v. putinas

Jeigu Rusijos kariuomenė įsiveržtų į Baltijos šalių teritoriją, NATO šiaurės rytų korpuso vadas generolas Manfredas Hofmannas jau per pirmąsias valandas mobilizuotų 35 tūkst. aljanso karių. „Virš upės girdisi dviejų karinių sraigtasparnių keliamas triukšmas, girdėti šūviai, kariai su užmaskuotais veidais šturmuoja nuolydį. Šalmuoti, kulkomis nepramušamomis liemenėmis, su automatais, racijomis, peiliais ir kita ekipuote jie slepiasi lapija apaugusiuose grioviuose.

Penkių Kaspijos jūros valstybių lyderiai sekmadienį Kazachstano Aktau mieste pasirašė istorinį susitarimą dėl šios naftos, dujų ir eršketų turingos turtingos jūros teisinio statuso, kas sumažins įtampą regione. Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.

Vos prieš kelis mėnesius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užtikrintai laimėjo rinkimus ir buvo perrinktas dar vienai vadovavimo kadencijai. Jeigu šį rezultatą laikytume elektorato rodomu palaikymu vykdomai politikai, tai pastaruoju metu Kremlių užvaldžiusi valdžios sistema pradėjo braškėti. Istorija rodo, kad Kremlius nevengia naudotis savo piliečių patriotiniais jausmais net ir pradedamas karą su kita valstybe.

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

Netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas Suomijoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Kremlius paviešino kelis vaizdus, kuriuose galimai demonstruojama naujų branduolinių ginklų sistemų galia. Viename iš jų pavaizduotas gigantiškos torpedos prototipas, kurį vienas ekspertas pavadino „paskutinio teismo dienos mašina“. Pirmą sykį apie naująją ginkluotę kovo 1-ąją prabilo V. Putinas savo kalbos Federacijų Tarybai metu.

JAV prezidento elgesys susitikimo Helsinkyje su V. Putinu metu sukėlė klausimų – daugelio nuomone D. Trumpas elgėsi kitaip, negu įprastai. Kelios dienos prieš susitikimą „New York Magazine“ pateikė chronologine tvarka vykusius susitikimus su rusų atstovais ir pateikė klausimą: „D. Trumpas susitiks su savo kolega ar savo kuratoriumi?“. Straipsnio autorių manymu, KGB į D. Trumpą dėmesį galėjo atkreipti dar 1987-ųjų liepą, kuomet šis pirmą sykį atvyko į Sovietų Sąjungą.

Dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų šeštadienį dalyvavo Komunistų partijos visoje šalyje surengtuose mitinguose, kad išreikštų protestą prieš itin prieštaringai vertinamus planus padidinti pensinį amžių. Pasak organizatorių, Maskvoje į sankcionuotą mitingą prieš vyriausybės remiamą reformą, kuri šiuo metu svarstoma parlamente, susirinko iki 100 tūkst. žmonių. Tačiau stebėtojai sako, kad dalyvavusiųjų buvo gerokai mažiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas po pirmadienį įvykusio pirmojo jųdviejų dvišalio susitikimo pažadėjo naują pradžią didžiausių pasaulyje branduolinių galybių santykiuose, o Amerikos lyderis atmetė progą pasmerkti Maskvą už numanomą kišimąsi į JAV rinkimus. Po derybų Helsinkyje abu lyderiai sakė esantys nusiteikę bendradarbiauti sprendžiant globalius iššūkius.

Protestuotojai Suomijos sostinėje sekmadienį smerkė artėjantį JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, kurį temdys įtariamas Maskvos kišimasis į 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Pirmadienį Helsinkyje įvyksiančio susitikimo metu prezidentai turėtų derėtis dėl iššūkių įvairiausiuose frontuose, pradedant Sirija, Ukraina ir baigiant branduoliniu nusiginklavimu. Tvyrant šventinei nuotaikai, daugiau nei 2 tūkst.

Itin laukiamas JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas, kuris įvyks pirmadienį, rengiamas po kelerius metus vieno kitam reikštų komplimentų ir „nugaros tapšnojimo“, nepaisant gana įtemptų JAV ir Rusijos santykių. Prieš Helsinkyje įvyksiantį susitikimą agentūra AFP pateikia keletą komentarų, ką abu lyderiai yra pasakę vienas apie kitą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Maskvoje susitiko su palestiniečių lyderiu Mahmoudu Abbasu. Anksčiau šią savaitė Rusijos vadovas priėmė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. "Džiaugiuosi galimybe informuoti jus apie mūsų kontaktus su jūsų kaimynais, kitų šalių lyderiais," – per susitikimą Kremliuje V. Putinas sakė M. Abbasui. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

Suomija nuo penktadienio keturioms dienoms įves keliautojų iš Šengeno zonos šalių tikrinimo režimą pasienyje, ruošiantis Helsinkyje vyksiančiam JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimui. Tikrinimo režimas buvo atkurtas Helsinkio ir Turku jūrų uostuose, taip pat Helsinkio ir Turku oro uostuose. Ši tvarka galioja nuo penktadienio vidurdienio vietos (ir Lietuvos) laiku iki antradienio vidurdienio.

NATO gresia didelė patikimumo krizė, galinti pasireikšti per šią savaitę bloko viršūnių susitikimą, bet ji kyla ne iš tradicinės Aljanso priešininkės Rusijos, o iš jo galingiausios narės vadovo – JAV prezidento Donaldo Trumpo.  Aljanso lyderiai susitikimas NATO būstinėje Briuselyje vyks likus kelioms dienoms iki D. Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusija pastaruoju metu aktyviai tobulina savo branduolinę ginkluotę. Be nuolat atnaujinamų „Iskander“ antžeminių raketų, povandeninių laivų ginkluotėje atsirado tarpkontinentinė balistinė raketa „Bulava“. Tai dar nėra ta „nenumušama“ raketa, apie kurią girdamasis visam pasauliui pasakojo Rusijos prezidentas V. Putinas. Tačiau rusai tikisi, kad šis ginkluotės pavyzdys suteiks valstybei dar didesnę karinę galią.

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą. Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd.

Supurtyti NATO ir sugriauti visos Europos saugumo pagrindus – ši Rusijos prezidento Vladimiro Putino užduotis gali būti įgyvendinta vos po kelių mėnesių. Taip mano Latvijos žurnalistas, rašytojas ir politikos ekspertas Otto Ozolas. Pasak žurnalisto, V. Putinas turi galimybes padaryti tai „elegantiškai, palyginus paprastai ir formaliai korektiškai“, rašoma „jaunagaita.net“. „Yra visi požymiai, kad Kremliaus strategai aktyviai dirba, kad pasiektų šį tikslą.

Svarbiausia Rusijoje – ne jos armija, svarbiausias resursas – branduolinis ginklas, todėl šalimi ir valdo ne prezidentas, o vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Po ilgų Kremliaus identiteto paieškų buvo pasirinktas šalies militarizavimas, kur viskas skiriama karinėms reikmėms, rašoma „Carnegie“ centro eksperto Andrejaus Perceo straipsnyje. Kremliuje manoma, kad laikymasis apsiaustos pilies režimu palengvina vadovavimą visuomene.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas penktadienį pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl Kremliaus vykdomo puolimo prieš Vakarų demokratiją ir pastangas išardyti NATO. Šie J. Mattiso komentarai nuskambėjo praėjo vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotinio pareiškimo, kad Rusija turėtų būti pakviesta grįžti į Didįjį aštuonetą (G-8). Maskva buvo pašalinta iš šio išsivysčiusios pramonės šalių klubo 2014 metais, Rusijai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Rusija ir jos prezidentas, gavę galimybę surengti Pasaulio futbolo čempionatą, gavo ir galimybę pademonstruoti, kad Vakarų bandymas izoliuoti šią valstybę žlugo ir ji galės mesti iššūkį ekonominėms sankcijoms, rašoma „The Financial Times“. V. Putinas parodė, kad Rusija – galios valstybė, kuri grįžo į tarptautinę areną, žmonėms visame pasaulyje ji patinka, ir izoliuoti jos neįmanoma“, – leidiniui pasakojo „Carnegie“ centro ekspertas Aleksandras Gabujevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tiesioginiame eteryje komentavo klausimus ir apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą bei galimas sankcijas Baltijos šalims. Daugiausiai klausimų susilaukė apie jautriausius rusams klausimus – socialinėmis ir ekonominėmis temomis. Ekspertai pažymi, jog šalyje susiformavo „prezidento, kaip paskutinės instancijos“ įvaizdis. Gyventojai įsitikinę, kad, jeigu jiems pavyks televizijos šou metu paskelbti savo problemą, tai ji būtinai bus išspręsta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį 16-ą kartą tiesioginiame televizijos ir radijo eteryje atsakys į šalies gyventojų klausimus. Vidurdienį Maskvos (ir Lietuvos) laiku prasidėsiantis tiesioginis klausimų prezidentui maratonas šiais metais išsiskirs technologinėmis naujovėmis, geografine aprėptimi ir operatyviu valdininkų reagavimu. „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“ tradiciškai rengiama Svečių namuose, tačiau šįkart prezidentui klausimus užduodančių žiūrovų studijoje nebus.

Vladimiras Putinas davė vieną iš savo retų interviu užsienio žiniasklaidai – Austrijos televizijai ORF. Sudėtingų klausimų sulaukęs Rusijos prezidentas demonstravo nervingumą ir pažėrė dažnai kartojamas propagandines klišes. Atsiribojo nuo „Vieningosios Rusijos“ V. Putinas pokalbio metu nepanoro prisiimti atsakomybės už valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ veiksmus, įskaitant jos ryšius su Europos nacionalistinėmis kraštutinių dešiniųjų partijomis.

Vokiečiams reikia daugiau realizmo ir griežtumo jų santykiuose su Putino režimu, kitaip rusai nepakeis savo pozicijos, rašoma leidinyje „Handelsblatt“. Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.

Po Krymo puolimo sekė beprasmiškas karas Ukrainoje ir begėdiškai melagingos informacinės kampanijos žiniasklaidoje. Nuo to laiko praėjo ketveri metai.

Šią savaitę Sankt Peterburge vykstantis ekonomikos forumas – pirmasis naujosios Vladimiro Putino kadencijos metu – leidžia Rusijos lyderiui pademonstruoti savo geopolitinės įtakos apimtis, juk šįkart jis į sceną lipa kartu su Japonijos ir Prancūzijos lyderiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad ketina pasitraukti iš prezidento posto pasibaigus jo dabartinei kadencijai. „Visada griežtai laikiausi ir laikausi Rusijos konstitucijos. Konstitucijoje aiškiai parašyta – ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Rusijos prezidentas V. Putinas šių metų kreipimesi į Federacijų tarybą didelę jo dalį skyrė „revoliucinei“ rusų ginkluotei, ypač pažymėdamas sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kuri gali „nešti krovinį bet kokį atstumą“ ir „skraidyti paromis“. Tačiau JAV žiniasklaidos duomenimis, Rusijos mokslininkams teks labai pasistengti, kad šios raketos pradėtų veikti.

Vokiečių leidinio „Bild“ redakcija pavadino įžeidimu tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padovanojo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel gėlių susitikimo Sočyje metu. Straipsnyje pavadinimu „Kodėl Putino puokštė Merkel yra įžeidimas“ žurnalistai abiejų lyderių susitikimą pavadino „diplomatine dvikova“. Anot žurnalistų, susitikimas atrodė kaip darbinis vizitas, tačiau iš tiesų tai buvo „apsikeitimas smūgiais“, kurie prasidėjo vos peržengus „Bočarov ručej“ rezidencijos Sočyje slenkstį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį palinkėjo „geros sveikatos“ buvusiam dvigubam rusų ir britų šnipui Sergejui Skripaliui, ką tik paleistam iš Didžiosios Britanijos ligoninės, į kurią pateko po pasikėsinimo jį nunuodyti. „Duok Dieve jam geros sveikatos... jei būtų buvę panaudoti karinės paskirties nuodai, tas vyras būtų miręs vietoje. Ačiū Dievui, jis atsigavo ir buvo išrašytas (iš ligoninės)“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Donaldui Trumpui savo pasitraukimu iš Irano susitarimo pribloškus net ir savo sąjungininkus Prancūzijoje ar Vokietijoje, ekspertai pažymi V. Putino žaidimą „į abi puses“. Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele). Rusija iš JAV pasitra...

Buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas inauguruotas jau ketvirtajai Rusijos prezidento kadencijai, o bendrai sudėjus, su formalia pertrauka, kuomet laikinai užėmė premjero postą, šalį jis valdo jau aštuoniolika metų. Jeigu jis išsilaikys valdžioje ir visą naująją kadenciją, tai Rusiją valdys daugiau nei 24 metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo inauguracijos metu nurodė, kad Rusija turi patekti į penkių stipriausių ekonomikų pasaulyje sąrašą jau per artimiausius penkerius metus. Žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad šiuos dalykus jis žada jau dešimt metų. Gegužės 7-ąją V. Putinas pasirašė įsaką dėl priemonių, kurios įpareigojo vyriausybę pasiekti neregėtų aukštumų iki 2024-ųjų. Dokumente yra aiškiai nurodyta, kad prezidentas norėtų užsitikrinti Rusijos patekimą į TOP-5 ekonomikų pasaulyje sąrašą.

Po Izraelio smūgių Irano taikiniams Sirijoje Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Bogdanovas ketvirtadienį paragino „visas šalis elgtis santūriai“ ir sakė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl eskalacijos. „Užmezgėme kontaktus su visomis šalimis ir raginame visas šalis elgtis santūriai“, – sakė M. Bogdanovas ir pridūrė, kad Maskva yra susirūpinusi naujausiais įvykiais. Izraelio armija ketvirtadienį paskelbė, kad smogė dešimtims Irano kariškių taikinių visoje Sirijoje.

Rusijai trečiadienį minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 73-ąsias metines Maskvos Raudonojoje aikštėje prasidėjo tradicinis karinis paradas, stebint anksčiau šią savaitę ketvirtai kadencijai prisaikdinto prezidento Vladimiro Putino, kuris prabilo apie „trapų pasaulį“. Netikėtas Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pasirodymas, tikėtina, irgi atspindi įtemptą pasaulinę situaciją, ypač po D. Trumpo paskelbto pasitraukimo iš susitarimo su Iranu, bei būtinybę derėtis dėl ateities Artimųjų Ryt...

Rusijos Valstybės Dūma patvirtino Dmitrijų Medvedevą šalies premjeru. 52 metų D. Medvedevas ėjo Rusijos prezidento pareigas nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų, Vladimirui Putinui atidirbus šalies vadovo poste dvi kadencijas iš eilės. Siekti trečios kadencijos jis tuomet negalėjo dėl Rusijos Konstitucijoje numatytų apribojimų. V. Putinas vėl tapo prezidentu 2012-aisiais, o D. Medvedevui atiteko premjero postas.

Nepaisant pirmojo per pastaruosius 20 metų kariuomenės biudžeto mažinimo, Pergalės dienos parado metu, kuris vyks šią savaitę, Rusija girsis nauja ginkluote: lengvuoju tanku su nuotoliniu valdymu ir nauju viršgarsiniu ginklu, rašoma „The Guardian“. Pergalės dieną virš Raudonosios aikštės praskris du „MiG-31”, aprūpinti naujosiomis „Kinžal“ raketomis – jų greitis kelis sykius viršija garso greitį, o tai teoriškai paverčia jas nepagaunamomis priešininko gynybai.

Lietuva į pirmadienį vyksiančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją siunčia ambasados Maskvoje laikinąjį reikalų patikėtinį Giedrių Galkauską. „Inauguracijoje dalyvaus Lietuvos ambasados Maskvoje laikinasis reikalų patikėtinis Giedrius Galkauskas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kremliuje pirmadienį prasidėjo iškilminga ceremonija, per kurią prezidentas Vladimiras Putinas bus prisaikdintas ketvirtai kadencijai ir galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. Rusijos prezidentas pažadėjo „padaryti viską, kad šiais sunkiais laikais Rusijai pavyktų tęsti savo unikalią politiką“. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Kremliaus didžiuosiuose rūmuose pirmadienio vidurdienį prasidės Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisaikdinimo 4-ai kadencijai ceremoniją, po kurios jis galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Vladimiras Putinas, pradedant rusų karinį dalyvavimą Sirijoje, . Sulaukęs, kol amerikiečiai aiškai duos suprasti, kad nėra nusiteikę įstrigti karo veiksmuose šioje šalyje, jis greitai ir didelėmis pajėgomis užėmė ten susidariusį vakuumą, rašoma Izraelio leidinyje „Haaretz“. Tuo metu, tvyrant įtampai dėl galimų „S-300” gynybos sistemų tiekimo Sirijai, Izraelio užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad „nelauks, kol Iranas (Rusijos sąjungininkė regione, red. past.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Estijos užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris pareiškė, kad Talinas santykius su Maskva formuos iš jėgos pozicijos. Estų atstovo pozicija yra cituojama leidinyje „Sydney Morning Herald“. S. Mikseris taip pat pažymėjo, kad Rusija dalyvauja karinėje operacijoje Ukrainoje ir dėl šių veiksmų turėtų sulaukti viso demokratinio pasaulio pasmerkimo.

Kreipdamasis į Rusijos Federacijos tarybą šių metų kovo 1-ąją V. Putinas sukėlė didžiulį viso pasaulio dėmesį prabilęs apie Rusijos vystomą branduolinę ginkluotę.

Šaltiniai JAV prezidento administracijoje skelbia, kad D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjai daugelį mėnesių įtikinėjo jį pasirašyti amerikiečių ginkluotės tiekimą Ukrainai šios kovoje su prokremliškais smogikais. Kuomet D. Trumpas galų gale pasirašė ginkluotės pardavimo Ukrainai nutarimą, anot oficialiųjų šaltinių, jis liepė neviešinti jo sprendimo. JAV prezidento teigimu, tai gali suerzinti Rusijos prezidentas Vladimirą Putiną.

Po baisios tragedijos Kemerovo prekybos centre Sergey Moskalenko paniro į komą. Berniukas patyrė itin sunkius sužalojimus, kai iškrito pro prekybos centro langą. Tačiau sužeidimai, kuriuos bandydamas išgyventi patyrė 11-metis berniukas, palyginus niekis su tuo, ką jam teks išgyventi artimiausiu metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad internete pasirodė išgalvotų istorijų apie gaisrą Kemerovo prekybos ir pramogų centre iš užsienio šalių, ir paragino „nesėti nepasitikėjimo“. Sekmadienį per gaisrą šiame Sibiro mieste žuvo 64 žmonės, dauguma jų buvo vaikai. Artimųjų po gaisro nerandantiems žmonėms pradėjus intensyvią jų paiešką, pasklido gandai, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis, nei oficialius, nurodytas pareigūnų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį paskelbė vienos dienos nacionalinį gedulą dėl daugybės žmonių žūties per gaisrą Kemerovo prekybos ir pramogų centre, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba. „Per gaisrą 2018 metų kovo 25 dieną Kemerove žuvo ir nukentėjo daug žmonių, – sakoma prezidento įsake. – Reikšdamas sielvartą dėl žuvusiųjų ir užjausdamas jų šeimas bei artimus žmones, nutariu ... paskelbti 2018 metų kovo 28-ąją gedulo diena Rusijos Federacijoje.

Vladimiras Putinas Rusijoje rytoj paskelbė nacionalinę gedulo dieną, o Kemerove, kur sekmadienį gaisro prekybos centre metu žuvo mažiausiai 64 žmonės, visą dieną vyko protesto akcija.

Viena iš didžiausių vokiečių klaidų šiame dar tik beprasidedančiame amžiuje yra ta, kad jie laiko Rusiją europietiška valstybe, kuri nuo pat sovietinės imperijos griūties svajoja tik apie vieną: įvažiuoti, pagaliau, į europietiškus namus ir gyventi ten pagal bendras taisykles, puikiai sugyvenant su kaimynais. Dauguma vokiečių visa dar galvoja, kad tik Vakarų nesugebėjimas suprasti neleidžia Vladimirui Putinui parodyti savo europietiškos dvasios, rašoma „Die Welt“ Jacques Schusterio straipsnyje.