vokietija

Lietuvai būtų labai naudinga, kad vokiečių brigada būtų šalies teritorijoje, tačiau privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sako buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Markas Esperis. „Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl „Deutsche Bank“ būklės, trinkai sunerimus dėl skolintojo akcijų vertės nuosmukio. „Deutsche Bank“ modernizavo ir organizavo savo veiklą. Tai labai pelningas bankas. Nėra jokios priežasties nerimauti“, – po ES lyderių viršūnių susitikimo sakė kancleris.

Daugybė automobilių pradeda savo gyvenimą vienoje šalyje, kol galiausiai kažkuriuo metu atsiduria kitoje. Tai ypač tinka kalbant apie Vakarų Europos transporto priemones, kurios sudaro didelę dalį naudotų automobilių rinkos Rytų Europoje. Nors daugiausiai automobilių senajame žemyne eksportuoja Vokietija, situacija skirtingose šalyse nevienoda.

Vokietijos energetikos grupė RWE į rytus nuo Riugeno salos pradėjo „žvalgomuosius darbus“, susijusius su dar dviejų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektu, skelbia „Deutsche Welle“. RWE atstovas spaudai visuomeninei transliuotojai kovo 19-ąją paaiškino, jog šiuos „žvalgomuosius darbas“, kurie apima ir išsamius jūros grunto tyrimus, atlieka du specializuoti laivai.

Pareigūnai sekmadienį vakarų Vokietijoje uždarė didelį atrakcionų parką po to, kai karuselėje mirtinai buvo peiliu subadytas vyras. Policija teigė, kad 31 metų nukentėjusysis ir kitas vyras šeštadienio vakarą Miunsterio – maždaug 300 000 gyventojų turinčio miesto – mugėje važinėdamiesi karusele įsivėlė į muštynes. Grumtynių metu įtariamasis peiliu dūrė aukai. Nepaisant bandymų jį gaivinti, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje. Anot policijos, abu vyrai buvo vienas kitam nepažįstami.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie Užsienio reikalų ministro ir kitų politikų ginčus, brigados iš Vokietijos dislokavimą, galimą vokiečių nenorą čia būti. Ji pabrėžė, kad iš savo patirties gali pasakyti, jog Vokietijos Vyriausybės laikosi savo žodžio ir paragino Lietuvos politikus kalbėti ir elgtis diplomatiškiau.

Dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje Berlynas  spaudžiamas nepagrįstai, sako opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad ta retorika ir tie veiksmai, kuriuos daro valdantieji, neprisideda prie to, kad būtų rastas pragmatiškas dialogas tarp Lietuvos ir Vokietijos. Atrodo iš šalies, kad daromas nepagrįstas spaudimas Vokietijos pusei“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį įspėjo, jog labai svarbu kuo greičiau aprūpinti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą naujais šaudmenimis. „Labai svarbu, kad sparčiai tiektume Ukrainai būtinus šaudmenis“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė O. Scholzas.

Vokietiją sukrėtė žiaurus nusikaltimas – 12-os ir 13-os metų mergaitės nužudė savo pažįstamą – 12-metę. Jos kūną pareigūnai rado miške. Dėl nusikaltimo mergaitės prisipažino, tačiau kadangi joms nėra 14-os metų, jos negali būti teisiamos. Miškuose, netoli Hohenhaino kaimo Vokietijoje – gėlės ir rusenančios žvakelės, skirtos 12-metei mergaitei, kurios kūną būtent ten rado pareigūnai. Mergaitę, kurios vardas buvo Luizė, žiauriai nužudė kitos dvi nepilnametės – 12 ir 13 metų.

Vokietijos visuomenę ir teisėsaugą ištiko šokas – dvi moksleivės prisipažino mirtinai subadžiusios savo 12 metų draugę. Apie tai pranešė vietos policija. Užsienio žiniasklaidoje skelbiama, kad auka tapusios 12-metės vardas – Luise. Mergaitės tėvai pasigedo dar šeštadienio popietę, po to, kai ši išėjo apsilankyti pas draugę netoli Freudenbergo miesto, vakarinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Tėvai dukros pasigedo po to, kai ši negrįžo į namus šeštadienio vakarą.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Anglimis kūrenamų elektrinių dalis visoje Vokietijos elektros energijos gamyboje 2022-aisiais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 30,2 proc. iki 33,3 proc., rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys. Vėjo jėgainių lyginamasis svoris padidėjo nuo 21,6 proc. iki 24,1 proc., saulės energijos jėgainių – nuo 8,7 proc. iki 10,6 proc., tuo tarpu hidroelektrinių – sumenko nuo 3,5 proc. iki 3,2 procento.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atleidžia šalies kariuomenės vadą Eberhardą Zorną, skelbia BILD. Leidinys teigia tai sužinojęs iš šaltinių Vyriausybėje. Anot leidinio, naujuoju kariuomenės vadu turėtų tapti 59-erių generolas leitenantas Carstenas Breueris. Vokietijos kariuomenės vadovas yra visų jam pavaldžių ginkluotųjų pajėgų karių viršininkas ir, kaip vyriausybės karinis patarėjas bei aukščiausias kariuomenės atstovas, priklauso Gynybos ministerijos vadovybei.

Kilus naujam susistumdymui dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis dar anksčiau šį menesį pareiškė, kad Vokietija turi atsakyti, ar galės Lietuvoje dislokuoti pažadėtus pajėgumus, o jeigu negalės – reikia ieškoti kitų partnerių.

Vokietijos finansų priežiūros institucija pirmadienį pareiškė, kad JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas nekelia jokios finansinės grėsmės Vokietijai, skunėdama nuraminti rinkas dėl užkrato baimės.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po dujotiekio sprogimų Baltijos jūros dugne, kurie sukėlė geopolitines bangas visame pasaulyje, vis dar nėra galutinio atsakymo į klausimą, kas susprogdino „Nord Stream“. Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.

Baigėsi tris savaites Vokietijoje vykusios Lietuvos kariuomenės divizijos lygmens štabo pratybos „Sąjungininkų dvasia 23“ (angl. Allied Spirit 23), rašoma kariuomenės pranešime spaudai.

Lietuvos požiūris, kad su Vokietija sutarta dėl brigados buvimo šalyje nesikeičia, o jai skirta infrastruktūra bus rengiama toliau, sako premjerė ir užsienio reikalų ministras. Taip Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis kalbėjo po to, kai šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.

Vokietijos automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke AG“ (BMW) pranešė apie pelno šuolį 2022-aisiais, didesnėms prabangių modelių kainoms padėjus kompensuoti dėl užsitęsusių logistikos problemų sumažėjusį tiekimą. Pasak pranešimo, palyginti su 2021 metais, grynasis pelnas ūgtelėjo 49 proc. iki 18,58 mlrd. eurų, pardavimų pajamoms augus 28 proc. iki 142,61 mlrd. eurų.

 Per šaudymo incidentą Jehovos liudytojų centre Hamburge žuvo aštuoni žmonės, o tarp žuvusiųjų, kaip įtariama, yra ir šaulys, penktadienį pranešė Vokietijos policija. Dar kažkiek žmonių buvo sužalota per ketvirtadienio vakarą įvykusį incidentą, kuris vis dar tiriamas. Policija žuvusiųjų skaičių paskelbė savo tinklalapyje. Vis dėlto dar nežinomas galimas šaulio motyvas. Pirmieji pagalbos skambučiai buvo gauti apie 21 val. 15 min. vietos (22 val. 15 min.

Youssoufa Moukoko – vienas perspektyviausių Dortmundo „Borussia“ žaidėjų. Tačiau talentingasis futbolininkas gali turėti rimtų problemu. „Bild“ paviešino dokumentą, pagal kurį aiškėja, kad žaidėjas turėtų būti ketveriais metais vyresnis negu skelbiama. Prieš kelis sezonus puolėjas blizgėjo „Borussia“ jaunimo komandoje – jis jau seniai yra įvardijamas kaip vienas didžiausių talentų. Šį sezoną tai jis bando įrodyti Vokietijos pirmenybėse.

Netylant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad reikėtų koncentruoti dėmesį į Berlyno patikinimą dėl saugumo, taip pat – į naujus NATO gynybos planus, kuriuos aljansas rengiasi tvirtinti Vilniuje liepą.

Antradienį susitikus Lietuvos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, pastarasis pareiškė, kad nėra tikras, ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, dėl kurios politinės aistros nerimsta jau kelis mėnesius.

Pastarąją savaitę Vokietija užkūrė tikrą pirtį pareiškusi, jog šios šalies vyriausybė nesiruošia pritarti vidaus degimo variklio draudimui, jeigu ES komisija nepadarys išimties sintetiniams degalams. Dar vasario mėnesį Europos Parlamentas paskelbė pagaliau priėmęs bendrą susitarimą 2035 m. uždrausti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį prekybą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius aptars Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Nuo sausio pareigas einantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius Lietuvoje lankysis pirmą kartą. Jis šiose pareigose pakeitė atsistatydinusią Christine Lambrecht. Pastaroji politikė Lietuvoje viešėjo ne kartą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžia, kad bet kokių galimų taikos derybų su Rusija pagrindu turi tapti Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos. Taip jis sakė interviu CNN. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtina suprasti, kad jam nepasiseks su savo invazija ir imperialistine agresija ir kad jis turi išvesti savo kariuomenę. Tai yra derybų pagrindas“, – sakė O. Scholzas.

Berlynas paprašė, kad Vokietijos ginklų gamintojui „Rheinmetall“ būtų leista įsigyti senų šveicariškų tankų „Leopard“, garantuojant, kad jie nebus perduoti Ukrainai, penktadienį pranešė Šveicarijos gynybos ministerija.

Bakingamo rūmai penktadienį pranešė, kad karalius Charlesas III su pirmaisiais valstybiniais vizitais kaip Jungtinės Karalystės monarchas vėliau šį mėnesį vyks į Prancūziją ir Vokietiją. Dviejų Europos valstybių ir artimų sąjungininkių pasirinkimas laikomas bandymu užmegzti ryšius po „Brexito“ ir pripažinimu, kad velionė karalienė Elizabeth II jautė prielankumą Prancūzijai. Vizitai vyks nuo kovo 26 dienos iki kovo 31 dienos, prieš gegužės 6-ąją įvyksiančią karūnaciją.

Į Lietuvą pratybų atvyko dalis Vokietijos 41-osios brigados, tos pačios, dėl kurios buvo sulaužyta daug politinių iečių. Vokiečiai čia atvyko ne tik pasitreniruoti kartu su Lietuvos kariais, bet ir pažiūrėti, kaip greitai gali permesti pajėgas išgirdę pavojaus signalą. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad vokiečiai atvyko per šešias dienas, o keliaudami išbandė jūros, oro ir sausumos kelius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įsitikinusi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas taikos derybomis ir kad visi tai jau suprato. „Jis nenori kalbėtis – jis nori sunaikinti Ukrainą.

Kitą savaitę Lietuvoje planuoja lankytis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Tai trečiadienį BNS patvirtino krašto apsaugos ministro patarėja Liepa Rimkevičienė. Nuo sausio pareigas einantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius Lietuvoje lankysis pirmą kartą. Jis šiose pareigose pakeitė atsistatydinusią Christine Lambrecht. Ši Lietuvoje  viešėjo ne kartą.

Vokietijai iki galo neatsakant, ar į Lietuvą atvyks, ir kada, žadėtoji brigada, mūsų šalis vis viena turi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir statyti infrastruktūrą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis“ vandenyje procesas, – portalui LRT.lt sakė ministras. – Keletas dalykų yra įtvirtintų ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti.

Praėjus beveik mėnesiui nuo tada, kai Berlynas leido Europos sąjungininkėms siųsti Vokietijoje pagamintus tankus į Ukrainą, daugelio lyderių žadėtas tankų srautas atrodo labiau panašus į menką srovelę, rašo „The New York Times“. Kai kurios šalys sužinojo, kad jų turimi tankai iš tikrųjų neveikia arba jiems trūksta tam tikrų dalių. Be to, politikai susidūrė su nenumatytu pasipriešinimu savo pačių koalicijose ir net gynybos ministerijose.

Vokietijos policija antradienį pranešė, jog šiauriniame Bramšės mieste 81-erių vyras pašovė paauglį, o po to susižalojo pats.  Policija nurodė, kad tas vyras, Italijos pilietis, ir 16-metis patyrė gyvybei pavojingų sužalojimų ir šiuo metu yra gydomi netoli įvykio vietos esančiose ligoninėse.  Osnabriuko miesto prokurorų teigimu, šaulys ir auka buvo pažįstami.  Šiuo metu policija atlieka tyrimą dėl vyro, kuris yra įtariamas pasikėsinimu nužudyti.

Vašingtonas derasi su Berlynu ir Varšuva dėl bendrų karinių manevrų Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos keliamą grėsmę rytinei NATO aljanso sienai, sekmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. B. Pistorius visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad buvo „svarstoma“ surengti pratybas, tačiau „kol kas“ nepatvirtino ir nepateikė jokių detalių.

Suformuotas Lietuvos kariuomenės divizijos štabas dalyvauja tarptautinėse pratybose „Sąjungininkų Dvasia 23“ Vokietijoje, kur treniruojasi su Jungtinių Valstijų kariais. Kaip šeštadienį pranešė kariuomenė, divizijos štabas, suformuotas Sausumos pajėgų štabo pagrindu ir kariais iš Gynybos štabo, Karinių oro pajėgų ir Karo medicinos tarnybos. Lietuvos kariai iki kovo 10-osios treniruosis kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) 5 korpusu.

Tarp miegančių keleivių, praeitą mėnesį skridusių naktiniu skrydžiu iš Majamio į Miuncheną, buvo du keliautojai iš priešingų šnipinėjimo varžybų pusių, rašo „The Washington Post“. Vienas jų – Vokietijos pilietis, kuris vos atvykęs buvo suimtas ir apkaltintas išdavyste už tai, kad padėjo Rusijai užverbuoti ir kuravo Kremliaus šnipą, veikusį aukštesnėse Vokietijos žvalgybos tarnybos gretose.

 Vokietija ir Prancūzija penktadienį pareikalavo, kad bet kuriame bendrame šiuo metu vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimo pareiškime būtų paminėtas karas, pasirodžius pranešimų, kad šeimininkė Indija norėjo išvengti šio žodžio naudojimo. Savo „laiko patikrintos draugės“ Rusijos invaziją į Ukrainą pasmerkti atsisakiusi šalis atsidūrė nepatogioje padėtyje šiais metais turėdama pirmininkauti G-20 susitikimams.

Vokietijos ekonomika paskutinį 2022 metų ketvirtį susitraukė daugiau, nei buvo manoma, rodo penktadienį paskelbti skaičiai, sustiprinsiantys nerimą, kad ES pramonės jėgainė artėja prie recesijos. Bendrasis vidaus produktas (BVP) spalio–gruodžio mėnesiais susitraukė 0,4 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“, o ne 0,2 proc., kaip rodė pradinis įvertis. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino staigų energijos kainų kilimą Europoje, nes Maskva sumažino dujų tiekimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje. „Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Tai yra Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Vokietijoje vyksta ypatingas festivalis, kurio dalyviai negailestingi diktatoriams. Vokietijos gatvėmis rieda platformos, skirtos pašiepti Putino pradėtą karą Ukrainoje ir Irano režimą, žudantį nekaltus žmones. Spalvingais kostiumais išsipustę vokiečiai skaičiuoja paskutines sekundes iki satyros festivalio pradžios. O netrukus skamba ir linksmos dainos.

Vasario 17-19 dienomis vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje susirinkę pasaulio lyderiai daug dėmesio skyrė karo Ukrainoje klausimui. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos, valstybės vis dar dalinasi į dvi stovyklas – laukiančius karo pabaigos ir suprantančius, kad veikti reikia dabar. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ką tik grįžote iš Miuncheno saugumo konferencijos.

Pergalę Vokietijos taurės finale iškovojo Miuncheno „Bayern“ ekipa, kuri rezultatu 90:78 (24:16, 19:19, 22:19, 25:24) nugalėjo Oldenburgo „EWE Baskets“ komandą. Šiose rungtynėse Achilo sausgyslės traumą patyrė „Bayern“ klubo aukštaūgis ir buvęs Kauno „Žalgirio“ legionierius Augustine'as Rubitas. Krepšininkui šis sezonas jau baigtas.  „Bayern“: Vladimiras Lučičius 18 (5/6 trit.), Corey Waldenas 18 (6/7 dvit., 4 rez. perd.

Pergalę Vokietijos taurės pusfinalyje iškovojo Miuncheno „Bayern“ ekipa, kuri 83:77 nugalėjo Berlyno ALBA komandą. Taurės finale „Bayern“ susitiks su Oldenburgo „EWE Baskets“ ekipa. „Bayern“: Cassius Winstonas 21 (4 rez. perd.), Nickas Weileris-Babbas 14, Andreas Obstas 11, Isaac Bonga 9, Freddie Gillespie 7 (11 atk. kam.), Vladimiras Lučičius 7, Augustine Rubitas 6. ALBA: Jaleenas Smithas 31 (7/13 trit., 6 atk. kam.), Yannickas Wetzellas 9, Benas Lammersas 8 (5 atk. kam.

Miuncheno „Bayern“ Vokietijos „Bundesliga“ čempionato išvykos rungtynėse 2:3 turėjo pripažinti Menchengladbacho „Borussia“ futbolininkų pranašumą. Dayotas Upamecano 9-ąją minutę buvo nubaustas raudona kortele ir „Bayern“ futbolininkai liko rungtyniauti dešimtyje.

Penktadienį dešimtys tūkstančių keliautojų susidūrė su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais, nes, reikalaudami didesnių atlyginimų, aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojai surengė streiką. Įtakingos profsąjungos „Verdi“ sušauktas vienos dienos streikas privertė didžiausią Vokietijos vežėją „Lufthansa“ atšaukti daugiau nei 1,3 tūkst. skrydžių vien vežėjos judriausiuose centruose Frankfurte ir Miunchene.

Kinija 2022 metais buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė – septintus metus iš eilės, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys, tuo metu politikos formuotojai nerimauja dėl per didelės ekonomikos priklausomybės nuo Pekino. Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, pernai abi šalys apsikeitė prekėmis už 297,9 mlrd. eurų (318,9 mlrd. JAV dolerių), arba 20 proc. daugiau nei 2021-aisiais, o tam nesutrukdė net tebesitęsęs koronaviruso pandemijos poveikis.