vokietija

  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Vilniuje susitiks su Vokietijos skaitmeninimo ir susisiekimo ministru Volkeriu Wissingu ir aptars bendradarbiavimo perspektyvas plėtojant viešojo sektoriaus skaitmeninimą. Susitikimo metu dėmesys bus skiriamas Lietuvos duomenų valdymo modelio, kuris apimtų visus valstybės informacinius išteklius, sukūrimui, pranešė ministerija.

Ukrainos europiniai tikslai tampa realybe, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo pirmadienį kreipdamasis į ukrainiečius. Anot jo, šiuo metu Ukrainos diplomatinis aktyvumas dabar labai didelis – beveik kiekvieną dieną sudaromi nauji susitarimai. Ypač intensyvi buvo praėjusi savaitė, V. Zelenskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Belgijoje ir Lenkijoje.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai sekmadienį Berlyno federalinės žemės rinkimuose patyrė pralaimėjimą ir, pirminiais visuomeninių transliuotojų duomenimis, atsiliko nuo opozicinių konservatorių. Transliuotojų ARD ir ZDF duomenimis, Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) Berlyno regioninio parlamento rinkimuose surinko apie 27,5 proc. balsų, o O. Scholzo SPD – apie 18,5 proc., o tai yra blogiausias partijos rezultatas per kelis dešimtmečius.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratams gresia gėdingas pralaimėjimas sekmadienį per pakartotinius chaotiškus 2021 metų savivaldos rinkimus Berlyne. Teismas nurodė Vokietijos sostinei, vienai iš 16 šalies federalinių žemių, grįžti prie balsadėžių, nes paskutinis balsavimas 2021 metų rugsėjo 26 dieną neatitiko pagrindinių demokratijos standartų.

Sulaukęs 95 metų mirė paskutinis komunistinės Rytų Vokietijos ministras pirmininkas Hansas Modrowas, šeštadienį pranešė kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“. H. Modrowas mirė naktį, sakė partijos atstovas spaudai. H. Modrowas gimė 1928 metų sausio 27 dieną Pomeranijoje, dabartinėje Lenkijoje. Nuo 1989 metų lapkričio (praėjus keturioms dienoms po Berlyno sienos griūties) iki 1990 metų balandžio buvo ministru pirmininku.

Nyderlandų valstybinė įmonė „TenneT“ – didžiausia elektros tinklų operatorė Vokietijoje – penktadienį pranešė ketinanti surengti derybas dėl viso savo verslo Vokietijoje pardavimo šalies vyriausybei. Pastaroji pasveikino šį pranešimą.

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV ekonomika šiemet pateks į recesiją, dabar siekia 90 proc., skelbia „Deutsche Welle“. Pasak jų, nepaisant ženklų, rodančių, kad infliacija JAV buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir pradėjo lėtėti, ji tebėra gerokai aukščiau JAV centrinio banko nustatytos tikslinės ribos, todėl bazinių palūkanų tolesnio didinimo tikimybė išlieka. „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad istoriškai infliacijai pakilus virš 8 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ 2022 metais, kaip ir prognozavo, skaičiavo didesnį veiklos pelną ir pardavimus, tačiau tiekimo problemos bendrovei neleido pasiekti užsibrėžtų pinigų srautų tikslų, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys. Veiklos pelnas, neatskaičius vienkartinių išlaidų, išaugo 12,5 proc. iki maždaug 22,5 mlrd. eurų (24 mlrd. JAV dolerių), o įplaukos išaugo 11,5 proc. ir siekė 279 mlrd. eurų, sakoma pranešime. „Volkswagen“ prognozavo 8–13 proc. prieaugį.

Vokietijos ultradešinieji vizitą į Lietuvos Seimą išnaudojo kelionei į Baltarusiją, trečiadienį skelbia LRT tyrimų skyrius. Pasak LRT, pernai lapkričio viduryje Lietuvos Seime apsilankė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas, Bundestago narys Petras Bystronas. Leidimą į Seimą jam išrašė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. LRT skelbia, kad šis vizitas Lietuvos Seime P. Bystronui tapo priedanga tolimesnei, slapta vykusiai kelionei į Baltarusiją.

Vokietijos žiniasklaidos milžinė „RTL Group“ antradienį pranešė, kad, atsižvelgdama į sumažėjusią spausdintinės žiniasklaidos paklausą bei didėjančias sąnaudas, Vokietijoje atleis 500 darbuotojų ir uždarys apie 20 žurnalų. Bus atleisti Hamburgo mieste dirbantys darbuotojai, pranešė milžinė, priklausanti Vokietijos žiniasklaidos ir leidybos grupei „Bertelsmann“. Šiuo metu bendrovė Vokietijoje turi 7,5 tūkst. darbuotojų.

Pasak naujojo Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus, pasaulis būtų geresnė vieta be karą Ukrainoje pradėjusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Tai jis sakė Kyjive duodamas interviu vokiečių leidiniui „Bild“. „Be jokių dvejonių ir be kompromisų“, pasaulis be Putino būtų geresnis, laikraštis cituoja Vokietijos gynybos ministrą. Jo nuomone, Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą neturėtų trukdyti Ukrainos karinei paramai.

Mieguistame viduramžių miestelio Turnė pakraštyje, nuostabiame prancūziškai kalbančios Belgijos dalies kraštovaizdyje, stovi niekuo neišsiskiriantis pilkas angaras, vos paslėptas už tvoros. Jame – daugybė Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1“ ir kitų sunkiųjų kovos mašinų, kurių dalis yra Ukrainos pageidavimų sąraše. Šis angaras priklauso Belgijos gynybos bendrovei OIP, o jo viduje laikomos privatus ginklų rezervas yra vienas didžiausių Europoje.

„Bundesveras, armija, kuriai man leidžiama vadovauti, yra daugiau ar mažiau išsekusi“, – tą dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą, emocingame socialinių medijų įraše rašė Vokietijos kariuomenės vadas generolas Alfonsas Maisas. – Mes visi matėme, kad tai įvyks, tačiau mes nesugebėjome susitarti, padaryti tam tikrų išvadų bei imtis veiksmų dar nuo Krymo aneksijos.

Vyriausybės atstovas penktadienį pranešė, kad Vokietija išdavė leidimą siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą, Kyjivui tikintis gauti pažangesnę ginkluotę kovai su Rusijos pajėgomis. Berlynas jau praėjusią savaitę pareiškė, kad Kyjivui suteiks 14 „Leopard 2“ iš savo karinių atsargų, tačiau gamintojai taip pat yra pasirengę atsiųsti jau turimus tankus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, grasina vokiečių tankai. Taip jis kalbėjo ketvirtadienį per renginį, skirtą sovietų pergalei prieš nacių pajėgas Stalingrado mūšyje paminėti. „Tai neįtikėtina, bet faktas. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija turi „atsaką“. „Rusija atsakydama į grasinimus vien tik šarvuočiais neapsiribos, tai turi suprasti visi“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.

Vokietijai, įsipareigojusiai Ukrainai siųsti 14 savo tankų „Leopard 2“, reikia skubiai užsakyti naujų, trečiadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius, rašo CNN. „Man lemiamas veiksnys yra tai, kad turime užsakyti naujus tankus, ir ne po metų, o greitai, kad būtų galima pradėti gamybą ir suplanuoti, kiek naujų „Leopardų“ turėsime – ir kada“, – žurnalistams sakė jis. „Iš kur ateis pinigai – kalbant paprastai, man, tiesą sakant, nerūpi.

2022 metai Lietuvai buvo gana neblogi, rodo pagrindiniai statistikos duomenys. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad ir pirmasis  šių metų pusmetis nusimato itin pozityvus, o štai jau vasarą tikėtinos ir ne tokios geros naujienos.  A. Izgorodinas teigia, kad šių metų ekonomika skils pusiau: pirmasis naujų metų pusmetis nusimato gana sėkmingas ir optimistiškas, tačiau likę puse metų, ypač vasaros metu, gali būti sunkesni.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace‘as paskelbė, kad britų tankai „Challenger 2“ Ukrainą pasieks iki šių metų vasaros, rašo CNN. JK yra pažadėjusi Ukrainai nusiųsti 14 kovos tankų „Challenger 2“. Anot gynybos sekretoriaus, pirmiausia ukrainiečių laukia mokymai.

Vokietijos nenoras perduoti tankus Ukrainai kyla ne tik iš politinių sumetimų, bet ir iš gilios ir skausmingos istorijos. Vokiečiai vis dar jaučia kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir krūpčioja pagalvoję, kad jų tankai važinės ten, kur jau kartą buvo.

Vokietijos ekonomika netikėtai susitraukė 2022-ųjų pabaigoje, veikiama karo Ukrainoje pasekmių, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nepaisant to, jog stiprėja viltys dėl silpnėjančios energijos krizės. Remiantis preliminariais statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, didžiausia Europos ekonomika spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 0,2 procento. Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi nulinio augimo.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Kremliaus atstovai teigė, kad šalies diktatorius Vladimiras Putinas pasirengęs kalbėti telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, tačiau iki šiol joks telefoninis pokalbis dar nebuvo suplanuotas, rašo „The Guardian“. Tuo metu sekmadienį Berlyno dienraštis „Tagesspeigel“ paskelbė interviu su kancleriu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį sakė, kad yra „labai sukrėstas baisių“ atakų Jeruzalėje. „Izraelio širdyje buvo mirčių, sužeista žmonių“, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio vakaro ataką prie sinagogos, kai žuvo septyni žmonės, ir šeštadienio ryto išpuolį, kai buvo sužeisti du žmonės. „Mintimis esu su aukomis ir jų šeimomis. Vokietija palaiko Izraelį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Didžiausieji pasaulio karai atnešė ne tik tragiškas pasekmes, bet ir paliko tuo metu karių naudotus strateginius objektus ir bunkerius. Viename tokių apsilankė ir TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas.   Šarūnas Jasiukevičius būdamas buvusioje Rytų Vokietijoje apžiūrėjo buvusį komunikacijos bunkerį, kuriame iki to buvo labai nedaug žmonių. Šį bunkerį privatizavo vienas vokietis, o jame esanti įranga – vis dar veikia puikiai.

Trečiadienį Vokietija paskelbė, kad tiek leis kitoms šalims, tiek pati tieks Ukrainai „Leopard 2“. Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į Ukrainą siųs savo tankus „Abrams“. Kaip ši nauja ginkluotė pakeis karo eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę užsienio reikalų ministrai: Linas Linkevičius ir Petras Vaitiekūnas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškimas apie Rusijos Federacijos pasipriešinimą pagalbos Kyjivui klausimu leidžia manyti, kad Vokietija jau seniai ruošiasi karui prieš Rusiją. Tokią nuomonę viešai išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Vokietijos dvejonių dėl „Leopard“ tankų siuntimo į Ukrainą užkulisiai – kas privertė kanclerį Olafą Scholzą pakeisti sprendimą? „Dėmesio centre“ svečiai – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad pirmieji „Leopard 2“ tankai į Ukrainą iš Vokietijos gali atvykti maždaug po trijų mėnesių.  B. Pistorius pridūrė, kad greitu metu prasidės Ukrainos karių rengimas naudotis šiais tankais ir jų perdavimas bus paspartintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms. „Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų. „Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.

Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas trečiadienį sukritikavo Berlyno sprendimą patvirtinti tankų „Leopard“ tiekimą Ukrainai. „Šis itin pavojingas sprendimas perkelia konfliktą į naują konfrontacijos lygį ir prieštarauja Vokietijos politikų pareiškimams apie Vokietijos Federacijos nenorą į jį įsitraukti“, – ambasados išplatintame pareiškime cituojamas S. Nečajevas.

Vokietijai šiais metais gali visgi pavykti išvengti nuosmukio, trečiadienį paskelbė prognozę šalies vyriausybė, didžiausiai Europos ekonomikai tvarkantis su karo Ukrainoje pasekmėmis geriau nei tikėtasi. Europos pramonės jėgainės Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metais augs 0,2 proc., teigiama naujausiose Ekonomikos ministerijos prognozėse. Dar spalį vyriausybė prognozavo, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį padėkojo Vokietijai už leidimą tiekti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir pažadą skirti 14 šių mašinų iš paties Berlyno atsargų. „Ačiū, @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) Olafai Scholzai. Sprendimas nusiųsti „Leopard“ Ukrainai yra didelis žingsnis siekiant sustabdyti Rusiją. Drauge mes stipresni“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Morawieckis.

Tiekdama Ukrainai tankus Vokietija išlaiko NATO sąjungininkių vienybę, trečiadienį sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Berlynui patvirtinus, kad siųs nuo Rusijos besiginančiai šaliai 14 tankų „Leopard 2“. „NATO bet kokiu atveju, kokie bebūtų dideli skirtumai tarp valstybių, jų požiūriai ar į Ukrainą, ar į Rusiją, ar į karą, vis dėlto vienybės išlaikymas yra principinis klausimas ir aš manau, kad sąjungininkų noras išlaikyti tą vienybę – nuo to noro negalėjo nusišalinti i...

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį pasveikino „teisingą NATO sąjungininkų ir jų draugų“ sprendimą siųsti tankus „Leopard“ į Ukrainą, Vokietijai paskelbus apie atitinkamą žingsnį po kelias savaites trukusio spaudimo.   „Kartu su (britų) „Challenger 2“ jie sustiprins Ukrainos gynybinės ugnies pajėgas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė R. Sunakas.

Berlyno Brandenburgo tarptautiniame oro uoste (BER) trečiadienį atšaukti visi keleiviniai skrydžiai, didesnio darbo užmokesčio reikalaujantiems darbuotojams surengus masinį streiką. Pasak oro uosto, maždaug 300 skrydžių buvo arba atšaukti, arba jų laikai pakeisti, o tai paveiks apie 35 tūkst. keleivių. Vieną dieną truksiantį „įspėjamąjį streiką“ sušaukė įtakinga profsąjunga „Verdi“, siekdama padidinti spaudimą prieš kitą derybų su darbdaviais etapą.

Nesvarbu, kaip pasibaigs karas Ukrainoje, Baltijos šalys turi būti pasirengusios Rusijos puolimui. Kad Kremlius gali imtis mūsų šalių invazijos plano per artimiausius penkerius metus kalba tiek Estijos, tiek Latvijos, tiek Lietuvos politikai ir kariuomenių atstovai. Apie galimus scenarijus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją nustebino Vokietijos ambasadoriaus retorika komentuojant ginčus dėl šios šalies brigados dislokavimo Lietuvoje. „Turiu pasakyti, kad ambasadoriaus pasisakymas mane šiek tiek nustebino, nes nėra įprasta demokratinių valstybių diplomatiniams atstovams komentuoti vidines politines diskusijas, tuo būdu tarsi siekiant, kad diskusijos nebūtų“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad diskusijos dėl modernių vakarietiškų tankų tiekimo jo šaliai „turi baigtis sprendimais“. Pareiškimas pasirodė atsiradus pranešimams žiniasklaidoje, kad Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra pasirengusios juos tiekti. „Sąjungininkai turi reikiamą tankų skaičių“, kurio Ukraina reikalauja, kad sustiprintų savo pajėgas prieš Rusijos invaziją, savo vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

Vakarų valstybių sostinės nesutaria dėl modernių sunkiųjų kovinių tankų siuntimo į Ukrainą, nors dar neseniai net kalbos apie tai Kyjivo sąjungininkams buvo tabu, rašo „Financial Times“. Tokie tankai yra būtini Ukrainai norint atkovoti teritorijas iš Rusijos, kuri atnaujintam puolimui sutelkė apie150 000 karių. Maskva taip pat verčia šalies gynybos pramonę dirbti kariniu režimu, kad galėtų pertvarkyti ir apginkluoti savo pajėgas.

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.  Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.  Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas antradienį pareiškė, kad Varšuva paprašė Vokietijos leidimo siųsti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ į Ukrainą. „Vokiečiai jau gavo mūsų prašymą duoti sutikimą siųsti „Leopard 2“ tankus į Ukrainą. Taip pat raginu Vokietijos pusę prisijungti prie mūsų koalicijos šalių, kurios remia Ukrainą „Leopard 2“ tankais, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė M. Blaszczakas. – Tai mūsų bendras reikalas, nes tai visos Europos saugumo klausimas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuo antradienio lankosi Berlyne, kur su Vokietijos kariuomenės vadu  generolu Eberhardu Zornu ir kitais atstovais aptars bendradarbiavimą ir Ukrainos karių mokymą. Trijų dienų vizito Vokietijoje metu V. Rupšys taip pat susitiks su Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu generolu leitenantu Alfonsu Maisu ir Bundestago Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Lenkija ketina perkelti vokiškus tankus „Leopard 2“ į Ukrainą, nepaisydama kitų šalių priimtų sprendimų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau apie tai pranešė žurnalistams Briuselyje. „Mes ketiname siųsti tankus „Leopard 2“ į Ukrainą. Mes palaikysime ryšį su Vokietijos vyriausybe šiuo klausimu. Tačiau nepaisant kitų šalių sprendimo, mes pasiryžę pristatyti šiuos tankus, kaip pažadėta“, – pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas. Kaip rašo WYBORCZA.

Vokietijos konkurencijos priežiūros tarnyba pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą „PayPal“ atžvilgiu, siekdama išsiaiškinti, ar JAV internetinių mokėjimų milžinė nesinaudoja savo dominuojančia padėtimi konkurencijai apriboti. Vokietijos kartelių tarnybos (vok.

Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis. M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją. Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo. „Prašysime [Vokietijos] leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis.