v. putinas

Pranešime Federalinei tarybai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažymės realios kovos su korupcija ir ekonomikos liberalizacijos būtinybę. Apie tai lapkričio 19-ąją pranešė „Bloomberg“ remdamiesi savo neįvardintais šaltiniais.

Žinių radijas Vieno svarbiausių savaitraščių pasaulyje „The Economist“ vyresnysis redaktorius, beje, suprantantis ir šiek tiek kalbantis lietuviškai, Edwardas Lucasas ketverius metus Lietuvoje dirbo korespondentu. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio žurnalistų, atvykusių dirbti į Lietuvą.

 Rusija oficialiai pareikalavo, kad jos kaimynes Vakarai atiduotų jos įtakos sferai. Prezidento atstovas spaudai Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia šimtaprocentinių garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, o Aljansas nebeartės prie Rusijos sienos. Užsienio reikalų ministras dėl krizės apkaltino Vakarus, neva sulaužiusius pažadą neplėsti NATO.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

 Vladimiras Putinas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, kurio metu turėjo atlaikyti bendrą Vakarų kritiką dėl Ukrainos krizės, išskrido pasakęs, jog kiek anksčiau išvyksta dėl to, kad jam reikia truputį pamiegoti. Rusijos lyderis, kuris turi dziudo juodąjį diržą ir didžiuojasi savo ištverme, išvyko prieš tai, kai buvo paskelbtas galutinis savaitgalio susitikimo komunikatas, tačiau dalyvavo šio metinio forumo baigiamuosiuose pietuose ir gyrė „konstruktyvias“ diskusijas.

 Šaltojo karo laikus primenanti Rusijos priešprieša su Vakarų šalimis šeštadienį temdė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o ambicingas naujas postūmis kovoje su klimato pokyčiais sutrikdė renginio šeimininkės Australijos pastangas sutelkti dėmesį į pasaulio ekonomikos gaivinimą.

Yra pagal knygą sukurtas sovietinis filmas vaikams, kuris vadinasi „Pasaka apie prarastą laiką“. Siužeto centre vaikai, švaistę savo laiką, už tai juos nubaudė piktieji burtininkai – atėmė iš jų jaunystę.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neįžvelgiantis, kuo Molotovo ir Ribbentropo paktas blogas, nors Maskva skelbia kovojanti su nacizmo atgimimu. Rusija dar praėjusiame dešimtmetyje atsisakė minėti vadinamosios Spalio revoliucijos metines, bet penktadienį Raudonojoje aikštėje Maskvoje surengtos iškilmės minint 1941-ųjų paradą, kai daliniai žygiavo tiesiai į frontą.

Jeigu iš karto eitume prie esmės, tai Rusijos prezidentas V. Putinas Sočyje, per Valdajaus klubo forumą, pasakė antrąją Miuncheno kalbą (bent jau taip ją įvertino nemaža dalis ekspertų). Tokią išvadą galima daryti todėl, kad Rusijos vadovo vertinimai buvo išskirtinai atviri, griežti, o kartais net agresyvūs (ypač per diskusiją). Viską, ką jis pasakė, trumpame straipsnyje detaliai aptarti sunku, bet kelis esminius momentus galima.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

Rusijai atėjo laikas susirūpinti nauja emigracijos banga, teigia gazeta.ru. Per aštuonerius pirmus 2014-ųjų mėnesius šalį paliko daugiau žmonių, negu per bet kuriuos prieš tai buvusius Vladimiro Putino metus. Išvažiuoja visi, tačiau visų pirma kvalifikuoti darbuotojai, galintys lengvai įsitvirtinti užsienyje. Tai reiškia, kad viena iš pagrindinių struktūrinių Rusijos Federacijos ekonomikos problemų – patyrusių specialistų deficitas – artimiausiu metu nebus išspręsta.

Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas neigia užsienio spaudos pranešimus, kad V. Putinas sunkiai serga. „Nesulauksite. Viskas tvarkoje“, pareiškė D. Peskovas atsakydamas į prašymą pakomentuoti pranešimus apiet ai, kad V. Putinas galimai serga kasos vėžiu, praneša Ria Novosti.

Prisijungęs Krymą ir suteikęs pagalbą Luhansko ir Donecko separatistams, V. Putinas įstūmė Kijevą į Vakarų glėbį, įsitikinusi tiek Vakarų žiniasklaida, tiek žurnalistų kalbinti rusų ekspertai. Pirmą sykį po Ukrainos nepriklausomybės paskelbimo 1991-ais, Maskvos įtaka šioje šalyje akivaizdžiai susilpusi, ir priversta iš šalies stebėti rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes net neturi „savo“ kandidato. Demokratas Petro Porošenka po rinkimų tik sustiprins savo valdžią, mano apžvalgininkai.

Atsakydamas į „Valdai“ forumo dalyvio klausimą, kokia jo asmeninė nuomonė apie įvykius Kryme, Vladimiras Putinas papasakojo apie tai, kaip padėjo sprunkančiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui persikelti į Rusijos Federacijos teritoriją. Pasakodamas apie vasario įvykius Kijeve, V. Putinas pažymėjo, kad su kritika žiūri į kai kuriuos V. Janukovyčiaus sprendimus. Jo teigimu, jis V. Janukovyčiui rekomendavo neišvesti kol kas jėgos struktūrų iš Kijevo.

Europos Sąjungos energetikos komisija paviešino „Europos energetinio saugumo strategiją“. „Rusijos – Ukrainos karo“ fone V. Putinas ėmėsi 50 metų neregėtos konfrontacijos dujų tiekimo srityje, teigiama žiniasklaidoje, tačiau „dujų stresiniai testai“ rodo: Europa gali išblaškyti šį blefą su energijos tiekėjais ir išlošti – visų pirma, energijos sistemų apjungimo ir laisvos „be sienų“ dujų prekybos dėka.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

„Rusija yra nepatikimas partneris, nepriklausomai nuo to, ką kalba. Pasaulis pamažu išmoksta žiūrėti, ką Rusija daro“, – tvirtina prof. Vytautas Landsbergis. Tačiau, jo teigimu, kartais Vladimiru Putinu vis dar nepelnytai patikima. „Vienai dienai. Nors galėtų iš karto netikėti, juk mes tai jau girdėjom“, – sako „Dėmesio centre“ pašnekovas. – Profesoriau, prieš kelias dienas pranešta, kad V. Putinas nurodė atitraukti Rusijos kariuomenę nuo Ukrainos sienos.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

Kai į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (Krymo aneksiją) Vakarų pasaulis atsargiai ir nenoriai reagavo pirmąja sankcijų banga – Maskva tik juokėsi. Vėliau, rodydamas, kad yra pasirengęs ilgai konfrontacijai su Vakarais, Kremlius įvedė atsakomąsias sankcijas, uždarydamas savo rinką kai kurioms produktų grupėms iš Vakarų pasaulio, taip pat demonstratyviai pradėdamas ekonomikos perorientavimo į Kiniją procesą. Tačiau, rodos, Maskvos arogancija po truputi blėsta.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

 Rusija turėtų būti viena iš labiausiai suinteresuotų valstybių kovoje su džihadistais, kurią šiuo metu vykdo JAV vadovaujamas aljansas. Vienos iš „Islamo valstybių“ karo lauko vadas Tarchanas Batirašvilis, žinomas kaip Omaras-Čečėnas, prigrasino pulti Rusijos pietinius regionus, praneša „Bloomberg“. Anot naujienų agentūros, savo ketinimus jis atskleidė kalbėdamas telefonu su savo tėvu. „Jis pasakė: „Nesijaudink, tėve.

„Rusijos ekonomikai dažnai tenka mokėti skaudžią kainą už savo nepaslankumą. Pajamos iš naftos ir dujų jai yra privalomos, norint subalansuoto biudžeto, o šiuo metu naftos kainos krenta,“ – rašoma „Forbes“ apžvalgininko Kennetho Rapoza'os publikacijoje. Kol kas, nepaisant sankcijų ir nuo vasaros krintančių naftos kainų, Rusija užbaigs metus 5 mlrd. dolerių pertekliumi, tačiau artimiausius tris metus jau planuojamas biudžeto deficitas, rašoma straipsnyje.

Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES. Tuo metu Gruzijos parlamentarai sako tikintys, kad sutartis tik pravėrė duris į narystę ES – kol svajonė taps realybe, teks šalies įstatymus priderinti prie europinių teisės aktų, laukia daug reformų.

 Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Gruzijos vadovai sako, kad laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasirašymas yra pradžia suartėti su Europa ir ekonomiškai, ir politiškai. Šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis teigia, jog šalis pasiruošusi įveikti visas kliūtis kelyje į ES.

Prieš 25 metus Rytų Vokietijos Dresdeno mieste dešimtys tūkstančių žmonių įsivėlė į riaušes su policija, kariuomene ir „Stasi“ (tar. „Štazi“) pajėgomis. Tai „The Guardian“ rašo amerikiečių istorikė Mary Elise Sarotte. „Yra didelė tikimybė, kad 36-erių KGB tarnautojas Vladimiras Vladimirovičius Putinas asmeniškai stebėjo tą chaosą“, – priduria ji.

 Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį.

Per paskutines dvi savaites, kol pasaulio dėmesys buvo sukoncentruotas į koalicijos oro smūgius Sirijoje, Rusijos prezidentas nesėdėjo sudėjęs rankų. Europa ir JAV nors ir neturėtų atsakyti į kiekvieną jo provokaciją, tačiau turi suprasti, kad dabar teks pratintis prie nuolatinių išpuolių iš jo pusės, rašoma "Bloomberg". Rugsėjo 19-ąją britų naikintuvai buvo priversti nuolat kilti dėl pavojaus, kurį sukėlė rusų strateginis bombonešis, taikęsis patekti į Didžiosios Britanijos oro erdvę.

Tarp analogijų, kurios dažnai laikomos „nepatogiomis“, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino palyginimas su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Vieniems ši analogija atrodo itin vykusi.

Buvęs oligarchas ir disidentas Michailas Chodorkovskis buvo pakviestas į „Le Monde“ dienraščio festivalį, kur papasakojo apie projektą „Atvira Rusija“, praneša „Le Temps“. Buvęs oligarchas neatsisakė nuo savo ketinimų užsiimti viešaja veikla: kaip jis sakė, jo „platforma“ „Atvira Rusija“ veiks demokratijos labui Rusijoje. „Jeigu šalį reikia reformuoti, būti įtraukti pilietinę bendruomenę, ir aš pasiruošęs čia dalyvauti,“ - pasakė M. Chodorkovskis.

 Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Dar nespėjusi „apginti“ neva pažeidžiamų savo tautiečių teisių Rytų Ukrainoje, Rusija šią savaitę atsakingo Užsienio reikalų ministerijos atstovo balsu prabilo apie grubius rusakalbių gyventojų teisų pažeidimus Baltijos šalyse ir pareikalavo, kad tarptautinė bendruomenė užkirstų kelią rusofobijai. Šįkart blogųjų vaidmuo teko Latvijai ir Estijai, Lietuvos rusakalbiams esą sudarytos geresnės sąlygos.

V. Dumbliauskas Prieš dvi savaites komentare klausiau, kiek toli eis agresyvumo pasauliui neslepiantis Vladimiro Putino režimas. Paminėjau dvi viešojoje erdvėje sklandančias versijas. Pagal pirmąją Ukrainos užimti Kremlius neketina, Donbasas jam reikalingas tik kaip priemonė versti Ukrainos valdžią elgtis paklusniai. Pagal antrąją versiją Ukraina yra tik pradžia, Kremlius sieks susigrąžinti įtaką visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, o po to skelbs karą visam anglosaksiškam pasauliui.

Rusijos Dūma patenkino „Jedinaja Rossija“ partijos narės Alinos Kabajevos prašymą nutraukti jos įgaliojimus, dėl darbo pakeitimo. Dūmos reglamento komiteto pirmininkas Sergejus Popovas patikslino, kad toks sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai buvo gautas A. Kabajevos prašymas – rugsėjo 15-ąją. Parlamentaras neatmetė galimybės, kad kolegės prašymas bus oficialiai svarstomas ne eilės tvarka jau antradienį. Dabar A. Kabajeva turėtų stačia galva panerti į verslą.

V. Mazuronis parengė Europos Parlamento rezoliucijos projektą, kuriame ragina Europos Komisiją operatyviai teikti paramą Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams, labiausiai nukentėjusiems nuo Rusijos importo apribojimų. „Manau, kad į Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkų situaciją turi būti atkreiptas išskirtinis dėmesys. Šioms šalims, kaip labiausiai nukentėjusioms nuo Rusijos sankcijų, turi būti numatytas specialus kompensacijų paketas.

 Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

„Naujoji Rusija užsiima ne tik nereikšminga dezinformacija, klastotėmis, melais, informacijos nutekinimu ir skaitmeninėmis diversijomis, paprastai priskiriamomis informaciniam karui. Ji iš naujo sugalvoja „tikrovę“, sukurdama masines haliucinacijas, kurios vėliau tampa politiniais veiksmais“, – savo straipsnyje žurnale „The Atlantic“ rašo apžvalgininkas Peteris Pomerancevas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. išėjęs iš cerkvės šeštadienį, pasakė žurnalistams uždegęs žvakutę už tuos, kurie žuvo gindami separatistinius Ukrainos rytus.

 Vokiškasis „Die Welt“ šiandien publikavo interviu su budistų dvasiniu lyderiu Dalai Lama XIV. Jo šventenybė, rugpjūčio pabaigoje dalyvavęs Hamburgo Tibeto centro renginiuose, įvertino dabartinę politinę situaciją Kinijoje ir Rusijoje, tuo pačiu išsakė kritiką dabartiniams mūsų kaimynų lyderiui Vladimirui Putinui. Dalai Lama žurnalistams pareiškė, kad yra tvirtai įsitikinęs galimybe grįžti namo, į Tibetą.

V. Mazuronis Atrodytų, kad Rusijai atplėšus Krymą, pradėjus karines operacijas Ukrainos teritorijoje ir bandant prievarta atimti Ukrainos piliečių teisę rinktis, klausimas, ką gero padarė V. Putinas yra absurdiškas. Rasti argumentų Rusijos agresijai ir prievartai pateisinti neįmanoma. Paradoksalu, bet būtent šioje situacijoje mes turime progą padėkoti V. Putinui.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė apie galimą Kazachstano pasitraukimą iš Eurazijos sąjungos, kurią, be šios šalies, sudaro Rusija ir Baltarusija. Žiniasklaida teigia, kad tokia prezidento pozicija yra atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Kazachstano valstybingumo, rašoma newsru.com.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui liko trys tolimesnių veiksmų variantai ir jis bus pasiruošęs tartis dėl taikos rugpjūčio 26-ąją vyksiančio susitikimo Minske metu, kuriame dalyvaus atstovai iš ES, Ukrainos ir Muitų sąjungos atstovai. Apie tai komentare leidiniui „Gordon“ parašė žymus švedų ekonomistas Andersas Aslundas, teigiama censor.net.ua. „Manau, kad V. Putinas Minske bus pasirengęs derėtis. Mes matome, kad jis turi tris alternatyvas.

Barackas Obama pakartotinai papriekaištauja Vladimirui Putinui dėl tarptautinės teisės pažeidimų, tačiau šie priekaištai kartu su nesisteminėmis, prastai vykdomomis sankcijomis gali daryti įspūdį tik B. Obamos klapčiukams, o V. Putinui gali turėti visiškai priešingą poveikį. V. Putinas mato Amerikos silpnumą ir atsitraukimą, rašo vyresnysis Amerikos verslo instituto bendradarbis Johnas Boltonas.

Vakar ukrainiečiai paskelbė, kad Luhansko srityje, Lutuhinskij rajone, kariai perėmė rusų desantininkų šarvuotį BMD-2. Šiandien informacija patvirtinta ir paties šarvuočio, dokumentų nuotraukomis, kurias pateikė Ukrainos „Inter“ žurnalistas Romanas Bočkala. Šios fotografijos patvirtina vakarykštę informaciją, kad Ukrainoje karo veiksmuose dalyvavo 1-osios parašiutininkų-desantininkų kuopos iš karinio dalinio Nr. 74268, Pskovo desantininkų divizijos (dalinio vadas – vyr.

Šių metų liepos mėnesį V. Putinas aplankė keletą Lotynų Amerikos šalių, o jo kelionę vainikavo finalinių pasaulio futbolo pirmenybių rungtynių stebėjimas Rio de Žaneiro Marakanos stadione ir dalyvavimas BRIKS grupės valstybių vadovų pasitarime Brazilijos mieste Fortalezoje. Rusija jau seniai yra aktyvi Lotynų Amerikos regione.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija artėjantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Krymą vadina neleistinu ir nepriimtinu. „Tai neleistina ir nepriimtina. Krymas neteisėtai okupuotas. Rusijos Federacijos vadovybės lankymasis ten nepriimtinas – tai griežta ir nekintanti Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pozicija“, pareiškė ministro pavaduotojas Daniilas Lubkivskis, kurį cituoja RBK Ukraina.

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Barakas Obama pareiškė, kad Vladimiro Putino veiksmai, keliantys didelę įtampą pasaulyje, gali kelti didelį pavojų pačiai Rusijai. Interviu žurnalui „Economist“ pabrėžęs, kad „Rusija visada buvo dviveidis Janas“ (dviveidis Janas mitologijoje – viena iš romėnų dievybių, red. past.