v. putinas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutarė, kad Siriją krečiantis konfliktas neturi „karinio sprendinio“ ir kad sprendimas turi būti rastas per Jungtinių Tautų remiamą Ženevos taikos procesą, Kremlius šeštadienį citavo šių lyderių bendrą pareiškimą, priimtą Vietname vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimo kuluaruose. „Prezidentai sutiko, kad konfliktas Sirijoje neturi karinio sprendinio.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas penktadienį per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo iškilmingus pietus trumpai vienas kitam paspaudė ranką, po kelias dienas sklandžiusių spėlionių ar šie du lyderiai susitiks. Kol kas dar nėra aišku, ar savo vizito į Vietnamą metu abu vadovai planuoja susitikti rimtesnėms kalboms, nes pastarosiomis dienomis iš Kremliaus ir Baltųjų rūmų sklinda mišrūs pranešimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas išgalvojus dopingo skandalą, į kurį įsipainiojo gausybė rusų sportininkų, kad paveiktų kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. „Reaguodamos į mūsų tariamą kišimąsi į jų rinkimus, (JAV) nori sukurti problemų Rusijos prezidento rinkimams“, – pareiškė Čeliabinsko mieste Urale ketvirtadienį apsilankęs V. Putinas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse pareiškė, kad Rusijos Federacijoje „tam tikros jėgos tikslingai ir profesionaliai“ renka įvairių etninių grupių biologinę medžiagą. Rusijos vadovas kažkokių konkrečių detalių nesiteikė atskleisti. Tačiau žurnalistai nusprendė, kad V. Putino žodžiai gali būti susiję su Kremliui priklausančių žiniasklaidos priemonių keliama gąsdinimo biometrinių duomenų rinkimu banga.

Skaitant pastarojo meto pranešimus JAV žiniasklaidoje, galima pagalvoti, kad Vladimiras Putinas – tai trijų metrų ūgio gigantas lėlininkas, kurį užtenka paprasčiausiai tampyti ant savo programišių armijos Kremliuje virveles, kad priverstų demokratiją mylinčius amerikiečius krūpčioti iš baimės prie savo „aifounų“. Kad savo šalyje Putinas – niekaip nesustabdomas visagalis, pasirengęs mesti iššūkį JAV daugelyje frontų užsienyje, rašo Suasan Glasser „The Politico“. Su tuo yra tik viena problema: pra...

Kremliui nepavykus pasiruošti valdžios perdavimo procesui Rusijoje, Vladimiro Putino pasitraukimas iš prezidento posto būtų „tikra tragedija“, nes tai privestų prie „subalansuotos stabdžių ir atsvaros sistemos“ griūties, teigia Rusijos opozicijos politikas Konstantinas Borovojus leidiniui „Obozrevatel“. Atsakydamas į klausimą, ar yra tikimybė, kad V. Putinas atsisakys dalyvauti, opozicionierius paaiškino: „Politinė sistema Rusijoje sutvarkyta tokiu būdu, kad egzistuoja skirtingos elito grupės, ...

Televizijos žurnalistė Ksenija Sobčak, neseniai paskelbusi apie savo ketinimus dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose, savo spaudos konferencijoje paskelbė Rusijos okupacinius veiksmus Kryme neteisėtais. „Žiūrint iš tarptautinės teisės taško, Krymas – Ukrainos. Taškas. Toliau, galime tartis. Kaip visa tai vyks, kas bus toliau, kaip tęsis žmonių, kurie gyvena Kryme gyvenimas… (…) Mes pažeidėme mūsų žodį, mes pažeidėme 1994-ųjų Budapešto memorandumą.

Rusijos elite – oligarchų ir kitų artimų prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sugebėjusių per kelis dešimtmečius susikrauti turtus – pasirodė susiskaldymo požymiai, rašoma „New York Times“. Dabar, kuomet ekonomika išgyvena savo stagnacijos laikotarpį dėl tarptautinių sankcijų ir žemų naftos kainų, rezonansinė byla dėl kyšininkavimo aiškiai pademonstravo, kaip Rusijos visuomenės privilegijuotieji pademonstravo prasidėjusią kovą dėl gerokai sumenkusio ekonominio pyrago, siekdami persvaros pri...

Rusijos milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo darbuotojai skuba užbaigti tilto į Krymą statybas, o Vladimirui Putinui vaikystės draugui atsirado nauja užduotis, rašoma „Bloomberg“. Prieš 70 metų Josifas Stalinas nusprendė statyti tunelį, vedantį į Sachaliną, esantį į šiaurę nuo Japonijos, ir dabar Rusijos prezidentas nusprendė atgaivinti šį megaprojektą, kuris, jo vertinimais, atsieis 286 milijardus rublių.

JAV demokratų lyderė Hillary Clinton pripažino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė kelias pergales prieš JAV ir perspėjo, kad jis vis dar kelia didžiulę grėsmę, rašoma CNN. „Stebėkite jį, nes jis dar nepabaigė“, – pasakojo H. Clinton interviu CNN.

Kaip savo senos ir tvirtos vyriškos draugystės tarp Silvio Berlusconi ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino simbolį buvęs italų premjeras padovanojo antklodę, papuoštą jų abiejų atvaizdu natūraliu ūgiu, rašoma „The Times“. „Tai ne pirmas sykis, kuomet du vyrai skiria dėmesį vienas kito miegamojo atributams, – ironizuojama leidinyje.

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

Nuo Venesuelos iki Saudo Arabijos. Tokiu būdu Vladimiras Putinas bando kontroliuoti naftos sąjungą. Leidinys „La Stampa“ primena, kad Rusijos prezidentas vos per 48 valandas Kremliuje atveria duris dviejų tolimų šalių, kurių interesai siejasi su Rusija, vadovams. Vakar – senas draugas, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. Šiandien – galimai naujas sąjungininkas, Saudo Arabijos karalius Salmanas Abdelis Azizas.

Europos Sąjungos pasiuntinys Vygaudas Ušackas Rusijos televizijai „Dožd“ papasakojo istoriją, kurioje figūruoja šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po vieno iš susitikimų ES pasiuntinys, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas atsitiktinai susidūrė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu lifte.

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

„Nord Stream“ projektu pradėjo ir toliau jo vystymu užsiima buvę KGB ir Stasi agentai, kurie naudoja spaudimą aukščiausiu valdžios lygmeniu – tvirtina danų žurnalistas Jensas Hovsgaardas. Pasak žurnalisto, jie užsiima Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Danijos politikų korumpavimu ir šantažu.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ar jo aplinką prigauti meluojant yra gana sudėtinga. Dažniausiai oficialioji Kremliaus propaganda (nepainioti su propagandos tinklu žiniasklaidoje ar internete) remiasi aptakiomis diplomatinėmis frazėmis, naudojasi įvairiomis manipuliacijomis ir vengia teiginių, kuriuos būtų galima patikrinti. Tačiau V. Putino interviu Oliveriui Stone’ui yra išskirtinis – jame užfiksuoti net du akivaizdūs melai, o vienas jų net buvo seniai išaiškintas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė aiškią savo poziciją, kaip ir Sirijos atveju, užstodamas vietos tironą, ir perspėdamas eilinį sykį JAV bei Vakarų bendruomenę, kad pasiektas „akligatvis“, praneša CNN.

Ekspertai iš „Peterburgo politika“ fondo, kuriam vadovauja daugelį metų cituojamiausiu Rusijos politologu vadinamas Michailas Vinogradovas, sudarė Rusijos viešų asmenų, kurie galėtų teoriškai būti svarstomi kaip Vladimiro Putino įpėdiniai, sąrašą. Sąraše nėra stipriausio dabartinės Rusijos opozicijos kandidato, kuriam Kremlius uždraudė dalyvauti artėjančiuose rinkimuose.

„Laikas nuo laiko galima išvysti, kaip rusų iš šiaurės korėjiečių valdininkai vaišinasi kartu čia, Maskvoje, tačiau nepriklausomi ekspertai neturi iliuzijų dėl Kim Jong Uno, – tvirtina Anna Nemcova „The Daily Beast“. – Jis „itin kaprizingas, irzlus ir pasirengęs lengvai žudyti“, kaip jį konkrečiai ir tiksliai apibūdino Rusijos Korėjos politikos specialistas Andrejus Lanikovas“. „Dėl vykstančios Vašingtono ir Pchenjano priešpriešos Maskva tikisi išlošti iš svarbaus tarpininko vaidmens – tikėtina,...

Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroderio paskyrimas į „Rosneft“ direktorių tarybą pačioje Vokietijoje yra pristatomas kaip „darbas privačiame ekonomikos sektoriuje“. Tačiau su privačiu sektoriumi „Rosneft“ turi tiek pat bendra, kiek ir su medkirčio darbu – abu jie savaip dirba energetikos srityje. Skirtumas tik tas, kad „Rosneft“ yra didžiausias vertybinių popierių biržoje įregistruotas naftos koncernas. Rusijos valdžiai priklauso 50 proc.

Kitais metais vyksiančių prezidento rinkimų Rusijoje, arba kaip jie patys juokais vadina „Vladimiro Putino rinkimų“, esminis klausimas – ar kandidatuos pats Vladimiras Putinas jau ketvirtajai kadencijai. Dabartinės aplinkybės rodo, kad jam pasirinkus kandidatuoti, sutrukdyti galėtų tik jo paties administracijos daromos politinės klaidos.

Naujo įstatymų projekto dalis, susijusi su antirusiškomis sankcijomis, leis JAV prezidentui palaidoti dujetekio „Nord Stream 2“ planą. Rusija nesugebėtų jo įgyvendinti savo jėgomis, teigia „Die Zeit“ apžvalgininkas Maksimas Kirejevas. „Jeigu D. Trumpas paseks Rusijos teatro kanonais, prezidentui V. Putinui greitai ateis nesaldūs laikai“, – įsitikinęs žurnalistas, prisiminęs Antono Čechovo žodžius apie ginklą, kabantį pjesės pirmojoje dalyje scenoje kabo ginklas, pabaigoje jis būtinai iššaus.

Rusijos delegacija JT liepos 6-ąją paviešino oficialų pareiškimą, kritikuojantį tai, kaip Vašingtonas sprendžia Šiaurės Korėjos krizę, rašoma „The Washington Post“. Savo pareiškime Kremliaus diplomatai ginčijo amerikiečių kaltinimus Šiaurės Korėjai dėl tarpkontinentinės raketos paleidimo netoli Japonijos teritorinių vandenų liepos 4-ąją, tvirtindami, kad Pchenjanas iš tiesų paleido vidutinio nuotolio raketą. Rusija taip pat pasisakė prieš JT siūlymą griežtinti sankcijas Pchenjanui.

Nėra nieko įstabaus tame, kad šiandien yra gana sudėtinga įsivaizduoti Rusiją be Putino: netgi aršūs jo priešininkai neišgali pasiūlyti bent kokią alternatyvą jo Rusijos vizijai, rašoma „Bloomberg“. Praėjusią savaitę įvyko daug ginčų pačioje Rusijoje sukėlę dviejų žymių šioje šalyje veikėjų debatai.

Didžiųjų mūšių svarbą ir vertę istorinėje perspektyvoje yra itin sudėtinga, nes, nepaisant jų žiaurumo ir žmogiškųjų netekčių, būtent jų metu gimdavo ir apie save žinoti duodavo tautos, rašoma ukrainiečių „Obozrevatel“. 1410-ųjų liepos 15-osios Žalgirio mūšis netapo lenkų, lietuvių ar Rusijos nacijos užgimimo diena, ir nesuteikė pasauliui naujos, nugalėtojų tautos.

Pastaruoju metu pasaulinės bendruomenės dėmesys yra koncentruotas iš esmės tik kovoje su ISIS Irake ir Sirijoje, kas yra iš esmės pateisinama. Po teroro išpuolių Londone iš Mančesteryje daugelis žmonių demonstruoja įdėmų interesą Mosulo išlaisvinimui nuo ISIS smogikų ir tam, kaip fanatikai džihadistai gali sureaguoti į savo kalifato praradimą, rašoma „The Telegraph“. Dėl to daugelis gana lengvai paleidžia iš regos zonos tas priemones, kurių yra imamasi kovoje su daug rimtesne potencialia grėsme ...

JAV žurnalistas, nacionalinio saugumo klausimais rašančio tinklaraščio „Lawfare“ redaktorius Benjaminas Wittesas Rusijos prezidento pasiekimus kovos menuose vadina falsifikacija, rašoma „The Washington Post“. Jis V. Putinui metė iššūkį kovai. Publicistas pareiškė, kad per Rusijos televizijas, o vėliau ir Vakarų žiniasklaidoje, platinama vaizdinė medžiaga, kurioje Vladimiras Putinas demonstruoja savo įgūdžius yra parodomosios akcijos, o jo priešininkai specialiai jam pasiduoda.

JAV prezidentas interviu šios šalies televizijai Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis „puikiai sutarė“ su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Praėjusią savaitę jie kalbėjosi G20 valstybių vadovų susitikimo Hamburge metu. „Žmonės kalbėjo: oi, jie neturi sutarti. Na ir kas tai kalba? Aš manau, kad mes labai, labai gerai sutarėme, – pareiškė D. Trumpas savo interviu televizijai CBN metu. – Mes neįtikėtinai stipri branduolinė valstybė, ir jie taip pat.

Ši, prieš dešimt metų nutikusi istorija, vis dar verčia apmirti visus, kurie bijo šunų: Vladimiras Putinas, pasižymintis demonstruojamu dominavimu ir pozicionuojama meile gyvūnams, sykį atsivedė labradorę Koni į susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pasakojama „USA Today“. A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį Lenkijoje, šalyje kuri kuriai Rusijos keliamos grėsmės baimė yra fundamentali jos egzistavimui ir jos dalyvavimui NATO veikloje, patvirtino 5-ojo Šiaurės Atlanto gynybinės sąjungos straipsnio svarbą, rašoma CNN. JAV prezidentas aiškiai leido suprasti, kad vienos NATO šalies puolimas reiškia visų NATO šalių puolimą.

Nuo šios savaitės pradžios suaktyvėjo Rusijos valdžios atstovaujamos teisėsaugos ir prokremliškų aktyvistų puolimas prieš Aleksejaus Navalno štabus visoje šalyje. Apie išpuolius praneša koordinacinių štabų Maskvoje, Novosibirske, Krasnodare, Permėje ir kituose miestuose atstovai. Policija konfiskuoja agitacinę medžiagą, o kai kur yra pranešama ne tik apie sulaikytuosius, tačiau ir sumuštus aktyvistus.

Iš dviejų pasaulio lyderių susitikimą penktadienį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Maža to, iš jų susitikimo tikimasi sulaukti pokyčių pasaulio problemų sprendime. Tačiau kol kas nėra aišku, kokius konkrečiai klausimus jie spręs, o kai kurie ekspertai tikina, kad Hamburge bus „matuojamasi, kurio iš jų ego yra didesnis“. Santykiai tarp Rusijos ir JAV išlieka įtempti dėl skirtingų šių šalių pozicijų Sirijos ir Ukrainos klausimais. Taip pat dėl Vakarų taikomų sankcijų ir NATO plėtros.

Italų fermeris Dario Gambarinas traktoriumi „nupiešė“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretą. Pasak leidinio „Fox News“, autorius savo kūrinį skyrė artėjančiams G-20 susitikimui, kuriame V. Putinas susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. „Portreto“ plotas – 150 mterų, todėl apžiūrėti jį galima tik iš didelio aukščio. Anksčiau vyras yra sukūręs analogiškus Donaldo Trumpo ir Hillary Clinton portretus, o taip pat Popiežiaus Pranciškaus ir Jėzaus Kristaus atvaizdus.

Anot leidinio kalbintų Europos valdininkų, jų žvalgyba nurodo, kad Putinas yra įsitikinęs savo galimybėmis pergudrauti D. Trumpą, pasinaudodamas pažadais bendradarbiauti tokiose srityje, kaip kova su terorizmu, kad pasiektų nuolaidų dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo. „Kuomet jūs susitinkate su Rusija, negalima nieko atiduoti šiaip sau“, – išsakė perspėjimą leidiniui vienas Vakarų politikas, kurio žodžiai atspindi daugelio Europos diplomatų mintis JAV ir Rusijos prezidentų išvakarėse.

Be dabartinio įvykių scenarijaus, Ukraina turi dar penkis galimus savo ateities variantus, rašo istorikas ir politologas Andreas Umlandas leidiniui „nv.ua“. Galų gale, svarbiausiu iššūkiu Kijevui artimiausiais metais išlieka aštrus Ukrainos nacionalinio saugumo klausimas dėl Rusijos hibridinio karo grėsmės. Šie šeši variantai gali būti svarstomi ne būtinai pagal šių laikų realijas.

Rusija naudojasi Sirija, kad sustiprintų savo geopolitinę ir ekonominę įtaką Artimuosiuose Rytuose, ir, panašu, veržiasi pozicionuoti save kaip pagrindinį veikiantį asmenį, kuris gali pasirūpinti regiono saugumu, – tačiau jeigu tik tai sutampa su jų pačių interesais.

Tikėtina, V. Putinas negali patikėti savo laime. Rusijos prezidentas ką tik patyrė didžiulę pergalę. Pergalę, kurios jam dar neseniai niekas nebūtų galėjęs prognozuoti, rašoma „Die Welte“. Nors Rusijos lyderis per pastaruosius metus atsikovojo tarptautinę politikos areną, ekonominėje plotmėje jo imperija atsidūrė kažkur neseniai pasaulyje praūžusios ekonominės krizės laikuose. Nuo pat Krymo krizės pradžios ir naftos kainų kritimo, į Rusiją atėjo ir ekonominė krizė.

JAV naikintuvui praėjusį savaitgalį numušus sirų „Su-22”, Rusija pateikė gąsdinančius perspėjimus taikytis į amerikiečių ir koalicijos partnerių lėktuvus virš Sirijos. Tačiau kova danguje yra mažiausiai, ko Rusija galėtų norėti, ir ji jau „spaudžia stabdžių pedalus“, rašoma „Business Insider“. Visų pirma, Rusija pareiškė, kad taikysis į JAV orlaivius į vakarus nuo Eufrato upės Sirijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio propagandos mašina ne pirmus metus stebina pasaulį savo kvailystėmis, režisieriui Oliveriui Stone’ui parodė vaizdo įrašą, kuriame „Rusijos aviacija bombarduoja Siriją“. Tačiau pasirodė, kad jame užfiksuota kaip amerikiečiai atakuoja talibus Afganistane, rašoma „Meduza“. JAV režisieriaus O. Stone’o propagandiniame seriale „Putinas“ yra vieta, kurioje rusų prezidentas išmaniajame telefone rodo šiam „mūsų aviacijos Sirijoje veiklą“. Pasižiūr...

Po kibernetinių išpuolių pasinaudojus pinigų reikalaujančiu virusu „WannaCry“, pribloškusių visą pasaulį praėjusį mėnesį, kai kurie pirštais rodė į Šiaurės Korėją. „Tikriausiai, jie“, – rašoma „Foreign Policy“ politologo Marko Galeotti komentare. M. Galeotti pažymi, kad pirštu buvo rodoma į programišių grupę „Lazarus Group“, siejamą su 2014-ųjų išpuoliu prieš „Sony Pictures“ ir 81 mln. dolerių vagyste iš Bangladešo banko.

Rusijoje šiuo metu „YouTube“ žiūrovų tarpe itin populiarios „rapo kovos“ (ang. rap battle), rodos persimetė ir į šalių prezidentų neoficialią diplomatinę kalbą. Tiesa, P. Porošenka ir V. Putinas nerepuoja, o cituoja klasikų eiles. Ukrainos prezidentas šią savaitę paskelbus Ukrainos bevizį režimą Europos Sąjungoje, savo gyventojams pareiškė, kad ta diena yra „paskutinis „Viso gero“ sovietinei ir Rusijos imperijoms“ ir pacitavo rusų poezijos klasiką M. Lermontovą.

Vladimiras Putinas šiandien beveik keturias valandas atsakinės į iš anksto paruoštus klausimus, nors Kremlius dievagojasi, kad iš anksto paruoštų klausimų ten nėra, bei pasakos rusams, kaip reikia „dar šiek tiek pakentėti, o tada tai užgyvensim“. Klausimai, standartiškai prasidėjo nuo vidaus problemų – mažo uždarbio ir pensijų. Rusijos prezidentas džiaugėsi įveikta recesija ir žadėjo pasidomėti, kodėl tokie maži šalyje atlyginimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu JAV režisieriui Oliveriui Stone’ui papasakojo apie savo dukteris, jų šeimas ir santykius su jais. Jis pabrėžė, kad didžiuojasi savo vaikais ir kartais diskutuoja su žentais. Pasak valstybės vadovo, jo dukterys nėra susijusios su politika ar stambiu verslu ir užsiima mokslu bei išsilavinimu. „Jos neužsiima politika, jos neužsiima jokiu stambiu verslu. Jos užsiima mokslu, išsilavinimu.

Kuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasikvietė NBC žurnalistę Megyn Kelly užduoti jam klausimus tiesiog vykstančio pompastiško forumo metu, jis tikriausiai galvojo, kad jam bus paprasčiau, negu Donaldui Trumpui, stojusiam į konfrontaciją su M. Kelly rinkiminės kampanijos 2016-aisiais metu. Tačiau nepavyko, „The Washington Post“ rašo Davidas Ignatiusas.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

OPEC šalys daugelį mėnesių įnirtingai tarėsi dėl naftos gavybos kvotų mažinimo. Galų gale, daugiausiai karteliui nepriklausančios Rusijos ir Saudo Arabijos derybininkų pastangomis, praėjusį savaitgalį atitinkamas sprendimas buvo priimtas. Tačiau rinkos į tai sureagavo jiems netikėta linkme – nukrito dar labiau, rašoma „Die Welt“. Rinkų reakcija tapo smūgiu į veidą naftą eksportuojančios šalims. Per paskutinius mėnesius jie padarė viską, kas buvo įmanoma tam, kad pasiektų kainų augimo.

Praėjus trims metams nuo Krymo aneksijos ir sankcijų Maskvai įvedimo dėl Ukrainos puolimo iš Rusijos sklinda prieštaringi signalai dėl jos ekonomikos būklės. Daugelis faktorių, vienok, nurodo tai, kad artėja rimta griūtis, po kurios seks ir tolimesni sukrėtimai, rašoma lenkų leidinyje „Interia“. Prekyba nafta užtikrina 26 proc. Rusijos pajamų valiuta. Maskvos Carnegie centro duomenimis, federalinis biudžetas 84 proc. yra užtikrinamas pajamomis iš naftos eksporto.