v. putino

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

 Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.

 Rusija kariauja su Ukraina. Drąsiai rašau šį teiginį, nes kitos valstybės teritorijos užgrobimas yra akivaizdus karo veiksmas. Tačiau tiksliai kvalifikuoti dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą yra sunkiau. Tai nėra įprastinis ginkluotas susirėmimas. Nors ant realių karo veiksmų ribos balansuojama iki šiol, konfliktas kol kas nėra peraugęs į vadinamąją karštąją karo stadiją. Tačiau neįmanoma ignoruoti kito – propagandinio – karo, kuris įgauna vis didesnį pagreitį.

Vos prieš kelias savaites nuoseklus įvairios Rusijos įsiveržimo į Ukrainą taktikos svarstymas būtų buvęs vadinamas betiksliu panikos kėlimu. Šiandien tai laikoma gudriu pasiruošimu netikėtumams, straipsnyje, publikuotame „The American interest“, teigia Čikagos universiteto aspirantas Yevgenas Sautinas. Ryžtinga Krymo okupacija ir aneksija buvo didžiulis sukrėtimas visam pasauliui – dabar ir JAV, ir NATO bando rasti adekvatų atsakymą.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Kandžiai ir tiksliai šalies valdžią pašiepdavęs Rusijos „Comedy Club“ bardas Semionas Slepakovas, rodos, patikėjo visapausaulietiniu sąmokslu prieš Rusiją.

Gyvenant dabartinių įvykių sūkuryje dar šiek tiek sunku vertinti jų istorinę reikšmę. Tačiau vienas dalykas aiškus: po Krymo prijungimo prie Rusijos Federacijos pasaulis jau bus kitoks. Kažkas panašaus atsitiko SSRS žlugimo metu. Tuomet lyg ir baigėsi šaltasis karas, o šiandien Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pagrįstai teigia: „Konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos didėja.

Buvusi Japonijos gynybos ministrė Yuriko Koike vadina „keista istorijos ironija“ tą faktą, kad ginčytinos teritorijos (su Rusija, - red. past.). „jeigu būtų referendumas Iturupo saloje (didžiausia iš ginčytinų Kurilų salų, formaliai priklausančių Rusijai, - red. past.) dėl nepriklausomybės paskelbimo, kur beveik 60 proc.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius vasario 21-osios sutarties pasirašymą, kuriame dalyvavo užsienio šalių ministrai ir opozicijos atstovai, pavadino „spąstais valdžiai“, praneša unian.net. „Aš niekada negalvojau ir nenumaniau, kad tai bus spąstai valdžiai ir Ukrainos prezidentui, kaip pasirodė, pačiu artimiausiu metu. Todėl, kad jau tą pačią naktį mane puolė smogikai.

Išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pasisakymą, pasidalinau pirmuoju įspūdžiu ir ėmiau galvoti – ko gi jame man pritrūko? Ogi štai ko. 1) „Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kreipėsi į NATO kolegas siūlydamas V. Putino agresijai priešpastatyti „jėgą, greitį ir aiškumą“, rašo „The Vašington Post“. Estijos vadovas mano, kad ekonominės sankcijos nėra pakankamas atsakas Rusijai, todėl Europa išgyvena tam tikrą „Čerčilio momentą“. Agresija Ukrainoje ir neteisėtas Krymo anšlius...

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

Kol Barackas Obama kritęs į apmąstymus, ar JAV reiktų apsiimti pasaulinio lyderio įvaizdį, kaip buvo baigiantis Antrajam pasauliniam karui, V. Putinas ryžtingai nusiteikęs į tai, kad įgyvendintų savo svajonę – atstatyti Sovietų imperiją, jeigu tik įmanoma, teigia Argentinos istorijos profesorius George'as Chaya.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.

Artėjant referendumui Kryme, situacija Ukrainoje pasiekė kritinę kritinę ribą. Per Donecke vykusius susirėmimus tarp prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir demokratiškų jėgų, jau žuvo bent vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Rusijoje iki šiol vykusios protesto akcijos dėl šalies veiksmų Kryme, susilaukdavo menko dalyvių susidomėjimo, o ir atėjusius iškart suimdavo policija. Daug gausesnės gerbėjų pajėgos rinkosi palaikančiųjų stovykloje.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vertindamas padėtį Ukrainoje, Žinių radijo laidoje „Opozicija“ teigė, kad Rusijos prezidento V. Putino režimas vis giliau klimpsta į klaidas, kurios atves į Rusijos imperinės idėjos pralaimėjimą. „Bet iki to pralaimėjimo Putinas savo neprognozuojamu elgesiu gali pridaryti labai daug bėdų. Rusiją jis daro vis labiau panašią į Šiaurės Korėją - daug ginklų ir visiškai neprognozuojamas lyderio elgesys.

Iš V. Putino spaudos konferencijos dėl padėties Ukrainoje išlindo viena pikantiška detalė – sprendžiant iš Rusijos prezidento komentarų apie paviešintą Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Paeto ir ES atstovės C. Ashton pokalbį, jis žinojo dar prieš šiam pasirodant internete. Pokalbis su žurnalistais vyko kovo 4-os dienos popietę, o „Youtube“ tinkle ir RT.com tinklalapyje įrašas pasirodė tik po paros – kovo 5-ąją.

Šalys – NATO dalyvės neturėtų ypač jautriai reaguoti į V. Putino bandymus ginti istorinius rusų interesus Rytų Ukrainoje, tikina „The Times“ straipsnio autorius Christopheris Meyeris, anksčiau dirbęs ambasadoriumi Vokietijoje ir JAV. Kai kurie lygina dabartinę situaciją ne tik su Sovietų įsiveržimu į Vengriją ir Čekoslovakiją, tačiau ir A. Hitlerio įsiveržimu į Sudetus 1938-ais.

 Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas pareiškė norą ginti rusus ir čečėnus Ukrainoje. Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas savo „Instagram“ paskyroje išreiškė norą „visokeriopai padėti rusams, čečėnams ir kitiems Rusijos piliečiams Ukrainoje“. „Mus stipriai neramina situacija Ukrainoje. Gauname informacijos, kad šioje šalyje gyvenantiems mūsų tautiečiams susidarė reali grėsmė verslui ir asmeniniam saugumui. Mes niekada nepretendavome į svetimą [turtą], tačiau savo apginsime.

Vasario 26 dieną, sukanka 22 metai, kai Armėnijos pajėgos, remiamos Rusijos 366 - osios motorizuotos pėstininkų brigados, įsiveržė į nedidelį Vakarų Azerbaidžano miestą Chodžaly (az. Xocalı) ir surengė jame kruviną egzekuciją.  Įvairūs šaltiniai liudija, kad šio incidento metu armėnų ir juos parėmusių rusų kariškiai nužudė 613 miestelio gyventojų, įskaitant 83 vaikus, 106 moteris (kai kurios iš jų buvo besilaukiančios) ir 70 senelių.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

V. Putino fantazijų įgyvendinimas, benamių šunų utilizavimu Sočyje, rusų „pažadėjau - neįvykdžiau“ ir sniego kokybė – spauda iš visų pusių tyrinėja paskutiniuosius pasiruošimo žiemos Olimpinėms žaidynėms žingsnius.

Penktadienį vakare milijonai žmonių visame pasaulyje stebės XXII žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Nors visas renginio scenarijus nepaaiškėjo ir per generalinę repeticiją, žinoma, kad jame pasirodys apie 3 tūkst. artistų, akrobatų bei muzikantų, taip pat – ryškiausi sportininkai. Ceremoniją ketinama plėtoti svarbiausiais Rusijos istorijos motyvais.

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra FARS (ši agentūra ne sykį “pasižymėjo” kaip šalies valdžios propagandos ruporas) pakėlė konspiracijos teorijų viešinimą į naują lygį.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos Volgogrado mieste nuotaika po dviejų teroro aktų geležinkelio stotyje ir troleibuse toli gražu nešventiška. Mieste – masinė specialiųjų policijos pajėgų akcija, tikrinami dokumentai, dešimtys žmonių sulaikyta. Gedulas paskelbtas iki sausio 3 dienos, laidojamos aukos, žuvo 34 žmonės. Saugumiečių valdoma valstybė neužtikrina žmonių saugumo – užsienio komentatoriai dėl tragedijos kaltina Vladimiro Putino politiką.

Šiais metais V. Putino kalba buvo ypatinga (jos tekstą ir vaizdo įrašą galima rasti: <http://kremlin.ru/news/19825>). Jis labai atvirai kalbėjo apie Rusijos problemas ir tikslus. Dėmesio verti iš karto keli momentai. Pirma, šalyje sudėtinga situacija tarpetninių santykių srityje.

Kokios bebūtų trijų teroro aktų versijos, įvykdytų viename mieste per du mėnesius, viena iš jų yra akivaizdi – Rusija susidūrė su grandiozine V. Putino spec. tarnybų nesėkme. Tų institucijų, kurios Rusijoje naudojasi faktiškai neribotu politiniu ir finansiniu palaikymu. Būtent todėl mirtininkai ir mirtininkės, sprogdinantys stotis, oro uostus, troleibusus, Rusijoje yra “nemirtingi”, rašo gazeta.ru.

Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc.

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

Nors Rusijos valdžia aiškina, kad tai daugiatautė šalis, kad čia negalimas nacionalizmas, tačiau savo veiksmais ji pati tik stiprina tokias nuotaikas, teigia ekspertai. Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose yra rajonų, kur imigrantų skaičius viršija vietinių gyventojų skaičių. Migracijos pareigūnai skaičiuoja, kad per pirmą šių metų pusmetį į Rusiją atvyko daugiau nei 11 mln.

Suomijoje priversta gyventi žmogaus teisių aktyvistė Oksana Čelyševa mano, kad šalies valdžia iš esmės yra paskelbusi karą savo tautai. Knygos “Tarptautinis Čečėnijos tribunolas”, kurioje buvo spausdintos ir Anos Politkovskajos publikacijos, autorius buvo 2012 metų gruodžio 6 dieą iškviestas į Dzeržinskio rajono teismą kaip suinteresuotas asmuo dėl knygos pripažinimo ekstremistiška. "Nesuprantu kuo čia dėtas Dzeržinskio teismas, - pripažįsta S. Dmitrijevskis.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas reikalauja referendumo dėl Rusijos konstitucijos reformos. Dešimtys tūkstančių demonstrantų nori ne tik asmenų pasikeitimo, bet ir politinės sistemos pakeitimo, rašo jis savo straipsnyje Kremliui kritiškame laikraštyje „Novaja Gazeta“. Opozicijos šalininkai Rusijoje kelis mėnesius protestuoja prieš Kremliaus politiką.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas teigia, kad šalies vidaus migrantų registracijos taisyklės turėtų būti griežtesnės ir kad reikia taikyti baudžiamąją atsakomybę už migracijos įstatymų pažeidimus. V. Putinas savo pažiūras išdėstė dienraštyje „Nezavisimaja Gazeta“ išspausdintame straipsnyje apie šiuolaikines daugiatautės Rusijos problemas.

Šiais laikais yra sudėtinga būti oligarchu Rusijoje ir dar sudėtingiau yra būti oligarchu, turinčiu žiniasklaidos imperiją, rašo „Financial Times“ tinklaraštininkas Neilas Bucley. Rusijos milijardierius, metalų magnatas Ališeris Usmanovas neseniai nubrėžė liniją, žyminčią kaip toli galima nueiti prisijungus prie žmonių masės, kuri praėjusią savaitę išėjo į gatves protestuodami prieš suklastotus parlamento rinkimus.

Premjero Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ strategai žinojo, kad parama jų organizacijai menkėja, todėl sekmadienį vykusius Rusijos Dūmos rinkimus lydėjo dar gausesnis pažeidimų skaičius ir spaudimas, negu 2007 metais. Į menkesnį rezultatą teko investuoti daugiau lėšų, spaudimo ir machinacijų.

Atrodo, kad Rusijos karinės pramonės kompleksas išgyvena ne pačias geriausias savo dienas, ir tai lemia ne tik prasidėjęs ginklų importas iš Vakarų, bet ir atvira įtakingų Rusijos karininkų bei politikų kritika rusiškos karinės technikos adresu. Čia galėtume prisiminti nemažą ažiotažą sukėlusius Rusijos sausumos pajėgų vado generolo pulkininko A. Postnikovo žodžius, kad Rusijos karinės pramonės pagaminta ginkluotė savo charakteristikomis atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos ginkluotės.

Paaiškėjus, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas vėl sieks prezidento posto, buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas įspėjo tautiečius dėl „prarastų metų“, praneša agentūra AFP. M. Gorbačiovas pripažino, kad toks V. Putino žingsnis buvo lauktas, tačiau kartu pabrėžė, kad Rusijos situacija yra sudėtinga ir kad šalis juda į aklavietę. Savo straipsnyje laikraščiui „Novaja Gazeta“ jis paragino Rusiją vykdyti reformas.

Dmitrijus Medvedevas pasiūlė „Vieningajai Rusijai“ paremti Vladimiro Putino kandidatūrą į šalies prezidentus. Šeštadienį kalbėdamas partijos suvažiavime, jis taip pat pareiškė esąs pasirengęs dirbti „atnaujintoje vyriausybėje“, kurią, jo tvirtu įsitikinimu, sudarys „Vieningoji Rusija“ po būsimos pergalės parlamento rinkimuose. „Atsižvelgiant į mano sutikimą būti pirmajam partijos sąraše, manau, kad būtų teisinga paremti V. Putino kandidatūrą į šalies prezidento postą“, - sakė jis.

Kišiniovo meras D. Kirtoake sukritikavo V. Putino kreipimasi , kurį Rusijos vyriausybės vadovas nusiuntė nepripažintos Padniestrės respublikos partijai. Pasipiktinęs Moldovos sostinės vadovas pažymėjo, nors Rusija oficialiai nepripažįsta Padniestrės respublikos teisėtumo, tačau palaiko itin draugiškus santykius su valstybingumo požymius turinčio darinio partija, rašo lenta.ru. „Mums spjauna į veidą. Norėčiau matyti Moldavijos oficialių asmenų reakciją.