v. putino

Barackas Obama turėtų pamiršti savo pradėtą „perkrovimo“ politiką Rusijos atžvilgiu ir pripažinti jos prezidento Vladimiro Putino pasaulinę grėsmę, savo tekste „Laiškas, kurį B. Obama turėtų parašyti V. Putinui, tačiau nerašys“, sako Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. Analitikas teigia, kad Vakarų sankcijos Rusijai turėtų nė kiek nešvelnėti, kol padaryta žala ir nusikaltimai nebus ištaisyti.

Europos Sąjungos energetikos komisija paviešino „Europos energetinio saugumo strategiją“. „Rusijos – Ukrainos karo“ fone V. Putinas ėmėsi 50 metų neregėtos konfrontacijos dujų tiekimo srityje, teigiama žiniasklaidoje, tačiau „dujų stresiniai testai“ rodo: Europa gali išblaškyti šį blefą su energijos tiekėjais ir išlošti – visų pirma, energijos sistemų apjungimo ir laisvos „be sienų“ dujų prekybos dėka.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

„Rusijos ekonomikai dažnai tenka mokėti skaudžią kainą už savo nepaslankumą. Pajamos iš naftos ir dujų jai yra privalomos, norint subalansuoto biudžeto, o šiuo metu naftos kainos krenta,“ – rašoma „Forbes“ apžvalgininko Kennetho Rapoza'os publikacijoje. Kol kas, nepaisant sankcijų ir nuo vasaros krintančių naftos kainų, Rusija užbaigs metus 5 mlrd. dolerių pertekliumi, tačiau artimiausius tris metus jau planuojamas biudžeto deficitas, rašoma straipsnyje.

Prieš 25 metus Rytų Vokietijos Dresdeno mieste dešimtys tūkstančių žmonių įsivėlė į riaušes su policija, kariuomene ir „Stasi“ (tar. „Štazi“) pajėgomis. Tai „The Guardian“ rašo amerikiečių istorikė Mary Elise Sarotte. „Yra didelė tikimybė, kad 36-erių KGB tarnautojas Vladimiras Vladimirovičius Putinas asmeniškai stebėjo tą chaosą“, – priduria ji.

Šiandien Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas užimtas tuo, kad, bandydamas apžioti tai, kas neapžiojama, planuoja transformuoti „psichologinį“ Rusijos žemėlapį į „politinį“. Tai rašoma unian.net Jevgenijaus Matiušenkos ir Aleksandro Zasmoržuko publikacijoje „V. Putino Baltijos bangavimas“. Palyginimas su „napoleoniškais užmojais“ jau nusistovėjo ir prigijo beveik visose pasaulio šalyse.

„Forbes“ apžvalgininkas Paulas Gregory, kaip ir rusų politologas Andrejus Piontkovskis, neatmeta, kad Rytų Ukrainos tragedija gali pasikartoti Latvijoje. Tokia įvykių eiga, jo manymu, palaidotų Šiaurės Atlanto organizaciją. Tokiu būdu, Ukrainos krizė yra baisesnė grėsmė, negu kylanti iš islamistų, kurie kovoja Irake ir Sirijoje.

Buvęs oligarchas ir disidentas Michailas Chodorkovskis buvo pakviestas į „Le Monde“ dienraščio festivalį, kur papasakojo apie projektą „Atvira Rusija“, praneša „Le Temps“. Buvęs oligarchas neatsisakė nuo savo ketinimų užsiimti viešaja veikla: kaip jis sakė, jo „platforma“ „Atvira Rusija“ veiks demokratijos labui Rusijoje. „Jeigu šalį reikia reformuoti, būti įtraukti pilietinę bendruomenę, ir aš pasiruošęs čia dalyvauti,“ - pasakė M. Chodorkovskis.

Latvijos „neonaciai“ vykdo išpuolius prieš „rusų pasaulį“, o Rusija aktyviai kovos su tuo, kaip ir Ukrainoje, jau oficialiai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Reikia ruoštis išpuoliams, nors ir ne tokiems, kaip Ukrainoje.

 Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas.

Rusijos ekonomikos plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas mano, kad prekių importo, kalbėdamas apie pramonines prekes, iš JAV ir ES sankcijų plėtra būtų „nenaudinga“, teigiama censor.net.ua. Rusijos ekonomikos ministras pripažino, kad numatytos naujos „antisankcijos“ keltų pavojų šalies vartotojams. Maskvos prioritetas šiuo metu yra padėti sau patiems, o ne pakenkti kitiems, tvirtina A. Uliukajevas. „Mūsų užduotis – ne jiems pakenkti, o sau padėti.

Rusijos Dūma patenkino „Jedinaja Rossija“ partijos narės Alinos Kabajevos prašymą nutraukti jos įgaliojimus, dėl darbo pakeitimo. Dūmos reglamento komiteto pirmininkas Sergejus Popovas patikslino, kad toks sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai buvo gautas A. Kabajevos prašymas – rugsėjo 15-ąją. Parlamentaras neatmetė galimybės, kad kolegės prašymas bus oficialiai svarstomas ne eilės tvarka jau antradienį. Dabar A. Kabajeva turėtų stačia galva panerti į verslą.

Pastaruoju metu Rusijoje buvo teigiama, kad šalies ekonomika pasiruošusi išgyventi sankcijų sąlygomis, kad jos tvirtumas pakankamas (pagaliau, jeigu situacija būtų visai bloga, atsakomųjų draudimo priemonių nebūtų imtasi). Tačiau staiga pasirodė štai tokia nuomonė: „Biudžeto situaciją blogina ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje šalies pajamos, palyginti su praėjusiais periodais, toliau mažės, ir tai be pastebimų permainų ekonominėje ir biudžetinėje valstybės politikoje neleidžia tikėtis besikl...

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

Vienas iš žymiausių Rusijos opozicijos atstovų, ilgus metus V. Putino valdžios kalintas ir tik šiais metais paleistas buvęs vienas iš „Yukos“ vadovų – Michailas Chodorkovskis šiandien išplatino pranešimą, kuriame išsakė savo nuomonę dėl karo su Ukraina. „Mes kariaujame su Ukraina. Iš tikrųjų. Siunčiame ten karius ir techniką. Ukrainiečiai kaunasi gerai, tačiau atsitraukia. Jėgos, be abejo, nėra lygios. Ir tuo pačiu, mūsų valdžia be perstojo meluoja. Kaip melavo 80-ais apie Afganistaną.

Donbase įsikūrę kovotojai vienareikšmiškai kovoja „už slavų, protėvių žemes“. Bent jau taip skelbiama Rusijos žiniasklaidoje ir propagandiniuose filmukuose. Iš šio vaizdo įrašo darosi aišku, kad, bent jau tam tikroje smogikų konktroliuojamoje dalyje, tikraisiais šeimininkai jaučiasi kaukaziečiai čečėnai, įtariama, atvykę šio šalies vaduko, V. Putino statytinio, R. Kadyrovo nurodymu.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Vakar ukrainiečiai paskelbė, kad Luhansko srityje, Lutuhinskij rajone, kariai perėmė rusų desantininkų šarvuotį BMD-2. Šiandien informacija patvirtinta ir paties šarvuočio, dokumentų nuotraukomis, kurias pateikė Ukrainos „Inter“ žurnalistas Romanas Bočkala. Šios fotografijos patvirtina vakarykštę informaciją, kad Ukrainoje karo veiksmuose dalyvavo 1-osios parašiutininkų-desantininkų kuopos iš karinio dalinio Nr. 74268, Pskovo desantininkų divizijos (dalinio vadas – vyr.

Edvardas Špokas, Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Naujoji Gruzijos valdžia sako keičianti politiką okupuotų teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – atžvilgiu. Dabartinė politika esą nuosaikesnė ir siekiama sukurti ryšius tarp abchazų, osetinų ir gruzinų. Tačiau Gruzijos analitikai sako, kad valdžia turi per daug iliuzijų ir kenkia šalies pozicijoms pokalbiuose su Rusija.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Po Krymo aneksijos Europos Sąjunga (ES) numatė tris sankcijų etapus, jų priemonės įgyvendinamos, tačiau tikslas dar nepasiektas: Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė – labai didelė, LRT.lt sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, tolesnių sankcijų etapų ES numačiusi nėra, tačiau galimos poveikio priemonės svarstomos, neišsemtos dar ir antrojo bei trečiojo sankcijų paketo galimybės.

 Donbaso separatistams pralaimint, Vladimirui Putinui Ukrainoje liks du keliai – pradėti tiesioginę karinę intervenciją, siekiant sustabdyti „brolžudiško pilietinio karo kančias“ arba paskelbti paliaubas, tačiau ir toliau užsiimti Ukrainos silpninimu, kuris sugrąžintų ją į Rusijos gniaužtus.

Vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas pateikė rinkinį įrodymų, kurie turėtų įrodyti, kad Rusija yra glaudžiai susijusi su „Boeing-777“ skrydžio MH17 katastrofa virš Donbaso. Šiuos įrodymus jis surinko remdamasis Rusijos žiniasklaida, politiko teigimu – specialiai Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkams. 1. V. Putino žiniasklaidos priemonės ir naujienų agentūros dar gegužės mėnesį pradėjo „girtis“ smogikų laimėjimais oro erdvėje.

Kiek laiko truks mūšiai Donbase, šiuo metu prognozuoti sunku, teigia karo ekspertas Sergejus Zgurecas. Daug kas priklauso nuo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino, kuriam teks sunkus pasirinkimas, rašoma glavred.info. „Prognozuoti karinių veiksmų eigą sunku. Dėl to, kad dabar, kaip bebūtų keista, viskas priklauso nuo V. Putino.

 Apie Rusijos propagandinį karą prieš Ukrainą prirašyta jau nemažai. Šiame ideologiniame fronte naudojamos įvairios priemonės – pradedant tiksliniu stereotipinių sąvokų kartojimu per visus Maskvai pavaldžius informacijos kanalus ir baigiant faktų ir duomenų falsifikavimu. Propagandinis Rusijos aparatas nemažina savo apsukų, tad prie šios temos tenka vis grįžti. Šiame straipsnyje bus bandoma pažvelgti į šio konfrontacijos aspekto dinamiką.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

Karinę paslaptį interneto amžiuje išlaikyti netgi tokiai valstybei kaip Rusija. Vos vienas žmogus, per savo neapdairumą ir norą „madingai“ pasipuikuoti prieš draugus gali išduoti vieną sudėtingiausių pastarųjų dešimtmečių karinių operacijų, kurią vykdo V. Putino vadovaujama valstybė.

 Žinomas JAV ekspertas, buvęs JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Z. Brzezinskis pateikė savo viziją, kaip galėtų būti sureguliuota Ukrainos krizė (daugiau informacijos galima rasti čia ir čia). Tiesa, šiandien jis jau nėra toks įtakingas kaip kadaise, bet neabejotina patirtis daro jo samprotavimus vertus dėmesio. Pirmas punktas Z. Brzezinskio plane – Rusijos atgrasymas nuo jėgos naudojimo apskritai ir nuo destabilizavimo veiksmų rytinėje Ukrainos dalyje.

Nepaisant Ukrainos geros valios ir didelių pastangų, atvira agresija tęsiasi. Netgi šiąnakt buvo keturis kartus apšaudyti kariniai daliniai Donecko srityje. Deja, agresijos ir puolimo iš Rusijos Federacijos pusės nutraukimo nematome. Taip šiandien vykstančiame forume „Karas prieš Ukrainą: tragedijos priežastys, dalyviai ir pasekmės“ teigia P. Auštrevičius.

Daugelis praeities imperijų manė, kad neša sunkią didžią, pasaulinės reikšmės, misiją. „Šiandien mano šalies prezidentas Vladimiras Putinas turi tokią pačią viziją, kokia turėtų būti Rusija pasaulyje. Problema tame, kad niekas tiksliai negali pasakyti, kokie jo tikslai ir kaip jis planuoja juos pasiekti.

Per 10 metų, praėjusių po Ronaldo Reagano mirties, pasaulis sužinojo daug daugiau apie tai, kaip jis tvarkėsi su sovietų grėsme, rašo savo straipsnyje „The Wall Street Journal“ Kenas Adelmanas, buvęs JAV atstovas JT (1981-1983) ir buvęs JAV ginklų kontrolės ir nusiginklavimo agentūros direktorius (1983-1987). „Tinkamai naudojantis šios pamokos galėtų padėti JAV žymiai sėkmingiau susidoroti su vis labiau problematiška Vladimiro Putino Rusija“, - mano autorius.

Kviestis V. Putiną į viešą renginį kartu su kitų valstybių vadovais yra, buvo ir bus didelė klaida. Jis šią garbingą progą eilinį sykį išnaudojo savo šizofreniškiems kliedesiams paskleisti.

Kažkodėl kaip tik tokia analogija atėjo į galvą, kai V. Putinas nuvyko į Kiniją, kur buvo pasirašyta daugybė kontraktų, tarp jų ir Rusijos dujų eksporto į Kiniją. Rusijoje ypač akcentuojama, kad abiejų šalių santykiuose prasidėjo naujas etapas, kad jų strateginė partnerystė dar labiau sustiprėjo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nurodė Donecko srities administracijos vadovui Serhijui Tarutai laikinai perkelti administracijos biurą į Mariupolį, nurodoma oficialiajame prezidento tinklalapyje. „Ukrainos kariškių Mariupolyje didvyriškumo dėka padėtis mieste stabilizuota. Todėl manau, kad būtų tikslinga perkelti ten Donecko srities administracijos veiklą “, – pareiškė jis.

„The Washington Post“ savo straipsnių komentaruose aptiko rusų interneto „trolių“, kurie uždirba pinigus iš savo aktyvumo Internete, pėdsakus. Šių veikėjų veikla tapo viešai prieinama dėka „Anonymous international“ grupės veiklos. Pastarieji paviešino tūkstančius el. laiškų ir susirašinėjimų tarp Rusijos valdžios finansuojamos organizacijos ir trolių koordinatorių. „Šitų trolių yra legionai. Jie keikiasi ir iššaukia susierzinimą.

Derybos tarp Petro Porošenkos ir Vladimiro Putino gali būti pradėtos sekmadienį. Penktadienį Ukrainos prezidentas sakė, kad pasiekė susitarimą su Rusijos prezidentu pradėti dvišales taikos derybas, praneša news.liga.net.

 Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito.

 CNN televizijos reportaže iš Donecko smogikai pripažino, kad jie „savanoriai iš Rusijos Federacijos, kadyrovininkai“. Ukrainos pusės nuolatos pateikiama informacija, kad Ukrainoje kariauja Rusijos smogikai gavo dar vieną patvirtinimą. Šį sykį prisipažino čečėnai iš suformuoto „Vostok“ būrio. Rusijos opozicijos atstovas Borisas Nemcovas įsitikinęs, kad čečėnų smogikai į Donetską išsiųsti su Rusijos prezidento Vladimiro Putino žinia. „Donecke – kadyrovininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad Rusijai bus sunku kurti santykius su Ukrainos lyderiais, atėjusiais į valdžią didėjant įtampai. V. Putino pastabomis, išsakytomis žurnalistams per jo vizitą Kinijoje, tikriausiai siekiama priversti suabejoti sekmadienį Ukrainoje įvyksiančių prezidento rinkimų legitimumu.

Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu paskatino Europą rimtai susirūpinti dėl savo energetinio saugumo, nes šioje srityje ji itin priklauso nuo Maskvos. Labiausiai ją neramina Maskvos (tiksliau – V. Putino) nenuspėjamumas.

Jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, 81 proc. apklaustųjų Rusijos gyventojų balsuotų už dabartinį prezidentą, cituoja apklausos duomenis vesti.ru. Dar prieš kelis mėnesius šis skaičius buvo mažesnis 4 proc. Pažymima, kad V. Putino galimi konkurentai, kuriuos apklaustieji galėjo įrašyti patys, kartu surinko vos 19 proc., iš kurių 7 proc. surinko komunistas Genadijus Ziuganovas, o 6 proc.

 Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paskelbė kasmetinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šį kartą dokumentas vertas atskiro dėmesio dėl kritinės padėties Ukrainoje ir situacijos Lietuvoje, nes šalyje įsivyravo diskutuotinas Rusijos karinio puolimo pavojaus diskursas, kuriam kartais trūksta ramaus realijų įvertinimo.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.

JAV gynybos departamentas disponuoja patvirtinančiais Kremliaus ryžtą pradėti karą Ukrainoje faktais. Pasienyje sutelkta didžiulė armija, kuri pasiruošusi bet kurią akimirką peržengti sienas. Apie tai pranešė Pentagono atstovas D. Kirbis. „Aš esu susipažinęs su pono V. Putino komentarais apie tai, kad kariuomenė atitraukta. Mes nematome jokių tai patvirtinančių požymių. Karinės dalys vis dar ten ir aukštame karinės parengties lygyje,“ – pareiškė aukštas Pentagono pareigūnas, rašo censor.net.

Rusija rengiasi pompastiškai švęsti pergalės Antrajame pasauliniame kare 69-ąsias metines, po Krymo aneksijos šalį užplūdo patriotizmo protrūkis. Vladimiro Putino populiarumas šoktelėjo į neregėtas aukštumas, bet, analitikų nuomone, yra ir kita medalio pusė. Maskvos Raudonojoje aikštėje vyksta karinio parado gegužės devintąją repeticija, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves stebėti, kaip gaudžia šarvuočiai, artilerija, kiti pabūklai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dekretu nurodė skirti papildomas išmokas buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais naikino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

 Gyvenimas okupuotame Kryme sparčiai brangsta. Kai kurių produktų kainos per naktį pakilo daugiau nei 30 proc., praneša Ukrainos Karinių politinių tyrimų centro vadovas, grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Dmitrijus Tymčukas. „Mūsų šaltiniai Kryme praneša, kad V. Putino gerovė nusileido ant Krymo. Tik Krymo gyventojai kažkodėl nedžiūgauja. Gyvenimas okupuotame Kryme brangsta sparčiai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo karo specialistas.

Čečėnijos vadas, V. Putino statytinis, Ramzanas Kadyrovas vakar išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė lauksiantis Rusijos kariuomenės vado įsako pradėti veiksmus Ukrainoje. „Iš Ukrainos miesto Slovjansko gauname nerimą keliančių naujienų. Neteisėta Ukrainos valdžia pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš savo liaudį. Jos metu naudojami šarvuočiai, kariniai sraigtasparniai. Slavianską apšaudo artilerijos sviediniais ir atakomis iš oro. Miestas yra blokuotas.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje svečiavosi televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas Rytis Zemkauskas bei pristatė naują savo knygą „Pasivaikščiojimai“. Joje – TV laidų tuo pačiu pavadinimu pokalbiai su Lietuvos inteligentija, „suguldyti“ į popieriaus lapus. Knygos autorius „Šiaulių naujienoms“ kalbėjo apie savo kūrybinius ieškojimus, darbus ir projektus.