vyriausybė

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kokiomis priemonėmis bus valdoma koronaviruso pandemija, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai. Ministrų kabinetas nusibrėžė rodiklius, kada galėtų būti įvedami nauji ribojimai, o konkrečius sprendimus žada kitą savaitę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip kompensuoti gyvūnų ženklinimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims, praneša LRT radijas.  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.  „Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme.

Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos klausimas šiuo metu nesvarstomas, nes uosto plėtra numatoma pietinėje jo dalyje, sako premjerė. Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marijus Skuodis penktadienį lankėsi Klaipėdoje ir apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojami dideli darbai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, matydama, jog daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad Gitanas Nausėda pasigenda aktyvesnio Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmens skatinant gyventojus vakcinuotis, kviečia keisti vakcinacijos komunikavimo strategiją.  Žinių radijui jis antradienį tvirtino, kad paspartinti vakcinavimą padėtų Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos jau anksčiau siūlytos priemonės. „Pirmiausia – aktyvi, fokusuota informavimo kampanija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo nesutarimai su Vyriausybe yra natūralūs ir teigia palaikantis premjerės Ingridos Šimonytės aktyvumą užsienio politikoje. „Gal yra tokie lūkesčiai, kad viskas turi būti kaip rojuje. Bet jeigu būtų taip, kaip rojuje, reiškia, mes jau nebe šitame pasaulyje.

Seimui antradienį iš antro karto pavyko priimti Vyriausybės teiktas pataisas mokėti teisėjams papildomą atlygį už nenumatytai išaugusį darbo krūvį. Baigiantis posėdžiui iš naujo už jas buvo 71 Seimo narys, susilaikė du parlamentarai. Anksčiau balsuojant per priėmimo procedūrą dalis parlamentarų nesiregistravo, todėl nesusidarė būtinas minimalus balsuojančiųjų skaičius.

Nutekinti dokumentai parodė, kad kaimyninė Lenkija renka informaciją apie Lietuvos politiką – užsienio reikalų ministrą, TS-LKD vadovą Gabrielių Landsbergį. Pats ministras į tokią oficialiai nepatvirtintą informaciją numoja ranka, nekomentuoja ir laiko paprasčiausiais gandais. „Man rodos, kad mes šiek tiek neteisingai elgiamės. Tai yra neoficiali informacija. Ji niekada nebuvo patvirtinta.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalius migrantus vadina hibridine ataka, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot premjerės, Vyriausybė pasienį ketina saugoti pasitelkdama karius, statydama tvorą, taip pat ministrai prašo kitų šalių pagalbos. I. Šimonytė antradienį Seimui suteikė informaciją, kaip Vyriausybė ketina atsakyti į hibridines grėsmes. Viena jų – migrantų iš Baltarusijos antplūdis.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį patvirtino, kad nuo kitos savaitės Anglijoje po masinės vakcinacijos kampanijos bus atšaukta didžioji dalis dėl koronavirusinės pandemijos įvestų suvaržymų, tačiau pabrėžė, jog pandemija dar nesibaigė. Tuo metu ekspertai perspėja, kad vyriausybė suvaržymus laisvina per anksti.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Švedijos parlamentas trečiadienį nubalsavo, kad Socialdemokratų partijos lyderis Stefanas Lofvenas vėl taptų premjeru, nors prieš porą savaičių jis buvo nuverstas per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo. S. Lofveno paskyrimas 349 vietų parlamente buvo patvirtintas 116 deputatų balsais prieš 172, dar 60 įstatymų leidėjų susilaikius.

Vertindama paskutinių dienų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacijos gerėjimas sustojo. „Man labai gaila, bet, manau, turėsime pagrindo konstatuoti, jog situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai pablogėjo. Vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva yra paruošusi atsaką Baltarusijai, iš kurios į šalį plūsta nelegalių migrantų srautai. Tarp numatomų priemonių – fizinė pertvara tarp Lietuvos ir Baltarusijos, karių pasitelkimas pasienio saugojimui bei papildoma vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė. „Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą Europos Sąjungą.

Vyriausybė pirmadienį pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus. Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais.

Lenkijos opozicijos lyderis, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį apkaltino šalies vyriausybę vykdant tarptautinę darbotvarkę, atitinkančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką.

Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė penktadienio vakarą valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją. Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė ketvirtadienį leido iš anksto neregistruoti dalyvių atvirose erdvėse vykstančių nekomercinių renginių metu, jeigu jie trunka iki dviejų valandų. Šis pakeitimas priimtas siekiant sudaryti galimybes žmonėms dalyvauti Valstybės dienos renginiuose kitą savaitę.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Vyriausybė pirmadienį skyrė daugiau kaip 22 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Iš Vyriausybės rezervo pirmadienį 18,2 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pinigai numatyti kompensuoti medikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų atlyginimų didinimui karantino metu, taip pat skiepijimo, laboratorijų ir reagentų išlaidoms, Karštosios linijos darbui apmokėti.  Teisingumo ministerijai skirta 71,3 tūkst.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus nuo liepos baigti dėl COVID-19 įvestą karantiną, bus sprendžiama, kada jis vėl būtų skelbiamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mums reikia sau susidėlioti ir paskelbti tam tikrą kuždesį, kaip sako bankininkai, taip pat ir plačiajai visuomenei, kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas Vyriausybei grįžti prie nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“, – posėdyje sakė premjerė.

Priėmus sprendimą atšaukti karantino režimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali prireikti lokalių karantinų, jei atskirose savivaldybėse epidemiologinė situacija bus prastesnė. Vyriausybė nusprendė nuo liepos 1 dienos atšaukti karantiną, tačiau palikti dalį apribojimų. I. Šimonytė nesiima prognozuoti, kada Lietuva gyvens be jokių apribojimų.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad po beveik aštuonių mėnesių Lietuvoje karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną, ketvirtadienį. Tiesa, numatoma, kad išliks dalis apribojimų, taip pat veiks ir Galimybių pasas. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai. „Pereiname iš karantino į kitą statusą.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo karantiną nutraukti nuo liepos 1 dienos, ketvirtadienio. Vis dėlto numatoma, kad dalis apribojimų išliks. Dėl to pirmadienį apsispręs Vyriausybė. Tačiau panaikinus karantiną šalyje vis tiek išliks ekstremalioji situacija. Planuojama, kad tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.

Ukraina iš Pasaulio banko ekonomikos plėtrai gaus 350 mln. JAV dolerių, pranešė šalies ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. „Vyriausybė ir Pasaulio bankas sudarė 350 mln. JAV dolerių vertės susitarimą.

Lietuvai minint Tarptautinę viešųjų paslaugų dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė netesi mokytojams, dėstytojams, medikams ir pareigūnams duotų įsipareigojimų dėl algų didinimo. Pasak politikės, pakoreguotame šių metų biudžete, kurį antradienį patvirtino Seimas, atsispindi tik dalis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų įsipareigojimų.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Ministrų kabinetui siūlys netęsti karantino ir palikti galioti ekstremalią situaciją, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Komisija nusprendė, kad siūlys Vyriausybei keisti tą teisinį statusą iš karantino į ekstremalią situaciją, tačiau tuo pačiu bus stengiamasi laikytis įvairių suvaržymų, kurie gali būti svarbūs, pasiruošiant galimam Delta mutacijos poveikiui“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.

Birželis, kaip sako Vyriausybė, ko gero, bus paskutinis karantino mėnuo. Vis dėlto tam tikri apribojimai gali išlikti ir po jo. Ir toliau gali būti reikalaujama viduje dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir galbūt reguliuoti žmonių srautus. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų ekspertai dar pabrėžia, kad ir toliau svarbu stebėti, jog pavojingos viruso atmainos nepatektų į šalį o joms čia patekus, kokybiškai ir greitai jas suvaldyti.

Po ilgų ir triukšmingų derybų Seimas patikslino šių metų valstybės biudžeto skaičius. Valdantieji papildomus šimtus milijonų eurų skiria vakcinoms ir medikų algų priedams, dešimtys milijonų keliaus pasienio su Baltarusija punktams stiprinti, vienišų pensininkų išmokoms. Tiesa, opozicija pasigedo pinigų žvyrkeliams, švietimo sektoriui ar net… oranžerijai. Neliko vietos ir prezidento Nausėdos siūlytam neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė darė spaudimą STT vadino absurdu ir tikino, kad gali imtis veiksmų dėl M. Puidoko šmeižto. Premjerė I. Šimonytė antradienį Seime iš žurnalistų sulaukė klausimo, kaip ji vertina Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė daro spaudimą STT dėl su darbiečiu susijusio tyrimo. „Aš?!“ – nustebo premjerė. Prieš atsakymą į klausimą stojo ilgoka pauzė. „Čia turbūt Sirijaus naujienų agentūra.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nėra iki galo susipažinusi su situacija, kai jos pirmtakui Saulius Skvernelis sulaukė grasinimų nužudyti, tačiau tikino, kad nemalonių žinučių sulaukia ir pati, o tarnybos tokias žinutes turėtų vertinti rimtai, nes kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad tai gali baigtis ir politikų mirtimis.

Vyriausybė antradienį galiausiai pritarė pasiūlymui neberiboti dalyvių skaičiaus atviruose renginiuose per Jonines. Taip pat nuspręsta tomis dienomis atsisakyti reikalavimo įsigyti bilietus elektroniniu būdu. Kaukių dėvėjimas išliks privalomas. Ministrų kabinetas nusprendė per Jonines panaikinti reikalavimą atvirose erdvėse organizuojamus renginius stebėti tik iš sėdimų vietų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad, net jei birželis bus paskutinis karantino Lietuvoje mėnuo, dalis apribojimų turėtų išlikti. Dėl jų, anot premjerės apsispręs epidemiologai. „Net, jeigu šis mėnuo bus paskutinis karantino mėnuo šiame epizode, tai vis tiek nereiškia, kad jokių apribojimų nebeliks. Epidemiologai turi pasakyti, kokių apribojimų vis dar reikia.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo smulkų karantino pakeitimą dėl masinių atvirose erdvėse renginių. Siūloma panaikinti reikalavimą tokius renginius stebėti tik iš sėdimų vietų bei draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose bei nustatant, kad 2021 m. birželio 23–24 d. atvirose erdvėse organizuojamiems renginiams netaikomas reikalavimas užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu.

Jaunuoliui už neapykantos kurstymą ir vėliavos išniekinimą mitinge prie Vyriausybės prokuroras siūlo skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu jaunuolis pripažino savo kaltę, neprieštaravo, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras siūlo jam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius išdirbti 50 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė su oficialiu vizitu vieši Latvijoje. Tai pirmasis premjerės vizitas į Latviją, einant šias pareigas. Premjerė tikino, kad daug diskusijų keliantis Astravo AE pagamintos elektros klausimas bus išspręstas, o Baltijos šalių lyderiai situaciją mato vienodai. Latvijos premjeras tikino, kad baltarusiškos elektros Latvijoje nėra, tad ir į Lietuvą per Latviją ji patekti negali.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė patobulintam 2021 metų biudžeto projektui, jame 11,5 mln. eurų numatyta sienos su Baltarusija stebėjimo sistemoms įrengti, pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Anot jos, 4,3 mln. eurų dėl išaugusios nelegalios migracijos taip pat bus skirta valstybės sienos su Baltarusija kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui Užsieniečių registracijos centre.

Žygimanto Pavilionio pokalbį su apsišaukėliu Rusijos opozicionieriumi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vadina Kremliaus provokacija. Ji kritiškai vertina opozicijos Seimo nariui reiškiamą nepasitikėjimą. „Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo šita istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją.  Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai tūravoti, norėčiau tuo abejoti.