v. putinas

Ankstesniame straipsnyje („Vienui viena: Rusija šalia Europos“) rašiau apie tai, kad Rusija sąmoningai pasirinko konfrontacijos su Vakarų pasauliu kelią. Be to, ir Vakarų pasaulis atsikratė daugumos iliuzijų ir priėmė naujo šaltojo karo realybę. Šiame straipsnyje tema iš esmės yra tęsiama. Rusijos geopolitinio žaidimo konfigūracija šiandien daugiau ar mažiau aiški – jos centre yra Ukraina.

Baltarusijos leidinys „by24.org“ vaizdžiai apibūdina Rusijos analitiko Michailo Krutychino komentarą – „rusų „Gazprom“ puolė į paniką“. Pats autorius tokių vaizdingų epitetų nenaudoja, tačiau gerų naujienų rusų energetikos milžinui taip pat neturi.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Šiandien Graikijos premjeras Aleksis Cipras susitinka su Rusijos prezidentu Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume, teigia „The Guardian“. „Graikijos akligatvis“ gali suteikti Rusijai papildomą impulsą. Nejaugi V. Putinas, mainais į Graikijos ES sankcijų veto, pasiūlys padengti skolas? Jeigu Maskva nuspręstų taip pasielgti, finansų krizė virstų geopolitine, įsitikinęs leidinys.

Slaptumas tampa vis akivaizdesniu reiškiniu politiniame Rusijos gyvenime. Tai koreliuoja su naujojo rusiško autoritarizmo, kurį jau daugiau nei dešimtmetį diegia V. Putinas ir jo komanda, tendencijomis. Politinių sprendimų priėmimo mechanizmai pridengiami paslapties šydu, vengiama kalbėti apie kitus visuomenei svarbius valdžios veiksmus ar procesus. Dabartinės Rusijos politinis gyvenimas primena strateginės maskuotės principų įgyvendinimą.

Amerikos žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės valstijos žada dislokuoti sunkiuosius ginklus Rytų Europos ir Baltijos valstybėse, įskaitant Lietuvą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, kad tokie planai jiems nėra staigmena. „Ar toks žingsnis nepadidins įtampos santykiuose su Rusija?“, – „Laisvosios bangos“ radijas paklausė filosofo ir politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus. – Įtampą tai tikrai padidins.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Vykdydamas slaptą karą Rytų Ukrainoje Vladimiras Putinas sudarė sandorį su velniu, tikina „The International New York Times“ apžvalgininkas Adrianas Karatnickis, vyresnysis „Atlantic Council“ mokslo darbuotojas. „Jis pernelyg pasitikėjo karo lauko vadais, samdiniais ir nusikaltėliais, ir jų galimybėmis organizuoti didžiąją karinių veiksmų dalį“, – teigia autorius. Jo teigimu, todėl Rytų Ukrainoje „įsivyravo karo lauko vadų kleptokratija“, o Maskvos įvykių kontrolė atsidūrė pavojoje.

Šiuolaikinės politikos kontekste sakralumo sąvoka dažniausiai nevartojama. Ji skamba kaip anachronizmas iš tų laikų, kai buvo tikima, kad valdžia suteikiama Dievo. Atsižvelgiant į tai tam tikrą nuostabą gali sukelti sakralumo ženklai, aptinkami moderniame Rusijos politiniame ir šiai sferai artimame visuomeniniame diskurse. Verta aptarti, kur yra šio reiškinio šaknys ir kokią funkciją „sakralumo“ tema atlieka šiandieninės Rusijos politikoje.

Kaip Rusija pasiekė teisių rengti Pasaulio futbolo čempionatą? Pasak Rusijos sporto žurnalisto Igorio Rabinero, korupcija čia niekuo dėta, o pergalės receptą sudaro tai, kad šalis „teisingai susidraugavo“ su futbolo funkcionieriais, praneša „Financial Times“. I. Rabineris – knygos „Kaip Rusija gavo 2018-ųjų Pasaulio futbolo čempionatą. Sportinis-politinis tyrimas“ autorius.

Gegužės 9 d. paradas Maskvoje suteikė puikią progą įvertinti Rusijos santykius su buvusiomis SSRS respublikomis, praėjus šiek tiek daugiau nei 20 metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Pradėkime nuo tų, kurie nusprendė ignoruoti V. Putino surengtą šventę. Tai, kad Raudonojoje aikštėje nebuvo Baltijos valstybių lyderių (o Lietuva net diplomato neatsiuntė), savaime suprantama. Jos vertina Didžiojo Tėvynės karo pabaigą kaip naujos savo okupacijos pradžią.

Įvykiai Ukrainos rytuose „sukrėtė“ ir „aiškiai išmušė iš kojų“ Aliaksandrą Lukašenką, jau daugiau nei dvidešimt metų nepakeičiamąjį Baltarusijos prezidentą, ir privertė jį ieškoti sąlyčių su Europa, „The Guardian“ straipsnyje tvirtina žurnalistas Nikolajus Aniščenka. Minsko baimės susijusios ne tik su Krymo aneksija ir Rusijos palaikymų separatistams rytų Ukrainoje, tačiau ir su eile prokremliškos žiniasklaidos straipsnių.

Nužudyto Kremliaus opozicionieriaus Boriso Nemcovo duktė Žana savo interviu vokiečių „Stern“ pasidalijo savo įžvalgomis apie Rusijos ateitį, sankcijas prieš Rusiją ir komentavo savo tėvų nužudymo bylos eigą. „Aš esu iš tų žmonių, kurie mano, kad V. Putinas valdžioje bus dabar labai ilgai, – pareiškė Ž. Nemcova. – Taip, jis anonsavo savo dalyvavimą prezidento rinkimuose 2018-ais, o tai reiškia, kad prezidentu jis bus dar šešis metus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariuomenės nuostolius taikos metu vykdomų specialiųjų operacijų metu priskyrė valstybės paslapčiai. Pasirašytas dokumentas yra paviešintas oficialioje svetainėje. Šiuo įsakymu V. Putinas taip pat įslaptino duomenis apie asmenis, „kuriuos nori apklausti spec.

NATO manoma, kad Rusijos numato taktinio branduolinio ginklo panaudojimą karo metu ir mato tame pavojų, teigia Vokietijos generolas Hansas Lotharas Domröse, Vladimirą Putiną charakterizavęs kaip lošėją. NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas, Bundesvero generolas Hansas Lotharas Domröse pareiškė, kad Aljansas yra sunerimęs dėl galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo. „Rusai neatmeta galimybės, kaip vieną iš priemonių, panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

„Populiariausio Rusijoje socialinio tinklo įkūrėjas „Mashable“ papasakojo, kaip nusprendė bėgti iš savo gimtosios Maskvos po to, kai Kremliui lojalūs asmenys atėmė iš jo verslo kontrolę“, – rašoma „The Business Insider“. Pavelas Durovas, „Vkontakte“ įkūrėjas, susilaukė Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FST) dėmesio, „kai socialiniame tinkle pradėjo atsirasti politinio protesto žinutės“. „Kai P. Durovas atsisakė uždaryti aktyvisto Aleksejaus Navalno paskyrą, FSB pareigūnai su automatais atėjo...

Japonijos valdžia tikisi sudaryti taikos sutartį su Rusija šios šalies prezidento Vladimiro Putino vizito Tokijuje metu. Taip pat japonai tikisi išspręsti teritorinų Kurilų salų ginčą. „Mes norėtume sudaryti taikos sutartį, išsprendus teritorinės problemas, – ir todėl mes norėtume, kad Rusijos prezidentas V. Putinas atvyktų į Japoniją.

Buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, austrų „Die Presse“ interviu metu svarstydamas apie Lietuvos sprendimą siųsti Ukrainai ginkluotę, prilygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „gopnikams“ (Rusijoje paplitusi, kalinių žargoną, treningus, alkoholį ir saulėgrąžas vartoti mėgstanti publika - red. past.). „Vakarų sostinėse kalbama, kad štai, jeigu jūs siunčiate jiems letalią ginkluotę, tai tuo provokuojate Rusijos armiją.

Žymus Ukrainos karo ekspertas ir Aukščiausiosios Rados narys Dmitrijus Tymčukas savo „Facebook“ paskyroje papasakojo, ką jis mano apie NATO 5-ąjį straipsnį ir kodėl Rusijos tai nesustabdys. „Europiečių naivumas nedžiugina.

Ataskaita „Putinas. Karas“, kurią rengė Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas, vasario 28-ąją nužudytas netoli Kremliaus, buvo šiandien paviešinta tinklalapyje „Putinas. Išvados“. Pilną dokumento tekstą sudaro 64 puslapiai. „Dožd.tv“ išrinko pagrindinius ataskaitos teiginius. Krymas „Krymo grąžinimo į Rusijos sudėtį“ scenarijų Rusijos Federacija parengė iš anksto ir itin kruopščiai.

Šeštadienį Maskvoje vykusios masinės eitynės, kuriose dalyvavo 300 tūkst. žmonių ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šalies socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, kai paaiškėjo, kad dalis dalyvių joje nešė valdžios išdalintus „protėvių“ plakatus, kuriuos po eitynių nepagarbiai išmetė. Apie tai rašo rusų žurnalistas ir tinklaraštininkas Andrejus Malyginas, teigiama „censor.net.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel metu pareiškė, kad Ribbentropo-Molotovo pakte „buvo prasmės“, o „Lenkija tapo savo pačios politikos auka“. Rusijos prezidentas taip interpretuodamas istorinius įvykius aiškiai leido suprasti, kad šiandieninės Rusijos teroras prieš kaimynines valstybes, tai tik „užspeistos į kampą Sovietų Sąjungos“ elgsenos tęsinys.

Rusijos tautos santykis su Josifu Stalinu – buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu, kuris yra atsakingas už milijonų savo žmonių žūtį, – pagal paskutines apklausas, tampa vis pozityvesnis, rašoma „The Daily Mail“ Jay'aus Akbaro straipsnyje „Stalino reabilitacija: Putinas perrašo istoriją, tam, kad įtikintų pusę rusų, jog didybės manija sirgęs diktatorius buvo paprasčiausiai „gerų ketinimų“ žmogus“. Šalies valdžia tironą pristato kaip „stiprų lyderį“, kuris Sovietus atvedė į pergalę Antrajame pasaulini...

Daugelis šalių gegužės 8-ąją mini Antrojo pasaulinio karo – karo prieš totalitarizmą ir tironiją – pabaigą, ir tik Rusija visus kviečia minėti pergalės vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare 70-metį gegužės 9-ąją. Kaip atsirado šios dvi datos ir kuo jos skiriasi? Apie tai kalbamės su ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovu, politologu Vincentu Vobolevičiumi. Lėmė skirtingos laiko juostos „Pirminė priežastis – išskirtinai techninė.

Balandžio 22 d. Rusija ir pasaulis išvydo šalies užsienio reikalų ministro S. Lavrovo bendravimą su žurnalistais nauju formatu. Anksčiau ministrui teko dalyvauti, pavyzdžiui, V. Solovjovo laidoje ir atsakinėti į jo klausimus vienas prieš vieną, o dabar S. Lavrovą „kankino“ iš karto trys žiniasklaidos atstovai (panašiai kaip per prezidento V. Putino ir premjero D. Medvedevo susitikimus su žurnalistais). Reikėtų pažymėti, kad klausinėtojų rinkinys buvo gana specifinis: vyriausioji kanalo „Russia T...

Karinio parado metu Pergalės dienos proga, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė pademonstruoti pirmąjį naują tanką, sukonstruotą šalyje jau po komunistinio režimo griūties, rašoma „The Sunday Times“. „Tai Šaltojo karo Pergalės paradų atgarsis“, – mano žurnalistas Markas Franchetti. „T-14 „Armata“, kurį karo ekspertai vadina pačiu grėsmingiausiu pasaulyje tanku, – pagrindinė Vladimiro Putino pradėto 650 mlrd.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parašė straipsnį žurnalui „Russkij pioner“, kuriame papasakojo apie savo tėvų gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metu. Pilnas straipsnio tekstas buvo publikuotas leidinio tinklapyje, rašo lenta.ru. Rašinyje, kurį paviešino kuklus leidinys, ir kurį tariamai parašė pats Rusijos prezidentas, - legenda apie šalies vadovo tėvų gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Neįvykusio „Naktinių vilkų“ motociklininkų žygio Maskva – Berlynas lyderis Aleksandras Zaldostanovas išvakarėse davė interviu vokiečių „Die Tageszeitung“. Pasak A. Zaldostanovo, kelione norima ne „parodyti propagandinį renginį“ ar „jėgos demonstravimą“, o „eilinį“ pasivažinėjimą, minint vieną moterį – veteranę, kuri 2007-ais jam papasakojo, kaip Antrojo pasaulinio karo metu motociklu nuvažiavo iki Prahos. „Neapykanta ir isterija rodo, kad mus vėl laiko priešais.

Černobylio AE katastrofa buvo tyčia parengta Maskvoje, siekiant nuslėpti visišką slapto visa griaunančio ginklo projektą – tokia, iš pirmo žvilgsnio, keistoka teorija buvo pristatyta JAV „Sundance“ festivalyje dokumentiniame filme „Rusų genys“ (The Russian Woodpecker), kuriame skiriamas dėmesys ir Rusijos agresijai posovietiniu laikotarpiu, rašoma Michaelo Thurstono straipsnyje prancūzų „Le Point“. Filmas pasakoja apie Ukrainos menininko, kuris stengiasi išsiaiškinti tikrąsias Černobylio AE avar...

Pasak „Europos liaudies partijos“ (ELP) atstovų ES parlamente, nėra prasmės tikėtis geresnių santykių su Rusija, kol valdžioje lieka Vladimiras Putinas, „L'Express.be“ rašo Audrey Duperron. „Nori taikos, ruoškis karui“, – kaip mantrą kartojo krikščionių demokratų ELP atstovai Europarlamente, praneša „Euractiv“. Parlamentarai, dalyvavę susitikime, išsakė savo nerimą: jie mano, kad Rusija greitu metu imsis Baltijos šalių, teigiama leidinyje.

Rusijos vidaus reikalų ministerija vakar vakare išplatino pareiškimą, kuriame Čečėnijos vado Ramzano Kadyrovo anksčiau duotą nurodymą šaudyti kitų regionų policininkus, dirbančius regione be vietos struktūrų leidimo, be perspėjimo, pavadino „neleistinu“, praneša „BBC“. Tokiu būdu Rusijos VRM reagavo į R. Kadyrovo pareiškimą neeilinio Čečėnijos teisėsaugininkų susirinkimo metu. Jis liepė savo pavaldiniams šauti be perspėjimo į bet kurį pareigūną, kuris Čečėnijoje vykdo spec.

 Dar viena Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendravimo su liaudimi serija paliko kažkokį dviprasmišką įspūdį. Viena vertus, ji kaip visada buvo pakankamai turininga.

Politologas, ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius mano, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną švelninti toną verčia dar didesnės izoliacijos baimė ir griežtėjanti Turkijos pozicija. Tai redakcijos žurnalistams jis sakė komentuodamas ketvirtadienį vykusią tiesioginę Rusijos lyderio V. Putino konferenciją. Jo tonas buvo šiek tiek švelnesnis negu praėjusiais metais. Pabrėžta, kad Rusija nesipyktų su Vakarais, jeigu Vakarai neeskaluotų ir taip toliau.

Ne pirmus metus aš tiesiogiai matau žmones, kurie nuoširdžiai galvoja, kad Kazachstanas – tai Rusija. Per 25-ius metus po SSRS subyrėjimo jie taip ir neišmoko galvoti kitaip. Pabuvojęs kai kuriuos Rusijos regionuose, įskaitant Sibirą (vien šiais metais – Barnaulas, Altajus, Krasnojarskas), aš suvokiau šalies žmogiškojo kapitalo katastrofos mastus.

Per kelerius pastaruosius metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „naudodamasis savo totalia valdžia žiniasklaidoje ir hibridiniu karu, pristatė agresyvią nacionalistinę ideologiją, kuri sukūrė alternatyvią realybę“, rašoma „Newsweek“ Adriano Karatnycky straipsnyje. Be to, būdamas sovietų spec.

Taip vadinasi Europos užsienio reikalų tarybos (EURT) parengta ataskaita apie nepasiteisinusias Europos iliuzijas, kad europinis raidos modelis gali tapti pavyzdžiu visiems, apie Rusiją, kuri visai kitokia, negu įsivaizdavo europiečiai, ir apie tai, ką dabar reikia daryti ES, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kaip konstatuoja dokumento autoriai, europiniam projektui nepavyko sugundyti pasaulio.

Daugeliui netikėta Rusijos agresija Ukrainoje ir jos keliama grėsmė likusiam pasauliui pateikė tokius iššūkius, kuriems šis pasirodė nepasirengęs, „nr2.com.ua“ rašo Ksenija Kirilova. Daugeliui Vakarų analitikų šis negebėjimas pateikti atsaką kelia baimę, kad agresorius, naudodamasis Vakarų nuomonių daugiapoliškumu ir silpnumu, gali jeigu ne nugalėti, tai žengti neleistinai toli.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas.

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas „L'Express“ pasakojo, kad Kremlius vykdo „globalios destabilizacijos“ projektą. Atsakydamas į leidinio korespondento Axelio Gyldeno užduotą klausimą, ar egzistuoja naujo Rusijos karinio puolimo tikimybė, Ukrainos premjeras atsakė: „Viskas priklausys nuo pono Putino pasirinktos strategijos. Mano manymu, yra sukurtas plataus masto planas, kurio tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę. Šių žodžių įrodymai yra akivaizdūs.

Borisas Berezovskis buvo nužudytas savo namų vonios kambaryje todėl, kad ruošėsi perduoti Vladimirui Putinui liudijimus apie suokalbį prieš jį, kuriame turėjo dalyvauti galingiausi šalies oligarchai, norintys perversmo keliu nuversti autoritarinį lyderį, rašoma „The Daily Mail“. „Išvytasis rusų oligarchas buvo nužudytas užsienio slaptųjų tarnybų, turinčių sąryšių su nuversti Kremliaus lyderį siekiančiu klanu.

Rusijos opozicijos atstovas Garis Kasparovas, kalbėdamas Nyderlanduose, kvietė sugriežtinti sankcijas Rusijai ir pradėti ginkluotės tiekimą Ukrainai, praneša austrų „Die Presse“. „Jeigu V. Putinas pajus, kad mes (Vakarai – red. past.) parodysim silpnumą, tai jis eis dar toliau,“ – pareiškė G. Kasparovas. V. Putinas, jo teigimu, kelia „grėsmę Europai“: „Pirmą sykį nuo Antrojo pasaulinio karo Europos šalių sienas vėl pakeitė diktatorius.

1999-ųjų rugpjūčio 9 dieną mažai kam žinomas Vladimiras Putinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos vyriausybės pirmininko pareigoms. Tą pačią dieną specialiame kreipimesi į tautą per televiziją tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas paskelbė jį savo įpėdiniu. Nuo to momento V. Putinas pradėjo rinkti savo žmones. Kaip tik tuo metu kitas menkai žinomas struktūrininkas, 35-ių Vladislavas Surkovas, buvo paskirtas Rusijos prezidento administracijos padėjėju.

„The Washington Post“ žurnalisto Adamo Tayloro komentaras skirtas Vladimiro Putino dingimo priežasčių apmąstymams. „Vos savaitė, tačiau kokia ji buvo! Vladimiras Putinas praleido kelis susitikimus, ir staiga pradėjo plisti gandai, kad jis jau beveik miręs, arba nuverstas kariškių, arba, galbūt, išvyko į Šveicariją, norėdamas dalyvauti savo, įtariama, mylimosios gimnastės gimdyme. O vėliau jis grįžo – taip pat netikėtai, kaip ir pradingo, visas patenkintas savimi ir šviečiančiu veidu.

 Jurgita Čeponytė Priežasčių, kodėl Rusijos opozicijai stinga vienybės, reikėtų ieškoti už partijų ar judėjimų ribų, pirmiausia tai – sąmoningos Rusijos valdžios pastangos skaldyti ir valdyti opoziciją iš vidaus. Tai teigia politologas Vytis Jurkonis. „Todėl opozicijoje atsiranda bent pora pagrindinių stovyklų. Viena bando išnaudoti esamą sistemą ir dalyvauti rinkimuose, tikėdamasi, kad žmonės palaikys.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai nesirodo nuo kovo 6-osios. Nuo to laiko Kremliaus tinklalapyje atgaline data buvo pranešama apie susitikimus, vykusius savaitgalį. Kremliaus atstovai tvirtina, kad jų vadas – gyvas ir sveikas. Pastarąjį kartą V. Putinas žurnalistams rodėsi kovo 5-ąją – tądien šalies vadovas buvo susitikęs su Italijos premjeru Matteo Renzi.