vokietija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 13 dieną atvyks su vizitu į Vokietiją, trečiadienį pranešė vokiečių leidinys „Bild“. Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, rašo leidinys. Tai bus pirmasis V. Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Policija visoje Europoje trečiadienį per plataus masto koordinuotą operaciją prieš liūdnai pagarsėjusią Italijos mafiją „'Ndrangheta“ surengė dešimtis reidų ir sulaikė daugiau kaip 130 žmonių bei paėmė milijonus eurų. „Tai tikriausiai didžiausia kada nors Europoje vykdyta operacija prieš Kalabrijos mafiją“, – spaudos konferencijoje sakė Belgijos federalinės prokuratūros atstovas Ericas van Duyse.

Ukraina neturėtų šaudyti į Rusijos teritoriją iš Vokietijos perduotų ginklų, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, skelbia DW. „Ukraina neturėtų naudoti Vokietijai tiekiamų ginklų Rusijos teritorijai pulti“, – sakė Vokietijos kancleris O. Scholzas. Jis pabrėžė, kad tokius pačius reikalavimus išsakė ir kitos Vakarų šalys, aprūpinančios Ukrainą ginkluote.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,4 proc., antradienį pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“), remdamasi negalutiniais duomenimis. „Trading Economics“ kalbinti analitikai prognozavo augimą vidutiniškai 0,4 procento. Patikslintais duomenimis, vasarį mažmeninė prekyba didžioje Europos ekonomikoje susitraukė 0,3 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Vokietijos viešojo transporto bendrovės teigia, kad daugiau nei 3 mln. žmonių jau įsigijo naują bilietą, kuris pradedamas platinti pirmadienį ir suteiks galimybę už 49 eurus per mėnesį naudotis visais šalies vietinio ir regioninio susisiekimo traukiniais, autobusais ir metro. Naujuoju Vokietijos bilietu siekiama paskatinti žmones atsisakyti automobilių ir rinktis ekologiškesnes transporto priemones.

Berlynas žada toliau tęsti NATO rytinio sparno stiprinimą, tačiau pabrėžia, kad konkrečius žingsnius dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje aptars ministerijos. Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. „Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo.

Berlynas ketvirtadienį paskyrė pirmąjį per daugiau nei du dešimtmečius konservatyvių pažiūrų merą po to, kai Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) įveikė valdančiąją kairiojo sparno koaliciją. 50-metis Kai Wegneris, buvęs draudimo agentas, užaugęs miesto Špandau rajone, buvo prisaikdintas meru po to, kai vietos parlamentas balsavimu patvirtino jo paskyrimą.

Vokiečių grupė „Lord of the Lost“ žada prikelti Vokietiją iš „Eurovizijos“ sceną su savo galingu glamūrinio metalo muzikos stiliumi. Grupė yra viena iš Didžiojo penketo atlikėjų ir su kaupu pateisina visuomenės lūkesčius surengti vieną įspūdingiausių šių metų pasirodymų. Jų pasirodymus lydi klasikinis, šlovės laikus menantis septintojo dešimtmečio roko muzikos skambesys, kuris bėgant metams kiek pakito, rašo liverpoool.co.uk.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje 2026 metais, o „kryptis, kad Vokietijos pajėgumų bus daugiau Lietuvoj, akivaizdi ir neabejotina“. „Mes tikrai būsim pasirengę 2026 metais priimti papildomą naują Vokietijos besirotuojančią brigadą Lietuvoj ir norime, kad mūsų planas būti pasiruošusiems atlieptų Vokietijos planą kuo daugiau pajėgumų perkelt į Lietuvą, nes reikia suprasti vieną pa...

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Susitikime daugiausia dėmesio skirta pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimams, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Vokietijos brigados klausimas yra nepelnytai politizuojamas, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji kabėjo prezidentui Gitanui Nausėdai viešint Vokietijoje, kur ketvirtadienį susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu jis sieks suvienodinti Vilniaus ir Berlyno požiūrį dėl šių vokiečių pajėgų dislokavimo Lietuvoje. „Brigados klausimas, kuris visiškai nepelnytai, sakyčiau, politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikančia proga.

Vokietija praneša tarptautinėje oro erdvėje perėmusi tris Rusijos karinius lėktuvus. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos atpažino du naikintuvus „Su-27“ ir vieną „Il-20“, pranešė Vokietijos oro pajėgos, socialiniame tinkle „Twitter“ pridėdamos keletą vaizdų, nufotografuotų skrydžio viduryje. „Perimta žvalgymo orlaivių. Vokiečių ir britų [naikintuvai] „Eurofighter“ buvo įspėti identifikuoti tris karinius orlaivius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį nedalyvavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, nes „nenorėjo klausytis posėdžiui pirmininkavusio Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo melo“. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis šaltiniais Vokietijos diplomatiniuose sluoksniuose.

Berlyno ir Hamburgo oro uostų darbuotojai pirmadienį surengė streiką, tebesitęsiant ginčui dėl atlyginimų didinimo, todėl abiejų Vokietijos miestų oro uostuose buvo atšaukta dalis skrydžių. Berlyne buvo atšaukti visi išvykstamieji skrydžiai ir 70 iš 240 atvykstamųjų skrydžių, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“. Tuo metu Hamburgo oro uostas ankstų rytą paskelbė, kad dėl streiko, apie kurį profsąjunga „Verdi“ pranešė neilgai trukus prieš jo pradžią, buvo atšauktas 31 iš 160 skrydžių.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Per susitikimą planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.

Vokietijos klimato aktyvistai pirmadienio rytą Berlyno gatvėse prisiklijuodami prie dangos bandė sustabdyti eismą. Aktyvistai iš grupės „Paskutinė karta“ (Letzte Generation) per pastaruosius vienus metus ne kartą blokavo kelius visoje Vokietijoje, taip bandydami spausti vyriausybę, kad ji imtųsi drastiškesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Keliais atvejais aktyvistai prisiklijavo prie kelių, papiktindami vairuotojus ir išprovokuodami konservatyvių politikų kaltinimus ekstremizmu.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė šeštadienį paskelbė, kad iš šalies išvaroma daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų ir kad tai yra atsakas į Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų išvarymą. Marija Zacharova valstybinei televizijai „Zvezda“ sakė, jog Maskva nusprendė išvaryti daugiau kaip 20 diplomatų. Kiek anksčiau ministerija pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos diplomatinių misijų Vokietijoje darbuotojų masiniu išvarymu.

Buvęs Rusijos prezidentas, šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas vėl pažėrė neįtikėtinų grasinimų, rašo UNIAN. Šį kartą jis pagrasino surengti Rusijos „paradą“ Berlyne ir užsiminė apie Didžiosios Britanijos nuskandinimą. Tokius komentarus jis išsakė penktadienį komentuodamas Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pasisakymą, kuriuo jis Ukrainos operacijas Rusijoje pavadino „visiškai normaliomis“ Rusijos agresijos kontekste.

Vokietijos prekybos centras „Lidl“, valdantis beveik tūkstantį parduotuvių Didžiojoje Britanijoje, trečiadienį laimėjo bylą dėl prekių ženklo ir autorių teisių prieš didžiausią JK mažmenininkę „Tesco“. Byla buvo susijusi su ginču dėl logotipo naudojimo. Didžiosios Britanijos prekybos centrų milžinė „Tesco“, susidurianti su aršia konkurencija besitęsiančios pragyvenimo išlaidų krizės fone, pareiškė ketinanti apskųsti Aukštojo teismo sprendimą.

Lietuvos ir Vokietijos Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos ministrės pirmininkės trečiadienį aptarė bendradarbiavimo plėtrą. I. Šimonytė su Vilniuje viešinčia Manuela Schwesig kalbėjo apie Lietuvos ir šios Vokietijos federalinės žemės bendradarbiavimą bei jo plėtros galimybes, paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir dėl karo šalį palikusiems Ukrainos gyventojams, trečiadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Vokietijos policija po išpuolio šalies vakaruose esančiame Duisburge, kai sporto salėje šaltuoju ginklu buvo sunkiai sužeisti keturi žmonės, ieško įtariamojo, trečiadienį pranešė pareigūnai. Trys sužeistieji kovoja dėl savo gyvybių, o dar vienas žmogus sužeistas lengviau, vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Duisburgo policija. Pranešime nurodoma, kad visi keturi sužeistieji yra Vokietijos piliečiai, bet daugiau detalių nepateikiama.

Lietuvoje lankosi Vokietijos Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos ministrė pirmininkė Manuela Schwesig. Trečiadienį ji susitiks su premjere Ingrida Šimonyte. Per susitikimą numatoma aptarti Lietuvos ir Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemės bendradarbiavimą, Rusijos karą prieš Ukrainą ir dėl karo pasitraukusių Ukrainos gyventojų priėmimą, kitus aktualius Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo klausimus, pranešė Vyriausybė.

Lietuvoje vyksta šalies kariuomenės ir Vokietijos 10-osios divizijos mokymai „Vadovybės pratybos“ („Furex 2023“), per jas bus žvalgoma vietovė, aptariamos galimos pajėgų judėjimo ir dislokavimo vietos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį po derybų dėl Kinijos su Didžiojo septyneto (G-7) šalių kolegomis pareiškė, kad Europa turėtų ne tik ginti savo taiką, bet ir veikti vadovaudamasi plačia pasaulėžiūra.

Europos Komisija nepriimtinais laiko vienašališkus Lenkijos ir Vengrijos sprendimus dėl grūdų importo iš Ukrainos uždraudimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ ir tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“. EK oficialus atstovas sekmadienį pareiškė, jog tokie Europos Sąjungos valstybių narių vienašališki prekybos veiksmai yra nepriimtini.

Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis, kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

Berlyniečiai tai vadina skalbimo mašina. Tačiau pastaruoju metu iš milžiniško betono ir stiklo kubo, kuriame dirba Vokietijos kancleris, sklinda ne efektyvumo ūžesys, o nesantaikos triukšmas, rašo „The Economist“. Nesvarbu, ar klausimas susijęs su Europos kaimynais, sąjungininkais amerikiečiais ar Vokietijos trijų partijų koalicijos partneriais, kanclerį Olafą Scholzą supantis siauras patarėjų ratas, atrodo, yra linkęs įsivelti į peštynes.

Velykiniame šokoladiniame kiškyje – 10 eurų. Tokie vaizdai iš Vokietijos ėmė plisti socialiniuose tinkluose, o žmonės ir ten ir įvairiose šalyse pradėjo šluoti šokoladinius kiškius ir ieškoti juose pinigų. Ar tai speciali gamintojų akcija, ar tiesiog vieno žmogaus nufilmuota apgavystė, lieka neatsakytas klausimas. Lietuvoje tokie kiškiai Velykų laikotarpiu taip pat buvo parduodami ir šiandien jų prekyboje liko vos keli. Lietuviai trauko pečiais ir neatmeta, kad tai tebuvo pokštas.

Berlyno zoologijos sode gimtadienį atšventė seniausia pasaulyje gorila, kitas savo gentaines lenkianti maždaug dviem dešimtmečiais. Fatou – seniausia pasaulyje gorila, kuri Berlyno zoologijos sode švenčia 66-ąjį gimtadienį. Tai – išskirtinė proga galiūnei pasimėgauti šviežiais vaisiais ir uogomis, kuriais dar ir su niekuo dalintis nereikia. Įprastai gorilos gyvena apie 40 metų, tad Fatou tikrai išskirtinė – lenkia kitas savo gentaines daugiau nei dviem dešimtmečiais.

Kinijos užsienio reikalų ministras pyktelėjo po susitikimo su Vokietijos diplomatijos vadove. Pasak jo, kinams nereikia, kad būtų pamokslaujama apie žmogaus teises. Po susitikimo su Annalena Baerbock Pekine Qin Gangas kirto, esą „Kinijai nereikia mokytojos iš Vakarų“. Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo ruožtu perspėjo Kiniją sumažinti įtampą dėl Taivano ir sakė, kad karas regione „būtų siaubo scenarijus visam pasauliui“, rašo Politico.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį paragino Pekiną paprašyti „agresorės Rusijos nutraukti karą“ Ukrainoje. „Gerai, kad Kinija išreiškė savo įsipareigojimą siekti sprendimo, tačiau turiu atvirai pasakyti, kad stebiuosi, kodėl iki šiol Kinijos pozicijoje nėra raginimo agresorei Rusijai nutraukti karą“, – teigė ji po susitikimo su kinų kolega Qin Gangu.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį Kinijoje pareiškė, kad Europa yra vieninga dėl savo politikos Pekino atžvilgiu, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarams sukėlus kai kurių Vakarų sąjungininkių nepasitenkinimą. „Turime ne tik bendrą požiūrį dėl Europos pozicijos, bet jei dalijamės bendra vidaus rinka, negalime turėti skirtingų pozicijų dėl didžiausios ES prekybos partnerės“, – žurnalistams Tiandzine sakė A. Baerbock.

Rusija trečiadienį išsiuntė naikintuvą lydėti Vokietijos karinių jūrų pajėgų lėktuvo virš Baltijos jūros, pranešė Maskvos gynybos ministerija. „2023 metų balandžio 12 dieną Rusijos oro erdvės kontrolės priemonės virš Baltijos jūros aptiko oro taikinį, artėjantį prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos“, – sakoma ministerijos pranešime.

Vokietija iš naujo įvertins, ar leisti Kinijos įmonei įsigyti Hamburgo uosto akcijų paketą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ministerija, terminalą priskyrus ypatingos svarbos infrastruktūrai. „Kadangi sąlygos pasikeitė, nagrinėjame, kokią įtaką tai turės situacijai“, – spaudos konferencijoje sakė Ekonomikos ministerijos atstovė spaudai, atsisakiusi prognozuoti, kokia bus peržiūros baigtis.

Per sekmadienį Ukrainos pajėgos surengė naujų smūgių prieš okupantus, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Smogta rusų karių ir technikos koncentracijos vietoms, amunicijos sandėliui, raketų paleidimo sistemoms. Svarbiausi dienos įvykiai 19:48 | Ukraina įvardijo kitą rusų tikslą, jei Avdijivka kristų Rusai bando užblokuoti Avdijivką, kad galėtų toliau veržtis Donecko kryptimi, rašo UNIAN.

Dortmundo „Borussia“ Vokietijos „DFB Pokal“ taurės ketvirtfinalyje 0:2 turėjo pripažinti „RB Leipzig“ futbolininkų pranašumą ir baigė savo pasirodymą šiame turnyre. Tikslaus perdavimo sulaukęs Dani Olmo 12-ąją minutę atliko smūgį, tačiau kamuolį sėkmingai atrėmė Gregoras Kobelis.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas atsiprašė už vėlavimą teikti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai ir pareiškė, kad jam dėl to gėda, rašo UNIAN. Tai jis pasakė pirmadienį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu lankydamasis Černihivo regione. R. Habeckas pažymėjo, kad dar 2021-aisiais susitikus su V. Zelenskiu, jis perspėjo, kad yra iškilusi reali karo grėsmė. „Tada Vokietijoje tiesiog pradėjome diskusiją, ar turėtume remti Ukrainą ginklu.

Vokietijos audito institucija APAS pirmadienį skyrė griežtas sankcijas „Ernst & Young“ (EY), kurios atžvilgiu buvo atliktas tyrimas dėl to, kad įmonė nepastebėjo didelio masto sukčiavimo žlugusios mokėjimų įmonės „Wirecard“ buhalterijoje. EY filialui Vokietijoje uždrausta dvejus metus atlikti „viešojo intereso įmonių“, įskaitant į biržos sąrašus įtrauktas įmones, auditą, sakoma APAS pranešime. Reguliuotoja taip pat skyrė 500 tūkst. eurų (540 tūkst.

Vokietija buvo šokiruota, kai prasidėjo karas Ukrainoje, nes niekas – nei vokiečių politikai, nei visuomenė, – nesitikėjo tokio akibrokšto iš Rusijos. Vokiečiai ilgus dešimtmečius jautė šiltus jausmus sovietams, vėliau jautėsi skolingi Michailui Gorbačiovui už abiejų Vokietijų suvienijimą, tai, pasak buvusio karinio jūrų laivyno kapitono ir Vokietijos tarptautinių ir saugumo instituto eksperto Goerano Swisteko, lėmė didelį vokiečių nustebimą prasidėjus karui.

Miuncheno „Bayern“ klubas Vokietijos „Bundesliga“ čempionato principiniame mūšyje 4:2 nugalėjo Dortmundo „Borussia“ futbolininkus ir susigrąžino lyderio poziciją.

Vokietijos vyno gamintojai per praėjusius metus pagamino 8,94 mln. hektolitrų vyno ir vynuogių misos, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Palyginti su 2021-aisiais, šios produkcijos apimtys išaugo 492 tūkst. hektolitrų, arba 6 procentais. Palyginti su ankstesnių penkerių metų (2016-2021 metų) vidurkiu, gamyba padidėjo 3,5 procento. Raudonojo vyno pernai pagaminta 3 mln. hektolitrų, baltojo vyno – 5,9 mln. hektolitrų.

Jungtinės Karalystės karalius Charlesas III ketvirtadienį tapo pirmuoju monarchu, pasakiusiu kalbą Vokietijos parlamentui – per aukšto lygio vizitą, surengtą siekiant stiprinti abiejų Europos valstybių ryšius. 74-erių Charlesas III išvyko į savo pirmąją užsienio kelionę nuo tada, kai tapo Jungtinės Karalystės monarchu. Trečiadienį jis ir karalienė konsortė Camilla atvyko į Berlyną.

Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų  pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“. Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.

Vokietija planuoja padidinti savo išlaidas karinei pagalbai Ukrainai, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamento biudžeto komiteto narys. Komitetas turi patvirtinti dar apie 12 mlrd. eurų, kurie bus skirti karinei pagalbai Kyjivui ir į Ukrainą jau išsiųstos įrangos atsargoms papildyti. Vokietijos kariuomenė, arba Bundesveras, pinigus galės pradėti leisti jau šiais metais, o ateinančiais metais bus skirta dar daugiau lėšų.

Vokietija pristatė Ukrainai žadėtus kovinius tankus „Leopard“, pirmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Taip, mes pristatėme tankus „Leopard“, kaip ir skelbėme“, – pareiškė jis per Roterdame surengtą spaudos konferenciją su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kai jo buvo paklausta apie žurnale „Spiegel“ pasirodžiusį pranešimą.

Vokietijoje pirmadienį prasidėjo didelio masto transporto sektoriaus darbuotojų streikas, surengtas nepavykus susitarti su darbdaviais dėl pageidaujamų atlyginimų didinimų išaugusios infliacijos fone, todėl daugelyje miestų gyventojai priversti sukti galvas, kaip pasiekti darbus ir grįžti atgal. Oro uostų, uostų, geležinkelių, autobusų stočių ir parkų bei metro darbuotojai pakluso profsąjungų „Verdi“ ir EVG raginimams surengti 24 valandų trukmės streiką.

Vokietijos vyriausybė sutiko supaprastinti administracinę procedūrą asmenims, norintiems pasikeisti lytį – to seniai reikalavo LGBTQ bendruomenė, šeštadienį pranešė valdančiosios partijos atstovas. „Kaip (valdančiosios) Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentinė frakcija, mes labai džiaugiamės, kad įstatymas dėl apsisprendimo pagaliau pasistūmėjo į priekį“, – naujienų agentūrai AFP sakė Janas Plobneris, Socialdemokratų partijos atstovas Bundestage translyčių klausimais.

Vokietijos policija šeštadienį pranešė, kad po to, kai Berlyne per išpuolį panaudojant rankinę granatą ir peilį buvo sužeisti trys žmonės, suėmė 61 metų vyrą. Policija nurodė, kad užpuolikas penktadienio vakarą susprogdino granatą prie daugiabučio namo įėjimo Vokietijos sostinės Rainikendorfo rajone ir sužeidė dvi 42 ir 48 metų moteris bei 61 metų vyrą. Tada įtariamasis, kaip įtariama, pribėgo prie dviejų nukentėjusiųjų ir juos sužeidė peiliu. Visi trys nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę.

Vokietija ir Europos Sąjunga šeštadienį paskelbė, kad pasiekė susitarimą ginče dėl automobilių su vidaus degimo varikliais ateities, kuriuo leidžiama registruoti naujas transporto priemones su tokiais varikliais ir po 2035 metų, jei jos naudos tik klimatui nekenksmingus degalus.