uostas

Rusišką amonio salietros krovinį gabenantis, su Maltos vėliava plaukiojantis laivas „Ruby“ nebus į leistas į Klaipėdos uostą remontui, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Krovinys į uostą nebus įleistas“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. Apie 20 tūkst. tonų amonio salietros iš Rusijos Kandalakšos miesto gabenantis laivas prašo leidimo įplaukti į Klaipėdos uostą, iškrauti krovinį bei atlikti remontą.

Klaipėdos uoste penktadienį lankėsi JAV raketinis kreiseris „USS Normandy“. Raketinis kreiseris į uostamiestį atplaukė logistinio aprūpinimo tikslais, skelbia Lietuvos kariuomenė. Šis kreiseris Baltijos jūroje vykdo JAV karinių jūrų pajėgų pavestas užduotis. „Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Seklių vandenų komanda užtikrino „USS Normandy“ ginkluotą eskortą į ir iš uosto“, – rašoma pranešime.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir Jurbarko rajono savivaldybė ketvirtadienį pasirašys memorandumą, kuriuo bus siekiama atkurti ir įveiklinti vidaus laivybos uostą Jurbarke. Susitarimą pasirašys uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Pirmą kartą nuo tarpukario buriuojantys vaikai pradeda treniruotis jūroje prie mūsų šalies krantų. Anksčiau jie tai darydavo Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, tačiau net tai mažiesiems buriuotojams nesutrukdė nuskinti tarptautinių apdovanojimų šiame sporte. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Patys tempdami savo mažuosius burlaivius – taip Šventojoje treniruotei ruošiasi būrelis jaunųjų buriuotojų. Sako, tik pasiruošti dar reikia nemažai.

Siekiant išplėsti Klaipėdos jūrų uosto pietinę dalį, tam numatyta 100 hektarų apimanti teritorija. „Šiandieniniame kontekste, kalbant tiek apie krovinių, tiek apie uosto įmonių veiklos diversifikavimą, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, suformuojant naują teritoriją, yra ta kryptis, kuri padės kurti naują potencialą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas – pranešė per pirmąjį pusmetį perkrovęs 8,884 mln. tonų krovinių – 7,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Birių krovinių srautai sunyko 18,1 proc. iki 4,412 mln. tonų, generalinių – išaugo 8,3 proc. iki 4,029 mln. tonų, skystų – sumenko 16,7 proc. iki 442,4 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (2,439 mln. tonų, 5,4 proc. daugiau nei prieš metus), žemės ūkio produkcijos (1,598 mln.

Per pirmąjį pusmetį Rusijos jūrų prekybos uostuose perkrauta apytikriai 448,6 mln. tonų krovinių – 3,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė juos vienijanti asociacija. Skystų krovinių krova sumenko 3,5 proc. iki 228,7 mln. tonų, sausų – 2,7 proc. iki 219,9 mln. tonų. Eksporto krovinių srautai mažėjo 3,0 proc. iki 354,7 mln. tonų, importo – didėjo 4,7 proc. iki 20,7 mln. tonų, tranzitinių – augo 2,7 proc. iki 34,3 mln. tonų, vietinių – nyko 11,8 proc. iki 38,8 mln. tonų.

Verslininko Zigmo Petrausko netiesiogiai kontroliuojamo Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) krova pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 12 proc. iki 3,31 mln. tonų (2,96 mln. tonų). Sausį–birželį terminale perkrauta daugiau 260,6 tūkst. standartizuotų konteinerių (TEU), arba 9 proc. daugiau nei pernai, penktadienį skelbia KKT.

Didžiausias Latvijos uostas – Rygos laisvasis uostas tikisi per šiuos metus perkrauti apie 20 mln. tonų krovinių, pareiškė uosto valdybos pirmininkas Sandis Šteinas. Anot jo, šiemet veikiausiai daugiausiai bus perkrauta medienos, tačiau svari bus ir TEU konteinerių bei žemės ūkio produkcijos krova. „Kalbant apie medienos krovinius, jie dažniausia vietiniai, todėl ir svyravimų rizika mažesnė.

Klaipėdoje, Jūrų uosto direkcijos sklype šalia žiemos uosto krantinių šiemet planuojama pradėti statyti naują kruizinių laivų terminalą, rekonstruoti ir statyti naujas krantines. Baigtos galimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros, paskelbtas rangovo konkursas, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Per pirmąjį pusmetį Talino uostuose perkrauta 6,596 mln. tonų krovinių – 0,3 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“). „Ro-ro“ krovinių krova išaugo 1,9 proc. iki 3,476 mln. tonų, birių – 15,5 proc. iki 1,203 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 9,8 proc. iki 1,028 mln. tonų, skystų – sunyko 33,7 proc. iki 648 tūkst. tonų, generalinių krovinių – padidėjo 3,5 proc. iki 233 tūkst. tonų.

Į Lietuvą po septynerių metų pertraukos sugrįžo tarptautinė burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Pirmą kartą istorijoje ji startuoja Klaipėdoje. Tad nuo ketvirtadienio uostamiestyje regatos pradžios laukė 41 burlaivis iš 12-os šalių. Jų sambūris visiškai pakeitė uostamiesčio centro veidą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Klaipėdos šventės“ direktorė Eglė Šulskė sako, kad mieste tikisi sulaukti gausaus būrio buriuotojų.

Klaipėdos uosto krova sausį-gegužę sumažėjo 1 proc. iki 13,6 mln. tonų, ketvirtadienį pranešė uosto direkcija. „Statistikai gegužę didžiausią įtaką darė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas (...). Dėl to gegužę uoste visiškai nevyko SGD dujų krova“, – teigiama pranešime. Generalinių krovinių – konteineriuose, medienos, geležies ir plieno gaminių bei metalo konstrukcijų, šaldytų bei ro-ro krovinių – krauta 7,2 mln. tonų – 3 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai.

Vyksta didžiausios istorijoje karinės pratybos Baltijos jūroje. Jų dalyviai – daugiau nei pusšimtis karo laivų, 85 orlaiviai bei 9 tūkstančiai karių iš 21 NATO šalies renkasi į Klaipėdą. Pratybos išskirtinės ir Švedijai. Ši šalis pirmą kartą dalyvauja kaip visateisė NATO narė. Kariškiai neslepia – pratybomis norima parodyti Rusijai, kad savivaliauti Baltijoje jai niekas neleis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Po maždaug mėnesį trukusios apžiūros ir remonto sausajame doke Danijoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ sekmadienį grįžo į Klaipėdos uostą.  Apie 16 val.

Neringiškiai kuria Lietuvoje unikalią sistemą buriuotojams ir kitų laivų savininkams. Už Nidoje prišvartuotus laivus bus galima susimokėti parkomate ar specialia programėle. Kaip už kokį automobilį. Iki šiol šios procedūros vyko popieriniu, biurokratiniu būdu. Vis tik patys pinigus mokantys buriuotojai pageidauja ir geresnės infrastruktūros bei papildomų vietų – jachtos bei motoriniai laivai Nidoje nebetelpa. Nidos uostas jau ruošiasi vasarai.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Lietuvos muitinė už 6 mln. eurų (su PVM) Klaipėdos jūrų uosto Malkų įlankos poste iki 2026 metų ketina įrengti naują stacionarią rentgeno sistemą – gruodį ji paskelbė rangovo konkursą.  Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad įdiegus naują sistemą bus išmontuota nuo 2008 metų veikianti nusidėvėjusi sistema. „Rentgeno sistemos gyvavimo ciklas yra apie 10 metų ir priklauso nuo eksploatavimo intensyvumo.

Muitinė už daugiau nei 150 tūkst. eurų perka rentgeno įrenginį, skirtą tikrinti prekes ant palečių Klaipėdos uoste. Muitinės departamento komunikacijos specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS teigė, kad nauja įranga bus naudojama Malkų įlankos jūrų uosto poste, kuriame iki šiol tokios patikros nebuvo. „Šiuo metu tokio įrenginio Malkų įlankos jūrų uosto poste nėra“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Suomijos vidaus reikalų ministerija nuo pirmadienio apribojo laisvo judėjimo galimybę Inkoo uoste, kuriame veikia suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, skelbia visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Draudžiama judėti ir būti draudžiamoje zonoje be operatoriaus leidimo“, – nurodoma Suomijos VRM pranešime spaudai. Pažymima, jog šios priemonės tikslas – terminalo saugumo užtikrinimas.

Ilgiau nei parą dėl didelio vėjo Klaipėdos uoste buvusi apribota laivyba penktadienio rytą atnaujinta.   Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė BNS pranešė, kad laivų eismas atnaujintas penktadienį 8 valandą.  Anksčiau penktadienį ji BNS sakė, kad išplaukti iš uosto laukia keturi laivai, įplaukti – du. Laivyba uoste dėl stipraus vėjo buvo ribojama nuo vėlaus trečiadienio vakaro.

Kauno rajone, Kačerginėje, prie Nemuno upės, planuojama statyti uostą mažiems, laisvalaikio laivams. Tikimasi, kad jį įrengus, šalia uosto atsirastų ir daugiau vietų pramogoms bei poilsiui, pagausėtų turistų. Pasak Kauno rajono savivaldybės mero patarėjo Edmundo Mališausko, šiuo metu rengiamas projektas. Bendruomenei buvo pristatyti siūlymai, ieškoma finansavimo šaltinių, vertinamas poveikis aplinkai, kuris turėtų baigtis šį mėnesį. „Uostelis būtų laikyti laivelius, saugoti juos čia.

 Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo tebėra ribojamas, įstrigę septyni laivai, pranešė uostas.  „Šiuo metu įplaukti į uostą laukia trys laivai, o išplaukti – keturi“, – BNS sekmadienio pavakarę teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.  Pasak I. Rotautaitė-Pukenės, vėjo greitis gūsiais šiuo metu 25,2 metro per sekundę, bangos jūroje tebesiekia penkis metrus.  Laivyba uoste buvo sustabdyta penktadienį vakare (nuo 19.30 val.) dėl sustiprėjusio vėjo.

Dėl penktadienį vakare sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėtas riboti laivų eismas, pranešė uosto atstovė. Laivų eismas pradėtas riboti 19.30 val., BNS teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. „Dėl stipraus pietvakarių krypties vėjo, 17–22 metrų per sekundę,  spalio 6 dieną nuo 19.30 valandos uoste ribojama laivyba“, – penktadienį teigė I. Rotautaitė-Pukenė.

Klaipėdos uoste laivų eismas vyksta be trikdžių, jis buvo  atnaujintas vidurnaktį, penktadienį BNS pranešė uostas.  „Laivų eismas Klaipėdos uoste atnaujintas apie vidurnaktį, laivyba vyksta įprastai“, – BNS sakė  uosto atstovė Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė. „Dėl siautusio stipraus vėjo incidentų uoste neužfiksuota“, – pridūrė ji.  Laivų eismas uoste buvo ribojamas ketvirtadienį nuo 11 valandos, o apie 12.20 val.

Rygos uostas, didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas, pranešė per aštuonis šių metų mėnesius perkrovęs 12,381 mln. tonų krovinių – 18,3 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Birių krovinių srautai sumenko 25,3 proc. iki 6,705 mln. tonų, generalinių – 2,1 proc. iki 5,051 mln. tonų, skystų – 39,1 proc. iki 624,4 tūkst. tonų. Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (3,206 mln. tonų, 1,9 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį), medienos (1,647 mln. tonų, 12,5 proc.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių jos jūrų ir upių uostams per mėnesį buvo sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų. „Rusija sistemingai smogia į grūdų talpyklas ir sandėlius, kad sustabdytų žemės ūkio produktų eksportą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas. „Per mėnesį trukusius išpuolius prieš uostus iš viso sunaikinta 270 tūkst. tonų grūdų“, – pridūrė jis.

Klaipėdos uosto direkcija ruošiasi griauti prie Naujosios perkėlos į Smiltynę esantį 1992 metais pastatytą šiuo metu avarinės būklės bokštą, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi laivų eismo tarnyba. Planuojama, kad 2025 metais šioje vietoje pradės veikti vandenilio gamybos stotelė, trečiadienį skelbia „Vakarų ekspresas“.   „Paskaičiavome, kad remontuoti jo neverta, nes 400 kv.

Karas Ukrainoje, dėl jo įvestos sankcijos ir praūžęs elektros kainų vajus Klaipėdos uostui atnešė milžiniškus, milijonais eurų skaičiuojamus nuostolius. Lyginant su pernai tuo pačiu metu, krova pirmąjį šių metų pusmetį čia krito 2-iem milijonais tonų.  Klaipėdos uosto krovos kompanijose darbas virte verda, tačiau nuotaikos labai dviprasmiškos.

Didžiausias Europoje uostas – Nyderlandų Roterdamo pranešė per pirmąjį pusmetį perkrovęs 220,738 mln. tonų krovinių – 5,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Konteinerių krova sumenko 8,2 proc. iki 6,681 mln. TEU, o šių krovinių bendras svoris – 9,3 proc. iki 64,445 mln. tonų. Skystų krovinių srautai sumažėjo 0,6 proc. iki 104,820 mln. tonų, iš jų žaliavinės naftos – 1,4 proc. iki 51,848 mln. tonų, naftos produktų – 1,9 proc. iki 27,300 mln.

Apšaudę Odesą rusai naktį sužeidė keturis žmones ir sunaikino grūdų sandėlį, praneša „Reuters“. Rusijos pajėgos naktį iš sekmadienio į pirmadienį į Odesą paleido dronus. Sunaikintas grūdų sandėlis, sužeisti keturi uosto darbuotojai. Ataka „buvo nukreipta į Dunojaus uosto infrastruktūrą (...) Dėl smūgių buvo sunaikintas grūdų angaras, apgadintos cisternos, skirtos kitų rūšių kroviniams saugoti“, per „Telegram“ pranešė Ukrainos kariuomenės Pietinė vadavietė.

Liepos 20 d. į Klaipėdos uostą atvyko JAV „Arleigh Burke“ klasės raketinis kovos karo laivas USS Roosevelt (DDG 80). Šis laivas Klaipėdoje šiais metais vieši jau antrą kartą – pastarąjį kartą vizitavo sausio mėnesį. Šįkart Lietuvos uoste priimame svečius po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kurio metu ši įgula reikšmingai prisidėjo prie oro erdvės saugumo virš Baltijos regiono užtikrinimo.

Klaipėdos uoste bendrovė „Kavesta“ baigė 0,9 mln. eurų kainavusį kapitalinį Malkų įlankos terminalo naudojamos krantinės remontą, penktadienį pranešė uostas.  „Kiekvienos uosto krantinės metras turi didelę vertę. Juolab, kad Klaipėdos uostas neturi privilegijos plėstis nei į ilgį, nei į plotį. Todėl atliktas krantinės Nr.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijai, ketinančiai vystyti žaliojo vandenilio gamybą, skirta 4,8 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Planuojama įdiegti elektrolizerį su įranga, skirtą vandenilio gamybai. Visa projekto vertė siekia 7 mln. eurų, o jo įgyvendinimo pradžia numatyta 2024 metų pavasarį, pranešė direkcija. „Europos Sąjungos skirtos lėšos vandenilio gamybos bazės kūrimui Klaipėdos uoste – tik įrodymas, kad tvirtai einame aplinkos apsaugojimo nuo CO2, keliu.

Kazachstano krovinių srautui per Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugus 4,4 karto iki 63,1 tūkst. tonų, verslo atstovai sako, kad dėl itin griežtos politikos sankcijų atžvilgiu Lietuva neišnaudoja didžiulio šios šalies potencialo, tuo daugiau naudojasi Latvija.

Uostamiesčio jūreiviai, jūrininkai bei kelios įstaigos pasišovė išmokyti klaipėdiečius visko apie laivus, jūrą bei buriavimą. Esą taip uostamiestyje gyvenantys žmonės galės ne tik vadintis klaipėdiečiais, o iš tikro tokiais būti. Mat net kai kurie miesto senbuviai vis dar negali atskirti barkentinos nuo karavelės. Kuršių marių krantinėje, šalia senovinio laivo kurėno, išsirikiavo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.

Pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste įvykusios nelaimės aplinkybes narplioja tik policininkai. Nors žmogus nukentėjo darbo metu, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo dėl šio įvykio nepradės. Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis pranešimą apie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, įvykusią nelaimę gavo pirmadienio (gegužės 15 d.) rytą. Policija informuoja, jog apie 9.15 val. Minijos gatvėje esančios įmonės teritorijoje nukrito ir susižalojo 37 metų vyras.

Kaip Klaipėdos uostui būtų geriausia plėstis į Kuršių marias, turėtų pasiūlyti JAV bendrovė „Moffatt & Nichol“ – jai pavesta išsiaiškinti, kaip uostui tapti patraukliu didžiausioms pasaulio laivybos linijoms. Balandį su JAV įmone pasirašyta 133 tūkst. eurų vertės uosto pietinės dalies plėtros rinkos tyrimo sutartis, jo rezultatus ji turės pateikti iki kitų metų gegužės.

Nuo šiol klaipėdiečiai bei miesto svečiai uostamiestyje galės išvysti milžiniškus krovininius, kruizinius ar karinius laivus. Baigti trejus metus trukę ir beveik 100 milijonų eurų kainavę uosto kanalo gilinimo darbai. Tad į Klaipėdą jau gali atvykti kur kas didesni laivai nei iki šiol. Netoli uosto vartų, į Kuršių marias iš laivo šoka narai. Ir štai, 15 metrų gylyje, drumzliname vandenyje vienas jų bando sučiupti raudoną juostelę. Narui tai pavyksta.

Jei Klaipėdos uosto akvatorijos viduryje stovėtų standartinis penkiaaukštis, šiandien jis būtų pilnai po vandeniu. Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro.

Dėl karo ir aukštų energijos kainų pernai mažiau pelno gavusios kruizų laivų bendrovės šiemet aplenkia Baltijos jūrą, todėl į Klaipėdą šį sezoną laivų atvyks mažiau. Vis dėlto šiemet, palyginti su praėjusiais metais, didėja jų užpildymas ir keleivių turėtų atvykti daugiau, teigia Klaipėdos uosto atstovė.

Seimas po svarstymo pritarė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, rašoma Seimo pranešime spaudai. Šventosios jūrų uosto direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Palangos miesto savivaldybės administracija.

Škotijoje esančiame sausajame doke trečiadienį įvykus dideliam incidentui, per kurį pavojingai pakrypo laivas, 15 žmonių buvo nugabenti į ligoninę, o dar 10 patyrė nedidelius sužalojimus. Vaizduose iš Edinburgo matyti, kaip mokslinių tyrimų laivas „Petrel“, kurį, kaip pranešama, nusipirko ir aprūpino vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų, velionis Paulas Allenas, pučiant stipriam vėjui pakrypo 45 laipsnių kampu.

Penktadienį į Klaipėdos uostą vizitui atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų karinio laivyno raketinis kovos laivas USS „Porter“ (DDG-78). Laivas Baltijos jūroje vykdo JAV laivyno pavestas užduotis, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime žiniasklaidai. Į uostą JAV laivą atlydėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninių veiksmų komandos ginkluota apsauga. Laivo apsauga uosto akvatorijoje greitaeigių valčių pagalba užtikrinama viso vizito metu.

Lietuva praėjusį savaitgalį į Klaipėdos jūrų uostą neleido įplaukti dreifuojančiam Rusijos laivui su Belizo vėliava, o praėjusią savaitę į šalį neleista įskristi privačiam Rusijos ir Izraelio piliečio lėktuvui.  „Savaitgalį turėjome dreifuojantį laivą su Rusijos vėliava (su Belizo vėliava – BNS), kurio negalėjome įleisti į Klaipėdos uostą.

Aplinkosaugininkai teisėtai neleido vienai  didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klasco“ pietinėje uostamiesčio dalyje didinti anglies ir mineralinių medžiagų krovos, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 7-ąją atmetė bendrovės skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) sprendimo panaikinimo.

Klaipėdos uostas pagal sausio krovos rezultatus pirmavo tarp Baltijos šalių uostų, o rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, išliko ketvirtas, antradienį pranešė uosto direkcija. Per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdoje perkrauta 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc. mažiau nei 2022 metų sausį. Rygos uoste krovinių srautas  per metus mažėjo 5 proc. iki 1,78 mln. tonų, Ventspilyje krovinių daugėjo 40 proc. iki 1,58 mln. tonų, Liepojos uoste – 5 proc. iki 581 tūkst. tonų.

Klaipėdos konteinerių terminale, (KKT) jau trejus metus veikianti keltų linija – „TT-Line“ didina maršrutų kiekį ir nuo balandžio mėnesio pabaigos atidarys dar vieną kryptį į Karslhamną, Švediją, rašoma pranešime spaudai „Kiekvienas naujas maršrutas ar naujas krovinys, mums yra nauja galimybė.

Klaipėdos uosto direkcija teisėtai įpareigota likviduojamai bendrovei „Hidrostatyba“ sumokėti daugiau nei 260 tūkst. eurų už papildomus darbus rekonstruojant uosto krantines.  Lietuvos apeliacinis teismas praėjusią savaitę atmetė direkcijos skundą konstatavęs, jog įmonei priteista suma atitinka uosto ir „Hidrostatybos“ interesų pusiausvyrą. „Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 257,8 tūkst.