xi jinpingas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad nemato jokių perspektyvų Kinijai tarpininkauti sprendžiant konfliktą Ukrainoje, ir teigė, kad „neturi kitos išeities“, kaip tik tęsti puolimą. Šie komentarai pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas lankosi Pekine ir bando atkalbėti Kiniją nuo paramos Maskvos karui. „Kinija neabejotinai turi labai veiksmingą ir didelį tarpininkavimo potencialą, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Maskvos ir Pekino pareiškimai apie „beribę draugystę“ tėra specifinė retorika, tikina Kinijos pasiuntinys ES Fu Congas. Anksčiau Kinija ir Rusija paskelbė bendrą deklaraciją apie „beribę draugystę“, o Rusija kinus vadina savo pagrindiniais strateginiais partneriais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos planas perkelti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje įrodo, kad diktatoriaus Vladimiro Putino vykęs susitikimas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu nepavyko. CNN rašo, kad nors Kinija tarsi atrodė kaip šalis, galinti išspręsti kilusį karinį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau dabar panašu, kad Xi Jinpingo užmegztos kalbos su diktatoriumi didelių pasiekimų nedavė.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas viešai pareiškė apie šalies pasirengimą karui, kuris turi būti „rimtai vertinamas“ visame pasaulyje. „Foreign Affairs“ skelbiama, kad Kinija šiais metais vėl padidino gynybos finansavimą, o teritorijoje šalies Taivano sąsiaurio statomos naujos slėptuvės nuo bombų.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas, kuris praėjusią savaitę lankėsi oficialaus vizito Rusijoje, šalį paliko skambant karinei dainai apie „netrukus išaušiančią dieną, kuomet prasidės karas“. Portalas „Strana“ pastebėjo, kad išlydint Kinijos vadovą Xi Jinpingą Maskvoje, kuomet jis jau lipo trapu į savo lėktuvą, orkestras grojo dainą „Kuomet išauš ši diena“ – patriotinę kinų dainą apie greitą ir neišvengiamą karą.

Pagal leidinio „Politico“ gautus prekybos ir muitinės duomenis, Kinijos įmonės, įskaitant vieną, susijusią su Pekino vyriausybe, išsiuntė Rusijos subjektams apie 1 000 automatinių šautuvų ir kitos įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams, tarp kurių yra dronų dalių ir neperšaunamų liemenių. Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.

Rusija ir Kinija nekuria karinio aljanso, sekmadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „The Guardian“. Anot jo, abiejų šalių karinis bendradarbiavimas yra skaidrus. Kremliaus diktatorius taip pat pareiškė, kad tai Vakarai kuria naują „ašį“. „Mes nekuriame jokio karinio aljanso su Kinija. Taip, mes bendradarbiaujame karinės ir techninės sąveikos srityje. Mes to neslepiame. Viskas skaidru, nėra nieko slapto“, – „Interfax“ cituoja jį.

Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kur jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasirašė daugybę dokumentų, patvirtinančių dvišalę partnerystę Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, siunčia „pavojaus signalą“, kad Kinija yra pasiruošusi paremti Rusiją. Anot „Ukrinform“, tokį pareiškimą išsakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas per klausymus JAV Atstovų rūmų Asignavimų komitete.

Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, o Tarptautiniam baudžiamajam teismui siekiant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino arešto už karo nusikaltimus, Kinijos prezidento vizitas Maskvoje yra nepriimtinas ir kelia nerimą, sako Gitanas Nausėda.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Kinija nesuteikė didelės karinės pagalbos į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, nors Pekinas didina diplomatinę paramą Maskvai. „Šiandien, kai kalbame, nematėme, kad jie būtų peržengę šią ribą“, – atsakydamas į klausimą sakė A. Blinkenas, liudydamas JAV Senato komitete. Jungtinės Valstijos yra kaltinusios Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį patvirtino, kad vaizdo ryšiu dalyvaus gegužės mėnesį Japonijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. „Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir dalyvausiu G-7 viršūnių susitikime Hirosimoje internetiniu formatu“, – per spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Japonijos premjeru Fumio Kishida sakė V. Zelenskis.

Rusija ir Kinija susitarė, kad niekada neturėtų kilti branduolinis karas, sakoma antradienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo Kinijos kolegos Xi Jinpingo pasirašytoje deklaracijoje. „Branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturi būti pradėtas“, – sakoma deklaracijoje. Joje priduriama, kad abi valstybės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį po Kremliuje įvykusių derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu Maskvos santykių su Pekinu pobūdžiu, bei teigė, kad jie turi neribotas galimybes. „Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V. Putinas po derybų surengtoje vakarienėje, per kurią kėlė tostą už rusų ir kinų klestėjimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį, tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje priima Kinijos vadovą Xi Jinpingą, pareiškė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją į derybas ir laukia atsakymo iš Pekino. „Pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Kinų prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę pakvietė Vidurio Azijos šalių vadovus į pirmąjį bendrą aukščiausiojo lygio susitikimą Kinijoje, siekdamas padidinti Pekino įtaką su Rusija susijusiose šalyse. Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano vadovams pirmadienį ir antradienį išsiųstose panašiose telegramose, kurias gavėjai paviešino, Kinijos prezidentas pakvietė į „pirmąjį Kinijos ir Vidurio Azijos aukščiausiojo lygio susitikima“, numatyta gegužės mėnesį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva bus priversta reaguoti, jei Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai karinių atsargų, įskaitant šarvus pramušančius šaudmenis, kuriuose yra nusodrintojo urano. „Jungtinė Karalystė ... paskelbė ne tik apie tankų, bet ir sviedinių su nusodrintuoju uranu tiekimą Ukrainai. Jei taip atsitiks, Rusija bus priversta reaguoti“, – po Kremliuje vykusių derybų su Kinijos kolega Xi Jinpingu žurnalistams sakė V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kremliuje surengė naują „prasmingų ir nuoširdžių“ derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ratą prieš didesnių delegacijų diskusijas. „Ką tik įvyko labai prasmingas ir nuoširdus pasikeitimas nuomonėmis apie Rusijos ir Kinijos santykių plėtros perspektyvas“, – sakė Rusijos vadovas per valstybinę televiziją.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį atvyko į Kremlių pradėti oficialių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rodo valstybinės televizijos transliuoti vaizdai. Xi Jinpingas į Kremlių įžengė raudonu kilimu, o didžiulėje ceremonijų salėje jį pasitiko V. Putinas ir aukšto rango Rusijos pareigūnų delegacija bei karinis pučiamųjų orkestras, kuris sugrojo abiejų šalių himnus.

Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby sako, kad JAV prezidentas neatmeta galimybės vėl užmegzti pokalbį su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, rašo CNN. Tiesa, J. Kirby sako, kad kol kas tikslus laikas abiejų valstybių lyderių pokalbiui nėra suderintas, mat JAV nori įsitikinti, kad „dabar tam būtų tinkamas laikas“.  „Svarbu išlaikyti komunikacines linijas, ypač dabar, kai įtampa yra didelė“, – sakė jis.

Į Maskvą pas karo nusikaltėlį Putiną atskrido Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Jis svečiuosis tris dienas. Komunistinės šalies vadovas Rusijoje lankosi pirmąkart nuo karo pradžios. Politologai įsitikinę, kad šis sutikimas iš esmės suksis apie karą Ukrainoje, vis tik pastebi, kad Pekinas nesiryš Kremliui oficialiai tiekti ginklų ar kitos karinės pagalbos.

Rusijoje trijų dienų vizitui atvyko Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Hagos tribunolo paieškomą dėl įtarimų padarius karo nusikaltimus Ukrainoje Vladimirą Putiną jis vadino „mielu draugu“. V. Putinas neliko skolingas ir taip pat savo kolegą pavadino „mielu draugu“, bei pareiškė, kad net šiek tiek pavydi Kinijai. Šiuo metu Maskvoje vyksta susitikimas tarp Rusijos ir Kinijos prezidentų.

Apsilankymas pas karo nusikaltėlį visą vizitą nušviečia kitaip, pirmadienį sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kalbėdamas apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) atvykimą į Maskvą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvykęs į Maskvą sakė, kad pirmasis nuo karo Ukrainoje pradžios jo valstybinis vizitas Rusijoje suteiks „naują postūmį“ dvišaliams santykiams. „Esu įsitikinęs, kad vizitas bus vaisingas ir suteiks naują postūmį sveikam ir stabiliam Kinijos ir Rusijos santykių plėtojimui“, – Maskvos oro uoste žurnalistams, įskaitant Rusijos valstybinės žiniasklaidos atstovus, sakė Xi Jinpingas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius. „Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

Kyjivas pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos likus kelioms valandoms iki Kinijos prezidento Xi Jinpingo laukiamo vizito į Rusiją – pirmojo nuo rusų invazijos į Ukrainą pradžios. „Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį paragino Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) pareigūnus „griežtai nubausti“ už devynių Kinijos piliečių nužudymą per išpuolį kasykloje. Xi Jinpingas „davė svarbių nurodymų, reikalaudamas dėti visas pastangas, kad būtų gydomi sužeistieji, laiku šalinami padariniai, pagal įstatymus griežtai nubausti kaltininkai ir užtikrintas Kinijos piliečių saugumas“, – sakoma neįvardyto Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškime.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasidžiaugė savo aljanso tvirtumu, kinų vadovui vykstant į Maskvą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas su tarptautinėje izoliacijoje atsidūrusiu Rusijos prezidentu. Xi Jinpingas savo vizitą apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“, nors Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl, jų nuomone, tylaus Rusijos karo Ukrainoje palaikymo ir diplomatinės priedangos.

 Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. „Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per kitą savaitę Maskvoje vyksiančias derybas pasirašys susitarimą, kuriuo bus pradėta dvišalių ryšių „nauja era“, penktadienį pranešė vienas Kremliaus pareigūnas. „Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Kremlius paskelbė, kad kovo 20-22 dienomis Rusijoje lankysis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Skelbiama, kad vyksiančių derybų metu bus aptarti šalių partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo klausimai. Taip pat Rusijos atstovai pažymi, kad Xi Jinpingas Rusijoje lankysis sulaukęs asmeninio V. Putino kvietimo. Anksčiau JAV leidinys WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, jog Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybos būtų „geras dalykas“, tačiau įspėjo Pekiną, kad šis į konfliktą nežvelgtų „vienpusiškai“.  „Manome, kad būtų gerai, jei jiedu pasikalbėtų“, – žurnalistams teigė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby, paklaustas apie verslo dienraščio „Wall Street Journal“ paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad Kyjivo lyderis ketina pasikalbė...

  Kinijos lyderis Xi Jinpingas planuoja kelionę į Maskvą ir virtualų pokalbį su ukrainiečių lyderiu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį skelbia leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ). WSJ, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Xi Jinpingas kitą savaitę planuoja apsilankyti Rusijos sostinėje, o vėliau ketina virtualiai pasikalbėti su V. Zelenskiu. Tai būtų pirmasis jųdviejų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi leidinys. Pekinas oficialiai nekomentuoja šių pranešimų.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį savo pirmojoje kalboje nuo istorinės trečiosios kadencijos pradžios pabrėžė, kad reikia stiprinti nacionalinį saugumą. Praėjusią savaitę Xi Jinpingas tapo įtakingiausiu Kinijos vadovu per kelias kartas, kai buvo perrinktas dar penkeriems metams vadovauti daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei. Trečia jo kadencija neturi precedento.

Li Qiangas, vienas patikimiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo sąjungininkų, šeštadienį buvo patvirtintas premjeru, kinų lyderiui stiprinant savo įtaką aukščiausiems šalies vadovams. Li Qiangas, buvęs Šanchajaus partijos vadovas, kuris praėjusį pavasarį prižiūrėjo du mėnesius trukusį įtemptą miesto uždarymą dėl koronaviruso protrūkio, šalies parlamento posėdyje buvo paskirtas kadenciją baigiančio premjero Li Keqiango įpėdiniu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasveikino Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) pradedant trečiąją kadenciją Kinijos vadovo poste ir pasidžiaugė stiprėjančiais abiejų šalių ryšiais. „Brangus drauge, priimkite nuoširdžius sveikinimus jūsų perrinkimo proga“, – sakoma V. Putino pareiškime, kurį išplatino Kremlius. „Rusija labai vertina Jūsų asmeninį indėlį stiprinant ryšius... ir strateginį bendradarbiavimą tarp mūsų tautų“, – priduriama jame.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį užtvirtino savo trečiąją kadenciją, o tai vainikavo jo iškilimą tapus galingiausiu šalies vadovu per kelias kartas. Kinijos parlamentas šalies vadovu jį paskyrė po to, kai spalį Xi Jinpingas dar penkeriems metams užsitikrino Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininko postą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sakydamas kalbą metinės politinės konferencijos delegatams, pasmerkė JAV vadovaujamą „Kinijos slopinimą“, pranešė valstybinė žiniasklaida. „Jungtinių Valstijų vadovaujamos Vakarų šalys vykdo įvairiapusį Kinijos sulaikymą, apsuptį ir slopinimą, ir tai nulėmė beprecedenčius sunkius iššūkius mūsų šalies vystymuisi“, – sakė Xi Jinpingas.

JAV nemato jokių ženklų, įrodančių, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas būtų pasiruošęs taikai, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Anot jo, V. Putinas nėra pasiruošęs pradėti taikos derybas. Kiek anksčiau Kinija ir Baltarusija paragino pradėti derybas. „Priešingai, visi įrodymai yra priešingi“, – „New York Times“ cituoja A. Blinkeną. „Tikrasis klausimas yra tas, ar Rusija pasieks tokį lygį, kai bus iš tiesų pasirengusi nutraukti savo agresiją“, – pastebi jis.

Trečiadienį Pekine susitikę Baltarusijos ir Kinijos lyderiai Aliaksandras Lukašenka bei Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir pradėti derybas, rašo „The Guardian“. Bendras abiejų lyderių raginimas prilygo Pekino praėjusią savaitę paskelbtam taikos planui, kuriame reikalaujama gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį vientisumą“. 12 punktų dokumente nenurodyta, kas nutiktų su regionais, kuriuos Rusija okupavo po invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas įdėmiai stebi Rusijos patirtį kare Ukrainoje ir „prablaivėjo nuo to, ką išvydo“, interviu „CBS News“ pasakojo JAV centrinės žvalgybos agentūros vadas Williamas Burnsas. „Aš manau, kad nėra jokio užsienio lyderio, kuris įdėmiau būtų stebėjęs Vladimiro Putino patirtį Ukrainoje, karo eigą, negu Xi Jinpingas. Aš manau, kad daugeliu atvejų jis buvo sunerimęs ir „išblaivintas“ dėl to, ką pamatė.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas turėtų susitikti su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, skelbia „The Wall Street Journal“.  „SkyNews“, cituodama „The Wall Street Journal“, sako, kad Xi Jinpingas ruošiasi aplankyti Maskvą ir tai gali padaryti artimiausiais mėnesiais.  Vienas iš šaltinių tvirtino, kad Kinijos lyderis kartu su V. Putinu surengs viršūnių susitikimą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pakartojo JAV nuogąstavimus, jog Kinija gali imti tiekti Rusijai ginklus, kad padėtų jai tęsti karą prieš Ukrainą. „Šį imperinį užkariavimo karą pradėjo prezidentas (Vladimiras) Putinas. Būtent V. Putinas toliau eskaluoja karą“, – sakė J. Stoltenbergas. „Taip pat vis labiau nerimaujame, kad Kinija gali planuoti teikti paramą letaliniais [ginklais] Rusijos karui“, – pridūrė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo Kinija, kad Pekinas yra atsakingas už taikos įtvirtinimą pasaulyje, todėl ragina neremti Rusijos, kuri pradėjo karą Ukrainos teritorijoje. Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.

Pekinas ketvirtadienį pasmerkė JAV prezidento Joe Bideno „itin neatsakingas“ pastabas, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susiduria su „didžiulėmis problemomis“. „Tokia JAV retorika yra itin neatsakinga ir prieštarauja elementariam diplomatiniam etiketui“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.