vyriausybė

Singapūre planuojamos atidaryti Lietuvos ambasados steigimas ir išlaikymas kitąmet valstybei atsieitų 1,73 mln. eurų, joje turėtų dirbti šeši žmonės, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM). Dėl ambasados šioje Pietryčių Azijos šalyje galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas. Remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, 2023-iaisiais ambasados išlaikymas atsieitų 1,4 mln. eurų. Anot Užsienio reikalų ministerijos, panašiai tiek lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Prieš metus Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien nesipuikuoja populiarumu apklausų viršūnėje ir daugeliui šalies gyventojų pasitikėjimo nekelia. Nepaisant to, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius teigia nematantis priežasčių, kodėl ši Vyriausybė negalėtų tęsti savo darbo ir po kitų rinkimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po Vyriausybės posėdžio teikia informaciją apie svarbiausius priimtus sprendimus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys įstatymo pataisas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais migrantų laisvę, pasibaigus sulaikymui, apriboti ir be teismo sprendimo. Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad žmonių nenoras skiepyti turi ribas, tad šiuo metu, kai vakcinų, premjerės žodžiais, „yra sočiai“, nėra būtinybės kompensuoti darbuotojų testavimo biudžeto lėšomis. Vyriausybės vadovė, prisimindama praėjusius metus, kai po Vėlinių į viršų šoko užsikrėtimų koronavirusu skaičiai, išreiškė susirūpinimą dėl ilgojo savaitgalio. Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas karantinas, pirmadienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Sprendimą antradienį dar turi patvirtinti vyriausybė. K. Karinis sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Vyriausybė siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių pajamų apmokestinimo nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tam dar turės pritarti Seimas.

Siekiant amortizuoti smarkiai augančias energijos kainas gyventojams, Vyriausybė trečiadienį pritarė planui išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus, taip pat pusmečiui atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tam dar reikės Seimo pritarimo. „Norime išvengti butelio kakliuko efekto, kai 2021 metų pabaigoje susikaups didžiulis kiekis vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pakartotinai priimti sprendimą dėl  tolimųjų reisų vairuotojams taikomo dienpinigių koeficiento jo nekeičiant, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ surengė piketą prie Vyriausybės. Kaip BNS teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiuo metu vis dar vyksta vežėjų, Vyriausybės ir darbuotojų atstovų derybos ieškant kompromisų.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis perdavė trumpą žinutę savo šalininkams iš kalėjimo Rustavio mieste. Joje eksprezidentas pažadėjo, kad drauge su jo įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) pirmininku Nikanoru Melija ir kartvelų tauta „išmes“ ministrą pirmininką Iraklį Garibašvilį iš vyriausybės. „Būtent aš ir Melija būsime tie, kas drauge su kartvelų tauta išmes Garibašvilį iš jo kabineto“, – parašė M. Saakašvilis.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kėdė įsisiūbavo. Pandemija siautėja, mirčių skaičiai liūdina, ministro kompetencija abejoja prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie konservatorių partijos frakcijos nariai, o visuomenės pasitikėjimas ministru – minusinis. Ne vienas politikoje dalyvaujantis asmuo įžvelgia būtinybę keisti ministrą ir taip nuimti įtampą visuomenėje bei politiniame lauke, tačiau, neoficialiais duomenimis, gali būti, kad toks sprendimas bus atidedamas iki pavasario.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų. BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės svarstomi instrumentai amortizuojant energijos kainų augimą buitiniams vartotojams yra nepakankami ir pavėluoti. Politikė taip pat pastebi, kad ministrų kabinetas, svarstydamas energijos išteklių brangimo klausimus ir siūlymus, ką daryti, veikia chaotiškai, rašoma LSDP pranešime spaudai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Vyriausybei pritarus senjorams už COVID-19 skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šis sprendimas paskatins vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis.   Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ministrų kabinetas teikia Seimui įstatymo projektą dėl vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus. Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Kaip net kelių krizių akivaizdoje tvarkosi Ingridos Šimonytės vyriausybė ir konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma? Būtent į šį klausimą atsakymų ieškoti kviečia TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Daugumą I. Šimonytės ministrų žmonės linkę vertinti neigiamai, o savo ruožtu opozicija netgi reikalauja ministrų galvų. Tačiau patys konservatoriai džiaugiasi ir yra įsitikinę, kad dabartinė vyriausybė – geriausia istorijoje.

Su Rasa Ališauskiene, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadove, kalbamės apie pastikėjimo valdžia stokos priežastis, iki šiol neregėtą visuomenės susiskaldymą, požiūrį į partnerystę, migrantus ir galimybę protesto judėjimui virsti nauja politine jėga. Nuo Seimo rinkimų prabėgo vos vieneri metai, o Vyriausybės, jos narių pasitikėjimo visuomenėje rodikliai spėjo nuvažiuoti žemyn. Kokios pagrindinės to priežastys? Vienos priežasties nėra.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina situaciją, susiklosčiusią Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl laidos „Kitokie pasikalbėjimai“, BNS pirmadienį pranešė jos atstovė. „Situaciją premjerė vertina kritiškai – informacija privalėjo būti pažymėta. Atsakomybę prisiėmė tas asmuo, kuris privalėjo tai užtikrinti ir neužtikrino“, – teigė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Pasak jos, visų ministrų paprašyta užtikrinti, kad tokie atvejai viešinimo kampanijose nepasikartotų.

Kartais labai sunku suprasti tuos liberalus valdžioje. Tai jie puola registruoti įstatymus dėl narkotikų įteisinimo, tai vienos lyties asmenų santuokų, tai dėl teisės nepilnamečiams keisti lytį, tai surogatinės motinystės, tai jie niekina viską, ką siūlo opozicija dėl koronaviruso suvaldymo, tačiau galop ateina momentas, kada net ir labai nenorėdami turi pripažinti, kad mūsų pasiūlymai yra geri.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Premjerė Ingrida Šimonytė nepritaria siūlymui nuo šešių mėnesių iki metų pratęsti terminą, kiek ekstremalios situacijos metu būtų galima sulaikyti neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Pasak Vyriausybės vadovės, tai būtų automatinis termino pratęsimas, nesiūlantis ilgalaikio ir tvaraus sprendimo. Ji taip pat pažymėjo, kad šiuo metu sulaikytų migrantų prieglobsčio prašymus Migracijos departamentas ketina išnagrinėti iki lapkričio.

Aurelijus Veryga teigia, kad neskelbdama karantino premjerė Ingrida Šimonytė renkasi sau politinius dividentus. Vyriausybės vadovė atkerta, kad praėjusiais metais, kai pats buvo atsakingas už pandemijos valdymą, A. Veryga nematė reikalo skelbti griežtą karantiną net ir esant itin blogai situacijai. Buvęs sveikatos apsaugos ministras įvertino trečiadienį Vyriausybės grąžintą privalomą kaukių dėvėjimą patalpose.

Į neregėtas aukštumas kylant dujų, elektros ir šildymo kainoms vyriausybė siūlo planą, kaiop gelbėti žmonės nuo gręsiančio kainų šoko. Žada nustatyti kiek gyventojams daugiausia gali brangti dujos, elektra ir šildymas. Jei rinkose kainų augimas bus didesnis, valstybė tai amortizuos, bet laikinai – visą kainą žmonės sumokėti turės per ateinantį penkmetį. Taip pat Vyriausybė nori pusmečiui atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą.

Smarkiai augant elektros kainoms Vyriausybė siūlys antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, trečiadienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Siūlome pratęsti pasirinkimo datą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“  gaminamos vakcinos Spikevax dozių.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomų ribojimų Vyriausybė šiuo metu nėra nusiteikusi priimti, o pagrindine kovos su pandemija priemone išlieka vakcinacija. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad rekomendacija dirbti iš namų – primygtinė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Ministrų kabinetas savo nutarimu taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Vyriausybė nusprendė, kad veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse (pavyzdžiui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė dalies Seimo narių siūlymui didinti baudas įmonėms už netinkamą nuotekų tvarkymą, tačiau siūlo jas kiek švelnesnes. Tokia išvada bus teikiama Seimui.  Seimo nariai siūlo įteisinti 20 kartų didesnes sankcijas įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, nes dabar baudos neatgraso pažeidėjų.  Vyriausybė siūlo padidinti baudas proporcingai, kad būtų pasiekti tikslai ir jos nebūtų per griežtos.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar grąžinti reikalavimą uždarose erdvėse nešioti kaukes. Pagal parengtą projektą, kaukės taptų privalomos renginiuose, kontaktinėse paslaugose, aukštojo mokslo įstaigose. Ministrų kabinetas taip pat rekomenduos įstaigoms pereiti prie nuotolinio darbo.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Valdančioji dauguma konservatorių suvažiavime demonstravo itin geras nuotaikas: politikai jaučiasi beveik jau suvaldę Lietuvai iššūkių keliančias krizes, visuomenės nuomonės reitingus paskelbė nesvarbiais ir jau matuojasi pergalės vainiką 2024 metų Seimo rinkimuose. Savo ruožtu prieš dieną paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad iš visų Vyriausybės ministrų teigiamu reitingu pasižymi tik du ministrai.

Panašu, kad atskleistas Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybės planas, kas įvyks kiekvieną dieną po karalienės Elžbietos II mirties – ši operacija vadinama „LONDON BRIDGE“ („Londono tiltas“). Metams bėgant vis kas nors atskleisdavo tam tikras detales – nuo teigimų, kad ministras pirmininkas bus įspėtas valstybės tarnautojo telefono skambučiu, kurio metu jam ar jai bus pasakyta: „Londono tiltas nuleistas“, iki pranešimų apie mirtį naujienų agentūros „PA Media“ telegrafu.