xi jinpingas

Kinijoje aušta nauja era. Nors Xi Jinpingas valdo jau dešimtmetį, jo nauji žingsniai rodo, kas laukia vienos galingiausių pasaulio valstybių. Sulaužęs ne vieną tradiciją, Xi apsistatė save lojaliais bei paklusniais žmonėmis ir parodė, kad gavo tiek galios, kiek pasaulis nematė nuo Mao Dzedongo laikų. Situaciją Kinijoje naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėtų apsilankyti Saudo Arabijoje, pranešė karalystės užsienio reikalų ministras praėjus kelioms dienoms po to, kai daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės lyderis užsitikrino trečiąją kadenciją. Po derybų su kolega iš Kinijos Wang Yi, diplomatijos vadovas princas Faisalas bin Farhanas pasidžiaugė „istoriniais bei tvirtais santykiais“ tarp turtingosios naftos eksportuotojos ir Pekino.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Pekinas ir Vašingtonas turi „rasti būdų, kaip sugyventi“, kad užtikrintų taiką ir vystymąsi pasaulyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, jam pradedant precedento neturinčią trečiąją kadenciją valdžioje. Pastaraisiais metais Kinija ir Jungtinės Valstijos nesutaria įvairiais klausimais – nuo Pekino vis agresyvesnės pozicijos savivaldaus Taivano atžvilgiu iki represijų Honkonge ir įtariamų teisių pažeidimų Sindziange.

Taivano užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Xi Jinpingui užsitikrinus trečią kadenciją valdžioje, Pekinas tikriausiai dės daugiau pastangų, kad perviliotų savo pusėn paskutinius likusius Taibėjaus diplomatinius sąjungininkus, Kinijos pareigūnams vis aktyviau norint pademonstruoti ištikimybę prezidentui. Savaitgalį pasibaigusiame svarbiame Kinijos komunistų lyderių susitikime Xi Jinpingas įtvirtino savo, kaip įtakingiausio šalies lyderio nuo Mao Zedongo laikų, statusą.

Rusija kaltina Ukrainą „nešvarios bombos“ kūrimu. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas ieško būdo pabaigti karą Ukrainoje? Tuo metu Jungtinė Karalystė ir vėl turi naują premjerą. Ką atneš jauniausias istorijoje, pirmasis kilęs iš Azijos, pirmasis ne baltaodis ministras pirmininkas Rishi Sunakas? Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria svarbiausius pastarosios savaitės pasaulio įvykius.

Kinijos juanio kursas antradienį smuko į žemiausią lygį per 15 metų JAV dolerio atžvilgiu, investuotojams sunerimus, kai prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį užsitikrino istorinę trečiąją Kinijos vadovo kadenciją ir paaukštino kai kuriuos savo artimiausius Komunistų partijos sąjungininkus, taip įtvirtindamas savo, kaip galingiausio šalies vadovo nuo Mao Zedongo laikų, poziciją. Žemyninio juanio, kuris nėra laisvai konvertuojamas ir kurio kurso svyravimai yra ribojami iki 2 proc.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį baigiantis šalies Komunistų partijos suvažiavimui atrodė visiškai įtvirtinęs savo valdžią ir užsitikrinęs beprecedentę trečią kadenciją. Savaitę Pekine vykusio suvažiavimo pabaigoje partijos delegatai patvirtino didelius vadovybės pakeitimus, pagal kuriuos traukiasi virtinė aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant premjerą Li Keqiangą. Tai reiškia, kad Xi Jinpingas gali paskirti naujų sąjungininkų.

Šį savaitgalį baigsis Kinijos 20-asis kongresas, kuriame ant kortos pastatytas ne vien prezidento Xi Jinpingo siekis užsitikrinti istorinę trečiąją Komunistų partijos vadovo kadenciją. Partijos elitinių organų sudėtis ir pagrindinės frazės bus kruopščiai išnagrinėtos, siekiant nustatyti visą Xi Jinpingo kampanijos, kuria jis siekia tapti galingiausiu Kinijos vadovu nuo Mao Zedongo laikų, mastą.

Kinijoje vyksta istoriniu vadinamas Komunistų partijos kongresas. Į daugiau nei 2000 delegatų kreipęsis Kinijos lyderis Xi Jinpingas nė žodžiu neužsiminė apie Rusijos karą Ukrainoje ar jo pasekmes. Savaitę vyksiantį kongresą turėtų vainikuoti Xi Jinpingui patikėta dar viena penkerių metų kadencija komunistų partijos vadovo poste. 2340 delegatų – tiek jų dalyvauja kartą per penkerius metus rengiamame Komunistų partijos kongrese.

Pagrindine Kinijoje vykstančio šalies Komunistų partijos suvažiavimo tema tampa tęstinumas, o ne permainos. Sekmadienį prasidėjęs ir savaitę truksiantis suvažiavimas lyderiu turėtų vėl paskirti Xi Jinpingą, patvirtinti įsipareigojimą jo politikai ateinantiems penkeriems metams ir, galbūt, dar labiau paaukštinti jo statusą, padarant jį vienu galingiausių vadovų per Kinijos dabartinę istoriją.

Kinijos lyderiams besirenkant į svarbų partijos kongresą, antradienį laukiama žinios apie mažiausią ketvirčio augimą nuo 2020-ųjų, šalies ekonomikai šlubuojant dėl koronaviruso suvaržymų bei nekilnojamojo turto krizės. Trečiojo ketvirčio rezultatai, drauge su kitais ekonominiais rodikliais, bus atskleisti savaitės trukmės politinio susitikimo, kuriame prezidentas Xi Jinpingas turėtų būti paskirtas istorinei trečiajai kadencijai, viduryje.

Visi, kurie nors kartą yra buvę santykiuose, žino, kad kai kurios dienos būna geros, o kai kurios – blogos. Nors pasitikėjimas ir pagarba yra sveikų santykių pagrindas, laikas jau ne kartą parodė, kad toksiški ir nauda paremti ryšiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Kartais jie gali trukti netgi ilgiau už sveikuosius.

Kinijos interneto cenzoriai penktadienį pašalino praktiškai visas nuorodas į pranešimus apie Pekine įvykusį retą protestą, kai buvo smerkiami prezidentas Xi Jinpingas ir šalies politika dėl COVID-19. Pekine paskelbta aukšto laipsnio parengtis dėl bet kokių galimų trikdžių per sekmadienį prasidėsiantį svarbų Komunistų partijos suvažiavimą, kuriame Xi Jinpingas turėtų užsitikrinti istorinę trečią kadenciją.

Tarpžemyninės raketos, dezinfekavimo robotai ir Mėnulio gabalėlis – tokiais didžiulės parodos eksponatais Kinijos komunistų partija trečiadienį liaupsino savo dešimtmečio pasiekimus valdant prezidentui Xi Jinpingui. Tūkstančiai žmonių plūsta į Xi Jinpingo „Naujos eros“ parodą Pekine, atidarytą kelios dienos prieš partijos suvažiavimą, turintį suteikti prezidentui beprecedentę trečią kadenciją.

Kinijos komunistų partija sekmadienį pranešė, kad išrinko visus delegatus, dalyvausiančius spalio 16 dieną prasidedančiame svarbiame politiniame susitikime, per kurį prezidentas Xi Jinpingas, kaip spėjama, užsitikrins beprecedentę trečiąją kadenciją. Du kartus per dešimtmetį rengiamame suvažiavime taip pat paaiškės, kaip pasikeis Politinio biuro – įtakingo partijos sprendimų priėmimo organo – sudėtis.

Praėjusį ketvirtadienį Uzbekistano mieste Samarkande susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Tai pirmasis jų susitikimas nuo karo Ukrainoje pradžios. Nors po susitiko abi pusės kalbėjo apie stiprią partnerystę, o Kinija pabrėžė, kad kartu su Rusija kuria „naują, teisingesnę pasaulio tvarką“, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekspertai Auronius Ažubalis ir Marius Laurinavičius teigė visaip kitaip.

Vladimiras Putinas turėtų atsiprašyti Xi Jinpingo, už tai, kad į rugsėjo 15 dienos susitikimą su Kinijos lyderiu Uzbekistano mieste Samarkande jis atnešė nesėkmės dvasią. Šį pažeminimo dvelksmą sukėlė Rusijos nesėkmės kare su Ukraina, kurį V. Putinas pats pasirinko pradėti. V. Putino puolimą apsunkina ir prastas laikas. Dar vasarį, Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną, V. Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė apie „beribę“ jųdviejų šalių draugystę.

Kinija pastaruoju metu smarkiai padidino anglių naudojimą dėl ekstremalių oro sąlygų, vidaus energijos trūkumo ir kylančių pasaulinių degalų kainų, sustiprindama nerimą, kad Pekino politika gali trukdyti kovai su klimato kaita.  Kinija yra didžiausia pasaulyje teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skatinančiomis visuotinį atšilimą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs nuo 2026 metų mažinti anglių naudojimą kaip pastangų kovoti su klimato kaita dalį.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį griežtai perspėjo Kiniją bei Rusiją ir išreiškė optimizmą dėl Amerikos ekonomikos atsigavimo, tačiau daugelį nustebino vengimu aiškiai nurodyti, ar sieks antrosios kadencijos. Duodamas retą, išsamų interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“, J. Bidenas nepatvirtino Baltųjų rūmų nekart išsakytos pozicijos, kad jis 2024-aisiais tikrai vėl kandidatuos į prezidento postą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį Uzbekistane vykstančiame viršūnių susitikime paragino regiono šalis pertvarkyti tarptautinę tvarką, apie kurią kalbama kaip apie iššūkį Vakarų pasaulinei įtakai.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas nedalyvavo bendroje 11 šalių vadovų vakarienėje dėl delegacijos nariams nustatytų COVID-19 taisyklių. Maža to, jis netgi privertė užsidėti respiratorių Baltarusijos diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, kuris yra žinomas dėl savo koronaviruso grėsmės neigimo.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Rugsėjo 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas Samarkande susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu“, – pranešė kinų transliuotojas CCTV. Derybos vyks Uzbekistano Samarkando mieste, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo kuluaruose.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį pirmą kartą akis į akį susitiks su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi, pranešė valstybinė žiniasklaida. Susitikimas rengiamas kelios dienos po Europos Sąjungos perspėjimo, kad derybos dėl Irano ir JAV sugrąžinimo į susitarimą dėl iraniečių branduolinės programos apribojimo atsidūrė aklavietėje.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitiks su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Uzbekistane vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Samarkando mieste rugsėjo „15-osios popietę vietos laiku prezidentas Xi Jinpingas susitiks su Baltarusijos prezidentu Lukašenka“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Samarkande vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą. Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas drauge su kitų Azijos šalių lyderiais ketvirtadienį renkasi Uzbekistano mieste Samarkande į regiono viršūnių susitikimą, vadinamą iššūkiu Vakarų įtakai pasaulyje. Prie Xi Jinpingo ir V. Putino prisidės Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir dar kelių valstybių lyderiai. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas Samarkande – senovinio Šilko kelio stotelėje – vyks dvi dienas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, trečiadienį atvykęs į Kazachstaną per savo pirmąją kelionę į užsienį nuo koronaviruso pandemijos pradžios, įsipareigojo remti kaimyninės šalies nepriklausomybę. Savo komentarus kinų lyderis išsakė besiruošdamas kitą dieną susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Judviejų labai laukiamas susitikimas turi įvykti kaimyniniame Uzbekistane, Maskvai patyrus nesėkmių per karą prieš Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį atskrido į buvusį sovietinį Kazachstaną, pranešė šalies sostinėje Nur Sultane esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.   Tai pirmoji komunistinės Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš šios savaitės kelionę Centrinėje Azijoje antradienį pažadėjo „ginti bendrą saugumą“ su Kazachstanu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Xi Jinpingo valstybiniai vizitai į Kazachstaną ir Uzbekistaną bus pirma jo užsienio kelionė nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Kelionė truks nuo trečiadienio iki penktadienio.

Šiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos nuomonės dažnai išsiskiria. Tačiau kalbant apie Taivaną, bent jau vienu aspektu, jų požiūriai sutampa. Abiejų valstybių pareigūnai sutinka, kad šios savivaldą turinčio salos status quo pavojingai kinta, nors Kinija toliau Taivaną laiko savo teritorija, o salos demokratijos klestėjimą palaiko JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis. V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Kinijos kariai vyks į Rusiją dalyvauti bendrose karinėse pratybose, pranešė kinų gynybos ministerija. Pekinas ir Maskva palaiko glaudžius ryšius gynybos srityje, o Kinija yra sakiusi, kad nori pakelti dvišalius santykius „į aukštesnį lygį“, nors Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos ir ji plačiai smerkiama dėl karo Ukrainoje.

Jau daugiau nei dešimtmetį, pirma kaip viceprezidentas, o dabar kaip prezidentas, Joe Bidenas sakė Kinijos valdžiai, kad vienintelis dalykas, baisesnis už tyčinį konfliktą, yra netyčinis konfliktas.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Xi Jinpingas nepriėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo ir atsisakė atvykti į Rusiją, rašo UNIAN. Kaip remdamasis savo šaltiniais praneša Japonijos laikraštis „Yomiuri“, toks Kinijos lyderio sprendimas buvo pagrįstas koronaviruso ribojimais.

Kinijos prezidentui Xi Jinpingui penktadienį išvykus iš Honkongo po reto vizito, skirto buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos perdavimo Kinijai 25-osioms metinėms paminėti, reakcijos į jo kalbą, pasakytą šia proga, buvo labai įvairios: vienus ji „įkvėpė“, o kitiems dar kartą parodė, kad Pekino pozicija „visiškai prasilenkia su realybe“. Kinijos komunistų partija teikia didelę reikšmę jubiliejinėms datoms, o ši kelionė suteikė Xi Jinpingui galimybę pabrėžti Pekino valdžią Honkonge po trejus m...

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus renginiuose, skirtuose paminėti 25-ąsias Honkongo perdavimo Kinijai metinėms paminėti, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.  Iškilmės vyks Komunistų partijai siekiant pademonstruoti, kad užgniaužusi demokratinį judėjimą ji kontroliuoja šį pusiau autonominį miestą. Jei Xi Jinpingas asmeniškai dalyvaus metinėms skirtuose renginiuose, tai bus pirmoji jo kelionė už Kinijos žemyninės dalies ribų nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

Kinija gali mėgautis naujai įgauta galia. Sprendžiant santykius tarp Maskvos ir Pekino, visi koziriai yra Xi Jinpingo rankose, rašo „Politico“.  Kai 1949 m. žiemą Mao Dzedongas atvyko aplankyti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino, jis tebuvo silpnesnis Sovietų Sąjungos partneris. J. Stalinas privertė jį net kelias savaites laukti susitikimo užsnigtame vasarnamyje, esančiame už 27 km nuo Maskvos.

Kinijos prezidento Xi Jinpingo vadovaujamame aukšto lygio Kinijos vyriausybės pareigūnų posėdyje buvo raginama stiprinti finansinių technologijų įmonių priežiūrą ir užtikrinti didesnį jų saugumą, pranešė valstybinė žiniasklaida. Veiksmai, kurių kiek anksčiau ėmėsi šalies vyriausybė tokių įmonių atžvilgiu, apribojo kai kurių didžiausių Kinijos technologijų įmonių veiklą, o nuo praėjusių metų jų rinkos vertė sumenko šimtais milijardų dolerių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Rusijos vadovui Vladimirui Putinui telefonu pažadėjo, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais, praneša valstybinė žiniasklaida. „Kinija yra pasirengusi ir toliau remti Rusiją klausimais, susijusiais su pagrindiniais interesais ir pagrindiniais rūpesčiais, tokiais kaip suverenitetas ir saugumas“, – Xi Jinpingą citavo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Oro bendrovės „China Eastern“ lėktuvo su 132 žmonėmis katastrofą tiriantys pareigūnai antradienį sakė dar nežinantys, kodėl šis keleivinis lėktuvas nukrito, o paieškos komandos miškingame šlaite vis dar ieško subyrėjusio orlaivio „Boeing“ savirašių. Lėktuvui pirmadienį įsirėžus į šlaitą sumaitoto metalo nuolaužos ir keleivių daiktai pažiro po didelį miško plotą. Praėjus daugiau nei parai po katastrofos, ją išgyvenusių žmonių nerasta.

„Svarbiausiu politiniu pokalbiu“ vadintas JAV ir Kinijos prezidentų nuotolinis susitikimas užtruko beveik dvi valandas. Nuo Kinijos pozicijos Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu iš esmės priklauso jos eiga, nes Kremlius be Kinijos iš esmės nelabai turi į ką daugiau atsiremti tarptautinėje arenoje.

Baltieji rūmai pateikė savo pokalbio tarp J. Bideno ir Xi Jinpingo versiją: Kinijos lyderis buvo perspėtas dėl pasekmių, jeigu Pekinas suteiktų materialinę pagalbą Rusiją šiai puolant Ukrainos miestus ir civilius gyventojus.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.