vyriausybė

Siekiant supaprastinti galimybių paso išdavimą žmonėms, nesinaudojantiems elektronine bankininkyste, dar reikės Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Savo „Facebook“ paskyroje ministrė penktadienį tai pat informavo, kad Vyriausybei penktadienį rengiantis svarstyti galimybių paso išdavimo palengvinimus, Registrų centras jau baigia dėl to tartis su vaistinėmis ir kitomis įmonėmis.

Penktadienį Vyriausybė spręs, kaip gyventojams palengvinti galimybių paso atsiėmimą. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, Vyriausybė nuotoliniame pasitarime ketina priimti sprendimus, kuriais siekiama „padaryti kuo paprastesnį kelią atsiimti galimybių pasą“. Nuo rugsėjo vidurio rengiantis labiau apriboti veiklas neturintiems galimybių paso, Registrų centras šią savaitę pradėjo rengti keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams išsi...

Nepersirgę COVID-19 ar nuo ligos nepasiskiepiję tam tikrų profesijų darbuotojai privalo periodiškai testuotis greitaisiais antigenų testais. Kai kurie žmonės ir politikai nesupranta, kodėl taip besitestuojant darbuotojams nėra suteikiamas galimybių pasas. Šiuo metu šį dokumentą galima gauti tik atlikus PGR testą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškina, kad tai yra du skirtingi tyrimai, todėl galimybių pasas suteikiamas tik atlikus patikimesnį PGR testą.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Tad ko šį rudenį sulauksime iš Ingridos Šimonytės Vyriausybės – ilgo karantino ar „bobų vasaros“? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu ir politologe Rima Urbonaite.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad į Lietuvą atgabenti Afganistano piliečiai, įgavę politinio pabėgėlio statusą, bus laisvi gyventi ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva priims iki 200 afganistaniečių, jų poreikiams užtikrinti numatyta apie 600 tūkst eurų. Jau dabar į Lietuvą parskraidinta 100 Lietuvos kariuomenei talkinusių afganų ir jų šeimos narių.

MInistrų kabinetas trečiadienio posėdyje pritarė Vyriausybės parengtiems pasiūlymams Seimo rudens sesijos programai. Tarp Vyriausybės siūlymų – privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės. Portalas tv3.lt pateikia dalį svarbių Vyriausybės Seimui planuojamų teikti projektų.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Plungės meras Audrius Klišonis nusprendė nekeisti sprendimo dėl buvusio Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos skyrimo vadovauti savivaldybės gydymo įstaigai. „Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis. Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, nuspręsta statyti tvorą 508 km. ruože. Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad šį fizinį barjerą už 152 mln. eurų statys valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „Epso-G“. Šį projektą priežiūrės komisija, kuriam vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, numatyta statyti ne mažiau kaip trijų metrų aukščio tvorą 508 km. pasienio ruože. Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės teigimu, toks fizinis barjeras yra būtinas apsaugoti ne tik Lietuvos nacionalinį saugumą, bet ir visą Europos Sąjungos sieną. Šiam projektui planuojama skirti 152 mln. eurų.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės garantiją bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“, išleidžiant iki 150 mln. eurų vertybinių popierių emisiją. Bendrovė valdo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondą, skirtą padėti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalies įmonėms.   Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos tik pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

Vyriausybės pasirinktą taktiką nuo COVID-19 paskiepyti kuo daugiau žmonių prezidentas Gitanas Nausėda vadina karštligiška ir forsuota. „Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą. Ko gero, būtume tuos 70 proc. pasiekę, kaip aš ir tikėjausi, dar vasaros viduryje. Bet yra, kaip yra“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temai“ sakė jis.

Įvertinusi geriausią pasaulio valstybių patirtį Ramūno Karbauskio vadovaujama šešėlinė Vyriausybė siūlo, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala, rašoma pranešime spaudai.  Šešėlinis premjeras stebisi, kodėl iki šiol Ingridos Šimonytės Vyriausybė to nepadarė, kai tuo tarpu daugelis valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Nėra buvę Vyriausybės, kuri turėtų teigiamą reitingą, analizuodamas kritusius politikų reitingus kalbėjo sociologas Vladas Gaidys.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Pastarosiomis dienomis matome, kad tiek prezidento, tiek premjerės reitingai nukrito apie 10 proc. Kodėl taip nutiko? Praktiškai visų politikų nukrito ir tos priežastys labai panašios.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė dar 121,4 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms keturioms savivaldybėms. Druskininkų savivaldybei skirta 57,4 tūkst. eurų, Ignalinos – 32,1 tūkst. eurų, Lazdijų – 17,1 tūkst. eurų, Šalčininkų – beveik 15 tūkst. eurų.  „Tai yra trečias tokio pobūdžio nutarimo projektas. Jo tikslas yra panaudoti šįkart 121 tūkst. 421 eurą valstybės rezervo lėšų dėl ekstremalios situacijos“, – posėdyje kalbėjo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino ketvirtąją viceministro pareigybę Vidaus reikalų ministerijai. Kaip per posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, papildoma pareigybė leis „daugiau politinio dėmesio skirti civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir priešgaisrinės saugos stiprinimui“. Ketvirtasis viceministras, anot ministerijos, padės užtikrinti veiksmingesnį ministerijai keliamų uždavinių įgyvendinimą, sumažins ministro ir viceministrų darbo krūvį bei kuruojamų klausimų sk...

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi išaugusiai skiepijimosi tempais, tačiau, kad Vyriausybė pakeistų arba visiškai atsisakytų ribojimų, vakcinacijos tempas turi būti itin didelis. „Esu minėjusi, kad jei skiepijimo tempai išsilaikys aukšti, tuomet Vyriausybė yra pasirengusi persvarstyti siūlomus apribojimus ir juos galimai modifikuoti, galbūt jų visiškai atsisakyti. Bet tam skiepijmosi tempai turi būti labai dideli. Mes per likusį mėnesį turėtume paskiepyti apie 400 tūkst.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Vyriausybė ketvirtadienį nutarė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis suteiktų papildomų įgaliojimų kariams veikti pasienyje. Prašoma leisti pasienyje su Baltarusija patruliuojantiems kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.

Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo procedūrą dėl papildomų įgaliojimų kariams pasienyje suteikimo trims mėnesiams. Sprendimą, kuriuo tikimasi padėti pažaboti migrantų krizę Lietuvoje, turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė priėmė verdiktą – asmenims be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos bus uždarytos didžiųjų parduotuvių durys, grožio salonai, kirpyklos, kavinės ir restoranai. Nepasiskiepiję asmenys galės lankytis tik nedidelėse parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekės, taip pat optikos prekių parduotuvėse, vaistinėse. Tiesa, Vyriausybė atsitraukė nuo užmojų neleisti nepaskiepytiems asmenims naudotis viešuoju transportu ir patekti į gydymo įstaigas – tokių reikalavimų nebeliko.

Vyriausybei nusprendus apriboti dalį veiklų neturintiems galimybių paso, sporto klubų tinklo „GymPlius“ vadovas sako tikėjęsis, jog Vyriausybė atkreips dėmesį į sporto klubus kaip mažiau rizikingą verslą ir priims individualius sprendimus. Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių. „Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams.

Vyriausybė iš pradžių svarstė uždrausti viešuoju transportu važiuoti galimybių paso neturintiems gyventojams, tačiau dabar nuo šios idėjos atsitraukė. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šios sprendimo įgyvendinimas būtų per daug sudėtingas, ypač rudenį piko valandų metu. „Dėl to, kad buvo įvertintos administracinės galimybės viešojo transporto.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kultūringos protesto formos yra skatinamos, tačiau, to, kas antradienio vakarą vyko prie parlamento, pavadinti taikiu mitingu – neįmanoma. „Pirmiausia aš turėčiau reflektuoti tuos įvykius, kurie buvo vakar. Norėčiau pažymėti, kad demokratinėje valstybėje žmonių teisė reikšti savo nuomonę civilizuotais būdais yra absoliučiai nekvestionuojama ir neginčijama. Tai yra demokratinio proceso sudėtinė dalis.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš praėjusią savaitę paskelbtus Vyriausybės ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Dieną – aikštėje iškeltos kartuvės ir šūksniai, reikalaujant atsistatydinti visai Vyriausybei, naktį – riaušės, akmenų, butelių mėtymai į pareigūnus ir tarnybinius automobilius, ašarinės dujos. Pranešama apie sužalotus pareigūnus ir 26 sulaikytus riaušių dalyvius.

Po vėlų antradienio vakarą kilusių riaušių prie Seimo policijos pareigūnai trečiadienio rytą tebesaugojo parlamento prieigas. Pastatas atitvertas maždaug 75 metrų perimetru „Stop“ juosta. Automobilius, sukančius į A. Tumėno gatvę, kuri antradienio vakarą buvo užblokuota, pareigūnai stabdo ir klausia, kokiu tikslu vykstama. Trečiadienio rytą užtvertas ir priėjimas prie Vyriausybės rūmų Vilniuje. Ji aptverta metaline tvorele ir „Stop“ juosta. Čia taip pat budi policijos ekipažai.

Vyriausybė trečiadienį žada apsispręsti dėl ribojimų nuo koronaviruso (COVID-19) nepasiskiepijusiems žmonėms: jiems liktų atviros tik nedidelės parduotuvės ir vaistinės, smarkiai sutrumpėtų galimų paslaugų sąrašas. Tačiau Vyriausybė atsitraukia nuo planų neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

Vyriausybė užtikrins fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą, nepaisant būsimų biurokratinių atlaisvinimų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas. „Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti viešuoju transportu ar patekti į gydymo įstaigą. Dalį visuomenės tokie valdžios ketinimai piktina, tad antradienį prie Seimo ketinama rengti protestą.

Vyriausybė galutinio sprendimo priėmimą dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir neturintiems Galimybių paso priims trečiadienį. Nors praėjusią savaitę buvo kalbama, kad tie sprendimai gali laukti pirmadienį, tačiau nusprendė to nedaryti. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė Seimui planuoja teikti įstatymų pakeitimo projektą dėl sienos su Baltarusija statybų. Lėšos jos statyboms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, kuris šiuo metu yra deficitinis. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė yra parengusi įstatymų projektus, kurie Seimui svarstyti bus teikiami dar antradienį turinčioje vykti neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga šios šalies valdžia. Taip ji komentavo Minsko režimo pranešimus apie pasienyje mirusį irakietį. Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti informacijos apie „kokius nors ekscesus“ Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti naujus pandemijos valdymo ribojimus. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

COVID-19 į ligonines paguldo vis daugiau sergančių. Dėl to Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis valdžia planuoja įvesti daugiau ribojimų. Tarp siūlymų, nutaikytų į barus, restoranus, grožio paslaugas ar pramogas, valdžia su verslu diskutuoja ir apie vieną naują dar Lietuvoje netaikytą ribojimą: į pačius didžiausius šalies prekybos centrus įleisti tik žmones, turinčius galimybių pasus, pasiskiepijusius nuo COVID-19, persirgusius arba už savo pinigus atlikusius testą.