ūkis

Norinčiųjų ūkininkauti kiekvienais metais mažėja. Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodoma, kad 2013 metų pradžioje ūkininkų ūkių skaičius siekė 114 700, šiemet sausį – 87 167. Regis, ir šiuo metu norinčių atsisakyti puoselėtų ūkių gana daug.  Pasižvalgius skelbimų portaluose, galima rasti kuo įvairiausių skelbimų. Vieni išparduoda paveldėtų ūkių techniką, nes dirbti žemės neketina, kiti ieško naujų šeimininkų savo rankomis kurtiems ūkiams.

Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai. Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.

Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiais metais ūkininkams kentėjus stiprias sausras ir krušas, o draudikams išmokėjus rekordines sumas, tiek draudikai, tiek ūkininkai teigia – pasėlių draudimas populiarėja.  Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos filialas „VH Lietuva“, draudžiantis 96 proc.

Vytaro Radzevičiaus fermoje – tikra šventė! Ūkinio pastato statybos gerokai pajudėjo į priekį, o kieme atsiradusios milžiniškos transporto priemonės žavi ne tik šeimininką, bet ir jo anūkus. Apie tai, kur statybose gali praversti blynų maišymo patirtis, kaip atrodo svarbi Radzevičių šeimos relikvija ir kas kiekvienam leistų mėgautis neeiliniu būdu iškeptu maistu, žiūrovai sužinos jau šį sekmadienį, TV3 laidoje „Vytaro ferma“. Reikalai Vytaro sodyboje virte virs.

Dainininkė Renata Norvilė (44 m.) su vyru Deiviu (43 m.) ir vaikais – septintoku Emiliu ir septynerių Rėjumi – didelę dalį laisvo laiko praleidžia gamtos prieglobstyje – sodyboje Zarasų krašte. Rutina jų šeimoje beveik neegzistuoja – kaip teigia moteris, jų namuose visi gyvena lėkimo ritmu. Renata pasakoja, jog sodybą Zarasų krašte Norvilai jau laiko antrais namais. Nors ir ten nėra visų patogumų, pasak jos, tai – puiki vieta atsigauti.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, pradeda mokėti avansines išmokas, skelbia pranešime. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Įsibėgėjant rudeniui, ne vienas jau dairosi vietos, kur galėtų įsiamžinti jaukumu dvelkiančioje vietoje, kurios akcentas būtų tikras rudens karalius – moliūgas. Ne vieno akys nukrypsta į Kaune Budrių šeimos ūkio, pavadinto „Meilės ūkiu“, įkurtą moliūgų kiemelį, į kurį vyksta ne tik kauniečiai. Viena iš ūkio įkūrėjų Ernesta Budrienė apie šią savo veiklą kalba su didžiule meile ir užsidegimu.

Visos Europos avių augintojai naktį degė pavojaus laužus. Ūkininkai ugnimi bando atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į nevaldomą vilkų siautėjimą. Plėšrūnai per metus vien mūsų šalyje išpjauna beveik 2 tūkstančių avių, taip padarydami didelį nuostolį ir avių augintojams, ir valstybei. Ūkininkai sako, kad vilkų populiacija yra gerokai per didelė ir jau nebekontroliuojama.

Apie tai rašo pasakose, bet gyvai vargu ar daug lietuvių yra matę. O Gražina iš Panevėžio rajono nusprendė patikrinti pasaką ir išmoko verpti siūlus iš dilgėlių. Moteris sako įsitikinusi savomis rankomis, kad ši piktžolė gali virsti žmogui ir gamtai draugiškais siūlais iš kurių galima ir megzti, ir austi. Gražina plikomis rankomis braukia dilgėlių lapus, jai reikalingas dilgėlės stiebas.

2022-aisiais Estijoje pagaminta beveik 850 tūkst. tonų pieno – daugiausiai per metus per  pastaruosius tris dešimtmečius, antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ji pažymi, jog Estijai atgavus nepriklausomybę, pieno gamyba šalyje buvo kritusi beveik perpus, palyginti su 1,2 mln. tonų 1991 metais. Pastaraisiais metais jo kasmet pagaminama per 800 tūkst.

Prasidėjus rudeniui suintensyvėjo laukų tręšimas mėšlu ir srutomis. Netinkamai naudojamos ūkinių gyvulių srutos ir mėšlas gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net nukeliauti iki gyventojų šulinių, todėl svarbu laikytis reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.

Ūkininkų laukuose burzgia technika – dabar pats derliaus nuėmimo įkarštis. Šiemet daržovių augintojus gamta skriaudė kaip reikiant – šalnos, sausros, o kai kur dalį derliaus nusiaubė kruša. Bet baisiųjų stichijų išvengę ūkininkai skaičiuoja, kad bulvių, kopūstų, burokėlių ar morkų derlius bus vidutinis. Lietuvos laukuose burzgia kasamoji, į sunkvežimius byra šiųmetis bulvių derlius. Kvedarų ūkio Kėdainių rajone agronomas sako, kad bulvių krūme mažiau, bet jos stambesnės.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus. Tokios žemės savininkams galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje, rašoma ministerijos pranešime. Šiems itin ūkininkams aktualiems siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Priėmus pataisas ūkininkai galėtų išlaikyti dirbamos žemės plotus, būtų užtikrinti jų įsipareigojimai deklaruojant pasėlius.

Lietuvos laukuose, keliuose, o neretai ir miestų gatvėse susiduriama su nauju potencialiu pavojumi – išbyrėjusiais grūdais. Toks neatsakingai išbarstytas ūkininkų laukuose nuimtas derlius teršia kelio dangą, kuri tampa slidi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vairuotojams rekomenduojama būti atsakingiems ir užtikrinti, kad šis birus krovinys būtų pakrautas taip, kad neišbirtų, nepasislinktų ar kitaip nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ši vasara šalies žemdirbiams išbandymų šalnomis, krušomis, sausromis, kaitromis ir liūtimis negailėjo. Todėl ir derliais pernelyg nesidžiaugiama – jie skirtinguose šalies regionuose labai įvairūs. Vienur – ir imti jau nebėra ką, kitur – žemė atseikėja dar gana neblogai. Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.

Žemdirbiai, kurie nukentėjo nuo Lietuvą nusiaubusių audrų ir krušų, turi galimybę pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir palūkanų kompensacijomis, skelbia Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu ministerija numato svarstyti galimybę nuo audros ar krušos nukentėjusiems ūkio subjektams pagal atskirą naują priemonę kompensuoti dalį palūkanų, sumokėtų už anksčiau paimtus kreditus.

Rugsėjo 1 d. yra pagrindinis šienavimo darbų terminas, kurio turi laikytis daugelis ūkininkų, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius šienavimo reikalavimus.

Ūkininkai skundžiasi kaip niekad sunkiais metais. Pavasarinės šalnos, stichinė sausra, po to liūtys ir kruša, kritusios pieno, grūdų ir mėsos supirkimo kainos ūkininkus varo į neviltį. Žemdirbiai skundžiasi gyvenantys tarsi genocido sąlygomis, nes pasižadėjusi remti smulkius ir šeimų ūkius, vyriausybė esą netęsi pažadų, o kaimui skirti šimtai milijonų eurų europinės paramos esą nusėda didelių korporacijų sąskaitose. Kėdainių rajone ūkininkaujanti Erlenda Turskienė šiuos metus vadina kriziniais.

Keturis dešimtmečius karves melžusi Paežerių kaimo (Vilkaviškio r., Pilviškių sen.) ūkininkė Rasa Berteškienė šiemet atsidūrė kryžkelėje – nebežino, ką jai toliau daryti. Karvių atsisakyti nenori, bet kam parduoti pieną – neturi. Mat po to, kai šiemet jos ūkio piene buvo rasta inhibitorinių medžiagų, tolesnis bendradarbiavimas su ilgamečiu ankstesniu supirkėju – žemės ūkio kooperatyvu (ŽŪK) „Senoji kryžkelė“ – tapo problemiškas, o kito paieškos tik prasideda.

Lietuvą pastarąją savaitę nusiaubė vėtrą, audra ir liūtys, o tai pridarė didelių nuostolių ne tik gyventojams, bet ir ūkininkų derliui – laukuose augalus išplakė kruša, suguldė viesulai. Tuo metu Kaimo reikalų komitetas trečiadienį surengė posėdį, kuriame diskutuota apie krušos padarinius žemės ūkio sektoriui.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Biržų rajone Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga... Kaip reikės išgyventi? Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės.

Neretai vykdami atostogų į pajūrį lietuviai užsuka ir į Klaipėdos rajoną, kuriame yra įsikūręs alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“. Kartais kai kuriems lankytojams čia pasiseka ne tik pamatyti gyvai šiuos išdidžius ir labai mielus gyvūnus, juos pamaitinti ar pamyluoti, tačiau ir išvysti, kaip gimsta alpakos jauniklis. Vienam jų lankytojai netgi yra išrinkę vardą – Leo.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.  „Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augus, analitikai sako, kad šalies ekonomika demonstruoja atsparumą, o didžiausios teigiamos įtakos turėjo didėjusi statybos darbų apimtis, viešojo sektoriaus investicijos į infrastruktūrą, slopstantis kainų augimas, teigiamai veikęs namų ūkių vartojimą. Kai kurie ekonomistai sako, kad teigiamų tendencijų galima tikėtis ir ateityje, nors neapibrėžtumas išlieka.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, sunaikinę kenksmingaisiais organizmais užkrėstus augalus, augalinius produktus ir toliau galės kreiptis kompensacijos.  Vyriausybės posėdyje pritarta Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma pratęsti tokios pagalbos teikimą pareiškėjams.

Socialiniame tinkle „Facebook“ dvi ūkininkės seserys – Gintarė (24) ir Gabrielė (27) savo nuoširdumu pavergė daugelį žmonių. Iš Kretingos rajone esančio nedidelio Juodupėno kaimo kilusios seserys ūkininkauja nuo pat vaikystės. Tačiau vos prieš kelis mėnesius jos nėrė į naują veiklą – pradėjo gaminti sūrius, kurie taip apžavėjo aplinkinių rajonų gyventojus, kad dabar Gintarė ir Gabrielė nebespėja priimti plaukiančių užsakymų.

Aleknonių apylinkėse ūkininkaujančios Aušros Eklerienės karvutė Princė pradžiugino šeimą rekordiniu prieaugliu – atsivedė tris atžalas. „Tą birželio 22-ąją net galva ėmė svaigti. Dvylika metų gyvulius laikome, bet net dvynukų neteko sulaukti“, – unikaliu reginiu džiaugiasi ūkininkė Aušra. Karvutei Princei – dešimt metų, Aušros ganyklose, kurios šliejasi prie Žuvinto rezervato, ji ganosi trejus metus.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) inicijuotą Nacionalinę uogų dieną 2023 metais kviečiame švęsti liepos 2 dieną. Liepos pradžioje Lietuvoje uogų pasirinkimas yra pats didžiausias – galima rasti braškių, medlievos, sausmedžio uogų ir kai kuriuose ūkiuose jau mėgautis šilauogėmis bei avietėmis, rašoma pranešime spaudai. LUAA nariai, kurių ūkiuose pirmąjį liepos sekmadienį dera uogos, liepos 2 d. visoje Lietuvoje skelbs apie atvirų durų dienas savo ūkiuose.

Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai ar paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.

Visą savaitgalį Lietuvoje tai vienur, tai kitur pliaupė lietus. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus, šalį deginusi ekstremali sausra jau padarė pakankamai žalos, kad šiemet trūktų net iki 50 procentų derliaus. Pokalbis su A. Svitojumi – TV3 žinių „Dienos“ komentare. Dar penktadienį Vyriausybė svarstė, ar Lietuvoje skelbti ekstremalią situaciją dėl sausros. Visą savaitgalį lijo, tai gal jau viskas – situacija gera ir sausros Lietuvoje nebėra? Sausra nėra vienadienis reiškinys.

Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Šiai pagalbai iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šiemet sėklinių bulvių augintojai už hektarą galės gauti 467 euro dydžio susietąją paramą. Ši Europos Sąjungos parama už 2022 m. deklaruotus sėklinių bulvių plotus bus išmokėta iki 2023 m. birželio 30 d. Iš viso sėklinių bulvių augintojus pasieks 74 143 eurų.

Šalia Pažagienių Panevėžio rajone Edvinas Milinis puoselėja vieno hektaro šilauogyną. Toks uogų ūkis dar „suvaldomas“, bet jį prižiūri visa Milinių šeima. Šilauogyną Panevėžio rajone šeima įkūrė 2015 metais. „Čia buvo plynas laukas, viską pradėjome nuo nulio, pasiruošėme vagas, rudenį pasodinome dalį šilauogių krūmų, kitų metų pavasarį dar vieną dalį ir taip jie sėkmingai auga iki šiol“, – pokalbį pradėjo jau šeštąjį uogų sezoną skaičiuojantis Edvinas.

Šalies daržininkai nepamena metų, kada prieš sėją daržus laistė, kad sėklų neberti į perdžiūvusią žemę, sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė, pabrėžianti, kad šalnos daržovių augintojams ypatingai didelės žalos nepadarė.  „Ūkiai nepamena tokių metų, kad net prieš sėjant vėlyvas daržoves reikia dirvą palaistyti, nes pasodinus į tokią sausą dirvą derliaus tiesiog nesulauksime“, – penktadienį LRT teigė Indrė Lukoševičienė.

Kėdainių ūkininkai kaip niekada anksti jau kasa pirmąsias lietuviškas bulves. Nors teko pavargti derlių saugant nuo šalnų, rezultatas vis tiek džiugina. Tiesa, kaštai ankstyvų bulvių gerokai išaugę, tad ir bulvių kaina kils apie 15 procentų. Pirkėjai turguje jau dairosi šviežienos. O daržovių augintojai pastebi, kad žmonės vis mažiau suvalgo bulvių, mažėja ir jų auginami plotai. Rimanto Žebarausko ūkyje Kėdainių pašonėje į laukus jau išriedėjo kasamoji.

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Mūsų šalies laukuose jau galima pamatyti be vairuotojų dirbančią žemės ūkio techniką ar virš laukų skraidančius dronus. Nors naujovės kainuoja nepigiai, Lietuvos ūkininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau, sako, dar dažnai susiduria su valdininkų nelankstumu – trūksta geranoriško požiūrio į naujoves.

Gegužės pradžioje atslinkusios šalnos pridarė didžiulių nuostolių tiek sodininkams, tiek daržininkams. Visgi ir javų bei rapsų augintojams iššūkių netrūksta. Štai Vilkaviškio rajoną kiek netikėtai tokiu metų laiku nusiaubusios liūtys privertė kai kuriuos ūkininkus neplanuotai dar kartą išvažiuoti į laukus ir atsėti nukentėjusius plotus. Karklinių kaime ūkininkaujantis Vaidas Matukaitis juokavo, kad parašyti vadovėlį apie ūkininkų darbus vargu ar kas sugebėtų.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Pavasaris įpusėjo, o saugyklose dar apstu pernykščio derliaus obuolių. Augintojai sako, kad šiemet lietuviškų obuolių gali ir neišparduoti. Vienas didžiausių šalyje sodininkų svarsto, kad šiemet žmonės išgąsdinti didelių sąskaitų už elektrą, šildymą taupė gardesnio kąsnio sąskaita. O galbūt rinkosi pigesnius – lenkiškus obuolius. O mitybos specialistė pataria kuo naudingas, nors ir pernykštis lietuviškas vaisius. Asta akylai žiūri ir renka pačius gražiausius pernykščio derliaus obuolius.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi visas pateiktas paraiškas, nustatė nacionalinės pagalbos dydį pieno gamintojams. Pranešime teigiama, kad už pieninę karvę bus mokami 82 eurai. Pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams pagalbos dydis yra padidintas 10 proc. – jis yra 90,2 euro už karvę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, paraiškas pagalbai gauti pateikė 99,75 proc. visų tinkamų paramos gavėjų – 10 588 pareiškėjai, laikantys 96034 karves.

Jau šį mėnesį prasideda ir iki pat metų pabaigos tęsis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atrinktų ūkio subjektų (pareiškėjų) patikros, kurias atliks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai. Specialistai lankysis visuose NMA atrinktuose ūkiuose ir tikrins kaip Europos Sąjungoje įteisintų reikalavimų laikosi pirminiai pašarų, pieno, pieno medaus, kiaušinių, taip pat augalinio maisto gamintojai, rašoma pranešime.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame COPA-COGECA prezidiumo posėdyje aptartos naujai rengiamos Europos žaliojo kurso direktyvos, reglamentai. Nors ES ryžtingai suka tvaresnio ūkininkavimo link, žemdirbiams kyla daug klausimų, kaip tai paveiks jų gamybą ir kokius numatoma įjungti kompensavimo mechanizmus. Neabejojama, kad naujai svarstomi siūlymai turės reikšmingos įtakos agroverslui.

Nepastovūs pavasario orai – galvos skausmas ir smidrų augintojams. Su jais šiemet žmonės vargsta kaip reta: balandį smarkiai atšilus, smidrai pradėjo augti, paskui atšalo ir viskas sustojo, o vėliau viskas nuo pradžių. Už savaitės – turėtų būti pats smidrų pikas. Itin vėsios naktys ir šalnos gali smarkiai pakenkti šiai gardžiai, tačiau ir nepigiai daržovei. Bet valgytojų tikrai netrūksta, sako ūkininkai.

Lietuviškos braškės jau užkariauja parduotuves. Vienas prekybos tinklas suskaičiavo, kad per pirmąją savaitę pirkėjai suvalgė 5 tonas tokių braškių. Tiesa, dalis pirkėjų pamatę pirmųjų uogų kainas jų pirkti dar nesiryžta – sako, lauks pigesnių. Kiti dairosi atvežtinių. „11 eurų, – panevėžietė Regina, pamačiusi lietuviškų braškių kainą prekybos centre, greitai apsigalvojo. – Tai gal susilaikysiu tada, bananų nusipirkau ir einu dabar. Dar lauksiu kada bus savų.