vsd

Seimo narys, liberalų frakcijos atstovas Vitalijus Gailius tvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) tampa vis labiau nekontroliuodamas. Pasak politiko, veikdamas pagal nusikalstamo pasaulio taisykles VSD jaučiasi nebaudžiamas ir nesibaimina daryti spaudimą šalies teismams. Pasak Seimo nario V. Gailiaus, VSD žaidžia purvinus žaidimus ir tyčiojasi iš teisingumo: „Ši institucija jau ne tik plėšo Konstitucijos lapus, bet ir šluostosi kojas į Konstituciją.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo buvusio FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus skundą ir nutarė, kad prokuratūra neteisėtai atmetė pareiškėjo argumentus ir neįsigilino į teikiamus faktus, jog sekimas vykdytas panaudojus suklastotus liudytojų parodymus. Teismas pripažino, kad V. Gailius siekia tyrimu įrodyti, jog buvo klausomasi jo privačių pokalbių neteisėtai, o ne viešinti operatyvinę VSD informaciją.

Keistomis aplinkybėmis Baltarusijoje žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno našlė aukštesniajam prokurorui apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro mirties, informuoja LNK žinios. „Dar galima kai kuriuos veiksmus atlikti. Manau, kad juos atlikus turėtų galutinė išvada būti ne tyrimo nutraukimas, o sustabdymas", - televizijai sakė Liudvika Pociūnienė.

Vakar ryte Vilniuje rastas 52 metų Romano Vonickio kūnas su kankinimo žymėmis -nužudytas žmogus buvo vienas baltarusiškų organizacijų vienas lyderių. Nors pareigūnai nenoriai kalba apie bylą, tačiau portalui Balsas.lt pavyko sužinoti, kad neatmetama buitinio nužudymo versija. Tiesa, ankstesni pranešikai tokią versiją stūmė į paskiausią vietą. Buitinė verisija? Manoma, kad žudikas jau buvo rūsyje, kur galimai ketino vogti iš sandėliukų.

Trečiadienį rastas nužudytas Lietuvos baltarusių vienas lyderių Romanas Voinickis prieš porą metų skundėsi patiriantis Baltarusijos ambasados Lietuvoje politinį spaudimą, o visai neseniai sakėsi gavęs mįslingą skambutį iš Amerikos, - teigia buvęs ilgametis (1996-2012 m.) Lietuvos tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, neseniai buvęs Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Skambiai pradėtą tyrimą po metų gaubia įtartina tyla. Lygiai prieš metus šalį sudrebino neregėto masto teisėsaugos srityje skandalas. 2012-ųjų vasarį buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pareiškė nepasitikintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu. Ministras teigė, kad „Snoro“ banko žlugimo išvakarėse V. Giržadas galbūt galėjo žiniasklaidai nutekinti informaciją apie prastą šios finansų įstaigos padėtį, ir pasiūlė jam atsistatydinti.

Oficialiai pareiškiu, kad priėmiau Islamą ir todėl ketinu susprogdinti Mėnulį. Labai prašau šį mano prisipažinimą nusiųsti į VSD ir prokurorui Mindaugui Dūdai. Kadangi grasinimas nepaprastai realus ir pavojingas – tikiuosi (žemę ištiktų katastrofa), kad ir man bus paprašyta bent dešimties metų, kaip šiandien pasiūlyta Eglei Kusaitei. Įrodyminė bazė: šis mano įrašas, bendravimas su E. Kusaite, faktas, kad turiu daug draugų musulmonų ir internete tikrai ne kartą skaičiau apie sprogmenis.

Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai.  Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų. Vieniems tai tampa manija, o kiti atsainiai moja ranka ir atsisako tikėti, kad už viešųjų procedūrinių fasadų esama realių, nematomų įtakos grupuočių.

Drąsiai galiu teigti, kad ši betvarkė su teisėsauga, kada su svetimos valstybės specialiomis tarnybomis aiškias sąsajas turintys žmonės ir jų sukurtos formuotės šokdina visą valstybę, galima tik todėl, kad mes valdžioje turime bailius politikus. Tai pilnai patvirtina neseniai į viešumą iškilęs Seimo pirmininkės atviro pokalbio su grupele piliečių turinys. Negana to Seimo pirmininkė verkšlena, kad ji, būdama antras žmogus valstybėje, nieko pakeisti negali.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį paskelbė, kad Breste 2006-ųjų rugpjūčio pabaigoje žuvęs Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė Valstybės saugumo departamento (VSD) deleguotas funkcijas.

Šį ketvirtadienį, spalio 25-ąją, 14 valandą, laisvieji menininkai paminės Konstitucijos dieną iškilmingai įteikdami Valstybės saugumo departamento pareigūnams Romualdui Vaišnorui, Aidžiui Meželiui ir Gediminui Grinai vardines Lietuvos Respublikos Konstitucijos knygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti 2006-ųjų rugpjūčio 23-iąją Breste žuvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno našlės Liudos Pociūnienės skundą VSD panaikinti sprendimus ir įpareigoti atlikti veiksmus. Rugsėjo 3-iąją šio teismo posėdis buvo atidėtas VSD prašymu, kad šis galėtų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė Generalinės prokuratūros prašymą dalį pulkininko Vytautos Pociūno bylos medžiagos pripažinti nevieša, neleidžiant su ja susipažinti ne proceso dalyviams, ir administracinės bylos nagrinėjimą pagal Liudos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui (VSD) atidėjo spalio mėnesiui.

Kai buvo išvežtos į SOS vaikų kaimą, mažiausioms mergaitėms buvo vos penkeri ar septyneri metai. Joms uždrausta bendrauti ir su Gatajevais, ir su kitais šeimos vaikais, su kuriais anksčiau siejo artimas ryšys. Rusija siekia išvežti į Ramzano Kadyrovo valdomą Čečėniją šešis vaikus, kurie po gėdingos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokuratūros operacijos prieš Grozno angelais vadinamus Chadižat ir Maliką Gatajevus jau daugiau nei trejus metus yra laikomi Vilniaus SOS vaikų kaime.

Šių metų kovą iš Rusijos okupacinių pajėgų bazės Chankaloje Čečėnijoje į Dagestaną permesti kariai patruliuoja gatvėse. Ką reiškia prokuroro Mindaugo Dūdos teiginys, kad Eglė Kusaitė ketino susisprogdinti „strateginiame objekte“? Net jei priimtume šią versiją ir hipotetiškai tartume, kad klaipėdietė mergina turėjo susisprogdinti, tai būtina išsiaiškinti tokio veiksmo teisinį, politinį ir istorinį vertinimą.

Kaltinamas informacijos nutekinimu apie banko „Snoras“ žlugimą Vytautas Giržadas negalės tikėtis viešumo, mat Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareikalavo bylą nagrinėti neviešuose posėdžiuose. Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas toliau nagrinėjo Vytauto Giržado prašymą panaikinti  įsakymo dalį, kuria draudžiama jam  kandidatūros pakartotinio tikrinimo metu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Čia nereikėtų painioti su „šmugelio sąrašu“, nors skamba labai panašiai, nes anasai – visai padorus, išgelbėtų žydų nuo nacių teroro  sąrašas. Visuotinai žinomas, visame pasaulyje gerbiamas ir dažnokai minimas už būrelį išgelbėtų žydų  gyvybių. Gaila, kad mūsiškio Gurevičiaus daugiau kaip 14 000 lietuvių išgelbėtų žydų sąrašo taip niekas neviešina, negarsina ir negerbia.

Išdavikų, kenkėjiškų visuomeninių organizacijų, nelojalios žiniasklaidos ir politinių organizacijų neįvardijęs Valstybės saugumo departamentas pusę Lietuvos gyventojų apšaukė tautos priešais. Lietuvoje tapo įprasta, kad Seimui svarstant svarbius šalies strateginius klausimus Valstybės saugumo departamentas (VSD) išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui.

Atviras nevyriausybinių organizacijų laiškas Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui Reaguodama į birželio 6 d., trečiadienį, paviešintą Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011 m. veiklos apžvalgą, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos žaliųjų judėjimas atkreipia dėmesį į viešus VSD ir Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko veiksmus skleidžiant gandus ir diskredituojant Liet...

Įveikiau! Nuo pirmo iki paskutinio puslapio perskaičiau Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalgą. Įdomu, kiek Lietuvos piliečių ją skaitė. Įtariu, nedaug, todėl pasakysiu pagrindinį apžvalgos akcentą – Lietuvos priešai nemiega. Per visuomenines ir politines organizacijas jie finansuoja veikas, nukreiptas prieš Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektus. Manau, net neverta sakyti iš kurios rytų kaimynės šios veikos finansuojamos, nes to nepaminėjo ir VSD.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

„Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus“, – rašoma apžvalgoje. Anot VSD, užsienio šalys Lietuvos siekį diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą ir įsigyti jų pigiau vertina, kaip grėsmę savo interesams mūsų regione. Trukdymams išnaudojamos informacinės, socialinės, politinės, verslo struktūros.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo  straipsnis „Plačios žvalgybos akys“. Svarbiausia šalies saugumo institucija ilgokai užsiėmė ne savo reikalais – tai pripažįsta ir buvę jos vadovai, ir pareigūnai. Užuot saugoję Konstitucijos pagrindus ir gaudę šnipus, nematomojo fronto kariai pasienyje graibydavo kontrabandinį spiritą, įsiveldavo į buitinių dramų scenarijus.

Viešojoje erdvėje plintant nuomonei, esą VSD paskyrė D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą prižiūrėsiančias pareigūnes, saugumo institucija išplatino pareiškimą, kuriame teigia tik apie savo formalų sutikimą tokiai procedūrai. VSD  teigimu, darbuotojas skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Kauno savivaldybė. Šioms institucijoms  reikėjo tik formalaus VSD pritarimo.

Viešumoje nerimsta aistros dėl ketvirtadienį Garliavoje įvykdyto mergaitės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei. Per šalį nusirito mitingų ir protestų banga. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys į laidos vedėjos Edmundo Jakelaičio klausimą, kokia Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės situacija turint omenyje pastarųjų dienų įvykius, sakė: „Prezidentės padėtis labai kebli.

LNK laidoje „Alfa savaitė“ žurnalisto Tomo Dapkaus laidoje kalbinta mergaitės globėja Neringa Venckienė, paklausta, kas vyko namo viduje šturmo metu, sakė: „Tai buvo baisi prievarta. Prievarta, kuri buvo panaudota vaiko atžvilgiu, yra protu nesuvokiama. Teisiniai dokumentai prievartą naudoti draudžia, viskas buvo daroma priešingai – tiek policijos, tiek antstolės nurodymu.

„Laisvės radijas“ rusų kalba (Radijo Svoboda“) skelbia vis naujus reportažus apie neseniai Suomijoje galutinį ir oficialų prieglobstį nuo Lietuvos teisėsaugos gavusią čečėnų tautybės Maliko ir Khadizhat Gatejevų šeimą. Gegužės pradžioje Suomijos migracijos tarnyba suteikė politinį prieglobstį Khadizhat ir Malikui Gatajevams, kurie iš Lietuvos buvo priversti pasitraukti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) persekiojimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešinimui rengiamoje veiklos ataskaitoje pateiks skaičius apie vykdomų operatyvinių priemonių mastą, rašo 15min.lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atidėjo administracinės bylos pagal Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui (VSD) dėl įpareigojimo apskaičiuoti ir išmokėti Vytauto Pociūno šeimai kompensaciją nagrinėjimą ir nusprendė sujungti dvi teisme nagrinėjamas tos pačios pareiškėjos bylas į vieną bylą.

Europos parlamentarų iniciatyva toliau ieškoti Lietuvoje neva egzistavusio slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, kuriame laikyti Talibano teroristai, – gaivina kiek primirštas aistras ir vėl įgauna politinį rezonansą.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kad būtų pradėtas tyrimas dėl A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos galimai nusikalstamų veikų: dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, dėl žuvusiųjų artimųjų ir krašto apsaugos pareigūnų šmeižto, įžeidimo ir žuvusiųjų atminimo paniekinimo.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko Europos Parlamento (EP) delegacija, kuri domėsis mūsų šalyje galbūt veikusiu slaptu CŽV kalėjimu terorizmu įtariamiems asmenims laikyti. Praėjusią savaitę priėmęs rezoliuciją, raginančią šalis atnaujinti tyrimus dėl įkalinimo centrų, EP sako, kad Lietuva galėtų tapti ryžtingu pavyzdžiu, jei nenusimestų atsakomybės dėl galbūt vykdyto neteisėto kalinių sulaikymo ir pervežimo.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektui. Už balsavo 66 parlamentarai, susilaikė 6. Prieš nebalsavo nė vienas iš užsiregistravusių 73 Seimo narių. Dabar įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu paskirtas nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę Žvalgybos įstatymo pataisų projektas grįš dar pavasario sesijoje. Apie Žvalgybos įstatymo pataisų tikslus bei nuostatas portalui Balsas.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Artūras Melianas kreipėsi į Seimo Audito komitetą, prašydamas ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai finansavo VŠĮ „Pilietinės visuomenės instituto“ projektą pilietiškumui mokyklose ugdyti ir ar šiai veiklai skirti 4 milijonai litų nebus naudojami politinei propagandai. Instituto vadovas Darius Kuolys teigia, kad tai primityvus politinis kerštas, kuris tik pagreitins partijos agoniją.

Šiuo metu Krašto apsaugos sistemoje tarnauja 8 generolai. Penki generolai tarnauja Lietuvoje, trys atstovauja Lietuvai užsienyje. Dar keturių aukštų Lietuvos institucijų – Valstybės saugumo departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos – vadovų pečius puošia vidaus tarnybos  generolo laipsnį žyminčios žvaigždutės. Toks pats laipsnis buvo suteiktas ir atleistajam FNTT generaliniam direktoriui V. Gailiui.

Turintiems laiko buvęs VRM ministras R. Palaitis savaitgaliui pasiūlė paskaityti savo mintis apie FNTT skandalą. Perskaičiau, todėl noriu kai ką patikslinti. Ko gero, dalinai taip viskas ir vyko, bet buvęs VRM ministras parašė tik tiek, kiek jam buvo naudinga parašyti, bet nutylėjo esminius dalykus, užprogramavusius tolimesnius neteisingus ir neteisėtus veiksmus. Be abejo, R. Palaitis dar šimtąjį kartą pakartojo, kad neva viską darė teisingai ir teisėtai.

Uniforma. Antpečiai. Žvaigždutės. Pulkininkai, generolai, admirolai. Mūsų sąmonėje tai nuo seno asocijuojasi su kariškiais ir kariuomene. Tačiau pulkininkų, generolų ir kitus laipsnius turinčių asmenų yra ne tik Lietuvos kariuomenėje. Generolai vadovauja VSD, FNTT, kai kurioms kitoms institucijoms.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. iki 2012 m. sausio 27 d. perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame – apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios. „Dabar jau galima paskelbti, kad VSD perdavė svarbius istorinius dokumentus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimą apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokia informacija teikiama kasmet. Blogis Latvių gatvėje Nė kiek nestebina, kad prie paslapčių prileisti ir VSD medžiagą komentuojantys asmenys aiškina, jog didžiausia grėsmė Lietuvai susijusi su energetika. Esą mūsų šalies energetinės nepriklausomybės projektams daroma didelė įtaka iš šalies.

Valstybės saugumo departamentui KGB dokumentus perdavus Lietuvos ypatingajam archyvui, bus paviešintas 1700 KGB agentų sąrašas. Perduotuose dokumentuose 1700 KGB agentų duomenys, praneša „Panorama“. 1991–1992 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) dalį KGB dokumentų laikė savo žinioje ir naudojo juos operatyviniam bei kontržvalgybiniam darbui.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija sieks gauti visą informaciją, kuri reikalinga tikrinti operatyvinių priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. „Valstybės valstybėje negali būti, tarnybos negali veikti ir daryti ką nori. Tam yra numatyta parlamentinė kontrolė, sudaryta parlamentinės kontrolės komisija ir jinai turi teisę tokią informaciją gauti ir ją gaus“, – penktadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Konstantas Ramelis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo tinklalapyje greitai paskelbs didžiąją dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui perduotos medžiagos. VSD archyvui iki sausio 27 d perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame - apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) neištyrė visų esminių aplinkybių. Ketvirtadienį  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino iš dalies Vytauto Pociūno našlės Liudvikos Pociūnienės prašymą, kuriuo jį prašo, kad Valstybės saugumo departamentas atliktų išsamų tyrimą dėl jos vyro žūties.

Terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės teisme trečiadienį liudyti iškviesti Valstybės saugumo departamento (VSD) Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus viršininkas Dainius Noreika ir buvęs šio padalinio vadovas (dabar politikas) Algirdas Grublys.Vilniaus apygardos teisme bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija:  Virginija Švedienė (pirmininkė), Artūras Pažarskis ir Jūratė Damanskienė.

Kai tuomet Seimo NSGK atliko istorinį parlamentinį tyrimą, iš Seimo tribūnos pasakiau visai Lietuvai: nustatėme labai grėsmingą reiškinį – valstybę baigia užvaldyti antikonstitucinė grupuotė, kurią vėliau žurnalistai praminė „valstybininkų“ klanu. VSD virto KGB/FSB priedangos organizacija? Mano ir kelių kolegų (viso buvome septyni) rizikos ir pastangų dėka mes pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje pasakėme, kad visų šalies blogybių šaknys slypi valdomoje demokratijoje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų viešai paskelbta apibendrinta statistika apie elektroninių ryšių kontrolę, kitaip tariant, kokiomis apimtimis valstybėje yra klausomasi pokalbių telefonu ir tikrinama interneto erdvė.

Breste žuvusiojo VSD darbuotojo Vytauto Pociūno sutuoktinė tikina, kad jos vyras atliko Valstybės saugumo departamento (VSD) užduotį. Vyriausiasis administracinis teismas pradėjo nagrinėti žurnalistės ir Breste žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno našlės prašymą įpareigoti atlikti išsamų tyrimą bei sumokėti kompensaciją už dešimt metų.

Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė Rusijos piliečio Chasano Arsigirajevo parodymus. Pats liudytojas, nors ir kviečiamas, atvykti nesiteikė, tad teismas nusprendė pagarsinti jo parodymus. Pasak tariamo Eglės Kusaitės bendrininko Apti Magmadovo žodžius tik persakiusio liudytojo, E. Kusaitė neva buvo pamišusi dėl šventojo karo, norėjo tapti dalyve ir simpatizavo smogikams.

Vidaus reikalų ministras tikina tik vykdęs Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymus. Skandalų paliestas pareigūnas sutiko atsakyti į portalo Balsas.lt klausimus. – Ministre, ar ketinate trauktis? – Kol kas nesirengiu to daryti, nes žinau, kad šioje situacijoje esu tik iešmininkas. – Nuo ko viskas prasidėjo? – Ne kartą sakiau, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko pasitarimas dėl operatyvinių veiksmų, o po to ši informacija pateko į dienraštį.