vsd

Žiniasklaidoje paplitus spėlionėms, esą Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptą pažymą nutekino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, pastaroji pareiškė, kad jokių slaptų dokumentų nėra gavusi, o visi pastarieji įvykiai tėra dėsningos kampanijos prieš Dalią Grybauskaitę dalis, kurios tikslas – sutrukdyti prezidentei siekti antros kadencijos. Slaptos VSD pažymos nutekinimo skandalas vis sparčiau artėja prezidentūros link.

Apie Darbo partijos bylą kalbama, kai neturima ką pasakyti, teigia Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Taip parlamento vadovė trečiadienį Žinių radijui komentavo prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie bylą. „Visada sakoma apie Darbo partijos bylą, kai neturima ką pasakyti. Manau, kad viešųjų ryšių kompanijos, kurias samdosi prezidentė šiomis dienomis, gali sugalvoti geresnį variantą.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį posėdžiauti renkasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Į posėdį kviečiami ir BNS atstovai, taip pat VSD direktorius Gediminas Grina. Laidos „Dėmesio centre“ šaltinių duomenimis, tiriant, kas naujienų agentūrai BNS nutekino slaptą saugumo departamento pažymą, kaip speciali liudytoja apklausta prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad Seimas neturėtų dubliuoti teisėsaugos darbo aiškinantis, kaip žiniasklaidai nutekėjo informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė, pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio, „pasiskiepijusi“ nuo būsimų provokacijų prieš rinkimus, kai žiniasklaidoje pasirodė slapta VSD informacija, kurioje buvo rašoma apie galimas provokacijas prieš šalies vadovę, veikiausiai neapskaičiavo. Taip LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė ekspertai. Informacijos nutekinimo tyrimas pasiekė tokį laipsnį, kad baigtis be rezultato tapo beveik neįmanoma.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos iš Prezidentūros niekas nutekinti negalėjo, nes ji šią instituciją pasiekė po to, kai pasirodė žiniasklaidoje. Šalies vadovė taip pat paragino VSD dažniau viešai informuoti apie gresiančias grėsmes. „Pirmiausia nutekinti pažymos iš Prezidentūros niekas negalėjo, nes oficiali, registruota, su parašais pažyma Prezidentūrą pasiekė tiktai lapkričio 4 dieną“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovė.

Petras Gražulis išplatino pranešimą, kuriame reikalauja, kad į artimiausią Seimo posėdį atvyktų generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina. Seime jie esą turėtų atsakyti į klausimus apie pagarsėjusį VSD pažymos paviešinimą ir tai, kokį vaidmenį jame turėjo Prezidentūra.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo. Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pateikti, tyrimas tęsiamas. "Gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo", - rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina matąs „šiek tiek negražius žaidimus“, politikams kovojant vieniems su kitais ir tam naudojant specialiąsias tarnybas. „Kai bus baigta, tikrai turės būti aiškiai ne tik mums, einantiems atsakingas pareigas, paaiškinta, kodėl tai įvyko, bet turės žinoti ir visuomenė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako besitikinti, kad teisėsaugos pareigūnai "turi stuburą" ir įvardins tikruosius Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekintojus. Anot Seimo vadovės, toje pažymoje adresatų buvo nedaug – iki dešimt. "Didžioji dalis adresatų medžiagą pasiėmė po pietų, gerokai po pietų.

Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigia, kad nutekinta pažyma buvo įslaptinta dėl to, jog departamentas siekė apsaugoti savo informacijos šaltinius. G. Grina pripažino, kad VSD pažymoje apie prieš Lietuvos vadovus planuojamas informacines atakas jokios ypatingos naujos informacijos nebuvo. „Manau, kad ta pažyma, kurią persiuntėme, kažko naujo ir ypatingo nepateikė. Tiesiog visada, kai rašome pažymas, atsiranda naujų aspektų ir elementų.

Praėjusią savaitę STT agentai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, išvedė BNS darbuotoją Jūratę Skėrytę. Ji buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo. Iš žurnalistės buvo atimtas kompiuteris, taip pat apklausti kiti BNS darbuotojai, naujienų agentūros Lietuvos aktualijų redaktorės Jūratės Damulytės namuose atlikta krata. Toks STT akibrokštas sukėlė ne tik žurnalistų ir daugelio politikų pasipiktinimą, bet ir abejonių žodžio laisve Lietuvoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Paskleisti tokią informaciją, kuri buvo slaptoje saugumo pažymoje, buvo galima ir tiesiog surengus spaudos konferenciją, mano politologas Nerijus Maliukevičius. Kontrapropagandinė kampanija patyrė nesėkmę ir tapo vidaus politine kova, o, pasak politologo Kęstučio Girniaus, Rusija per laikotarpį iki prezidento rinkimų tikrai bus suinteresuota pamėginti dar, kadangi nori kito šeimininko Daukanto aikštėje.

Atrodytų nekaltas klausimas, bet šachmatai ir politika turi savų panašumų. Visgi, pradėkime iš pradžių. Kodėl atmosfera mūsų valstybėje tokia įkaitusi? Kada ji pradėjo taip akivaizdžiai kaisti? Ir kas už viso to slypi? Neišvengdamas “kas galėtų paneigti” formuluotės, pabandysiu sudėlioti įvykius kuo nuosekliau.

Ketvirtadienį Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT) sudavė smūgį žiniasklaidai, kai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, įstaigos agentai išsivedė naujienų agentūros BNS žurnalistę. Jūratė Skėrytė buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo rėmuose. Toks STT akibrokštas sukėlė nemenką žurnalistų ir politikų pasipiktinimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nekomentuoja Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus. Premjero teigimu, tarnybos turėtų išaiškinti, kas nutekino slaptą informaciją. „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėjo, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas – valstybės vadovai ir dalis parlamentarų informuoti, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas siūlo Valstybės saugumo departamentui aiškintis, kas paviešino Lietuvos poziciją derybose su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai - Rusijos koncernu "Gazprom". Komiteto pirmininkas "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis teigia įpareigojęs energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių pateikti asmenų, turėjusių tokią informaciją, sąrašą.

Medikai kartoja, kad laiku nustatyta diagnozė yra pirmas laiptelis į viltį, ropojant sveikimo kopėčiomis. Kitokios nuomonės yra Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir jo apologetai. Nesergam, ir baigta Ligonines ir kitas gydymo įstaigas prižiūri Valstybinės ligonių kasos. Čia viskas lyg ir paprasta: paciento diagnozė, gydymas, sveikimas arba lavoninė ir kapinės. Tačiau valstybės ir specialiųjų jos tarnybų politika kitokia.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas dabartinį Lietuvos ambasadų užsienyje finansavimą pavadino dramatišku: kelis kartus jį sumažinus Lietuvos atstovybės tapo nesaugios. Tą pripažįsta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas. Dėl to kitų metų biudžete bus prašoma skirti daugiau lėšų nei kelerius pastaruosius metus.

Teismams galutinai išaiškinus, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas turi grįžti į darbą, o jo buvusiam viršininkui Vitalijui Gailiui, pirmojoje instancijoje prisiteisusiam piniginę kompensaciją, pridūrus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė esą jį neteisėtai spaudė atleisti pavaldinį, vėl aiškėja, kad šalyje svarbiausia valdyti... poligrafą.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas antradienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu pateikti išvadą dėl į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo pareigas grąžinto Vytauto Giržado galimybių dirbti su slapta informacija.

Vidaus reikalų ministerija turi spręsti klausimą dėl į tarnybą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) grąžinto Vytauto Giržado teisės dirbti su slapta informacija, nurodo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas galioja visiems paslapčių subjektams vienodai. O VSD nėra institucija, kuri sprendžia tokio pobūdžio ginčus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šalies vadovų reakcija į neteisėtai paviešintus Lietuvos ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje pokalbius liudija, kad karalius – nuogas: įvairių institucijų vadovai jaučiasi esą visažiniai, manydami, kad žinias ir protą jiems suteikia jų aukštos pareigos, bet iš tiesų taip nėra. Tokį praūžusį diplomatinio skandalo Lietuvoje vertinimą naujienų tinklalapiui LRT.lt pateikia buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Mečys Laurinkus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo „IQ“ rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją „minkštąją galią“. „Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo "IQ" rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją "minkštąją galią". "Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Kažkada vienas įžūlokas Rusijos ambasadorius Lietuvoje tiesiai šviesiai išpyškino, kad esame skandalistų šalis, kur visi džiaugiasi vieni kitus apdergę. Tada įsižeidėm, o dabar? Ambasadoriaus Budapešte Renato Juškos pokalbiai (su mistiniu provokatoriumi?) ar jų tariamos, mistinių, radijo teatrą darančių aktorių kuriamos falsifikacijos kursto sąmokslų teorijas. Pirmiausia - iš oficialių lūpų.

„Baltarusių bendruomenės lyderio Romano Voinickio savižudybės versija, prie kurios mus pratina tyrimo dar nebaigusi teisėsauga, netikiu. Kažkokie kliedesiai. Mus laiko debilais“, – portalui balsas.lt ketvirtadienį sakė velionį pažinojęs Imantas Melianas, kuris ilgus metus buvo Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, taip pat dirbo Valstybės saugumo departamente.

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Donatas Šumskis neigia palaikęs seksualinius ryšius su svarbiausia rezonansinės bylos liudytoja Seda Esimbajeva. Klaipėdos apygardos teismui penktadienį pratęsus čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, liudytojų apklaustas D. Šumskis teigė neprisimenąs, ar lankėsi minėtos šeimos namuose.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstys dvi darbo grupės pasiūlytas alternatyvas dėl įslaptintos informacijos apsaugos srityje veikiančių institucijų pertvarkos. "Šuo metu Vyriausybė įslaptintos informacijos apsaugos politikai formuoti turi nepakankamai įrankių, nes nė vienai iš valstybės institucijų tokia funkcija nėra priskirta", - pažymi darbo grupė.

Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio, teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje ataskaitoje.

Didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis, teigiama penktadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) 2012 metų veiklos ataskaitoje visuomenei. "Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų.

Aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje bei užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, prieš Lietuvos interesus yra nukreipta ir dalis Baltarusijos tarnybų veiklos, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo veiklos ataskaitoje.

Suomijoje nuo Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir neadekvataus prokurorų persekiojimo pasislėpusi čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų šeima mano, kad prieš juos vykdyta panaši provokacija, kaip ir plačiai nuskambėjusiu Eglės Kusaitės atveju. – Malikai, šiuo metu esate Suomijoje, tačiau teismo procesai Lietuvoje nėra pasibaigę. Kaip dabar jaučiatės? – Kartais būna keblu atsakyti į tokius klausimus. Ne viskas taip lengva. Suomija – gera šalis, gerovės šalis.

Suomijoje gyvenantys čečėnai toliau didina Lietuvos teisėsaugos gėdą. 2013 metų birželio 4 dieną registruotu laišku čečėnai Chadižat ir Malikas Gatajevai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną prašydami pateikti Klaipėdos apygardos teismui pareigūno Donato Šumskio DNR tyrimą. Prašyme teigiama, kad 2008 metais VSD pareigūnai įrengė Gatajevų bute V. Putvinskio g. 66-1 pasiklausymo aparatūrą.

“Atmink: aš tau siūlau viena, - tiesą. Nieko daugiau”. Tokie žodžiai nuskamba įžanginiame kultinio filmo apie virtualiąją realybę epizode. Kompiuterinis įsilaužėlis Neo pasirenka raudonąją piliulę. Nes trokšta sužinoti tiesą. Mokslinės fantastikos kūrinys skaudžiai artimas nūdienos Lietuvos aktualijoms. Pastarosios, regis, lyg tame literatūros premijų laureatės Vidmantės Jasukaitytės sapne, - tarsi siurrealybeje užgimusios (komentaras.

Seimo narys, liberalų frakcijos atstovas Vitalijus Gailius tvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) tampa vis labiau nekontroliuodamas. Pasak politiko, veikdamas pagal nusikalstamo pasaulio taisykles VSD jaučiasi nebaudžiamas ir nesibaimina daryti spaudimą šalies teismams. Pasak Seimo nario V. Gailiaus, VSD žaidžia purvinus žaidimus ir tyčiojasi iš teisingumo: „Ši institucija jau ne tik plėšo Konstitucijos lapus, bet ir šluostosi kojas į Konstituciją.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus skundą ir nutarė, kad prokuratūra neteisėtai atmetė pareiškėjo argumentus ir neįsigilino į teikiamus faktus, jog sekimas vykdytas panaudojus suklastotus liudytojų parodymus. Teismas pripažino, kad V. Gailius siekia tyrimu įrodyti, jog buvo klausomasi jo privačių pokalbių neteisėtai, o ne viešinti operatyvinę VSD informaciją.

Keistomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno našlė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties, informuoja LNK žinios. „Dar galima kai kuriuos veiksmus atlikti. Manau, kad juos atlikus turėtų galutinė išvada būti ne tyrimo nutraukimas, o sustabdymas", - televizijai sakė Liudvika Pociūnienė.

Vakar ryte Vilniuje rastas 52 metų Romano Vonickio kūnas su kankinimo žymėmis -nužudytas žmogus buvo vienas baltarusiškų organizacijų vienas lyderių. Nors pareigūnai nenoriai kalba apie bylą, tačiau portalui Balsas.lt pavyko sužinoti, kad neatmetama buitinio nužudymo versija. Tiesa, ankstesni pranešikai tokią versiją stūmė į paskiausią vietą. Buitinė verisija? Manoma, kad žudikas jau buvo rūsyje, kur galimai ketino vogti iš sandėliukų.

Trečiadienį rastas nužudytas Lietuvos baltarusių vienas lyderių Romanas Voinickis prieš porą metų skundėsi patiriantis Baltarusijos ambasados Lietuvoje politinį spaudimą, o visai neseniai sakėsi gavęs mįslingą skambutį iš Amerikos, - teigia buvęs ilgametis (1996-2012 m.) Lietuvos tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, neseniai buvęs Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Skambiai pradėtą tyrimą po metų gaubia įtartina tyla. Lygiai prieš metus šalį sudrebino neregėto masto teisėsaugos srityje skandalas. 2012-ųjų vasarį buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu. Ministras teigė, kad „Snoro“ banko žlugimo išvakarėse V. Giržadas galbūt galėjo žiniasklaidai nutekinti informaciją apie prastą šios finansų įstaigos padėtį, ir pasiūlė jam atsistatydinti.

Oficialiai pareiškiu, kad priėmiau Islamą ir todėl ketinu susprogdinti Mėnulį. Labai prašau šį mano prisipažinimą nusiųsti į VSD ir prokurorui Mindaugui Dūdai. Kadangi grasinimas nepaprastai realus ir pavojingas – tikiuosi (žemę ištiktų katastrofa), kad ir man bus paprašyta bent dešimties metų, kaip šiandien pasiūlyta Eglei Kusaitei. Įrodyminė bazė: šis mano įrašas, bendravimas su E. Kusaite, faktas, kad turiu daug draugų musulmonų ir internete tikrai ne kartą skaičiau apie sprogmenis.

Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai.  Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų. Vieniems tai tampa manija, o kiti atsainiai moja ranka ir atsisako tikėti, kad už viešųjų procedūrinių fasadų esama realių, nematomų įtakos grupuočių.

Drąsiai galiu teigti, kad ši betvarkė su teisėsauga, kada su svetimos valstybės specialiomis tarnybomis aiškias sąsajas turintys žmonės ir jų sukurtos formuotės šokdina visą valstybę, galima tik todėl, kad mes valdžioje turime bailius politikus. Tai pilnai patvirtina neseniai į viešumą iškilęs Seimo pirmininkės atviro pokalbio su grupele piliečių turinys. Negana to Seimo pirmininkė verkšlena, kad ji, būdama antras žmogus valstybėje, nieko pakeisti negali.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį paskelbė, kad Breste 2006-ųjų rugpjūčio pabaigoje žuvęs Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė Valstybės saugumo departamento (VSD) deleguotas funkcijas.

Šį ketvirtadienį, spalio 25-ąją, 14 valandą, laisvieji menininkai paminės Konstitucijos dieną iškilmingai įteikdami Valstybės saugumo departamento pareigūnams Romualdui Vaišnorui, Aidžiui Meželiui ir Gediminui Grinai vardines Lietuvos Respublikos Konstitucijos knygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti 2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Breste žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno našlės Liudos Pociūnienės skundą VSD panaikinti sprendimus ir įpareigoti atlikti veiksmus. Rugsėjo 3-iąją šio teismo posėdis buvo atidėtas VSD prašymu, kad šis galėtų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Generalinės prokuratūros prašymą dalį pulkininko Vytautos Pociūno bylos medžiagos pripažinti nevieša, neleidžiant su ja susipažinti ne proceso dalyviams, ir administracinės bylos nagrinėjimą pagal Liudos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui (VSD) atidėjo spalio mėnesiui.