vsd

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) patikrins kiekvieną į Lietuvą perkeliamą pabėgėlį ir su terorizmu susiję asmenys į šalį nepateks, sako departamento direktorius Darius Jauniškis. „Mes tikrinsime visus, taip sutarta su Migracijos departamentu, ir dalyvausime tiesiogiai su Migracijos departamentu. Siųsime savo pareigūnus, esame numatę pareigūnus, kuriuos siųsime tiesiogiai į tuos karštus taškus ir jie tiesiogiai atrinkinės“, - žurnalistams trečiadienį Seime sakė D.Jauniškis.

Lietuvos teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų vadovai yra tie pareigūnai, kurių akiratyje neretai atsiduria ne vienas įtartinai greitai praturtėjęs ar didelėmis pinigų sumomis besimėtantis politikas ar verslininkas.

Dėl įsilaužimo į kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį Lietuvos prokurorai išsiuntė teisinės pagalbos prašymų į užsienį. „Šiuo metu yra nustatinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, išsiųsti teisinės pagalbos prašymai užsienio valstybėms“, – naujienų portalui 15min.lt teigė Generalinė prokuratūra. Anot jos atstovų, kitų ikiteisminio tyrimo duomenų pateikti jie negali, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei. Ikiteisminį tyrimą dėl įsilaužimo į kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį atlieka policija.

Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) siūloma suteikti teisę veikti nederinant savo veiksmų su saugomų objektų administracijomis, o tik informuojant jas apie įvedamą specialų režimą, taip pat siūloma peržiūrėti saugomų objektų apsaugos zonas bei jose galimas veiklas.   Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytiems pakeitimams posėdyje trečiadienį pritarė Vyriausybė. Naujos taisyklės parengtos po incidento balandį, kai prie Prezidentūros sulaikytas susisprogdinti grasinęs vyras.

 Telšiškių šeima, pas kurią kelis kartus viešėjo dukters vaikinas iš Turkijos, sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) dėmesio. Pareigūnus domino, ką turkas veikė Lietuvoje, kur lankėsi. Be kita ko, šeima buvo perspėta dėl „musulmonų keliamo pavojaus“, rašo „Lietuvos žinios“. Audronė Adomaitienė pasakojo, kad Turkijoje gyvenančios jos dukters vaikinas Lietuvoje lankėsi du kartus: šį pavasarį ir birželį, kai jos dukra atsiėmė universiteto diplomą.

 Bandymai verbuoti Lietuvos piliečius intensyvėja, kaip ir kibernetinis šnipinėjimas, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis. „Susiduriame su intensyvesniais bandymais verbuoti mūsų piliečius, ypač taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją ar Baltarusiją, pasienyje, grubiai tariant, netgi yra tokių terorizavimo atvejų.

Pranešimas apie Lietuvos karinės žvalgybos pareigūno sulaikymą Rusijoje yra atsakas į anksčiau Lietuvos sulaikytą Rusijos pilietį, kuris įtariamas šnipinėjimu FSB, sako buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. „Visą laiką spėliojau, kodėl, kada Lietuva paskelbė sulaikiusi Federalinio saugumo tarnybos darbuotoją, nors pavardės jo nepaskelbė, tik įvardijo jo darbo vietą, iš Rusijos nebuvo jokio atsako.

Seimas kitą savaitę spręs, ką daryti su bendradarbiavusiųjų su KGB sąrašais – įslaptinti juos visiems laikams, kaip buvo pažadėta raginant prisipažinti, ar paviešinti tuos, kurie nuslėpė bendradarbiavę su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis, nors pastarųjų sąrašų tėra nuotrupos. „Tema vėl tapo karšta, kai ūmai paaiškėjo, kad baigiasi 15 metų terminas, kurį suteikė Valstybės paslapčių įstatymas.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), apsvarstęs Valstybės saugumo departamento (VSD) 2014 metų veiklos ataskaitą, pažymėjo, kad VSD užduočių mastas reikšmingai pasikeitė, tam įtakos turėjo stipriai pasikeitusi geopolitinė situacija. „Geresnis tiesioginių funkcijų ir užduočių finansavimas leistų VSD efektyviau užkardyti suaktyvėjusią priešiškų saugumo ir žvalgybos tarnybų veiklą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) iniciatyva viešai skelbti grėsmes nacionaliniam saugumui sveikintina. Visuomenė turi teisę žinoti kokios grėsmės šaliai ir jiems patiems kyla dėl kitų valstybių priešiškos veiklos. Tai sutelkia ir padeda apsisaugoti, nes tik turėdamas informaciją apie grėsmes gali imtis asmeninių veiksmų joms išvengti. Tačiau šiandien reikia kalbėti ne vien apie tai kas tose ataskaitose yra gerai, bet ir apie tas vietas, kurios kelia klausimų ir diskusijų.

Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia slapta sekęs per tūkstantį Lietuvos piliečių ir per 800 užsieniečių. Šių asmenų atžvilgiu gautos teismo sankcijos „asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimui, patekimui į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūrai“, rašoma pirmadienį paskelbtoje VSD veiklos ataskaitoje. „2014 metais VSD 1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus.

Kadenciją baigęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina teigia, kad jam būdavo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, nors tuo metu jo vadovaujama institucija vykdydavo svarbius tyrimus. „Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, kai tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas (VSD), o pastaruoju metu – advokatas Arūnas Paukštė pasirinko tragišką lemtį. Vilniuje gyvenęs vyras ankstų penktadienio rytą rastas nusišovęs, - praneša portalas Lrytas.lt. Advokato kūnas buvo aptiktas jo gyvenamojo namo palėpėje. Pirminė vyro mirties versija – nusišovė iš jo paties vardu registruoto ginklo.   Jaunimo linija Pagalbą teikia savanoriai www.jaunimolinija.ltwww.jaunimolinija.

Ketvirtadienį Seimas rinkosi svarstyti ar pritarti Gedimino Grinos atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulaukas posėdžio metu išsakė padėką Gediminui Grinai ir pareiškė, kad komitetas pritaria sprendimui atleisti Gediminą Griną iš VSD direktoriaus pareigų.

Iš naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo tikimasi, kad jis prisiims atsakomybę ir užtikrins, kad Departamentas ne tik praneštų apie grėsmes, bet ir jas šalintų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turime gerai suformuluotą Žvalgybos įstatymą, kuriame numatyta prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančias Lietuvai. Kol kas matėme tik stebėjimą ir didelio kiekio pažymų rašymą, na ir nusišalinimą nuo grėsmių prevencijos ir šalinimo.

Seimas antradienį pradėjo Gedimino Grinos atleidimo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigų ir naujojo VSD vadovo, kuriuo Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Darių Jauniškį, skyrimo procedūra.  Posėdyje prezidentės vyriausiasis patarėjas Valdemaras Serapinas sakė, kad prezidentė tikisi, jog pradėjus dirbti naujajam vadovui, VSD ne tik prognozuos grėsmes, bet ir imsis priemonių joms šalinti.

 Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė į Lietuvą neįleisto Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo skundą. LVAT paliko galioti anksčiau priimtą Vilniaus apskrities administracinio teismo sprendimą, BNS informavo teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Ši LVAT nutartis yra neskundžiama. A.Diukovas teismo prašė panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį bei anuliuoti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

 Lietuvoje tarptautinio terorizmo grėsmė niekada nebuvo didelė. 2012 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad pasaulyje tik 31 valstybė iš 158 nesusidūrė su teroristinėmis atakomis. Lietuva – viena iš jų. Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD), apžvelgdamas grėsmes nacionaliniam saugumui, teigė, kad tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai išliko maža.

Lietuvoje terorizmo grėsmė vertinama kaip žema, tačiau reikia neprarasti budrumo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime į plenarinį posėdį kviečia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną, kad jis pasiaiškintų dėl JAV Senato ataskaitoje minimo „violetinio“ Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė, kad G. Grinos atsakymų tikimasi šią savaitę – antradienį arba ketvirtadienį, kai numatyti Seimo posėdžiai.

Žinių radijas „The Washington Post“ antradienį paskelbus, kad JAV Senato ataskaitoje minima slapta „violetinė vieta“ iš tiesų yra Lietuvoje veikęs CŽV kalėjimas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas „Žinių radijui“ sakė, kad tai patvirtina parlamentinio tyrimo išvadą, kad politikai sąmoningai nebuvo informuojami apie tuos objektus.

Šnipų Baltarusijai surinkta medžiaga buvo perduota Rusijai. Tuo neabejoja buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. Anot jo, Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusios specialias sutartis, todėl ne tik dalijasi informacija, bet ir šnipinėjimo užduotimis. „Netgi neverta daug svarstyti šiuo klausimu. Tiesiog tai daroma pagal sutartį. Galiu pasakyti ir dar daugiau, tarp šių tarnybų yra darbo pasidalijimas.

 Vyriausybė turės spręsti, ar kitais metais 1,15 mln. litų (333 tūkst. eurų) didinti VSD finansavimą. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymus dėl papildomų lėšų kitais metais skyrimo šalies saugumo ir teisėsaugos institucijoms. NSGK vadovas Artūras Paulauskas pareiškė, kad su dabar biudžete institucijos veiklai numatytomis lėšomis - 400 tūkst.

 Iš karinių stovyklų Rusijoje grižę moksleiviai Lietuvoje yra stebimi saugumo pareigūnų, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina.   „Tokie žmonės iš principo taip, yra mūsų stebėjimo objektas“, - žurnalistas pirmadienį sakė G.Grina po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Dainiu Pavalkiu. Jo manymu, pagrindinis VSD uždavinys šiuo atveju yra stebėjimas.

 Jolanta Grubliauskaitė Pastaruoju metu Lietuvos teritorijoje ir kitose Vakarų šalyse fiksuojama suintensyvėjusi žvalgybinė veikla, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, – įspėja Valstybės saugumo departamentas. Istorikų tokie įspėjimai nestebina – esą Rusijos šnipai Lietuvoje knibžda jau nuo tada, kai buvo atgauta nepriklausomybė. Tačiau ir jie sutinka, kad šiuo metu grėsmė šaliai gerokai padidėjusi, todėl gyventojams reikia būti itin budriems.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti. Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Dėl principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų Ukrainoje metu, Maskva pasitelkia aktyvias propagandos priemones ir mūsų šalyje kursto etninę nesantaiką, socialinį nepasitenkinimą.

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartais pateikia informaciją, kurią „nusirašo“ nuo naujienų portalų autorių tekstų, stinga tarpžinybinio bendradarbiavimo, tad specialiosiose tarnybose reikalingos reformos, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Valstybės kontrolė baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau nustatyta teisės aktų pažeidimų naudojant lėšas ir turtą, atliekant viešuosius pirkimus. „Audito rezultatai parodė, jog VSD neišvengė pažeidimų valdydamas turtą ir pirkdamas paslaugas, o turimas lėšas ne visada naudojo toms reikmėms, kurioms jos skirtos.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė turi keistis, nes nesugeba pilnai vykdyti savo funkcijų, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad ši vadovybė jau nepajėgi pilnai vykdyti savo funkcijų ir turėtų padaryti atitinkamus sprendimus“, - per spaudos konferenciją sakė prezidentė. Pasak D.Grybauskaitės, VSD nevykdo grėsmės prevencijos, o pasiteisinimai lėšų trūkumu yra netinkami.

Žinių radijas Generolas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis sako, kad valstybės paslapties nutekinimo byla rodo tarnybų nesusikalbėjimą. Šiuo atveju turima omenyje VSD ir Prezidentūrą. „Jeigu būtų susikalbėjimas tarpusavyje, ta informacija nebūtų nutekėjusi, o jeigu būtų ir nutekėjusi, būtų rasti būdai, kaip tai išspręsti be teismų, skandalų, pasiklausymų. Čia valstybinės institucijos neranda bendros kalbos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas Panašu, kad antroji Prezidentės kadencija bus ne ką mažiau valdinga. Rinkimai baigėsi ir viskas grįžta į senas vėžias.

LRT.lt LRT tiesioginio eterio metu Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina teigė, jog „pats laikas solidžiai rūpintis naujo vadovo paieška.“ Žurnalisto paklaustas, kada galima sulaukti galutinio sprendimo, VSD vadovas teigė, jog „negali būti taip, kad departamentas liktų be vadovo.“ Tai, pasak G. Grinos, turi būti koordinuotas veiksmas. „Tai nėra mano asmeninis klausimas. Aš iš principo nebesvarstau šito klausimo.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą sukritikavo saugumo departamento vadovą Gediminą Griną ir pareiškė, kad jo vietoje jau būtų atsistatydinusi. LRT televizijos debatų laidoje šalies vadovė pažėrė kritikos valstybės saugumo departamentui, kuris, anot jos, nevykdo grėsmių prevencijos, dėl to atsakomybę turėtų prisiimti departamento vadovybė. VSD vadovas prezidentės pasisakymo nekomentuoja ir kol kas trauktis neketina.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius teigia, kad kai kurie ketvirtadienio vakarą kandidatų į prezidentus televizijos debatų laidoje pasigirdę teiginiai – ypač VSD adresu – jį privertė suklusti. „Mane ypač suglumino ir nustebino pareiškimas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba kitos valstybės interesams. Manau, kad tai reikalauja ypatingo parlamentinio tyrimo. Manau, kad toks teiginys negalėjo būti (pateiktas) be faktų. Vadinasi, kažkokių faktų yra.

Tiesioginiuose LRT televizijos prezidentiniuose debatuose, kuriuose šiandieninė tema tapo teisėsauga ir kova su korupcija. Į debatus atvyko visi kandidatai: Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Buvo prisiminta ne tik FNTT istorija, tačiau ir nutekinta VSD (Valstybės Saugumo Departamentas) pažyma naujienų agentūrai BNS.

  Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė. Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

Socialdemokratų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Gediminu Grina kalbėjęs dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio. Premjeras sakė iš VSD vadovo gavęs daugiau informacijos nei buvo pateikta departamento viešoje ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką atsako, jog jo vadovaujama įstaiga dirba pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo. Taip pat VSD vadovas sakė nesantis politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nesvarstysiantis atsistatydinimo dėl išsakytų priekaištų.

„Lietuvos verslas pastaruoju metu metu pažėrė nemažai įrodymų, kad VSD susirūpinimas yra pagrįstas. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje garsiai nuskambėjo stambaus verslininko Viliaus Kaikario pareiškimai kaltinant Lietuvos valdžią, kad ji užima ir garsiai reiškia principinę poziciją Rusijos agresijos Kryme atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenko nurodė bendravęs su VSD ataskaitoje įvardintu Rusijos žvalgu, Rusijos strateginių tyrimų centro vadovu Genadijumi Kretininu. „Negalėčiau slėpti – prieš metus dalyvavau viename renginyje Kaliningrade. Šį renginį rengė būtent Rusijos strateginių tyrimų institutas, kuris yra minimas VSD ataskaitoje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad informacija, kurią kaupia Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei kitos struktūros, laiku pasiekia ministrų kabinetą, ir šis, reaguodamas į ją, yra priėmęs sprendimus, kurių kol kas neatskleidžia. „Ta informacija, kurią kaupė VSD, kitos struktūros, yra laiku pateikiama mums. Ir mes su kai kuriais ministrais aptariame ją ir priimame tuos sprendimus, kurie yra reikalingi.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD), šią savaitę internete paskelbta peticija, raginanti Klaipėdos kraštą prijungti prie Rusijos, išplatinta Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos „Būkime vieningi“. „Savaitės“ archyvuose „Būkime vieningi“ išliko kaip aktyvūs kovotojai su „Chevron“, aiškiai prijaučiantys sovietiniams laikams.

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą „blaiviai ir pragmatiškai vertinti įvairias provokacijas ir joms nepasiduoti“. Viena tokių provokacijų VSD vadina ir internete pasirodžiusius raginimus pasirašyti peticiją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė. VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja. „Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina. „Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Generalinė prokuratūra pranešė pradėsianti ikiteisminį tyrimą dėl įslaptintos Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos atskleidimo žiniasklaidoje. Kalbama apie URM generalinės inspekcijos išvadas dėl slapta įrašytų diplomatų pokalbių paviešinimo praėjusią vasarą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina liudyti tyrime dėl slaptos informacijos nutekinimo, ketvirtadienį skelbia LNK televizijos Žinios. Šalies vadovė buvo kviečiama liudyti, tačiau pareigūnai iš Prezidentūros gavo raštą, jog ji parodymų neduos.