vsd

  Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė. Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

Socialdemokratų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Gediminu Grina kalbėjęs dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio. Premjeras sakė iš VSD vadovo gavęs daugiau informacijos nei buvo pateikta departamento viešoje ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką atsako, jog jo vadovaujama įstaiga dirba pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo. Taip pat VSD vadovas sakė nesantis politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nesvarstysiantis atsistatydinimo dėl išsakytų priekaištų.

„Lietuvos verslas pastaruoju metu metu pažėrė nemažai įrodymų, kad VSD susirūpinimas yra pagrįstas. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje garsiai nuskambėjo stambaus verslininko Viliaus Kaikario pareiškimai kaltinant Lietuvos valdžią, kad ji užima ir garsiai reiškia principinę poziciją Rusijos agresijos Kryme atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenko nurodė bendravęs su VSD ataskaitoje įvardintu Rusijos žvalgu, Rusijos strateginių tyrimų centro vadovu Genadijumi Kretininu. „Negalėčiau slėpti – prieš metus dalyvavau viename renginyje Kaliningrade. Šį renginį rengė būtent Rusijos strateginių tyrimų institutas, kuris yra minimas VSD ataskaitoje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad informacija, kurią kaupia Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei kitos struktūros, laiku pasiekia ministrų kabinetą, ir šis, reaguodamas į ją, yra priėmęs sprendimus, kurių kol kas neatskleidžia. „Ta informacija, kurią kaupė VSD, kitos struktūros, yra laiku pateikiama mums. Ir mes su kai kuriais ministrais aptariame ją ir priimame tuos sprendimus, kurie yra reikalingi.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD), šią savaitę internete paskelbta peticija, raginanti Klaipėdos kraštą prijungti prie Rusijos, išplatinta Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos „Būkime vieningi“. „Savaitės“ archyvuose „Būkime vieningi“ išliko kaip aktyvūs kovotojai su „Chevron“, aiškiai prijaučiantys sovietiniams laikams.

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą „blaiviai ir pragmatiškai vertinti įvairias provokacijas ir joms nepasiduoti“. Viena tokių provokacijų VSD vadina ir internete pasirodžiusius raginimus pasirašyti peticiją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė. VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja. „Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina. „Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Generalinė prokuratūra pranešė pradėsianti ikiteisminį tyrimą dėl įslaptintos Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos atskleidimo žiniasklaidoje. Kalbama apie URM generalinės inspekcijos išvadas dėl slapta įrašytų diplomatų pokalbių paviešinimo praėjusią vasarą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina liudyti tyrime dėl slaptos informacijos nutekinimo, ketvirtadienį skelbia LNK televizijos Žinios. Šalies vadovė buvo kviečiama liudyti, tačiau pareigūnai iš Prezidentūros gavo raštą, jog ji parodymų neduos.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad teisėsaugos tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo galėjo užtrukti dėl dviejų priežasčių – kompetencijos trūkumo arba mėginimo sušvelninti atsakomybę kaltiesiems. „Toks paprastas klausimas iškilęs viešumon sprendžiamas taip ilgai.

Žiniasklaidoje paplitus spėlionėms, esą Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptą pažymą nutekino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, pastaroji pareiškė, kad jokių slaptų dokumentų nėra gavusi, o visi pastarieji įvykiai tėra dėsningos kampanijos prieš Dalią Grybauskaitę dalis, kurios tikslas – sutrukdyti prezidentei siekti antros kadencijos. Slaptos VSD pažymos nutekinimo skandalas vis sparčiau artėja prezidentūros link.

Apie Darbo partijos bylą kalbama, kai neturima ką pasakyti, teigia Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Taip parlamento vadovė trečiadienį Žinių radijui komentavo prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie bylą. „Visada sakoma apie Darbo partijos bylą, kai neturima ką pasakyti. Manau, kad viešųjų ryšių kompanijos, kurias samdosi prezidentė šiomis dienomis, gali sugalvoti geresnį variantą.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį posėdžiauti renkasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Į posėdį kviečiami ir BNS atstovai, taip pat VSD direktorius Gediminas Grina. Laidos „Dėmesio centre“ šaltinių duomenimis, tiriant, kas naujienų agentūrai BNS nutekino slaptą saugumo departamento pažymą, kaip speciali liudytoja apklausta prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad Seimas neturėtų dubliuoti teisėsaugos darbo aiškinantis, kaip žiniasklaidai nutekėjo informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė, pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio, „pasiskiepijusi“ nuo būsimų provokacijų prieš rinkimus, kai žiniasklaidoje pasirodė slapta VSD informacija, kurioje buvo rašoma apie galimas provokacijas prieš šalies vadovę, veikiausiai neapskaičiavo. Taip LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė ekspertai. Informacijos nutekinimo tyrimas pasiekė tokį laipsnį, kad baigtis be rezultato tapo beveik neįmanoma.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos iš Prezidentūros niekas nutekinti negalėjo, nes ji šią instituciją pasiekė po to, kai pasirodė žiniasklaidoje. Šalies vadovė taip pat paragino VSD dažniau viešai informuoti apie gresiančias grėsmes. „Pirmiausia nutekinti pažymos iš Prezidentūros niekas negalėjo, nes oficiali, registruota, su parašais pažyma Prezidentūrą pasiekė tiktai lapkričio 4 dieną“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovė.

Petras Gražulis išplatino pranešimą, kuriame reikalauja, kad į artimiausią Seimo posėdį atvyktų generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina. Seime jie esą turėtų atsakyti į klausimus apie pagarsėjusį VSD pažymos paviešinimą ir tai, kokį vaidmenį jame turėjo Prezidentūra.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo. Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pateikti, tyrimas tęsiamas. "Gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo", - rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina matąs „šiek tiek negražius žaidimus“, politikams kovojant vieniems su kitais ir tam naudojant specialiąsias tarnybas. „Kai bus baigta, tikrai turės būti aiškiai ne tik mums, einantiems atsakingas pareigas, paaiškinta, kodėl tai įvyko, bet turės žinoti ir visuomenė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako besitikinti, kad teisėsaugos pareigūnai "turi stuburą" ir įvardins tikruosius Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekintojus. Anot Seimo vadovės, toje pažymoje adresatų buvo nedaug – iki dešimt. "Didžioji dalis adresatų medžiagą pasiėmė po pietų, gerokai po pietų.

Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigia, kad nutekinta pažyma buvo įslaptinta dėl to, jog departamentas siekė apsaugoti savo informacijos šaltinius. G. Grina pripažino, kad VSD pažymoje apie prieš Lietuvos vadovus planuojamas informacines atakas jokios ypatingos naujos informacijos nebuvo. „Manau, kad ta pažyma, kurią persiuntėme, kažko naujo ir ypatingo nepateikė. Tiesiog visada, kai rašome pažymas, atsiranda naujų aspektų ir elementų.

Praėjusią savaitę STT agentai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, išvedė BNS darbuotoją Jūratę Skėrytę. Ji buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo. Iš žurnalistės buvo atimtas kompiuteris, taip pat apklausti kiti BNS darbuotojai, naujienų agentūros Lietuvos aktualijų redaktorės Jūratės Damulytės namuose atlikta krata. Toks STT akibrokštas sukėlė ne tik žurnalistų ir daugelio politikų pasipiktinimą, bet ir abejonių žodžio laisve Lietuvoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Paskleisti tokią informaciją, kuri buvo slaptoje saugumo pažymoje, buvo galima ir tiesiog surengus spaudos konferenciją, mano politologas Nerijus Maliukevičius. Kontrapropagandinė kampanija patyrė nesėkmę ir tapo vidaus politine kova, o, pasak politologo Kęstučio Girniaus, Rusija per laikotarpį iki prezidento rinkimų tikrai bus suinteresuota pamėginti dar, kadangi nori kito šeimininko Daukanto aikštėje.

Atrodytų nekaltas klausimas, bet šachmatai ir politika turi savų panašumų. Visgi, pradėkime iš pradžių. Kodėl atmosfera mūsų valstybėje tokia įkaitusi? Kada ji pradėjo taip akivaizdžiai kaisti? Ir kas už viso to slypi? Neišvengdamas “kas galėtų paneigti” formuluotės, pabandysiu sudėlioti įvykius kuo nuosekliau.

Ketvirtadienį Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT) sudavė smūgį žiniasklaidai, kai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, įstaigos agentai išsivedė naujienų agentūros BNS žurnalistę. Jūratė Skėrytė buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo rėmuose. Toks STT akibrokštas sukėlė nemenką žurnalistų ir politikų pasipiktinimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nekomentuoja Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus. Premjero teigimu, tarnybos turėtų išaiškinti, kas nutekino slaptą informaciją. „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėjo, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas – valstybės vadovai ir dalis parlamentarų informuoti, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas siūlo Valstybės saugumo departamentui aiškintis, kas paviešino Lietuvos poziciją derybose su vieninteliu dujų tiekėju Lietuvai - Rusijos koncernu "Gazprom". Komiteto pirmininkas "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis teigia įpareigojęs energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių pateikti asmenų, turėjusių tokią informaciją, sąrašą.

Medikai kartoja, kad laiku nustatyta diagnozė yra pirmas laiptelis į viltį, ropojant sveikimo kopėčiomis. Kitokios nuomonės yra Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir jo apologetai. Nesergam, ir baigta Ligonines ir kitas gydymo įstaigas prižiūri Valstybinės ligonių kasos. Čia viskas lyg ir paprasta: paciento diagnozė, gydymas, sveikimas arba lavoninė ir kapinės. Tačiau valstybės ir specialiųjų jos tarnybų politika kitokia.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas dabartinį Lietuvos ambasadų užsienyje finansavimą pavadino dramatišku: kelis kartus jį sumažinus Lietuvos atstovybės tapo nesaugios. Tą pripažįsta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas. Dėl to kitų metų biudžete bus prašoma skirti daugiau lėšų nei kelerius pastaruosius metus.

Teismams galutinai išaiškinus, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas turi grįžti į darbą, o jo buvusiam viršininkui Vitalijui Gailiui, pirmojoje instancijoje prisiteisusiam piniginę kompensaciją, pridūrus, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė esą jį neteisėtai spaudė atleisti pavaldinį, vėl aiškėja, kad šalyje svarbiausia valdyti... poligrafą.

Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas antradienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu pateikti išvadą dėl į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo pareigas grąžinto Vytauto Giržado galimybių dirbti su slapta informacija.

Vidaus reikalų ministerija turi spręsti klausimą dėl į tarnybą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) grąžinto Vytauto Giržado teisės dirbti su slapta informacija, nurodo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas galioja visiems paslapčių subjektams vienodai. O VSD nėra institucija, kuri sprendžia tokio pobūdžio ginčus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šalies vadovų reakcija į neteisėtai paviešintus Lietuvos ambasadorių Azerbaidžane ir Vengrijoje pokalbius liudija, kad karalius – nuogas: įvairių institucijų vadovai jaučiasi esą visažiniai, manydami, kad žinias ir protą jiems suteikia jų aukštos pareigos, bet iš tiesų taip nėra. Tokį praūžusį diplomatinio skandalo Lietuvoje vertinimą naujienų tinklalapiui LRT.lt pateikia buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Mečys Laurinkus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo „IQ“ rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją „minkštąją galią“. „Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktoriaus Gediminas Grina sako, kad užsienio žvalgybos tarnybas Lietuvoje labiausiai domina energetika. Žurnalo "IQ" rugsėjo mėnesio numeryje paskelbtame interviu VSD vadovas teigė, kad užsienio specialiosios tarnybos taip pat stengiasi aktyviai veikti Lietuvos informacinėje erdvėje, naudodamos vadinamąją "minkštąją galią". "Galima įvardyti du pagrindinius klausimus. Pirmiausia, mūsų energetikos infrastruktūra, su tuo susiję verslo projektai.

Kažkada vienas įžūlokas Rusijos ambasadorius Lietuvoje tiesiai šviesiai išpyškino, kad esame skandalistų šalis, kur visi džiaugiasi vieni kitus apdergę. Tada įsižeidėm, o dabar? Ambasadoriaus Budapešte Renato Juškos pokalbiai (su mistiniu provokatoriumi?) ar jų tariamos, mistinių, radijo teatrą darančių aktorių kuriamos falsifikacijos kursto sąmokslų teorijas. Pirmiausia - iš oficialių lūpų.

„Baltarusių bendruomenės lyderio Romano Voinickio savižudybės versija, prie kurios mus pratina tyrimo dar nebaigusi teisėsauga, netikiu. Kažkokie kliedesiai. Mus laiko debilais“, – portalui balsas.lt ketvirtadienį sakė velionį pažinojęs Imantas Melianas, kuris ilgus metus buvo Tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, taip pat dirbo Valstybės saugumo departamente.

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Donatas Šumskis neigia palaikęs seksualinius ryšius su svarbiausia rezonansinės bylos liudytoja Seda Esimbajeva. Klaipėdos apygardos teismui penktadienį pratęsus čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų baudžiamosios bylos nagrinėjimą, liudytojų apklaustas D. Šumskis teigė neprisimenąs, ar lankėsi minėtos šeimos namuose.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį svarstys dvi darbo grupės pasiūlytas alternatyvas dėl įslaptintos informacijos apsaugos srityje veikiančių institucijų pertvarkos. "Šuo metu Vyriausybė įslaptintos informacijos apsaugos politikai formuoti turi nepakankamai įrankių, nes nė vienai iš valstybės institucijų tokia funkcija nėra priskirta", - pažymi darbo grupė.

Lietuvoje veikiančios kraštutines politines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės yra negausios ir neįtakingos, tačiau jų organizuojamos viešos akcijos ir retorika dažnai sulaukia daug Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio, teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) metinėje ataskaitoje.

Didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis, teigiama penktadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) 2012 metų veiklos ataskaitoje visuomenei. "Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų.

Aktyviausiai ir agresyviausiai Lietuvoje bei užsienyje prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, prieš Lietuvos interesus yra nukreipta ir dalis Baltarusijos tarnybų veiklos, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo veiklos ataskaitoje.

Suomijoje nuo Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) ir neadekvataus prokurorų persekiojimo pasislėpusi čečėnų Maliko ir Chadižat Gatajevų šeima mano, kad prieš juos vykdyta panaši provokacija, kaip ir plačiai nuskambėjusiu Eglės Kusaitės atveju. – Malikai, šiuo metu esate Suomijoje, tačiau teismo procesai Lietuvoje nėra pasibaigę. Kaip dabar jaučiatės? – Kartais būna keblu atsakyti į tokius klausimus. Ne viskas taip lengva. Suomija – gera šalis, gerovės šalis.

Suomijoje gyvenantys čečėnai toliau didina Lietuvos teisėsaugos gėdą. 2013 metų birželio 4 dieną registruotu laišku čečėnai Chadižat ir Malikas Gatajevai kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Gediminą Griną prašydami pateikti Klaipėdos apygardos teismui pareigūno Donato Šumskio DNR tyrimą. Prašyme teigiama, kad 2008 metais VSD pareigūnai įrengė Gatajevų bute V. Putvinskio g. 66-1 pasiklausymo aparatūrą.