v. putino

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

Vladimiras Putinas renkasi sudėtingas strategijas, paremtas jo darbo spec. tarnybose patirtimi, siekdamas savų tikslų derybose su Vakarais. Panašu, kad jis taip pat perėmė Muamaro Kadafio, kuris apsimesdavo neprognozuojamu, stilių, norėdamas išmušti iš vėžių savo priešininkus.

Rusijoje kilo naujas skandalas dėl šios šalies smogiko Dmitrijaus Sapožnikovo, dalyvavusio apsišaukėlių „Donecko liaudies respublikoje“ kariuomenės operacijose, interviu rusų BBC padaliniui. Pokalbio metu vyras nesislapstė už „atostogaujančių savanorių“ sąvokų, o rėžė iš peties – prie Debalcevės mūšį laimėjo ne separatistai, o atvykęs Rusijos reguliariosios armijos pastiprinimas.

Europos Sąjunga praėjusią savaitę pradėjo kampaniją, kurios tikslas yra priešintis Rusijos propagandos srautui, kuris, kaip baiminasi Europos lyderiai, destabilizuoja kontinentą, praneša „Newsweek“. Praėjusį ketvirtadienį ES vyriausybių vadovai dalyvavo susitikime Briuselyje, kuriame paprašė ES užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini iki birželio sukurti detalų planą, kaip priešintis rusų „dezinformacijos kampanijoms“, rašoma leidinyje.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Rusijos prezidentas įsakė pradėti karines pratybas, kuriose dalyvavo apie 80 tūkst. karių. Nuo 2013-ųjų Rusija jau surengė bent šešias karines pratybas, kuriose dalyvavo nuo 65 iki 160 tūkst. karių. Tokio masto pratybų NATO nėra rengusi nuo Šaltojo karo laikų. Šio rusų karo mašinos veikimo fone Seimas priėmė įstatymą, kuriuo sugrąžino į kariuomenę šauktinius.

1999-ųjų rugpjūčio 9 dieną mažai kam žinomas Vladimiras Putinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pareigoms. Tą pačią dieną specialiame kreipimesi į tautą per televiziją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė jį savo įpėdiniu. Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju.

 Agresyvi Rusijos politika Ukrainos atžvilgiu visiems kelia klausimą – ko galima tikėtis iš Rusijos? Šiandienos įvykiai ir neseniai nuaidėję propagandiniai kliedesiai per Rusijos „Penktąjį kanalą“ laidoje „Svarbiausia“ („Главное“) privertė prisiminti vieną iš skaitytų Rusijos autorių knygų, kuri po pasirodymo spaudoje nesulaukė didesnio dėmesio, mat tuo metu dar nebuvo tokia aktuali ir tiesiog buvo laikoma utopija ar futurologiniais kliedesiais.

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Jei Kremlius toliau palaikys tokią pat retoriką dėl Krymo, o tarptautinių susitarimų ignoravimą laikys aukščiausia Rusijos vertybe, pasaulio pasitikėjimas Rusija, kaip tarptautine partnere, neabejotinai mažės. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis.

Socialinius tinklus Rusijoje tampo saldūs traukuliai. Kalbama, virš Kremliaus praskrido sraigtasparniai. Igoris Ivanovičius (Igoris Sečinas, Kremliaus pilkasis kardinolas, – red. past.) neva atsistatydino. O Dmitrijus Anatoljevičius (Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, – red. past.) atseit gedi. Į sostą tariamai ateina naujoji valdžia su generolo munduru pasipuošusiu Sergejumi Borisovičiumi (Sergejus Ivanovas, ilgametis Vladimiro Putino patikėtinis, dabartinis administracijos vadovas, – red.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Kai Rusija pralaimės prasidėjusį naująjį šaltąjį karą, Vakarai turės užbaigti tai, ko neužbaigė dešimtojo dešimtmečio pradžioje, – pasiekti, kad Rusijoje įvyktų esminės permainos, net jei dauguma jos gyventojų manys, kad jiems tų permainų nereikia. Vakarai turėtų primesti pokyčius ir priversti Rusiją juos priimti. Taip portalui LRT.lt tvirtina Ukrainoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis žymus Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

 Nors pranešama, kad per pastarąją parą Ukrainoje nebuvo nė vieno žuvusiojo, tai dar nieko nereiškia, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius. Jo nuomone, reikėtų sulaukti bent vienos ramios savaitės Ukrainoje, esą tik tada būtų galima spręsti apie teigiamus pokyčius. Jis vis dėlto pastebi, kad Rusijos elgesys šiek tiek kinta.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

Atrodytų, Vladimiro Putino Rusija – tradicinė diktatūra, besielgianti neprognozuojamai, rašo „Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis. „Tačiau iš tiesų tai „bičiulių kapitalizmas“ su ganėtinai atvira rinka. Tai reiškia, kad visada galima šiek tiek iš anksto nuspėti įvykius, jeigu sektume su vidaus šaltiniais susipažinusių asmenų grupių finansines operacijas,“ – tikina autorius.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka susitarė su Jungtinių Arabų Emyratų valdžia dėl ginkluotės tiekimo. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Ukrainos VRM atstovas Antonas Geraščenka. Politiko teigimu, susitarimą su JAE princu Abu-Dabiu Muchammendu al Nachayanu pavyko pasiekti „IDEX-2015“ parodos metu. A. Geraščenka pažymėjo, kad tiekimo apimtys ir ginkluotės rūšys, kurios planuojamos importuoti, nebus viešinamos.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

35 milijardų dolerių problema Vladimirą Putiną jaudina kur kas stipriau negu „ukrainietiškos sankcijos“. Išvargta taika Ukrainoje, atrodo, atsidūrė ant prarajos ribos. Pasirodė pranešimų apie tęsiamus mūšius šalies rytuose. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, dalyvavusi derybose, perspėjo ES lyderius, kad reikės taikyti naujas sankcijas Rusijai, jeigu taika ir vėl nutrūks. Tačiau situacija Ukrainoje gali būti mažiausia iš visų V. Putino bėdų.

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

„Bloomberg“ šaltiniai patvirtino praėjusią savaitę rbc.ru redakcijos paviešintą „viešai žinomą tiesą“, kad Jekaterina Tichonova ne tik yra Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino duktė, bet ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Nacionalinio intelektinio rezervo centrui, yra šio universiteto garbės tarybos narė. Be to, ji dar ir šokėja – dalyvavo tarptautiniuose akrobatinio rokenrolo konkursuose.

SSRS tirono Josifo Stalino anūkas sukritikavo dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, pasmerkęs šį dėl pradėto karo su Ukraina ir Krymo aneksijos, rašoma „Daily Mail“. Jevgenijus Džugašvilis šalies prezidento elgesį pavadino „begalviu“, o Kremliaus politinį elitą „vagimis“, kurie kvailina rusus.

Kodėl suintensyvėjo karo veiksmai Rytų Ukrainoje? Ukrainiečių kariškiai praneša, kad Rusijos kariuomenė puola ne tik Donecko oro uosto, bet iš esmės visomis kryptimis. Visos kalbos, kad žiemą karo veiksmai bus tik rusenantys, liko panašios į muilo burbulus. Vėl vyksta aršūs mūšiai, žūsta ne tik kariškiai, bet ir civiliai gyventojai. Kodėl būtent dabar Vladimiras Putinas nusprendė pradėti puolimą? Vieno paaiškinimo nėra.

Žinių radijas Šiaulių miesto valdžia neleido Lietuvos aviacijos verslo grupei remontuoti lėktuvų Zoknių oro uoste, kuriame dislokuojami ir NATO naikintuvai.  Toks spredimas priimtas, gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.

Analitikė Lilija Ševcova mano, kad Baltijos šalys šiandien yra labai svarbios, nes jos pirštų galiukais jaučia tai, kas vyksta Rusijoje. „Vyresnė karta supranta sovietinius šaltinius, stereotipus, ribas, apibrėžimus. Jūs galite paaiškinti kitai, senajai Europai, Amerikai, NATO ar Europos Sąjungai, kokios yra Rusijos problemos. Jūsų patirtis – neįkainojama ekspertiniam požiūriui“, – interviu LRT Televizijos laidai „Pasaulio panorama“ sakė Vilniuje viešėjusi analitikė.

 „Yra dalis visuomenės, kuri jau seniai pikta. Pavyzdžiui, tokie žmonės, kaip aš, kuriems nepriimtina tai, kas vyksta šalyje. Nepriimtina politika, kurią vykdo Vladimiras Putinas su savo komanda. Kalbu apie 50 proc. šalies gyventojų, kurie nepalaiko V. Putino, apie žmones, norinčius kitokio gyvenimo, kitokio politinio kurso ir matančius ateitį Europos šeimoje, o ne esant autoritariniam režimui.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

tęsinys. Pradžia Jie gali? Ir vėl, ieškant atsakymo, gelbėja gana nuoširdus ir atviras D. Medvedevas. Spaudos konferencijoje jis pasakė: „Pirmiausia (aš norėčiau tai specialiai pabrėžti), ta krizė, kuri prasidėjo 2008 metais pasaulio ekonomikai apskritai ir mūsų ekonomikai kaip globalios ekonomikos daliai, nesibaigė.

Žinių radijas „Vienas iš propagandos taikinių yra Lietuvos pozicija pasaulyje“,- laidoje „Ryto espresso“ pažymėjo apžvalgininkas Viktoras Denisenko. Jis patikino, jog propaganda šalyje veikia pačiais netikėčiausiais pavidalais, kokius tik galime įsivaizduoti. „Kremliaus propagandos taikinys ir bandymas įtikinti, kad pavyzdžiui, Lietuva neteisingai pasirinko, kad stodama į ES atsižadėjo savo tautiškumo, vertybių ir panašiai.

 Laisvoji banga Svarbiausius 2014-ųjų metų pasaulio įvykius „Laisvosios bangos“ eteryje apžvelgė Čikagos advokatas ir spaudos bendradarbis Povilas Žumbakis. – Kurie tarptautiniai 2014-ųjų įvykiai Jums atrodo svarbiausi? Tikriausiai, nebūtinai visa, kas svarbu žvelgiant iš Čikagos, taip pat svarbu atrodo ir iš Vilniaus?.. – Į kai kuriuos dalykus mes žvelgiame vienaip, jūs – kitaip. Ir tai yra gerai, įdomu pasikalbėti. Prioritetus lemia daug veiksnių.

Šiandien Rusijos teismas pripažino kaltu tiek Aleksejų Navalną, tiek jo brolį Olegą kaltais dėl turto pasisavinimo „Yves Rocher“ byloje. A. Navalnui skirta 3,5 metų lygtinė bausmė, o jo broliui - tiek pat teks kalėti kolonijoje.

Pamaskvės teismo sprendimas Aleksejaus ir Olego Navalnų byloje dėl „Yves Rocher“ pribloškė jau ir taip daug mačiusius rusus. Anksčiau skelbtą nuosprendžio paskelbimo datą – 2015 sausio 15-ąją pakeitė į šių metų gruodžio 30-ąją – rytojų, praneša meduza.io. „Nuosprendžio paskelbimas numatytas rytoj 9 ryto (8 ryto Lietuvos laiku). Perkėlimo priežastis – nuosprendis jau paruoštas,“ – paskelbė teismo spaudos tarnyba.

 Metų pabaigoje Rusijos valdžios tandemas tradiciškai bendrauja su žurnalistais: amžinas (nors, kaip kalba pikti liežuviai, gal ir neamžinas) premjeras D. Medvedevas – su nacionalinės žiniasklaidos atstovais, o amžinas prezidentas V. Putinas – su viso pasaulio ketvirtąja valdžia. Pažymėtina, kad ministras pirmininkas surengė spaudos konferenciją gruodžio 10 d., bet, pavyzdžiui, NTV vakaro žiniose ši naujiena tądien buvo ne pirma, ne antra ir net ne trečia.

Ko 2015-aisiais laukti iš Vladimiro Putino? – baigiantis metams klausia italų „La Stampa“. „Ko mes turėtume laukti artėjančiais metais iš Vladimiro Vladimirovičiaus Putino? Mintys, kurias galima išskirti iš jo ilgos spaudos konferencijos, įvykusios gruodžio 18-ąją, atrodo neužbaigtos ir, galiausiai, labiau mįslingomis,“ – rašo straipsnio autorius Roberto Toscano.

Maskvoje antradienį vyks Rusijos sukurtos Eurazijos muitų sąjungos, kuriai be šeimininkės dar priklauso Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Armėnija, viršūnių susitikimas. Atskiro susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atvyksta dar pirmadienį Kijeve lankęsis Kazachstano prezidentas Narsultanas Nazarbajevas, pažadėjęs Ukrainai teikti dėl karo Rytuose trūkstamos anglies bei atnaujinęs karinį-techninį bendradarbiavimą su Ukraina.

Katastrofiškas rublio kritimas parodė prarastą finansų rinkos pasitikėjimą Kremliumi, o siekdami stabilizuoti ekonomiką Rusijos Federacijos prezidentas bei Vyriausybė turi tuoj pat atsistatydinti ir grąžinti visas užgrobtas teritorijas. Tai teigia gordonua.com redaktorės Natalijos Dvali kalbintas rusų finansų ekspertas Slava Rabinovičius. Šių metų gruodžio 15 ir 16 dienos Rusijoje jau vadinamos juodaisiais pirmadieniu ir antradieniu. Pirmadienį per vieną dieną rublis neteko daugiau nei 10 proc.

 Tuo metu, kai Lietuva oriai išsiskiria su puikiai jai tarnavusiu litu, šovinistinės isterijos apimtoje Rusijoje žmonės visai nepatriotiškai ir labai jau paknopstomis skuba atsikratyti rublių, keisdami juos už bet kiek į gėjiškos Europos eurus ir nekenčiamos Amerikos dolerius. Pirmadienį rublio kursas gerino vieną antirekordą po kito. Rublis, palyginti su JAV doleriu, per dieną smuko 13 proc.

Buvęs vienas pagrindinių įvykių Rytų Ukrainoje veikėjų Igoris Girkinas (Strelkovas) mano, kad jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliai gali susikirsti Hagos kariniame tribunole, jeigu šalies valdžia laikysis taikaus Ukrainos konflikto sureguliavimo plano.

Kiekvienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą palaikantis interneto trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Nors Rusija patiria finansinių sunkumų, biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų. Taip teigia Hooverio instituto bendradarbis prof. Paulas Roderickas Gregory.

Sename anekdote teigiama, kad „Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi“. Ko gero, būtų juokinga, jei šis anekdotas neatspindėtų šiuolaikinės politinės realybės. Kremlius laiko istoriją ideologinės įtakos instrumentu. Šiuo atžvilgiu situacija labai primena garsiąją George‘o Orwello antiutopiją „1984“, kurioje žinios apie praeities įvykius irgi buvo keičiamos pasikeitus aktualiai politinei konjunktūrai.

Vakarai nesugeba deramai atsakyti į Vladimiro Putino Rusijos vykdomą agresiją, nes „jaučiasi esą tiek turtingi, kad leidžia sau prabangą tikėti galimybe išeiti atostogų iš istorijos ir ignoruoti nekintamą prievartos ir konfliktų tikrovę“. Taip portalui LRT.lt tvirtina Hooverio instituto (JAV) mokslinis bendradarbis, karo istorijos ekspertas prof. Bruce‘as Thorntonas.

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

Žinių radijas Vieno svarbiausių savaitraščių pasaulyje „The Economist“ vyresnysis redaktorius, beje, suprantantis ir šiek tiek kalbantis lietuviškai, Edwardas Lucasas ketverius metus Lietuvoje dirbo korespondentu. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio žurnalistų, atvykusių dirbti į Lietuvą.

 Paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl jo politikos Krymo atžvilgiu išreiškęs žymus smuikininkas ir dirigentas Vladimiras Spivakovas kovo mėnesį Vilniuje surengs jubiliejinį koncertą.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Yra pagal knygą sukurtas sovietinis filmas vaikams, kuris vadinasi „Pasaka apie prarastą laiką“. Siužeto centre vaikai, švaistę savo laiką, už tai juos nubaudė piktieji burtininkai – atėmė iš jų jaunystę.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.