vyriausybė

Kol Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje plinta juoda spalva, Vyriausybė kalba apie galimą karantino įvedimą ir  taisyklių sugriežtinimus: kaukių dėvėjimą uždarose patalpose, grįžimą prie nuotolinio darbo ir kitus. Penkių savivaldybių – Šiaulių, Rietavo, Telšių, Šilutės ir Plungės – vadovai išsakė nuomonę, kad karantino režimas būtų perteklinė priemonė, todėl jo įvedimui nepritartų.

Ramūnui Karbauskiui ketvirtadienį pareiškus, kad laišku kreipėsi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę dėl to, kad nesulaukta atsakymų į premjerei pateiktus klausimus ir dokumentus, o kiek vėliau, kad ji ne tik nesigaudo valstybės valdyme, bet ir nesivaldo, premjerė atkirto, kad tai „ne aš teikiu kokias nors privilegijas kokiems nors politikams ar jų grupėms, o Jūs reikalaujate išskirtinių sąlygų savo susikurtam dariniui, kurį vadinate šešėline Vyriausybe, nors tai neatitink...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad karantinas Lietuvoje gali būti grąžintas, nes dabartinių priemonių negana. O Saulius Skvernelis blogai vertina planus įvesti naują karantiną, nes buvusio premjero teigimu, Vyriausybė praleido šiltąjį sezoną pasiruošimui naujajai koronaviruso bangai, o tai rodo, kad šis ministrų kabinetas su pandemija nesusitvarko.  „Visi matome nerimą keliančius skaičius.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią – „juodąją“ – pandemijos spalvinę zoną. Vyriausybė trečiadienį tarėsi dėl karantino įvedimo ir privalomo kaukių dėvėjimo uždarose patalpose. Taip pat – dėl aktyvesnės rizikos grupių ir senjorų vakcinacijos.

Papildomų COVID-19 priemonių klausimą ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlo kelti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę. Tiesa, pirmiausiai ji siūlo apsispręsti, ar tam reikės grąžinti karantino režimą. „Kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas. Labai aiškiai reikia atsakyti sau į klausimą, ar turi būti ekstremaliosios padėties režimas, ką turime dabar, ar karantino.

Trečiadienį vykusiame posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotas šešėlinis ministrų kabinetas pritarė nutarimui, kuriame ypač neigiamai įvertinti I. Šimonytės Vyriausybės sprendimai, bloginsiantys regionų padėtį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Įsileisti 4000 migrantų buvo šios Vyriausybės plano dalis? Jei tai tiesa - turi pradėti lėkti galvos šio plano autoriams, nes tai būtų akivaizdus veikimas prieš valstybę.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina aptarti papildomas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – galimybė rekomendaciją nešioti apsaugines veido kaukes vėl paversti prievole. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nedetalizuoja, kokiu atveju kaukės būtų privalomos. „Padiskutuosime apie kaukes. Buvome linkę manyti, kad visuomenė yra pakankamai sąmoninga ir gali taip pat prisidėti, nes kaukės nešiojimas yra labai nesudėtingas dalykas, kurį galima daryti.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2897 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,031 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų birželio 28 dieną obligacijų parduota taip pat už 20 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,136 procento.

Valdžia priėmė didžiulius Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius. Nuo kitų metų atsiras nauji kelio ženklai, šviesoforai viešajam transportui bei specialios gatvės dviratininkams. Susisiekimo ministerija tikisi, kad tai prisidės prie eismo saugumo, tačiau ekspertai įspėja – jei KET pakeitimai nebus gerai paaiškinti visuomenei, keliuose gali kilti chaosas.

Seime bandoma stabdyti atmintinų metų skelbimo vajų – siūloma nustatyti, kad per metus galėtų būti paskelbta ne daugiau kaip trys atmintinos datos. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija parengė ir pateikė svarstyti naują Seimo nutarimo dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos projektą. Jam jau pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Interpeliacija leistų užduoti klausimus premjerei Ingridai Šimonytei, „valstiečiai“ nemano, kad su dabartiniu politinių jėgų pasiskirstymu Seime sugebėtų nuversti Vyriausybę, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Rugsėjo 17 d. posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ragina I. Šimonytės Vyriausybę per tris savaites: atsiriboti nuo mokestinę naštą gyventojams didinančios mokestinės reformos; iš esmės pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo bei vakcinacijos strategiją; viešai atsiskaityti visuomenei už migrantų krizės valdymo kaštus bei pateikti aiškius terminus, kada bus baigti peržiūrėti gegužės – rugsėjo mėnesiais pateikti prieglobsčio prašymai ir nelegalūs migrantai grąžinti į ...

Varšuvoje penktadienį vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimams. Susitikime Lenkijos sostinėje dalyvaus devynių Lietuvos ministrų ir šešių viceministrų delegacija, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės. Vizitas Varšuvoje vyks rugsėjo 17 dieną, Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.

Vyriausybė neteiks Seimui siūlymo, kad esant ekstremaliai situacijai į Lietuvą neteisėtai atvykusius užsieniečius būtų galima sulaikyti neribotą laiką, sako premjerė. „To pasiūlymo Vyriausybė kol kas nesvarstė, ir nemanau, kad Vyriausybė tokį pasiūlymą Seimui teiks“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Antradienį tarp prezidentūros ir valdančiosios daugumos užsiplieskė ginčas. Prezidento patarėja Astos Skaisgirytės už pasisakymą, kad Vyriausybė migrantų krizę ėmė valdyti po „aiškaus“ pokalbio su Gitanu Nausėda, sulaukė kritikos iš Vyriausybės narių. Politologė Rima Urbonaitė įvertino, kad šis kivirčas iškilo lygioje vietoje, nes migrantų krizė toli gražu dar nėra suvaldyta, o politikai jau skuba dalytis laurus.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 36 mln. eurų prastovose esančių darbuotojų atlyginimų subsidijoms už rugsėjo mėnesį, kitoms COVID-19 situacijai suvaldyti numatytoms priemonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenims, užmokesčio subsidijoms darbuotojams, kuriems paskelbtos prastovos, tenka 14 mln. eurų. Numatyta, kad subsidijas gaus beveik 29 tūkst. asmenų, vidutinė subsidija sieks 488 eurus. Taip pat 10,8 mln. eurų bus skirta vadinamosioms poprastovinėms subsidijoms.

Lenkijoje minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2022 metų padidės 7,5 proc., skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos vyriausybė nusprendė didinti MMA nuo sausio 1-osios 210 zlotų iki 3010 zlotų (apytikriai 660 eurų). Minimalus valandinis darbo atlygis didės taip pat 7,5 proc. iki 19,7 zloto.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujiems Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams. Dalis korekcijų įsigalios nuo sausio, tačiau didžiausi pokyčiai, tokie kaip dviračių gatvės atsiradimas, paspirtukų eismą draudžiantys kelio ženklai ar specialūs šviesoforai viešajam transportui įsigalios nuo kitų metų birželio. „Klausimas, kuris labai aktualus daugeliui žmonių. Ar vairuoja, ar vaikšto pėsčiomis.

Ateinantį šeštadienį, rugsėjo 18 dieną, garsioji lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė-Astrauskaitė organizuoja dar vieną mitingą – „Protesto debatų akcija dėl vyriausybės Žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“. Į Vilniaus rotušės aikštę moteris kviečia žmones ginti savo pilietines teises ir laisves, kovoti prieš patyčias, diskriminaciją. Kaip skelbiama socialiniuose tinkluose, tuo pačiu metu protestai vyks dar keturiasdešimtyje pasaulio valstybių.

Opozicinė Socialdemokratų partija trečiadienį įteikė kreipimąsi Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui – jame vardija konkrečius pasiūlymus ir ragina imtis „neatidėliotinų veiksmų“ šalyje augant infliacijai bei didėjant kainoms, taip pat siūlo „konstruktyvią pagalbą“ rengiant ir tobulinant reikalingus įstatymų projektus, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Kelių eismo taisyklių pakeitimams, numatantiems įteisinti „dviračių gatves“, ženklais riboti elektrinių paspirtukų eismą. Susisiekimo ministerijos parengtose pataisose numatyta, kad „dviračių gatvės“ būtų įrengiamos lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Naujos talibų valdžios atstovas, Afganistano užsienio reikalų ministras, antradienį pareiškė, kad jo vyriausybė yra pasiryžusi laikytis savo pažado neleisti kovotojams naudotis jos kontroliuojama teritorija atakoms prieš kitus.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien Vyriausybei pateikė prašymą skubiai priimti nacionalines sankcijas visai baltarusių „Belaruskalij“ produkcijai, tarp jų – ir kelių priežiūrai naudojamai druskai. Dabar galiojančios Baltarusijai įvestos sankcijos neapima natrio chlorido produktų, todėl Vilnius pagal galiojančius teisės aktus ir mažiausios kainos konkursus teisiškai yra priverstas druską pirkti iš šios valstybės režimui artimų gamintojų.

Seimas svarstys Vyriausybės siūlymą sukurti naują valstybės iždo bendrosios sąskaitos valdymo sistemą – tokiu būdu visos valstybės biudžeto lėšos būtų valdomos centralizuotai ir efektyviai.  Seimas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančiai naujai Valstybės iždo įstatymo redakcijai ir susijusių įstatymų pataisoms: už balsavo 61, prieš – 4, susilaikė 48 parlamentarai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius prakalbo apie antrą dešiniųjų kadenciją valdžioje. Pasak A. Kubiliaus, Ingridos Šimonytės Vyriausybė turi visas galimybes valdyti kraštą dvi kadencijas iš eilės. „Pastarųjų mėnesių mitingai skelbia – lauk Vyriausybę ir visą Seimą! Opozicija stengiasi neatsilikti nuo šiandieninių radikalų mitingų ir pastoviai kartoja savo tezę – tokios silpnos Vyriausybės Lietuva dar nėra mačiusi.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį Vilniuje susirinko į tarybos posėdį. Partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kalboje girdima aštri kritika valdantiesiems dėl vykusių mitingų, dėl ribojimų su galimybių pasu, kurie įsigalios pirmadienį ar dėl ketinimų nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems. Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyko mitingas, į kurį susirinko 5 tūkst. gyventojų.

Vyriausybei siūloma į galimybių pasą vėl įtraukti antigeno testus. Tokį siūlymą parengė Vidaus reikalų ministerija – juo turėtų būti pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Šiuo metu galimybių pasą besitestuojantiems galima gauti atlikus mokamą molekulinį (PGR) testą. Tokia tvarka įsigaliojo rugpjūčio viduryje.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) ketvirtadienį parėmė Lietuvos Vyriausybės veiksmus Kinijos atžvilgiu. Komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad Kinijos sankcijos ilgainiui Lietuvai gali išeiti į naudą. „Manau, kad šios sankcijos, ką parodė ir Čekijos pavyzdys, Lietuvai išeis tik į naudą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė parlamentaras.

Galimybių pasas neturi būti kliūtis gauti bazines paslaugas, todėl trečiadienį priimti Vyriausybės sprendimai yra sveikintini, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. „Vakarykščiai sprendimai šiek tiek pakoregavo situaciją.

Vienas dėl terorizmo ieškomas FTB, kitas – įtrauktas į Jungtinių Tautų sankcijų sąrašą. Tai – Talibano pasauliui pristatytos laikinosios vyriausybės nariai – jos vadovas ir vidaus reikalų ministras. O su nauja valdžia ir naujas šalies pavadinimas – Islamo emyratas.  Talibano lyderiai renkasi skelbti to, dėl ko kovojo du dešimtmečius. Tai – šalies vyriausybės, nors kol kas neva ir laikinosios, sudėtis. Joje – nė vienos moters. „Dėkojame dievui, kad šalis išsilaisvino nuo okupacijos.

Neparengus sutarties dėl fizinio barjero su Baltarusija statybų sąlygų, nukeltas trečiadienį planuotas Vyriausybės komisijos posėdis. Kaip BNS informavo Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Renata Surovec, posėdis dabar numatytas penktadienį. „Posėdis įvyks penktadienį ir jo metu Fizinio barjero priežiūros komisija svarstys fizinio barjero prie sienos su Baltarusija pirmojo etapo statybos darbus atliksiančios įmonės sutarties sąlygas“, – informavo ji.

Aplinkos ministerija Vyriausybei ir Seimui siūlys būdus, kaip sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų apimtį ir skatinti rūšiuoti komunalines atliekas.  Ministras Simonas Gentvilas sako siūlysiantis nuo 2023 metų nuo 10 iki 50 eurų už toną padidinti mokestį už aplinkos teršimą atliekas gabenant į sąvartyną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už atliekų deginimą. „Suteikiame savivaldybėms visas galimybes rūšiuoti, jos gauna 100 proc.

Vyriausybė trečiadienį vertins siūlymą nuo 2022-ųjų leisti trejus metus susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už elektros ir elektronikos prietaisų remontą.  Išvadą Seimui teikiantis Ministrų kabinetas spręs dėl Finansų ministerijos siūlymo nepritarti šiai Seime svarstomai iniciatyvai.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įsigyti naują pastatą, nes dabar jos naudojamos patalpos Vilniuje neatitinka poreikių.   Finansų ministerija teigia, kad yra parengusi 33,265 mln. eurų vertės NT atnaujinimo projekto aprašą.  „Investuoti į esamų patalpų atnaujinimą netikslinga ir dėl bendraturčių. (...) Būtų tikslinga turėti vieną pastatą“, – nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio renginiui neišdavė dėl saugumo, jo teigimu, „riaušėms Vilniuje leidimo nėra ir nebus“.  „Mes Vilniuje laikomės labai aiškios pozicijos, kad visi turi teisę išsakyti savo nuomonę, visi be išimties, ir laikomės taip pat pozicijos, kad nesileidžiame, jog mus kvailintų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Šimašius.

Visi dabartinio ministro kabineto nariai pažymėti „minuso“ ženklu – visi ministrai ir premjerė visuomenės apklausose sulaukia daugiau neigiamų, negu teigiamų vertinimų. Valdančiosios koalicijos atstovai reitingų nesureikšmina, tačiau Vyriausybės darbe pastebi klaidų, į kurias pirštu beda ir dalis visuomenės. Politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad prieš laukiantį neramų politinį rudenį galime sulaukti ir pasikeitimų ministrų kabinete.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba. Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.

Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę, tarptautinei bendrijai atidžiai stebint, ar bus laikomasi pažado valdyti Afganistaną tolerantiškiau, ypač moterų teisių klausimu. Pranešimas apie naują administraciją, kurio anksčiau tikėtasi po penktadienio popietės maldos, bus paskelbtas ne anksčiau kaip šeštadienį, naujienų agentūrai AFP sakė Talibano atstovas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pirmieji išbandė naują popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre. Nuo šio ketvirtadienio gyventojai galimybių pasus gali nemokamai atsispausdinti visuose Lietuvos pašto skyriuose. „Tol, kol galimybių pasas leidžia mums per pandemiją gyventi kiek įmanoma laisvesnį ir nesuvaržytą gyvenimą, šio paso prieinamumas gyventojams yra kertinis dalykas.

Jemeno husių sukilėliams pradėjus naują puolimą prieš Maribą, paskutinę vyriausybės tvirtovę naftos turtingoje šalies šiaurinėje dalyje, žuvo 65 kautynių dalyviai, ketvirtadienį pranešė vienas kariuomenės pareigūnas. Irano remiami sukilėliai atakavo provyriausybinių pajėgų pozicijas į pietus nuo strategiškai svarbaus miesto ir pasiekė tam tikrą pažangą per savo kampaniją, nors ir neteko dešimčių kovotojų per koalicijos antskrydžius.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau. Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios didinti 88 eurais – iki 730 eurų, BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Ingrida Šimonytė nedirba dėl reitingų, teigė politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie tai, ar Vyriausybė ir jos premjerė ketina pasitraukti dėl visuomenės nepasitenkinimo.  Tokiai politologės minčiai tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu pritarė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.