uostas

Saulius SODONIS Šį ketvirtadienį susirinkusi į savo eilinį posėdį Šilutės rajono savivaldybės taryba svarstys 45 klausimus. Ne vienas, kaip jau įprasta, formalus, tačiau yra ir tokių, kai Šilutės rajono politikai turės apsispręsti, į kurią pusę nusverti svarstyklių lėkštę.

Šiais 2013 metais Europos kultūros sostine tapo Marselis. Istorijomis, legendomis ir netgi filmų scenarijais apipintas senasis miestas gali didžiuotis ir įspūdingais, neeiliniais architektūros objektais. Garsiojo Le Corbusier kūrinys Unité d’Habitation į Marselį sutraukia architektūros „piligrimus“ iš viso pasaulio, o bizantiškų motyvų kupinos bažnyčios ir fortai stebina savo išskirtiniu dydžiu.

Šeštadienį, birželio 22 d., Klaipėdos uoste bures 5-ąjį kartą pakels jachtos, besivaržančios „Švyturio Joninių nakties regatoje“. Vienintelė naktį Klaipėdoje rengiama regata šiemet tampa ne tik buriavimo renginiu, bet ir miesto Joninių šventės dalimi. Du vakarus Kruizinių laivų terminale vyks nemokami gyvos kokybiškos muzikos koncertai, teigiama pranešime spaudai. „Vienas svarbiausių mūsų tikslų šiemet – sujungti koncertą miestiečiams su buriavimo regata.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdoje, kruizinių ir karo laivų terminale, vyks gylių matavimo laivo „Lotas“, kurį įsigijo Uosto direkcija, krikštynos. Po jų bus paminėta uosto laivybos kanalo gilinimo darbų pabaiga. Naują gylių matavimo laivą, kurį pastatė viena Estijos statybos kompanija, uosto direkcija įsigijo už 6,5 mln. litų. Pasak uosto direkcijos atstovės spaudai, turėtas laivas buvo gerokai pasenęs ir susidėvėjęs.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

  Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienuolikos Europos šalių skrydžių kontrolieriai trečiadienį surengė protesto dieną prieš Europos Sąjungos planus steigti bendrą žemyno oro erdvę. Antradienį streiką pradėjo Prancūzijos oro uostų skrydžių kontrolieriai, prie jų prisidėjo Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, kitų šalių kolegos. Jų nuomone, įsteigus bendrą Europos oro erdvę sumažės darbo vietų, pablogės darbo sąlygos, kils pavojus skrydžių saugumui.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Šiemet Klaipėdos uostas mini 90-ties metų jubiliejų, kai jį perėmė Lietuva. Šia proga uostamiestyje rengiamas istorijos forumas „Lietuviškam Klaipėdos uostui – 90“, kuriame bus pristatyti istorikų neseniai Latvijoje aptikti dokumentai, liudijantys kaip uostas atrodė po Antrojo pasaulinio karo. Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė 1923 metų sausį. Tačiau jūrų uostas Lietuvai oficialiai atiteko tik beveik po pusmečio – birželio 27-tąją.

Praėjusią savaitę AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą. Kliūtys įveiktos Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti.

Rusijos Vnukovo oro uoste besileidžiančiam lėktuvui užsidegė važiuoklė, praneša gazeta.ru. Pareigūnų teigimu, liepsnas sukėlė užsidegusios orlaivio stabdžių kaladėlės. Incidento metu keleiviai nenukentėjo. Oro uosto tarnybos stengiasi pašalinti lėktuvą nuo leidimosi tako ir normalizuoti oro uosto  darbą.

 Baltarusija jau seniai yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, ekonomiškai svarbi ir kartu politiškai probleminė partnerė. Jos svarbą lemia didelė Klaipėdos uosto priklausomybė nuo baltarusiškų krovinių (pirmiausia trąšų). Kaip pažymėjo Lietuvos susisiekimo ministras R. Sinkevičius, „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bendra baltarusiškų tranzitinių krovinių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos.

Gelbėtojai Genujos uoste trečiadienį ieško žmonių, kurie galėjo likti gyvi praėjusią naktį įvykus nelaimei, kai konteinerinis laivas rėžėsi į laivybos valdymo bokštą ir jo daliai nugriuvus į vandenį žuvo trys žmonės. Bokšte buvo maždaug 14 žmonių, kai kurie jų įkrito į šaltą vandenį, o kiti įstrigo lifte, taip pat nukritusiame į jūrą, pranešė žiniasklaida. Viena aukų, kaip pranešama, yra 30 metų Daniele Fratantonio (Danielė Fratantonijas), dirbęs pakrančių apsaugos valdymo centre.

SEB bankas naujo Klaipėdos uosto keleivių ir krovinių jūrinio terminalo statybai skyrė 41,25 mln. litų paskolą. Finansavimas suteiktas koncerno „Achemos grupė“ ir Klaipėdos jūrų krovinių bendrovės „Bega“ kontroliuojamai įmonei „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus terminalo pastatams ir reikiamiems įrenginiams statyti bei įrengti.

Jeigu Vyriausybės posėdyje bus pritarta, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas šiemet mokės tik 1 proc. dividendų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, taip buvo nuspręsta pirmadiednį per Vyriausybės pasitarimą buvo nuspręsta Ministrų kabineto posėdžiui teikti tokį nutarimo projektą. Tokį sprendimą lėmė tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJUD) prisideda prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos.

Antradienio paryčiais užsidegė iš Vokietijos į Klaipėdą plaukiantis bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Victoria Seaways“. Žmonės per incidentą nenukentėjo, o jo priežastys tiriamos. „DFDS Seaways“ Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys BNS sakė, kad žmonės per incidentą nenukentėjo. „Galiu šitą iš karto pasakyti – žmonės tikrai nenukentėjo. Laivas 13.30 valandą grįžta į Klaipėdos uostą“, – BNS teigė V. Klumbys.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uoste antrą mėnesį iš eilės pasiekiami krovos rekordai, o apyvarta kovą sumušė visų laikų mėnesio aukštumas. Daugiausia kraunama tranzitu per Lietuvą į daugybę šalių keliaujančių trąšų ir naftos produktų. Krova Klaipėdos uoste I-ąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, ūgtelėjo 19 proc. Rinkliavų uosto direkcija surinko milijonu litų daugiau nei per tris rekordinių – 2011 metų – mėnesius.

Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 7,73 mln. tonų jūrinių krovinių, bendras krovos kiekis padidėjo 15,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste šiemet krauta 6,13 mln. tonų, tai 16,3 proc., arba 0,86 mln. tonų daugiau, o Būtingės terminale krauta 1,6 mln. tonų krovinių - 13,9 proc., arba 0,2 mln. tonų, daugiau nei tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu.

Kovo 17 d. TV3 laidos „Savaitės komentarai“ reportaže buvo teigiama, kad socialdemokratai, atėję į valdžią, ketina iš pareigų atleisti „Klaipėdos naftai“ trejus metus vadovaujantį Roką Masiulį. Reportaže išsakyti teiginiai iš tiesų nustebino Lietuvos socialdemokratų partijos vadovus savo spekuliatyvumu, nes, kaip teigia LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, „apie tai partijos viduje net nebuvo svarstyta ir bent jau kol kas neturime jokio pagrindo ar siekio pakeisti vadovą.

Dėl techninių problemų naujai statomame ir 4,3 mlrd. eurų kainuosiančiame Berlyno tarptautiniame oro uosto terminale šviesos dega visą parą. Ši žiema Berlyne buvo viena tamsiausių: skaičiuojama, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos saulėtos buvo tik 96 valandos.

Pirmadienio rytą Klaipėdos uosto direkcija gavo pranešimą, jog prie 66-osios krantinės, kuria naudojasi jūrų krovinių kompanija „Bega“, nuskendo vilkikas RVS-125. Kadangi jis praėjusią savaitę buvo parduotas, bet už jį dar nesumokėti pinigai, nežinia, kas dabar turės pasirūpinti vilkiko iškėlimu, rašo „Vakarų ekspresas“. Toje vietoje, kur po vandeniu paniro nedidelis 14 m ilgio, 4 m pločio ir 1,5 m grimzlės laivas, dabar kyšo tik pati jo stiebo viršūnėlė.

Klaipėdos uoste ties krantine nuskendo laivas, aukų nėra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad tai nutiko prie krantinės Nr. 65a, kuria naudojasi Vakarų Baltijos laivų statykla. Nuskendo vilkikas RVS 125. Apie aukas nepranešama. Pastebėta nedidelė tarša. Vilkikas RVS 125, kurio savininkė - įmonė "Lokys", yra 14 m ilgio, 4 m pločio ir 1,5 m grimzlės. Ruošiamasi statyti bonines užvaras dėl pastebėtos taršos lokalizavimo. Įvykio aplinkybės tiriamos.

 Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, kraunanti daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos uosto krovinių, šiemet numato nemenkas investicijas, stato naują sandėlį ir planuoja išlaikyti dvejų pastarųjų metų krovos lygį, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiemet AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) planuoja investuoti apie 50 mln. litų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.

Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“. VLG terminale į laivus kraunama melasa - šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas tekstilės, kosmetikos, maisto pramonėje. Dviejose talpyklose galima laikyti apie 8 500 tonų iš Rusijos ir Ukrainos geležinkeliais atgabentos melasos. Terminalo metų pajėgumas siekia 120 tūkst. tonų.

Ekonominės sankcijos, vizų klausimas, „meškiukų“ skandalas ir kilometrinės vilkikų eilės prie pasienio postų ne juokais erzina paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamą Aliaksandrą Lukašenką. Rytų kaimyninės šalies vadovas sakosi bendraująs su lietuviais, gerbia mūsų valstybę, o štai Lietuvos valdžia nuolat skelbia jam ir baltarusių tautai įvairias sankcijas ir į draugystes nesileidžia. 58-erių A.Lukašenka grasina, kad baltarusiški kroviniai bus gabenami ne per Lietuvos, o per Rusijos uostus.

Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“ Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus.

Sausį-spalį Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale perkrauta 36,1 mln. t jūrinių krovinių, arba 5,7 proc. mažiau nei tokiu pat metu pernai.Sausio-spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 29,2 mln. 5,1 proc., arba 1,6 mln. t, mažiau nei pernai, Būtingės terminale perpilta 6,9 mln. t, 8,1 proc., arba -0,6 mln. t mažiau nei pernai. Per 2012 m. sausio-spalio mėn., palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo žemės ūkio produktų (+609,7 tūkst.

Rusija nedaro jokio spaudimo Minskui, kad Baltarusijos eksporto krovinių srautas būtų nukreiptas iš Baltijos šalių uostų į Leningrado srities uostus. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos premjero pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška. „Rusija nedaro jokio spaudimo.

Parlamentaro mandatą su Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžiu laimėjęs Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas palieka pareigas ir renkasi darbą Seime, skelbia VE.lt. Apie tai E. Gentvilas trečiadienį pranešė spaudos konferencijoje.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU) šiais metais už 2011  metus į valstybės biudžetą sumokės 50 proc. pelno mokesčio. Tokią pelno dalį į valstybės biudžetą valstybės įmonės turi pervesti pagal įstatymą. Tačiau kitais metais KVJU į valstybės biudžetą mokės jau puerpus mažesnį  pelno mokestį. ,,Šiems metams mes ir planavome, kad turėsime sumokėti tuos , kad turėsime sumokėti tuos 34  milijonus litų.

Baltarusija ketina nukreipti didelių apimčių krovinius iš Baltijos šalių uostų į Leningrado srities uostus. Apie tai penktadienį per susitikimą su Leningrado srities gubernatoriumi Aleksandru Drozdenka pareiškė Baltarusijos valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, praneša Beltos korespondentas. „Šią temą rimtai svarstėme per pastarąjį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Iš Kauno oro uosto bei atgal keleivius skraidinančios pigų skrydžių bendrovės „Ryanair“ maršrutų sąraše nuo trečiadienio vietoj daugiau nei 20 lieka tik 4 užsienio miestų vardai - Londono, Bristolio, Dublino ir Frankfurto. Tad kelerius pastaruosius metus bene sparčiausiai Europoje skrydžių krypčių ir aptarnautų keleivių skaičių didinusiame Kauno oro uoste prasideda štilis.

Kinijos valstybinis investicinis fondas „China Investment Corporation“ įsigijo 10 proc. akcijų paketą iš bendrovės, valdančios Hitrou oro uostą Londone, skelbia BBC. Kinijos fondas už tokį akcijų paketą turės sumokėti 450 milijonų svarų sterlingų (726 milijonus JAV dolerių). Kontroliuojančiajai bendrovei „Heathrow Airport Holdings“ priklauso ir kiti Jungtinės Karalystės oro uostai, tarp jų - Stanstedo, Sautamptono, Glazgo ir Aberdyno.

Per statybų darbus netoli kilimo ir leidimosi tako radus nesprogusią bombą, kuri, kaip manoma, likusi iš Antrojo pasaulinio karo laikų, buvo uždarytas vienas didžiausių Šiaurės Japonijos oro uostų, skelbia BBC. Sendajaus oro uoste buvo atšaukti visi skrydžiai, į teritoriją iškviesta sprogmenų neutralizavimo komanda. Pranešama, kad 250 kilogramų sverianti bomba pagaminta JAV. Oro uostas karo metu buvo naudojamas kaip Japonijos karinių oro pajėgų skraidymo mokykla.

Šiaurės Airijos didmiestis Belfastas nuo šiol turi naują ir įdomų turistų traukos objektą – šių metų kovo pabaigoje duris atvėrė didžiausias pasaulyje pagal „Titaniką“ pastatytas turizmo kompleksas. „Titanic Belfast“ projektas – vienas didžiausių, galbūt net pats didžiausias turizmo užmojis šiaurinėje Jungtinės Karalystės dalyje, tad jam įgyvendinti buvo pasitelkta rimta komanda.

Maskvos srities policijos atstovai patvirtino, kad sekmadienį prie autobusų stoties šalia Domodedovo oro uosto rastas paketas su, kaip spėjama, trotilu. Pareigūnai informavo, kad incidento vietoje dirba Rusijos transporto policijos specialistai. Įtartinas paketas buvo pastebėtas prie vieno iš autobusų stoties išėjimų. Jį patikrinus rasta trotilo lazdelių. Radinį ruošiamasi padaryti nepavojingą.

Seimas skubos tvarka imasi svarstyti, ar keisti keturių pamario savivaldybių ribas. To prireikė, norint dalį Kuršių marių priskirti Neringos savivaldybei, kuri, neturėdama nė pėdos vandens, negali tvarkyti esamų uostų ar statyti naujų. Prieš 50 metų, kuriant Neringos savivaldybę, jos ribos nubrėžtos Kuršių marių pakrante, o vanduo liko Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių žinioje.

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus. Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.

Paaiškėjus, kad iš uosto direkcijos laivų ilgą laiką buvo grobstomas kuras, atsistatydina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Iš pareigų jau atleisti du kuro vagystėmis kaltinami uosto direkcijos darbuotojai, praneša žiniasklaida. „Traukiuosi nuo spalio 5 dienos. Ketinau dirbti iki kitų metų liepos, tuomet išeiti į pensiją“, – VE.lt sakė 12 metų pareigas ėjęs uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Klaipėdos jūrų uoste šiandien oficialiai pradedamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Planuojama, jog statybos truks apie metus ir terminalas veikti pradės kitą vasarą. „Tai didelis įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog atidarius naują šiuolaikišką terminalą iš Klaipėdos turėsime daugiau keltų linijų į kaimynines valstybes.

Klaipėdos uoste statomas pirmasis specializuotas keleivių ir krovinių jūrinis terminalas. Šį ketvirtadienį į naujojo terminalo pamatus bus įleista atminimo kapsulė, o pirmuosius keleivius planuojama aptarnauti kitų metų vasarą. Pasak „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo“ generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, terminalo suprastruktūros statybos darbai pradėti balandžio mėnesį, kai buvo gautas statybos leidimas - buvo griaunami seni statiniai, atliekami inžineriniai žemės darbai.

Klaipėdos jūrinės kultūros koordinacinė taryba nutarė – klaipėdiečių ir miesto svečių akis badantys, piliavietės prieigose baigiantys sunykti istoriniai laivai turi būti iškelti iki uostamiesčio jubiliejaus iškilmių rugpjūčio pradžioje. Kultūros vertybių savininkai pastogės joms pageidautų čia pat esančiame istoriniame elinge, tačiau jis užimtas, praneša LTV naujienų tarnyba.

Didžiausias Europoje Roterdamo uostas tapo penktadaliu didesnis, o Nyderlandai iš jūros atkovojo dar truputį sausumos. Tam išleista beveik 3 mlrd. eurų, bet tikimasi, kad lėšos, nors negreitai, atsipirks. Reikėjo ne tik 3 mlrd. eurų, bet ir daugybės smėlio, kad sekluma taptų sausuma. Projektas „Maasvlakte 2“ pradėtas įgyvendinti prieš ketverius metus, ir Roterdamo uostas dabar didesnis 2 tūkst. hektarų, jo plotas – 12 tūkst. hektarų. Roterdamo uoste ir jo komplekse dirba 90 tūkst.

Tai, ką matote, buvo nufilmuota viename Vokietijos uoste. Nežinia kokiais, greičiausiai reklaminiais, sumetimais 4 vienas šalia kito išrikiuoti kranai demonstravo, kaip vienas kelia kitą. Antrąjį sėkmingai pakelia trečias, o galiausiai darbo imasi ketvirtasis.

Pirmadienį Klaipėdą aplankys net 3 kruiziniai laivai: 198 m ilgio „Europa“, 162 m ilgio „Princess Daphne“ ir 218 m ilgio „Balmoral“. Su Bahamų vėliava plaukiantis „Balmoral“ į mūsų uostą užsuks pirmą kartą, todėl šio laivo kapitonui bus įteiktas Klaipėdos uosto ženklas, kuriuo pagerbiami visi kruiziniai laivai savo pirmo apsilankymo metu. Kruizinis laivas „Balmoral“ taip pavadintas Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) mylimiausios pilies, esančios Škotijoje, vardu.

Dėl valstybės užkrautos SGD terminalo statybos prievolės Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra gali būti visiškai sužlugdyta, nelikus lėšų Nors Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo kritikams valdantieji mėgina kabinti Lietuvos priešų etiketes, vienas po kito kylantys su šiuo objektu susiję skandalai rodo, kad šaliai strategiškai svarbaus projekto iniciatoriai prastai atliko namų darbus.

Klaipėdos uosto prieigose, jūroje, vakar popietę susidūrė du laivai. Avarijos kaltininkui – žvejybinio tralerio kapitonui nustatytas sunkus girtumas, praneša Lietuvos radijas. Incidentas įvyko jūroje, apie 4 jūrmylės nuo uosto vartų. 90 metrų ilgio estų krovininis laivas stovėjo išmetęs inkarą – laukė leidimo įplaukti į uostą. Pamačiusi pavojingai artėjantį žvejybinį tralerį, estų įgula teigia keliskart signalizavusi, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko.

Dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra įpareigota atlikti tris didelius darbus. Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą.

Didžiulis dokas iš Japonijos uosto praėjusiais metais siautusio cunamio buvo nuplautas į JAV Oregono valstiją – dokas nukeliavo 8050 km per Ramųjį vandenyną. 20 m ilgio betoninis dokas, sveriantis 165 tonas, buvo pastebėtas Agate'o paplūdimyje pietvakarių Portlande, praneša BBC. Japonijos konsulatas oficialiai pareiškė, kad paminklinė lenta, esanti ant doko, liudija, kad šis atplaukė iš Misawos žvejybinio uosto.

Lietuvos verslas rengiasi atsakomajam Baltarusijos kirčiui. Karčią sankcijų piliulę nurijęs režimas krovinius ketina nukreipti į kitus uostus. Lietuviai skelbia atsisakantys investicinių planų neprognozuojamoje valstybėje, rašo „Lietuvos rytas“. Baltarusiškų krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus ketinama nutraukti. Taip praėjusią savaitę pareiškęs Baltarusijos prezidento padėjėjas Valentinas Rybakovas sukėlė išgąstį.