v. putino

Žymus JAV aktorius, kovinių filmų žvaigždė, o pastaruoju metu labiausiai išgarsėjęs, kaip aktyvus putinistas, Stevenas Seagalas apsilankė kaimyninėje Baltarusijoje.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Rusijos piliečiai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su Vakarų sankcijų dėl Krymo okupacijos ir karo eskalavimo Donbase gniaužtuose. Tiesa, sprendžiant iš to, kokios pavardės linksniuojamos žiniasklaidoje – tai artimiausi Kremliaus aplinkos žmonės ar priešiškos Vakarų pasauliui ideologijos skleidėjai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiandien atleido iš Kremliaus administracijos vadovo pareigų Sergejų Ivanovą ir į postą paskyrė buvusį šio padėjėją Antoną Vaino. Buvęs prezidento administracijos vadas nuo šiol užims specialaus prezidento atstovo gamtos apsaugos klausimas postą, skelbia rbc.ru. Anot paties Rusijos prezidento, S. Ivanovas pats pasiprašė perkeliamas į kitą darbą. V. Putino teigimu, jis taip pat pats rekomendavo A. Vaino į savo vietą.

Trečiadienio popietę žiniasklaidą sudrebino Rusijos saugumo pranešimas apie Ukrainos žvalgybos tariamai organizuotą išpuolį Kryme. Ukrainos pusė iškart paneigė šiuos kaltinimus ir pareiškė, kad tokiu būdu Rusija galimai siekia imtis dar didesnės agresijos, bei paveikti Vakarus, kad šie nutrauktų sankcijas. Vakarų apžvalgininkai baiminasi, kad tai gali būti naujo išpuolio pradžia.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Rusijos prezidentas per pastaruosius pusantrų metų tampa vis mažiau patrauklus savo rinkėjams, žmonės apie jį vis labiau neturi nuomonės, skelbia „Levada centr“ atliktos apklausos rezultatai. Pagrindiniais jo privalumais rusai laiko armijos ir Rusijos pozicijos pasaulyje sustiprinimą, rašoma „rbc.ru“. 1999-ųjų rugpjūčio 8-ąją Borisas Jelcinas patvirtino V. Putino kandidatūrą į premjero postą.

Ypatingų Rusijos bylų tyrėjas Andrejus Zykovas, vykdęs paties įtakingiausio šiuo metu šioje šalyje bylos tyrimą, buvo atleistas iš darbo vos tik Vladimiras Putinas tapo prezidentu. Bendraudamas su „Bild“ pareigūnas teigia, kad Rusijoje „aukštas pareigas užimančius valdininkus skiria mafija“. A. Zykovo liudijimo negalima vadinti „žmogaus iš gatvės nuomone“: jis asmeniškai vykdė tyrimą ir rinko įrodymus. Vokietijos žurnalistai pažymi, kad tokie užsispyrę asmenys Rusijoje paprastai ilgai negyvena.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

2011 metais, kuomet paaštrėjo Europos valstybių politikos nulemta finansų krizė, A. Merkel pareiškė, kad euro griūtis keltų grėsmę viso pasaulio stabilumui. Tuomet britų istorikas Dominicas Sandbrookas tabloidui „Daily Mail“ surašė savo viziją, kaip galėtų atrodyti pasaulis po septynerių metų.

JAV veikiančio politikos analizės centro ekspertai iš „Atlantic Council“ savo naujame tyrime pateikė išvadą, kad „Rusija gali užimti Lenkiją per vieną naktį“, praneša vokiečių tabloidas „Bild“. Anot ekspertus cituojančio leidinio, būtent todėl NATO turėtų būti visada pasirengusi kariniam susidūrimui su Rusija. „Net jeigu šiuo metu Maskva nėra suinteresuota tiesioginio konflikto su NATO eskalavimu, viskas gali pasikeisti per vieną naktį ir būti realizuota per trumpiausią laikotarpį.

Vladimiras Putinas atšaukė galybę suplanuotų renginių ir susitikimų, o žiniasklaidoje jau kuriamos konspiracijos teorijos, kodėl Rusijos prezidentas dingo iš viešumos nuo pat liepos 1 dienos, rašoma „Independent“. Rusijos naujienų leidinys RBK pažymi, kad V. Putinas atšaukė liepos 5-ąją numatytą susitikimą, skirtą turizmui Altajuje, atidėjęs jį „neapibrėžtam laikotarpiui“. Rusijos prezidentas taip pat nesirodys VI-ajame tarptautiniame vaikų sporto žaidimų „Azijos vaikai“ Jakutijoje atidaryme, be...

„Kaip jau minėjau, buvo priimtas ir realizuotas sprendimas atitraukti mūsų ginkluotąsias pajėgas 1500 km gilyn nuo Suomijos sienos“, – penktadienį viešėdamas Suomijos prezidento Sauli Niinisto vasaros rezidencijoje pareiškė V. Putinas. Gilyn ar į plotį? Suomijos ir Švedijos žiniasklaida išsyk atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento teiginį, kad kariuomenė atitraukta „1500 km nuo sienos“. Tuo labiau, kad V. Putinas dusyk ar net trissyk pakartojo šį skaičių.

JAV paprašė Maskvos priversti Sirijos prezidento Basharo Assado režimą nutraukti savo aviacijos skrydžius, praneša „The Wall Street Journal“ remiantis šaltiniais Pentagone. Jų teigimu, šis prašymas – viena iš pasiūlymo sudedamųjų, kuris gali nulemti platesnio abiejų šalių bendradarbiavimo Sirijoje pradžią. Siūlymo šalininkai teigia, kad tuomet, galimai, pavyktų nutraukti taip vadinamąjį „kiliminį“ opozicijos kontroliuojamų pozicijų bombardavimą.

Vakar netikėtai nušalinus Rusijos Baltijos jūros laivyno vadą viceadmirolą Viktorą Kravčuką ir to paties laivyno karinio štabo vadą viceadmirolą Sergejų Popovą, bei dar kelias dešimtis jų pavaldinių, kilo klausimas, kokia galėjo būti tokių „valymų“ priežastis. Leidinys „Fontanka“ skelbia, kad V. Kravčukas ir daugiau nei 50 atleistų štabo karininkų turėjo daug problemų, tiek įgyvendinant strateginės reikšmės projektus, tiek užtikrinant paprasčiausią kariuomenės dalinių egzistavimą.

Didžiosios Britanijos valdžios atstovai baiminasi, kad smurto protrūkiai, kuriuos pademonstravo Rusijos chuliganai Euro-2016 futbolo čempionate, buvo atlikti su Kremliaus žinia, rašoma „The Guardian“ straipsnyje pavadinimu „Whitehall fears Russian football hooligans had Kremlin links“. Britų valdžia ėmėsi tirti ryšius tarp rusų fanų išpuolio prieš anglų futbolo sirgalius ir Vladimiro Putino režimo, teigiama leidinyje, kuris kitame straipsnyje jau pateikė išvadą, kad Marselyje siautėję rusų chuli...

Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas perėmė tradicinės šios šalies žiniasklaidos kontrolę: televiziją, radiją ir laikraščius. Gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pareiškęs, kad Kremlius masinę žiniasklaidą mato kaip „ginklą“. Dabar Rusijos vadovybė vykdo aktyvią socialinės žiniasklaidos kontrolės politiką, šiai masyviai operacijai pasitelkdama naują informacinės karybos įrankį – armiją dirbtinai sukurtų socialinių tinklų Putino fanų, žinomų kaip „troliai“. Tyrimo „Kibernetinis karas: Rus...

Niūrioje Rusijos „visi puola“ realybėje kartas nuo karto išlenda baudžiamųjų kazokų būrių veikla. Taip vadinamieji kazokai, kuriuos kartu su „baikeriais“ (žymieji „Naktiniai Vilkai“), „našistais“ (buvusi jaunimo organizacija „Našy“, vėliau perorganizuota į „Set“). V. Putino valdymo metu atgaivintos kazokų stanicos įgavo savo reikšmę Kremliaus režimo schemose.

Prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbama, – meistras daugelyje sričių, įskaitant ir ledo ritulį, rašoma švedų leidinyje „Göteborgs-Posten“ rašo Adamas Cwejmanas. Tačiau jo pagrindinė savybė – suvokimas, kiek arti Rusijos reikia būti, kad išliktum valdžioje. Balansavimas tarp kišeninio V. Putino šunelio pozicijos ir šalie prijungimo į Rusijos Federacijos sudėtį tampa vis sudėtingesniu Baltarusijos diktatoriui.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sudalyvavo jau ritualinėje „Tiesioginėje linijoje“. Tai buvo 3 valandas 40 užsitęsęs maratonas, apėmęs viską, kas tik įmanoma – nuo kelių būklės Omske (taip, jos vis dar baisios, nors ir staigiai palopytos) iki klausimo apie tai, kaip keikiasi Rusijos prezidentas (taip, keikiasi riebiai, tačiau tik pats sau). Šį kartą tai buvo gana blankus spektaklis, ir susidarė įspūdis, kad pačiam V. Putinui buvo nuobodu, rašo Niujorko universiteto profe...

Tuo metu, kai Prancūzija, skaldydama diplomatinių santykių ledus, kviečiasi Vladimirą Putiną į Paryžių, naujoji Rusija kaip niekad primena dvigalvį erelį: iš vienos pusės, apverktina situacija socialinėje ir ekonominėje sferose, iš kitos – sukrečiantis strateginis ir diplomatinis atgimimas, rašoma „Le Figaro“. V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ pasakoja apie Rusijos grįžimą į politinę areną, ES susiskaldymą ir pasaulinės bendrijos silpnumą migracijos krizės fone. Pirmoji tokias aukštas pareigas JAV užėmusi moteris, kurios tikrasis vardas yra Marie Jana Korbelová, yra Antrojo pasaulinio karo metais į JAV emigravusio Čekoslovakijos diplomato duktė, tikriausiai, todėl ji turi tokią kategorišką poziciją pabėgėlių klausimais.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją teksto dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Savo naujojoje „Instagram“ paskyroje rausvaplaukė Rusijos šnipė Ana Čapman išjuokia britų premjerą Davidą Cameroną dėl jo veiklos, paviešintos „Panamos dokumentuose“ ir palaiko Donaldo Trumpo kandidatūrą JAV prezidento rinkimuose, tvirtindama, kad šis „gerai sutars su Vladimiru Putinu“. Rusijos realiai egzistuojanti „sijonuota agentė 007“, kurią iš JAV deportavo demaskavę FTB agentai, grįžo į viešumą, tačiau jau su nauja užduotimi: iššaukiančiai peikti Vakarų šalių vadovybę savo „Instagram“ pask...

„Panama papers“ aptikti svarbūs faktai apie Hillary Clinton – kandidatės į JAV prezidentus komandą, rašo amerikiečių „New York Observer“. „Tarp daugelio paviešintų faktų beveik pasimetė tai, kad didžiausias Rusijos bankas naudojasi „The Podesta Group“ kaip savo lobisto paslaugomis Vašingtone“, – teigiama leidinyje.

Vladimiro Putino vaikystės draugas, žymus Rusijoje violončelininkas Sergejus Rolduginas atsidūrė pačiame ofšorinių bendrovių ir trestų schemų epicentre. Rusijoje leidinys „Novaja Gazeta“ paviešino vyro finansines schemas, kurios yra susiję su Panamos juridine įmone „Mossack Fonseca“ ir kurių pagalba buvo plaunami milijardai dolerių iš Rusijos valstybinių įmonių. Sergejus Rolduginas – V. Putino klasioko brolis. „Jis man paprasčiausiai kaip brolis.

Komercinis bankas „Rossija“ buvo naudojamas galimai pinigų plovimo schemoje, į kurią galėjo būti įsitraukęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimų draugų ratas, teigiama Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ). Savo ataskaitoje žurnalistai remiasi „beprecedenčiu milijonų dokumentų nutekinimu“ iš „Mossack Fonseka“ duomenų bazės.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 14-ąją anonsavo pagrindinio Sirijoje dislokuoto karinio dalinio atitraukimą, buvo tikimasi, kad didysis jūrų sausakrūvis laivas „Jauza“ – dalis taip vadinamojo Sirijos ekspreso ir viena iš pagrindinių Rusijos karinės operacijos Sirijoje tiekimo grandžių – turėtų grįžti į savo arkties uostą.

Sankt Peterburgo verslininkas Grigorijus Bajevskis, ilgai dirbęs kartu su Vladimiro Putino aplinkos verslininku Arkadijumi Rotenbergu, perdavė nekilnojamąjį turtą asmenims, susijusiais su šalies prezidentu, praneša „Reuters“ savo tyrime, kuris remiasi atvirai prieinamais šaltiniais. Kalbama apie nekilnojamojo turto objektus elitiniuose Maskvos ir Pamaskvės priemiesčiuose.

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

Mokykloje nr. 58 Penzoje „prisiekusiųjų žiuri“ kol kas nepaskelbė savo verdikto Josifui Stalinui, „The New York Times“ rašo žurnalistas Alecas Luhnas. „Jis buvo didis žmogus, unikalus istorijoje,“ pasakojo jam 11-okas Ženia Viktorovas.

JAV teismo medicinos ekspertai nustatė, kad buvusio „Gazprom-media“ koncerno pirmininko, ilgamečio V. Putino bendražygio ir buvusio patarėjo Michalo Lesino mirties priežastimi buvo „buka galvos trauma“ (blunt force trauma to the head), rašoma „The Washington Post“. Anot leidinio pateikiamų duomenų, 59-ių M. Lesinas taip pat gavo kaklo, kūno, apatinių ir viršutinių galūnių traumas.

Interviu leidiniui „Die Welt“ buvęs šachmatų čempionas ir dabartinis Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas papasakojo apie tai, kokią Rusiją jis mato valdant Vladimirui Putinui. Šiuo metu aktyvistas vieši Vilniuje, kuriame organizuoja „Rusijos forumą“ – renginį, skirtą šios šalies problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Rusijos politologas Aleksandras Sytinas, daugelį metų dirbęs Kremliaus kuruojamame institute, ir puikiai žinantis visą vidaus virtuvę, tv3.lt skaitytojams pristato dabartinio prezidento Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo vienos iš galingiausių pasaulio valstybių valdžioje istoriją. Pirmąją dalį, apie netikėtą „vaikėzo iš Peterburgo pavarčių“ atsiradimą valdžioje, galite skaityti paspaudę čia.

Sirijos teritorija tapo konfliktų vieta, kurioje kovoja šešios valstybės, tačiau aukos – tik vietos gyventojų sąskaita, rašo „Le Point“. Sirijos konfliktas šiuo metu išgyvena lūžio momentą. Karas tampa tik didžiųjų ar regiono valstybių tarpusavio nesantaikos išraiška ir pretekstu. Visi suvedinėja sąskaitas kovojančiais tarpusavyje sirais. Šis karas, anot JT ataskaitų, jau nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių, rašoma leidinyje.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Šią savaitę subraškėjus Sirijoje Kremliaus palaikomo režimo pozicijai, kai Saudo Arabija aiškiai davė suprasti, kad netrukus gali prasidėti antžeminė operacija, Rusijos premjeras suskubo priminti, kad tokie veiksmai gali nulemti naujo pasaulinio karo pradžią. Nuo pat Krymo aneksijos, o gal ir dar anksčiau, buvo aišku, kad dabartinė Kremliaus valdžia normaliu būdu iš viršūnės pasitraukti nebegali. Arba juos nublokš Vakarų interesai, arba savi šakėmis užbadys.

JAV finansininkas ir filantropas George'as Sorosas mano, kad Vladimiro Putino režimui 2017-ais gresia bankrotas – apie tai jis rašo savo rubrikoje tinklapyje „Project-syndicate.org“. Priežasčių, anot G. Soroso, tam yra net dvi. Visų pirma, būtent 2017 metais išauš didžiosios dalies užsienio paskolų išmokų laikas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad šalyje negali būti jokios kitos jungiančios idėjos, išskyrus patriotizmą. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pažymėjo šalies galva. „Mes neturime ir negalime turėti jokių kitų jungiančių idėjų, kaip patriotizmas“, – pareiškė „Lyderių klubo“ susitikimo metu Rusijos prezidentas. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pridūrė jis.

Rusijos leidinys „Sobesednik“ skelbia, kad buvusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmona Liudmila ištekėjo ir pakeitė pavardę. Anot leidinio, „Google“ paieškos sistemų ataskaitos rodo, kad pernai begalė gyventojų ieškojo bent kokios informacijos apie buvusią Kremliaus pirmąją ponią. Gandų buvo pačių įvairiausių – nuo „pasitraukė į vienuolyną“ iki „ištekėjo už dainininko“, – tačiau tikslios informacijos nebuvo.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Buvusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, „tikriausiai“, nužudė todėl, kad „jis buvo pasiruošęs duoti parodymus dėl galimų mafijos ir V. Putino ministrų ryšių“, rašoma „The Times“, remiantis „informacijos šaltiniais Ispanijoje“. Anot straipsnio autoriaus Grahamo Keeley, parodymai galėjo būti duodami Ispanijoje vykstančio didžiulio Rusijos nusikalstamų grupuočių tyrimo metu. Šis disidentas buvo vienintelis iš su Rusijos spec.

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.

„Artimiausias (V. Putino, – red. past.) ratas ir toliau keičiasi“, – pareiškė artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, buvęs kgbistas ir Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas „Bloomberg“ leidiniui.

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.

Sočyje vykstančiame dziudo čempionate jis ant menčių vieną po kito vertė savo varžovus. Ramus priėjimas prie varžovo, keli judesiai ir jis jau parverstas ant žemės. Taip Vladimiras Putinas dziudo treniruotės metus doroja savo priešininkus – Rusijos nacionalinės dziudo rinktinės narius. Jie atvyko į Sočyje vykstantį čempionatą. Išmėginti jėgas su V. Putinu teko keliems imtynininkams ir, žinoma, visus juos prezidentas ant žemės parvertė kuo lengviausiai.

Teigiama, kad prieš valdžią aktyviai agitavęs Vladas Kolesnikovas gruodžio 25-ąją nusižudė. Policija leidiniui „Radio Svoboda“ pranešė, kad atvykę medikai jau negalėjo niekuo padėti. Jaunuolio iš Podolsko vardas tapo plačiai žinomas, kai žiniasklaida 2015-ųjų birželį plačiai nušvietė jo palaikymą Ukrainai. Tuomet jis į mokymosi įstaigą atėjo su marškinėliais ant kurių buvo užrašas „Grąžinti Krymą!“, o taip pat iškabino Podolske, kur jis mokėsi, antikarinį transparantą.

Rusija ir Iranas suderino bendrą poziciją Sirijos konflikto klausimu. „Reuters“ šaltiniai tvirtina, kad Teheranas, yra pasiruošęs, kaip ir Maskva, sutikti su Basharo al Assado atsistatydinimu. Iranas nusprendė sukurti bendrą su Rusija poziciją dėl politinio situacijos Sirijoje sureguliavimo, teigiama, kad tai nulems pokyčius griežtoje Teherano pozicijoje dėl būtinybės išsaugoti Sirijos prezidento režimą.