v. putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Barackas Obama surengė atviras derybas Sirijos klausimu, Vašingtonui susirūpinus dėl to, kad Turkija, likus kelioms dienoms iki numatomo paliaubų susitarimo įsigaliojimo, apšaudė kurdų kovotojų objektus Sirijos šiaurėje.

Vladimiro Putino režimas stojo į galutinę krizės stadiją. Ir, jeigu nenutiks kokių nors stebuklų, neįsitenkančių į racionalių įvykių ribas, tokių kaip naftos kainų šuolis, netikėtas sankcijų atšaukimas, migrantų „Europos užkariavimas“ ar JAV karas su Kinija, Rusijoje įsitvirtinusio politinio režimo krachas yra neišvengiamas. Šios „ekonominės apokalipsės“ prognozės išsipildymas gali tęstis nuo kelių mėnesių (2016-ųjų pavasario) iki 1,5-2 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad šalyje negali būti jokios kitos jungiančios idėjos, išskyrus patriotizmą. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pažymėjo šalies galva. „Mes neturime ir negalime turėti jokių kitų jungiančių idėjų, kaip patriotizmas“, – pareiškė „Lyderių klubo“ susitikimo metu Rusijos prezidentas. „Tai ir yra nacionalinė idėja“, – pridūrė jis.

Kremlius paskelbė tai, apie ką norėtų kalbėti mažiausiai – naują privatizacijos bangą. Ilgus metus „drožusi“ 1990-ųjų „liberalus“ ir „už jų stovėjusius Vakarų interesus“ dėl chaotiškos ir nusikalstamos privatizacijos subyrėjus SSRS, šalies vadovybė dabar priversta pati praryti karčią piliulę ir pripažinti, kad „stabilumas“ baigėsi, o gelbėjant byrančią šalies ekonomiką būtina imtis ne tik skaudžių, tačiau ir labai greitų veiksmų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, ketvirtadienį pareiškė britų teisėjas, pristatydamas šio Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas.

Dabartinė valdžia, sudėjusi ekonominio pakilimo pagrindus keliems dešimtmečiams, turėjo ir laiko ir resursų, kad paverstų Rusiją, jeigu ne dar viena Kinija, tai bent jau naujais Emyratais. Tačiau kas atsitiko iš tiesų? Klausia ir atsako Rusijos postindustrinės visuomenės tyrimų centro direktorius Vladislavas Inozemcevas.

Buvusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, „tikriausiai“, nužudė todėl, kad „jis buvo pasiruošęs duoti parodymus dėl galimų mafijos ir V. Putino ministrų ryšių“, rašoma „The Times“, remiantis „informacijos šaltiniais Ispanijoje“. Anot straipsnio autoriaus Grahamo Keeley, parodymai galėjo būti duodami Ispanijoje vykstančio didžiulio Rusijos nusikalstamų grupuočių tyrimo metu. Šis disidentas buvo vienintelis iš su Rusijos spec.

Kiekviena valstybė, spręsdama vienas ar kitas šalies ekonominio, socialinio gyvenimo, vidaus ar užsienio politikos problemas, turi daryti tam tikrus pasirinkimus. Kai kurie iš jų (arba jų atsisakymas) būna svarbūs, lemiantys šalies gyvenimą ne vieniems metams. Be to, tokie pasirinkimai nebūtinai yra susiję su konkrečiais įvykiais, tarpvalstybinėmis sutartimis ar pan. ir šalies politinio gyvenimo kontekste gali būti beveik nepastebimi.

„Artimiausias (V. Putino, – red. past.) ratas ir toliau keičiasi“, – pareiškė artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, buvęs kgbistas ir Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas „Bloomberg“ leidiniui.

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar 2014 metų kovo pradžioje telefonu kalbėdamasi su JAV prezidentu Baracku Obama pasakė, jog V. Putinas prarado sąsają su realybe. Atrodo, kad nuo to laiko situacija tik blogėjo.

Daugybė geopolitinių grėsmių, sėjančių mirtį ir griovimus, destabilizuos pasaulį per artimiausius 12 mėnesių“, – rašo Tomas Batcheloras „DailyExpress“. Dėl visos eilės priežasčių, nuo atsiradusios įtampos tarp Irano ir Saudo Arabijos iki „Islamo valstybės“, užduotis atstatyti taiką ir saugumą planetoje ką tik prasidėjusiais metais bus kaip niekad sudėtinga, mano autorius.

Sočyje vykstančiame dziudo čempionate jis ant menčių vieną po kito vertė savo varžovus. Ramus priėjimas prie varžovo, keli judesiai ir jis jau parverstas ant žemės. Taip Vladimiras Putinas dziudo treniruotės metus doroja savo priešininkus – Rusijos nacionalinės dziudo rinktinės narius. Jie atvyko į Sočyje vykstantį čempionatą. Išmėginti jėgas su V. Putinu teko keliems imtynininkams ir, žinoma, visus juos prezidentas ant žemės parvertė kuo lengviausiai.

Jis myli šunis, moteris, tąsyti geležis ir žvejoti be marškinių. Kas gi tai? Aišku, prezidentas Putinas, tapęs naujojoje pajuokiančio kalendoriaus herojumi, praneša „The Times“. Pažymima, kad prekė yra parduodama kaip ideali dovana Naujiesiems metams, kurių šventimas Rusijoje užgožia visas likusias šventes.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Rusija ir Iranas suderino bendrą poziciją Sirijos konflikto klausimu. „Reuters“ šaltiniai tvirtina, kad Teheranas, yra pasiruošęs, kaip ir Maskva, sutikti su Basharo al Assado atsistatydinimu. Iranas nusprendė sukurti bendrą su Rusija poziciją dėl politinio situacijos Sirijoje sureguliavimo, teigiama, kad tai nulems pokyčius griežtoje Teherano pozicijoje dėl būtinybės išsaugoti Sirijos prezidento režimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė dar viena tradicinę metinę konferenciją. Tai jau 11-tas kartas, kada jis nepraleido progos pasigirti savo „žygdarbiais“ ir išpeikti Europą bei JAV, kurios anot jo kursto įtampą pasaulyje. Politologas Vytis Jurkonis sutinka su Lidija Ševcova, kuri sako, V. Putino metinis pasisakymas yra eilinis Kremliaus psichoterapijos seansas.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

Turkija išgirdo daugiau grasinimų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūpų. Šios šalies prezidentas šiandien kreipėsi į federalinę asamblėją Kremliuje. Kalbos metu jis pareiškė, kad „Turkija dar ne sykį gailėsis dėl Su-24 lėktuvo incidento“ ir pažadėjo, kad Maskva niekada neužmirš, jog Turkija numušė vieną iš jos karo lėktuvų, dar kartą sukritikavęs Ankaros lyderius dėl to incidento, praneša rbc.ru.

„Šio teksto – „Putinizmas, kaip aukščiausia ir baigtinė banditinio kapitalizmo forma, Rusijoje“ prieš keturiolika metų man nepavyko publikuoti nei „Novaja gazeta“, kurioje tuo metu turėjau savo skiltį, nei jokiame kitame liberaliame leidinyje. Jis pasirodė „Sovietinėje Rusijoje“. Rusijos liberalizmo ikonos bėgo paskui „blatną“ (rus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad rusams panaudojus į Siriją atvežtus priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus „S-400“, Turkija tai laikytų agresijos aktu ir imtųsi atsakomųjų priemonių, praneša „CNN“. R. Erdogano teigimu, sulaukę „S-400“ smūgio jų aviacijai turkai „be jokios abejonės, tai vertintų kaip agresijos aktą prieš mūsų suverenitetą ir mūsų teisės ginti savo suverenitetą pažeidimu“. Galimybė, kad Turkijos lėktuvai bus apšaudomi virš Sirijos dangaus, yra real...

Politologas Stanislavas Belkovskis radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš anksto žinojo apie Paryžiuje ruošiamus teroro išpuolius dėl savo išplėtotų ryšių teroristinėje organizacijoje „Islamo valstybė“. Ekspertas taip pat viešai apkaltino Rusiją prisidėjus prie išpuolių prieš Prancūziją, kurie buvo įvykdyti lapkričio 13-ąją, rašoma „Newsader“. Anot analitiko, Rusijos spec.

„Lapkričio pradžioje leidinys „Politico“ paviešino amerikiečių karinio planavimo ekspertų nuogąstavimus, kad Baltijos šalys gali tapti kitomis rusų karinės agresijos aukomis, galėtų būti tai ir hibridinis karas, kaip Ukrainoje, arba konvencinis žaibiškas smūgis, kurį pavyktų suduoti greičiau, negu NATO sureaguotų“, – „The Washington Post“ teigia JAV karo akademijos tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos dėstytojas Robertas Personas. „Šių košmariškų scenarijų baimė nėra nauja.

Šalies, kurioje į vienutę buvo pasodinta ir kelias savaites laikoma septynių vaikų motina, paskambinusi į Ukrainos ambasadą pranešti, kad iš jos miestelyje esančio dalinio kažkur dingo GRU pareigūnai, žiniasklaida „netyčia“ paviešino JAV sunaikinimo planą. Įsivaizduokite, šis visą pasaulio galingųjų santykį iš pagrindų keičiantis dokumentas buvo parodytas dviejų didžiausių šalies televizijų žinių laidų metu prezidento Vladimiro Putino ir generolų susitikimo metu.

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

Vladimiras Putinas „atidavė“ pernelyg brangų Donbasą: vykdomas pajėgų atitraukimas ir kompromisų paieškos, rašoma „Il Foglio“. Karas Ukrainoje baigėsi. Tačiau to niekas nepastebėjo dėl V. Putino specialiųjų efektų – raketų, nukreiptų į Siriją. Donbasas dingo iš Vakarų televizijų naujienų reportažų, tačiau svarbiausia – iš Rusijos televizijų. Dabar naujienos šioje šalyje prasideda nuo pranešimų apie skambias karines pergales Sirijoje.

2000-ųjų rugsėjo 5 dieną Rusijos leidinys „Kommersant“ išspausdino atvirą vėliau galimai nužudyto oligarcho Boriso Berezovskio laišką tuomet dar tik pradedančiam Rusijos Federacijos prezidento karjerą Vladimirui Putinui, kuri tuomet sukėlė nemažai triukšmo žiniasklaidoje, politolog.net rašo Aleksandras Goldfarbas.

Trečiadienio skubus karo Sirijoje paskelbimas rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia aštrinti santykius su amerikiečiais, o tai nieko gero jam neduos, įsitikinęs rusų istorikas ir publicistas Andrejus Piontkovskis. Maskvos reikalavimai iš JAV nedelsiant nutraukti oro skrydžius Sirijos teritorijoje (vėliau Kremlius šią „Fox News“ išplatintą informaciją paneigė, – red. past.) blogai dera su bet kokiais susitarimais, „gordonua.com“ pareiškė A. Piontkovskis.

Po „daugkartinių prašymų“ dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Barackas Obama nusileido ir nutarė susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, rugsėjo 28-ąją (Lietuvos laiku susitikimas vyks naktį iš 28 į 29 dieną, – red. past.). Tai bus vienas iš tų retų asmeninių dviejų pačių įtakingiausių pasaulio lyderių susitikimų. Nepaisant to, kad B. Obama ir V. Putinas gana dažnai bendrauja telefonu, pastaruoju metu jie nebuvo susitikę nė sykio.

Rusijos naikintuvai ir šturmo lėktuvai Sirijoje yra pilnoje kovinėje parengtyje ir parengti smogti Basharo al Assado priešininkams. JAV spec. tarnybos apie tai pranešė Baltiesiems rūmams, teigia „LA Times“ šaltiniai. „Naikintuvai ir šturmo lėktuvai yra parengti bet kuriuo momentu smogti, šiuo metu tam jau nebeliko jokių kliūčių“, – pareiškė šaltinis, artimas JAV žvalgybai. Be to, šaltinis leidiniui pažymėjo, kad žvalgybos aptikta įranga ir amunicija negali būti vadinama visiškai gynybine.

„Nutekinami“ duomenys iš Rusijos, migrantų antplūdžio krizė (ypač žiniasklaidoje), skubūs regiono lyderių susitikimai su Rusijos atstovais rodo, kad Sirijoje bręsta permainos. Tiems, kurie tikisi, kad šįsyk pavyks apsieiti be Kremliaus įtakos, teks dar šiek tiek palaukti, visi požymiai rodo, kad Rusija ruošiasi karinei intervencija į Siriją.

Šiandien Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino tai, kas jau senokai sklandė žiniasklaidoje – Vladimiras Putinas į Niujorką vyksta kalbėti apie Siriją. Tą, iš kurios į Europą netikėtai pradėjo plūsti socialinę įtampą keliantys pabėgėliai, ir kurios pakrantėje pastarosiomis savaitėmis knibžda Rusijos karinių laivų ir transporto lėktuvų.

Graikija gavo JAV užklausą su prašymu uždrausti skrydžius savo oro erdvėje rusų lėktuvams su kroviniais Sirijai, praneša šios šalies Užsienio reikalų ministerija. Kol kas nėra skelbiama, kokį atsakymą pateiks NATO narė.

Iš Maskvos valdoma sistema Donbase bus tokia pati nesavarankiška, korumpuota ir nusikalstama, kaip ir jos prototipai Pietų Osetijoje, Abchazijoje ir Padniestrėje, feisbuke rašo „censor.net.ua“ vyr. redaktorius Jurijus Butusovas. Savaitgalį „DLR“ įvykdytas banditų perversmas. Tai tas atvejis, kai geriausia yra pateikti nuorodą į priešininko tinklalapį – rusų tinklaraštininką, aršų Rusijos terorizmo gerbėją.

Praėjus ketvirčiui amžiaus po SSRS griūties Kremliaus ekspertai, nepaisant dangų siekiančių Vladimiro Putino reitingų, nujaučia ore tvyrančią pučo nuojautą, rašoma Paulo Rodericko Gregory publikacijoje „Forbes“. Spėliojimai iš kavos tirščių parodė, kad Kremliaus elitas, kurį kai kurie vadina „Politbiuru 2.0“, šiuo metu sprendžia, ar nederėtų V. Putinui išeiti, kol dar nespėjo visiškai sugadinti situacijos.

Du rusai praėjusių metų gruodį neteisėtai pateko į Europarlamento pašto skyrių ir 751 deputatui paliko neįprastą siuntinį – „Raudonoji Dalia“ knygos egzempliorių, praneša „Bloomberg“, remiantis parlamento tyrimo rezultatais. Ši knyga – „Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paskalų ir apkalbų biografija“, aiškina žurnalistai Henry Meyeris Jeremy Hodgesas.

„Kai Vladimiro Putino kariauna 2014-ųjų pradžioje užėmė Krymo pusiasalį, Ukrainos laikinoji valdžia svarstė klausimą, ar reikėtų smogti „žaliesiems žmogėliukams“, kuriuos ten atsiuntė Rusija, atgal.

 Kalbant apie Rusiją, svarbu akcentuoti ne tik tai, kas vyksta politiniame šios šalies gyvenime, bet ir įvardinti svarbiausius procesus visuomenėje. Šie procesai yra gana įdomūs ir reikšmingi. Rašydamas apie propagandos poveikį, nemažai kalbėjau apie dabartinės Rusijos visuomenės deformaciją. Atėjo metas paminėti ir kitą svarbų reiškinį – socialinę atskirtį ir jos poveikį žmonių sąmonei. Socialinė atskirtis yra rimtas iššūkis bet kuriai valstybei.

Praėjus kelioms savaitėms po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu laikinai einantis Kaliningrado regiono gubernatoriaus pareigas Nikolajus Cukanovas žurnalistams paaiškino, apie ką jis norėjo pasakyti savo pareiškimu, kad „Lietuva – jau seniai nebe konkurentas Kaliningrado sričiai“, praneša „Novy Kaliningrad“. Pasak gubernatoriaus, dėl visko kalti „mėgėjai prisikabinti prie kiekvieno žodžio ir ištraukti juos iš konteksto“, kurie nesuprato diskusijos su V. Putinu prasmės.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kalbėdamas su užsienio žiniasklaida pateikė keletą įsimintinų minčių, rašoma armėnų „Lragir“. Jis pareiškė, kad priešprieša su Minsku taptų katastrofa Rusijai. „Baltarusija liko vienintele padoria Rusijos sąjungininke“, – pažymėjo jis. Jis taip pat sakė, kad „rusų pasaulio“ projektas prarado aktualumą ir jau yra nebesvarstomas Kremliuje.

Tarptautinio „Boeing“ MH17 skrydžio tragedijos tribunolo bent jau artimiausiu metu nebus: Rusija, kaip ir žadėjo, vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Inžinierius, istorikas ir publicistas Markas Soloninas, kalbėdamas leidiniui „Fontanka“ paaiškino tragedijos technines aplinkybes. Markas Soloninas yra puikiai žinomas ir Lietuvos skaitytojams, jis – ne vienos knygos apie Antrąjį pasaulinį karą autorius.

„Warsaw Enterprise Institute“ analitiko Andrzejaus Talaga interviu leidiniui „fronda.pl“, kuriame yra nagrinėjamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vakarykštis pareiškimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš Suomiją ar Baltijos šalis. Andrzejus Talaga: Suomijos ir Baltijos šalių puolimas – tai ne tas pats, kas Ukrainos puolimas. Ukraina, iš tiesų, atsidūrė didžiuliame pavojuje. Rusai galėtų ją užimti visą be didesnių sunkumų, bent jau tokio karo pradžioje.

Lietuvos politiniame, ekspertiniame ir informaciniame diskurse įsitvirtino nuostata, kad šalies santykiai su Rusija yra blogi, netgi priešiški. Pastarojoje mūsų valstybė irgi vertinama dažniausiai negatyviai. Iš esmės dabar turime padėtį be išeities, ir ateitis nieko gero nežada. Valstybių bendradarbiavimas jau seniai komplikavosi.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Vladimiro Putino carystės netektys yra tiesiog kolosalios. Rusijos aukso atsargos šiuo metu yra vertinamos 45 mlrd. dolerių ir yra tokios pat vertės, kaip ir 2011 metų rudenį. V. Putino tikslas buvo aiškus. Rusijos prezidentas norėjo sustiprinti šalies iždą, todėl Kremlius įnirtingai pirko auksą. Tačiau ši strategija V. Putinui pasirodė pragaištinga, teigiama „Die Welt“ žurnalistų Nando Sommerfeldto ir Holgerio Zschäpitzo tyrime.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pateikė atsakymą spaudoje nuskambėjusiam laikinai einančio Kaliningrado srities gubernatoriaus Nikolajaus Cukanovo teiginiui apie tai, kad Lietuvoje „liko vos 1,4 mln. žmonių“. URM atsakymą cituoja Rusijos naujienų portalas „Dožd“. „Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2015-ųjų birželį Lietuvoje buvo daugiau nei 2,9 milijono žmonių.

Kai Vladimiras Putinas 2000 metais pirmą sykį nugalėjo prezidento rinkimuose, jis premjeru paskyrė žmogų, kuris nebuvo panašus į tuometį elitą, rašoma „El Mundo“ interviu su Michailu Kasjanovu. Būtent šis politikas išsiskyrė vesdamas derybas su Vakarų kreditoriais Rusijos nemokumo metu, „jam buvo pavesta demontuoti priešpaskutines planinės šalies ekonomikos struktūras (paskutinės išliko iki šiol)“, – pažymi straipsnio autorius Xavieras Colas.

Gegužės pabaigoje Sergejus Pugačiovas, išvarytas iš Rusijos magnatas, vartė senų šeimos fotografijų albumą, kuriose jo sūnus įamžinti kartu su Vladimiro Putino dukterimis, rašoma „The Financial Times“. „Šeimos buvo artimos, V. Putino dukterys po užsiėmimų mokykloje dažnai važiavo į S. Pugačiovo namus iš Rusijos prezidento rezidencijos, įsikūrusios netoliese“, – rašo žurnalistė Catherine Belton. Dabar tie laikai atrodo tolima praeitimi. „Tačiau praeitis gaudo S. Pugačiovą.

Šią savaitę pasaulinėje žiniasklaidoje sužibėjo M. Chodorkovskio interviu „Sobesednik“ ištraukos, kuriame buvęs politinis kalinys Rusijoje daug kalbėjo apie būsimus Rusijos prezidento rinkimus, galimą karinę Vakarų ir Rusijos konfrontaciją ir šalies vidaus politiką.

Buvęs „JUKOS“ vienas iš savininkų Michailas Chodorkovskis kalbėdamas su „Sobesednik“ žurnalistu Dmitrijumi Bykovu papasakojo apie galimus kandidatus į Rusijos prezidento postą ir apie tai, kaip jis gauna informaciją iš Kremliaus. Atsakydamas į žurnalisto klausimą, iš kur buvęs magnatas gauna duomenų apie aukščiausias pareigas einančio asmens poziciją, pašnekovas atsakė, kad juos jam pateikia valdininkai. „Daugelis valdininkų viršutiniuose aukštuose užsiima taip vadinamu „hedge'inimu“ (angl.