v. putinas

Nors triuškinanti pergalė užtikrino V. Putinui naują įgaliojimų terminą, visiškai neaišku, kaip Rusijos prezidentas juo pasinaudos, rašoma „The Financial Times“. Kovo 1-ąją, kreipdamasis į Federacijų Tarybą, V. Putinas išsakė dvi prieštaraujančias, jeigu ne viena kitą eliminuojančias užduotis: šuolis į ekonomikos reformas, kuris kardinaliai pakeistų liaudies gyvenimą į gerą, ir bandymas priversti Vakarus gerbti Rusiją dėl šios branduolinės ginkluotės, kurią jis įvardijo kaip „neįveikiamą“. Dar ...

Pavojus iškyla tuomet, kai Rusijos lyderis daro klaidą savo skaičiavimuose planuodamas intervencijas, kas nulemia netikėtas ir nenorimas pasekmes, rašoma „The Financial Times“, Orvelio prizo laureato Gideono Rachmano straipsnyje. Kiek pavojinga yra Vladimiro Putino valdoma Rusija? Tai buvo tas klausimas, į kurį atsakymą bandė surasti Rexas Tillersonas – kaip tik likus porai valandų iki jo atleidimo.

Suskaičiavus beveik šimtą procentų balsavimo biuletenių Rusijos prezidento rinkimuose Vladimiras Putinas pirmauja surinkęs 76,67 proc. Komunistų atstovas surinko 11,79 proc., populistas Vladimiras Žirinovskis – 5,66 proc. Opozicijos atstove save laikanti Ksenija Sobčak surinko 1,67 proc., liberalių pažiūrų atstovas Grigorijus Javlinskis – 1,04 proc. Kiti kandidatai nesurinko ir 1 proc. balsų, rašoma „Current Time“. Balsavimo aktyvumas siekė 67,43 proc.

Ketvirtąją kadenciją Rusijos prezidento pareigose sekmadienį užsitikrinęs Vladimiras Putinas smarkiai sustiprino kontrolę šalyje nuo tada, kai ėmėsi vadovauti Kremliui prieš 18 metų. Pateikiame dešimt svarbiausių 65-ių buvusio KGB pareigūno gyvenimo datų. 1952 metų spalio 7 diena. V. Putinas gimsta skurdžioje darbininkų šeimoje Leningrade, šiuo metu vadinamame Sankt Peterburgu. 1998 metai. Jis paskiriamas KGB įpėdinės Federalinės saugumo tarnybos FSB vadovu. 1999 metai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino ketvirtąją kadenciją per sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus, rodo balsavusiųjų apklausos. Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto duomenimis, V. Putinas, balotiravęsis kaip nepriklausomas kandidatas, surinko 73,9 proc. balsų. Institutas prognozuoja, kad antrąją vietą rinkimuose iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas su 11,2 proc.

Rusijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrins ketvirtąją savo kadenciją Kremliuje, tvyrant įtampai santykiuose su Didžiąja Britanija dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo. Plačiojoje Rusijoje, apimančioje 11 laiko zonų, rinkimų apylinkės Tolimuosiuose Rytuose atsidarė šeštadienį 20 val. Grinvičo (22 val Lietuvos) laiku ir užsidarys Kaliningrado srityje prie Baltijos jūros Europos Sąjungos pasienyje sekmadienį 18 val. Grinvičo (20 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per naująją kadenciją turės apsispręsti – ieškoti įpėdinio ar sekti Kinijos pavyzdžiu ir įteisinti galimybę eiti pareigas iki gyvos galvos, sako BNS kalbinti Lietuvos analitikai. Kinijos parlamentas šį mėnesį balsavo, kad būtų panaikinti apribojimai prezidento kadencijoms, ir tokiu būdu atvėrė kelią prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) valdyti šalį visą savo gyvenimą.

Kol Didžiosios Britanijos valdžia faktiškai be abejonių sieja buvusio Rusijos žvalgybos pulkininko Sergejaus Skripalio ir jo dukros nunuodijimą su Rusijos valdžia bei reikalauja atsakymo, britų žiniasklaida aktyviai aptaria versiją, pagal kurią, galimai, bandymas nužudyti dvigubą agentą buvo asmeninė tam tikro „likvidatorių dalinio“ iniciatyva. Šią versiją leidiniui „Newsweek“ išsakė ir buvęs JUKOS vadovas Michailas Chodorkovskis.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ruošdamasis ketvirtajai kadencijai atskleidė daugiau informacijos apie savo protėvius. Jo senelis iš tėvo pusės dirbo virėju Vladimirui Leninui ir Josifui Stalinui, pareiškė jis naujajame dokumentiniame filme apie jį, kuris buvo paviešintas praėjusį sekmadienį.

Rusijos televizijos NTV kanalo praėjusios savaitės programoje „Dienos rezultatai“ (rus. „Itogi dnia“) vienas iš siužetų buvo skirtas „audringai Vakarų reakcijai“, kurią tariamai iššaukė ketvirtadienį vykęs V. Putino metinis pranešimas Federacijų Tarybai. Anot NTV, „ažiotažo“ priežastis yra ta, kad „JAV buvo absoliučiai įsitikinusios, jog karinėje sferoje išlieka visos planetos priešakyje, tačiau dabar pasirodė, kad situacija kažkiek pasikeitė“, rašoma „theins.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per savo kampanijos mitingą, kuriame dalyvavo daugybė jį palaikančių vietos garsenybių, pažadėjo „pergalių“. Renginys Maskvos Lužnikų stadione vyko likus dviem savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuos, beveik neabejojama, laimės dabartinis Rusijos lyderis. Scenoje šeštadienį pasirodė gausybė olimpinių atletų, garsenybių ir kosmonautų, kurie reiškė paramą V. Putinui, vadovaujančiam šaliai jau beveik du dešimtmečius.

Branduolinių sparnuotųjų raketų nėra nė vienos pasaulio šalie ginkluotėje, įskaitant ir Rusiją, nes sparnuotosioms raketoms neįmanoma įdiegti branduolinių variklių. Taip vakarykštę V. Putino pasakojimus paaiškino Rusijos kosminės politikos instituto vadovas Ivanas Moisejevas.

Prasidėjo Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) atkrintamosios varžybos. Jų tvarkaraštis buvo pakoreguotas, mat nemažai olimpinių čempionų šeštadienį dalyvavo Vladimiro Putino surengtame mitinge. Šeštadienį konferencijų ketvirtfinalio serijas turėjo pradėti favoritės – Sankt Peterburgo SKA ir Maskvos CSKA. Vis dėlto to neįvyko. Priežastis – V. Putinas savo mitinge norėjo matyti olimpinius čempionus. Lyga, klubai ir patys ledo ritulininkai tam neprieštaravo.

Naujų Rusijos ginklų, tarp jų ir strateginės paskirties raketų komplekso „Avangard“, technologijų šalis nepavogė; jas pavyko sukurti glaudžiai bendradarbiaujant visos šalies mokslininkams, konstruktoriams ir gamybos kompanijoms, penktadienį Kaliningrade, kur vyksta regiono žiniasklaidos forumas, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Paprašiau atnešti man sąrašą žmonių, kuriuos reikia paminėti ir apdovanoti.

Jeigu iki šiol „visiško sunaikinimo“ grasinimais ir atitinkamais vaizdo įrašais garsėjo tik Šiaurės Korėjos propaganda, tai nuo šiandien į šį sąrašą galima drąsiai įrašyti ir patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Metų ataskaitos Federacijų Tarybai metu jis parodė vaizdo įrašą, kuriame „naujausia ir nenumušama“ raketa bombas numeta ant teritorijos, kurios kontūrai yra tokie patys, kaip ir JAV Kalifornijos pusiasalis.

V. Putinas savo rinkiminę kampaniją metinės ataskaitos Federacijų Tarybai metu nusprendė paremti grasinimu visam pasauliui, perspėjęs, kad „dabar turėsite mūsų klausytis“. Savo kalbos, kuri buvo labiau adresuota būsimiems rinkimams, metu jis taip pat pristatė naujų karinės ginkluotės vienetus, pavadinęs juos „neturinčiais analogų pasaulyje“. „Mūsų niekas neklausė, dabar paklausykite“, – pareiškė V. Putinas ir tuo pačiu metu ekrane „pristatė“ Rusijos kuriamą ginkluotę – pavyzdžiui, naujas branduo...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šalies sugebėjimą reaguoti į technologijų revoliucijos iššūkius ketvirtadienį pavadino itin svarbiu jos saugumui ir suvereniteto išsaugojimui. „Šia prasme ateinantys keleri metai bus lemiami šalies ateičiai. Tai, ką dabar pasakysiu, absoliučiai nesusiję su vidaus politikos ciklu ir prezidento rinkimais.

„Istorija atskleidė du visiems puikiai pasaulyje pažįstamus eksperimentus – Rytų Vokietija su Vakarų Vokietija, Šiaurės Korėja su Pietų Korėja. Tai tai juk akivaizdūs dalykai“, – 2012-aisiais pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vienoje iš savo kalbų.

Nauja Estijos slaptosios tarnybos ataskaita suteikia galimybę pažvelgti į V. Putino planus šiais, dar tik beprasidedančiais metais, rašoma vokiečių „Bild“. O jų Rusijos prezidentas turi – ir ne tik savo paties valstybei. Tokį įspūdį galima susidaryti iš estų ataskaitos „Tarptautinis saugumas ir Estija 2018 metais“, teigiama leidinyje.

Disidentu tapęs buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis sako, kad nėra suinteresuotas pakeisti Vladimiro Putino prezidento poste, bet kitą mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose galėtų palaikyti televizijos žvaigždę Kseniją Sobčak. Ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“, M. Chodorkovskis sakė, kad politinės JAV ir Europos Sąjungos sankcijos Rusijai neveikia, ir perspėjo, kad V. Putino santykiai su JAV greitu laiku tikriausiai nepagerės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Petro Porošenka pirmadienį kalbėjosi telefonu ir, be kita ko, aptarė Kijevo ir separatistų apsikeitimą belaisviais, trečiadienį pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „P. Porošenka ir V. Putinas užvakar tikrai kalbėjosi telefonu“, – pranešė jis žurnalistams trečiadienį. D. Peskovo teigimu, tas pokalbis įvyko Kijevo iniciatyva.

Vargu ar reikia aiškinti, kad sausio pabaigoje JAV paviešintas „Kremliaus sąrašas“ nepagerins Rusijos ir JAV santykių. BBC kalbinti analitikai teigė, kad šiuo metu svarbiausias klausimas yra tas, kad neaišku kokiam laikotarpiui jie pablogės ir kaip stipriai. Asmenybės ir laikas Rusijos ir JAV santykių problemas galima iš esmės skirstyti į personalines ir istorines-politines.

Pirmojo DLR armijos korpuso vadu okupuotoje rytinėje Ukrainos dalyje buvo Rusijos kariuomenės generolas Valerijus Asapovas, teigiama „Reuters“ paviešintame tyrime, kuris remiasi V. Asapovo brolio ir penkių nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos smogikų informacija. V. Asapovas į Ukrainą atvyko 2015-ųjų spalį. Komandiruotės metu jis naudojosi šaukiniu „Tuman“ (rus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pajuokavo, kad jam „gaila“, jog JAV iždas neįtraukė jo pavardės į sankcijų sąrašą, kuriame surašyti oficialieji pareigūnai ir verslo lyderiai. Šypsodamasis V.Putinas pasakė „Gaila“ (rus. obidno) savo šalininkams.

Austrijos sostinėje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksiantis naujas Jungtinių Tautų remiamų derybų, kuriose ieškoma būdų užbaigti kruviną pilietinį karą Sirijoje, raundas. Vakarų diplomatams didinant spaudimą rasti konflikto sprendinį, Rusija organizuoja atskiras taikos derybas.

Mokslininkai paneigė teiginius, nuskambėjusius filme „Blokados kraujas. Genetika“, skirtame paminėti Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) blokados 75-metį, skelbiama „newsru.com“. Filme be kitų dalykų yra kalbama apie tai, kad blokadą išgyvenę žmonės savo vaikams „suteikė ypatingus, dėl daugybinių nepriteklių mutavusius genus“. Tarp šiuos genus paveldėjusių asmenų filme yra minimas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, besiruošiantis šių metų prezidento rinkimų procesui.

Garsus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas sukritikavo kovo mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, kuriuose jam buvo uždrausta dalyvauti, ir sakė, kad šis balsavimas tėra apgaulė, siekiant „iš naujo paskirti“ Vladimirą Putiną, norintį būti „imperatoriumi iki gyvos galvos“. Likus dviem mėnesiams iki rinkimų, per kuriuos V. Putinas beveik neabejotinai laimės istorinę ketvirtą kadenciją, 41 metų opozicijos lyderis ir kovotojas su korupcija A. Navalnas antradienį savo kampanijos būstinėje...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog komunistai savo ideologijos neišradinėjo, o tik pritaikė jai krikščioniškąsias vertybes. Anot V. Putino, komunistinė ideologija artima krikščionybei, nes abiejų jų vertybės – laisvė, lygybė, brolybė, teisingumas. „O Komunizmo statytojų kodeksas? Tai sublimacija, tai primityvi ištrauka iš Biblijos. Nieko naujo nebuvo sugalvota“, – pareiškė V. Putinas.

Visoje Rusijoje ortodoksai krikščionys plūste plūdo į cerkves dalyvauti kalėdinėse vidurnakčio pamaldose. Rusijoje Kalėdos švenčiamos pagal senąjį, Julijaus kalendorių sausio 7 dieną. Prezidentas Vladimiras Putinas pamaldose dalyvavo Šventųjų Simono ir Onos cerkvėje Sankt Peterburge. Per valstybinę televiziją transliuotos pamaldos Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje. Stalino diktatūros laikais ši bažnyčia buvo nugriauta, o 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai vėl iš naujo atstatyta.

Prieš kelerius metus išryškėję pokyčiai pasaulinėje santvarkoje ryškiomis spalvomis švies ir 2018-aisiais. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai dabar jau visi rinkimai, kurie jie bevyktų, JAV ar Europos šalyse, tampa patys svarbiausi. O jų, įskaitant ir rinkimus JAV ar Rusijoje, laukia nemažai. Tradiciniais tapę įtampos šaltiniai Korėjos pusiasalyje ar Artimuosiuose Rytuose suaktyvėjo, ir nematyti, kad jie bent kažkiek atslūgtų ir artėjančiais metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artėjančių Naujųjų metų proga pasiuntė sveikinimo telegramą JAV prezidentui Donaldui Trampui ir pareiškė, kad abiejų valstybių konstruktyvus dialogas yra gyvybiškai svarbus pasaulio stabilumui, šeštadienį pranešė Kremlius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Centrinę rinkimų komisiją (CRK) ir asmeniškai padavė dokumentus dėl savo kandidatūros iškėlimo kitų metų kovą įvyksiančiuose prezidento rinkimuose. Prieš pateikdamas dokumentus V. Putinas atkreipė dėmesį į laiką, rodomą ekranuose Centrinėje rinkimų komisijoje. „Viskas pagal valandas, minutes“, – pasakė jis. CRK atstovai paaiškino, kad rodomas laikas, likęs iki balsavimo dienos.

Rusijoje pirmadienį oficialiai prasidėjo kitų metų kovą įvyksiančių prezidento rinkimų kampanija, kurios favoritu laikomas ketvirtos kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas, pergalės atveju valdžioje liksiantis iki 2024 metų. Rusijos vyriausybės laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė aukštųjų parlamento rūmų, Federacijos Tarybos, priimtą rezoliuciją, kurioje nurodyta, kad balsavimas vyks kovo 18-ąją.

Ukrainiečių Krymą okupavę ir pačioje Ukrainoje karą įžiebę, bei teritorinių klausimų daugeliui savo kaimyninių valstybių turintys rusai, rodosi, nelabai saugo savo rytinių teritorijų ir jose slypinčių turtų. Kai kuriuose regionuose net iki 80 proc. žemės de facto valdo kinai, kurie net ir neslepia savo realių ketinimų – apgyvendinti savo žmonėmis menkai rusų prižiūrimas teritorijas ir išgauti vietos resursus. Pavyzdžiui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį rengia kasmetinę spaudos konferenciją, kuri bus jo pirmasis svarbus viešas pasirodymas po to, kai paskelbė sieksiąs naujos šešerių metų kadencijos ateinančių metų kovą vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose. Konferencija prasidėjo nuo bandymo sušvelninti gyventojų nepasitenkinimą ekonomine situacija šalyje. Rusijos prezidentas nusprendė pasigirti, kaip Vakarų ekonominės sankcijos „padeda“ vietos gamintojams.

Prieš tris metus JAV atšaukė savo kariuomenės padalinius iš Europos. Dabar Amerika skubiai siunčia juos atgal, kad atgrasytų Rusijos puolimą. Leidinyje „The National Interest“ cituojamas generolas Timothy Daugherty teigė, kad „ruoštis karui yra pigiau, negu dalyvauti kare“. Ir tai yra visiška teisybė. Tačiau kodėl tuomet Europa karui nesiruošia, klausiama Dougo Bandowo. Šaltojo karo laikotarpiu Europos teritorijoje buvo dislokuota apie 300 tūkst. JAV karių.

Rusija trečiadienį išreiškė nusivylimą ir pyktį draudimu jai dalyvauti žiemos olimpiadoje, bet neparodė didelio nustebimo, o prezidentas Vladimiras Putinas galimo olimpiados boikoto dar nekomentavo. Antradienį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė diskvalifikuojantis Rusiją per 2018 metų vasario žiemos olimpiadą Pietų Korėjos mieste Pjongčange dėl valstybės remtos dopingo programos.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) antradienį Lozanoje susirinko spręsti, ar uždrausti Rusijai dalyvauti 2018-ųjų žiemos olimpiadoje Pietų Korėjoje dėl kaltinimų, kad ši šalis daug metų turėjo valstybės remiamą dopingo sistemą. Spaudos konferencijos Lozanoje metu TOK prezidentas Thomas Bachas paskelbė, kad Rusijos valstybei yra draudžiama dalyvauti 2018-ųjų Pjongčango olimpinėse žaidynėse.

Šiandien Tarptautinis olimpinis komitetas ruošiasi paskelbti savo vieną iš svarbiausių sprendimų per visą istoriją. Tačiau darosi akivaizdu, kad žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje Rusijos rinktinei yra ne vieta, rašoma „The New York Times“. Po visų rusų machinacijų Olimpiadoje Rusijos rinktinės neturi būti jokiuose šventiniuose renginiuose: nei vėliavos iškėlimo, nei himno atlikimo, nei nacionalinės formos pristatymo.

Per susitikimą su Turkijos ir Irano lyderiais Juodosios jūros Sočio kurorte trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino visas šalis siekti „kompromisų ir nuolaidų“, kad būtų užbaigtas šešerius metus besitęsiantis Sirijos pilietinis karas. „Šiandien siūlau aptarti šio forumo parametrus. Sirijos tauta turės pati nuspręsti savo ateitį, suderinti savo valstybinio aparato principus“, – teigė jis.

Po susitikimo su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo šalies armija „Siriją išgelbėjo kaip valstybę“, Sirijos režimo pajėgoms laimint prieš sukilėlius ir „Islamo Valstybės“ (IS) grupuotę. Pirmadienio susitikimas surengtas per B. Assado „darbinį vizitą“ į Juodosios jūros kurortą Sočyje, prieš V. Putino susitikimą su Turkijos ir Irano lyderiais svarstyti taikos proceso Sirijoje atnaujinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris informavo apie savo derybas su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu, pranešė Baltieji rūmai. V. Putinas, kuris su B. al Assadu buvo susitikęs pirmadienį Sočyje, JAV lyderiui pasakė, kad Damaskas pritaria parlamento ir prezidento rinkimų surengimui, paskelbė Kremlius.

Kurtas Volkeris ir Vladislavas Surkovas, sprendžiant iš neoficialių pranešimų, pasirodžiusių spaudoje, sugebėjo pasiekti bendrą kalbą kelyje į bent kokių nors rezultatų pasiekimą derybų procese.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Rusijos gynybos ministerija paviešino „neužginčijamus įrodymus, kad JAV pridengia ISIS smogikų būrių atsitraukimą“. Vienoje iš pateiktų nuotraukų – žaidimo „AC-130 Gunship Simulator: Special Ops Squadron“ vaizdai. Dar kitame buvo pasitelktas 2016-ųjų Irako kariuomenės spec.

Juodosios jūros Sočio kurorte pirmadienį susitikę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas  sutarė, kad reikia dėti daugiau pastangų dėl taikos Sirijoje. Nors Sirijos konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando bendromis jėgomis išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, įsiplieskusios Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.

Rusijos Federacijos regionuose netrukus turėtų atsirasti nauji spec. apsaugos daliniai, kurie „saugos“ ir įdėmiai seks vietos valdžios ir verslo elito atstovus. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos Dūmai pasiūlė įstatymo projektą, kuris suteiktų jo vadinamai „asmenine“ Nacionalinei gvardijai įgaliojimus saugoti gubernatorius svarbių renginių metu. Kam Kremliui reikia imtis tokių veiksmų, aiškinama JAV analitinės žvalgybos bendrovės „Stratfor“ ataskaitoje.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė palaikąs, savo šalies valdyba, tvirtinančia, kad Rusijos kišosi į prezidento rinkimus 2016 metais, bet pakartojo, kad tiki ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu neigimu. „Apie tai, ar tikiu, ar netikiu – aš palaikau mūsiškes agentūras; aš tikiu mūsų žvalgybos agentūromis“, – sakė žurnalistams Hanojuje D.Trumpas.