekam nebuvo nuostabu, kad Rusija pasiūlymą vetavo. Kita vertus, Kinijos susilaikymas nuo balsavimo sulaukė gerokai daugiau dėmesio, spekuliacijų ir interpretacijų. Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) baigdamas savo pirmąją kelionę po Europą, pirmadienį tapo pirmuoju savo šalies lyderiu, apsilankiusiu Europos Sąjungos (ES) valdžios institucijų būstinėje. Šiuo vizitu pabrėžtos Pekino pastangos stiprinti ryšius su Bendrija. „Šis pirmasis Kinijos prezidento vizitas ES (būstinėje) buvo istorinė gairė ES ir Kinijos ryšiuose, – sakoma bendrame ES ir Kinijos pranešime.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį tapo pirmuoju šios šalies vadovu, aplankiusiu Europos Sąjungos (ES) valdymo institucijų būstines. Po susitikimo su Belgijos karališkosios šeimos nariais ir vizito zoologijos sode, kur buvo atidarytas naujas aptvaras Pekino paskolintoms didžiosioms pandoms, Xi Jimpingas pereis prie rimtesnių reikalų. Numatoma, kad per derybas su aukščiausiais Bendrijos pareigūnais bus kalbama apie krizę Ukrainoje, žmogaus teises ir prekybos ginčus.

Kinijos institucijos areštavo turtą, vertinamą bent 90 mlrd. juanių (14,5 mlrd. JAV dolerių arba 36,4 mlrd. litų), valdomą atsistatydinusio vidaus saugumo vadovo Zhou Yongkango (Džou Jongkango) šeimos ir partnerių, tiriant didžiausią šalyje korupcijos skandalą per daugiau nei šešis pastaruosius dešimtmečius, pranešė du šaltiniai.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), penktadienį lankydamasis Berlyne, pareiškė, kad jo šalis neturi jokių „slaptų interesų“ Ukrainos krizėje, kuri, kaip jis tikisi, bus išspręsta politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. „Kinija neturi jokių slaptų interesų Ukrainos klausimu, – pasakė jis per spaudos konferenciją, surengta kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.