ūkis

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

ES ūkio ministrai teigia, jog dabar reikia kuo skubiau pasodinti kiek įmanoma daugiau gyvulių pašarų, bet žalieji apstulbę, rašo politico.eu. Konfliktas Ukrainoje paskatino prancūzų siekį paversti ES visiškai savarankiška žemės ūkio galiūne, tačiau tai gali reikšti, kad teks paaukoti žaliuosius ES žemės ūkio siekius.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Praėjusį sekmadienį žinomas virtuvės šefas lankėsi netoli Anykščių įsikūrusiame „Katino ūkelyje“, kuriame ūkininkas Ladas augina įspūdingą skaičių avių – šiuo metu jų yra net apie 500. Anot ūkininko, ėrienos mėsa šiandien labai populiari, tad Gian Luca tradiciniam plovui panaudojo būtent ją. Gian Luca pasiteiravo, kodėl Ladas pasirinko auginti avis, ūkininkas nuoširdžiai atsako, kad šį pasirinkimą lėmė tai, kad jis bijo karvių.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Žinomas virtuvės šefas Gian Luca Demarco jau pusę metų kartu su TV3 laida „La maistas“ keliauja po įvairiausius Lietuvos ūkius, tačiau jam dar niekuomet neteko svečiuotis pas tokią jauną verslininkę. Karolinai – vos 21-eri, kuri prižiūri didžiulį raugintų daržovių ūkį Pilviškiuose. Jos ūkyje Gian Luca ne tik ragavo įvairiausių raugintų gėrybių, bet ir pats gamino senovinę kopūstienę. Juokaudamas Gian Luca Karoliną vadino raugintų produktų karaliene.

Antradienio rytą Romainių, Šilainių ir Vilijampolės mikrorajonų gyventojai pasitiko tamsoje, sutriko elektros tiekimas. „Romainiai, dalis Šilainių ir Vilijampolės skendi tamsoje. Elektra dingo apie 7.50 val.“, – antradienio rytą praneša Romainių gyventojai. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, gedimų šalinimas truks apie 2 val., kai kuriems elektros tiekimas atstatytas vos per 30 min.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Prekybininkai pastebi, kad nors ir labai lėtai, šalyje populiarėja jautiena. Ir nors kokybiškos jautienos kepsnio kaina restorane daugumai lietuvių dar nėra įkandama, ši mėsos rūšis sparčiausiai populiarėja tarp mėgstančiųjų patiems prie namų grilyje išsikepti gardų kepsnį. Ūkių, auginančių galvijus mėsai, Lietuvoje sparčiai daugėja, tačiau tik 5 procentai visos Lietuvoje užauginamos jautienos lieka mūsų šalyje, didžioji dalis parduodama eksportui.

Gulbinų gyvenvietėje Akmenės rajone aštuonerius metus gyvenanti Vlado, Laimos Chockevičių ir trijų jų vaikų šeima asmeniniu pomėgiu sudomino ir aplinkinius. Įkūrę ūkį, jie dabar ne tik augina produktus, bet ir vykdo ekskursijas. Šiuo metu nedideliame ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi.

Dažnai jauni lietuvaičiai, gyvenantys mažesniuose Lietuvos miestuose, tik baigę mokyklą pakelia sparnus ir išvažiuoja studijuoti į sostinę ar kitą didmiestį. Tačiau 23-iejų metų Rokas Jonaitis, kitaip nei draugai, pasirinko kitą kelią. Dabar Joniškio rajone gyvenantis vaikinas yra jaunasis ūkininkas, agronomas ir savo pasirinkimo nekeistų į nieką kitą.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – pasakojimas apie pirmąsias Lietuvoje Angoros ožkas, kurias dažnai žmonės sumaišo su avimis. Prieš pora metų Gražina Vildzevičienė pirmoji į Lietuvą atsivežė Angoros ožkas, kurios moterį sužavėjo savo išvaizda, o vėliau ir charakteriu. Angoros ožkas auginančios moterys už jas sumokėjo ne vieną tūkstantį, o dėl jų meilumo ir prieraišumo jas daugelis netgi lygina su šunimis. Tai sena iš Turkijos kilusi veislė. Pieno neduoda ir yra auginamos dėl išskirtinės vilnos.

Pirmosios lietuviškų kiaušinių siuntos į JAV galėtų būti išgabentos po kelių mėnesių, sako žemės ūkio ministras. Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad kiaušinių eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.   Ministro teigimu, procesai dėl jų produktų eksporto už Atlanto yra gerokai pasistūmėję į priekį. „Kiaušinių produktų dalykas techniniame lygmenyje yra suderintas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pranešė K. Navickas.

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.  Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau.

Dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos, rašoma pranešime spaudai. Lietuva, Europos Sąjungai įsipareigojusi išsaugoti pievas, šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Didžiulės subsidijos žemės ūkio sektoriui, ypač turtingose ​​šalyse, toliau lemia pasaulinės prekybos iškraipymus ir sukuria nesąžiningą konkurenciją neturtingų šalių ūkininkų atžvilgiu, penktadienį pareiškė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala. „Turime labai didelę problemą“, – pareiškė ji, ragindama šalis ieškoti sprendimo, nes vidaus žemės ūkio subsidijos „auga šuoliais“. Pastabos išsakytos diskusijos su Pasaulio banko prezidentu Davidu Malpassu metu.

Natūralaus pieno supirkimo kainos ir toliau auga – rugsėjį vidutinė supirkimo kaina siekė 338,8 euro už toną ir buvo beveik 10 proc. didesnė nei rugpjūčio mėnesį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, kaina buvo 20,3 proc. didesnė, skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį augo 2,4 proc. iki 263,2 euro. Sausio-rugsėjo mėnesiais supirkta 1012,94 tūkst. tonų pieno -1,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Dabar Edmundo ir Aistės Leonaičių kieme – ūkis, kurio gėrybėmis kviečia pasivaišinti visus. Nors iš pradžių ieškojo tik sodybos, kurioje galėtų gyventi, vienas gyvenimo įvykis paskubino paieškas, o gausus derlius pametėjo idėją pradėti ūkininkauti. Abu užaugę Kauno rajone, Edmundas ir Aistė vis kartas nuo karto žvalgėsi sodybos užmiestyje, nes, kaip abu šypsodamiesi sako, visada žinojo, kad gyvens užmiestyje.

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Įsivaizduokite – lietuvių ūkininkų laukuose traktorius pakeis dronai. Anot mokslininkų, šie ne tik tausoja žemės išteklius, bet ir žemdirbių piniginę. Pasitelkę skraidykles ūkininkai taupo trąšas, vandenį, gali užsėti sunkiai pasiekiamas vietas ir taip gauti didesnį derlių. O žiemą – ir keliukus pasibarstyti. Tiesa, tokiam dronų naudojimui – dar daug biurokratinių kliūčių, mat jie prilyginami… lėktuvams.

Šalį ir visą pasaulį pristabdžiusi pandemija daugeliui padėjo rasti naujų veiklų – ne išimtis molėtiškiai Aurelija ir Audrius, jiems karantinas nebuvo sunkus, veikiau priešingai – jo metu pradėjo kurti savo grybų ūkį Molėtų rajone. Brolio ir sesers įkurtas ūkis, kuriame darbuojasi visa šeima – du broliai, sesuo ir mama – jau teikia pirmuosius rezultatus.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Pakruojo rajone didelės ugniagesių pajėgos trečiadienį malšino gaisrą ūkyje. 13.56 val. buvo gautas pranešimas, kad Rozalimo seniūnijoje, Birjagalos kaime, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, trys pastatai – 8 metrų aukščio grūdų sandėlis, 12 metrų aukščio grūdų džiovykla ir 5 metrų aukščio kitos paskirties pastatas – degė atvira liepsna, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Per gaisrą nudegė visų trijų pastatų stogai, apdegė ir sulieti vandeniu grūdai.

Lietuvoje vis labiau populiarėja įdomi pramoga – kukurūzų labirintai. Tokią pramogą siūlo ir vilnietis Saulius Kaminskas, tačiau jo kuriami labirintai išskirtiniai, nes vyras atsisako tradicinių formų ir sukuria išskirtinius motyvus. Vyras sako, kad kukurūzų auginimas nėra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis: „Man kukurūzų auginimas yra tarsi saviraiška, ne verslas, bet labiau amatas. Studijavau biologiją, esu surištas su gamta ir žemės ūkiu, tad kažkaip viską ir suderinau.

Kupiškio rajone įsikūręs brolių dvynių Viliaus ir Igno bitynas „Brolių medus“ stebina visus ne vien medaus kokybe ir dideliu skirtingų rūšių pasirinkimu, bet ir bitininkų šiluma, humoru bei profesionalumu. Žmonės jauniesiems bitininkams rašo tik gražiausius atsiliepimus. Brolis Vilius pasakoja, kad pradžioje, kaip ir kiekvienas jaunas ūkis, susidūrė su keletu iššūkių, o bitininkauti pradėjo visai atsitiktinai. „Kai buvome 17-likos metų vis galvodavome kaip užsidirbti pinigų.

Panevėžio rajone veikiantis Lietuvoje kol kas vienintelis Angoros ožkų ūkis neįprastas mamos ir dukros pomėgis. Sparčiai plečiamame ūkyje nuo vilnos iki siūlo jau gaminami ir išskirtiniai gaminiai – rankų darbo kojinės, pirštinės, kepurės ir šaliai. Tačiau moherį graibsto ir žaislų bei aksesuarų kūrėjos. Lietuvoje populiarėja ir dekoratyvinių ožkų auginimas laimei ir džiaugsmui teikti.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Prieš vos daugiau nei dvejus metus vilnietė Kristina Milkeraitytė kartu su vyru, perujiečiu Diego Guillermo Valencia Lopez bei 2 metų sūnumi Feliksu Vyčiu iš Belgijos grįžo gyventi į Lietuvos sostinę Vilnių ir čia išpildė seniai turėtą svajonę – vos už 20 kilometrų nuo miesto įkūrė savo ūkį, kurį meiliai pavadino „Heart Made Farm“. Tačiau apie viską nuo pradžių – Kristinos ir Diego draugystė prasidėjo 2011 metais Peru sostinėje Limoje, kur Kristina keliavo savanori...

Vienas Lietuvos olimpinės rinktinės lyderių, disko metikas Andrius Gudžius sako dabar gyvenantis darbingomis nuotaikomis, o šie metai neleidžia atsipūsti. Tačiau Europos ir pasaulio čempionas laisvalaikiu mėgsta žvejoti, o su žmona Dovile jau kelis metus turi savo ūkį. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės jau visai čia pat, tad ir didžioji dalis laiko tenka pasiruošimui. Kaip sako pats disko metikas, treniruotėms tenka skirti didžiąją gyvenimo dalį, o šie metai ypač įtempti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių ūkiuose kaimyninėse valstybėse daugėja ir ragina šalies ūkininkus ypač atsakingai ir toliau laikytis biologinio saugumo, rašoma pranešime spaudai. Nauji šios virusinės ligos atvejai fiksuojami kiekvieną savaitę įvairaus dydžio Lenkijos kiaulininkystės ūkiuose.  Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose.

Mūsų šalį kamuojantys ekstremalūs gamtos reiškiniai pridaro vis daugiau žalos ūkininkams. Pasėliai ypač nukenčia nuo krušos. Tad mokslininkai stebi, kaip į įvairias gamtos šėliones reaguoja augalai, ar įstengia net ir pažeistisubrandinti derlių. Specialistai pataria, ir kada geriau sėti grūdines ar aliejines kultūras, kad jos kuo mažiau nukentėtų ir būtų atsparesnės ligoms ir gamtos išbandymams. Žemdirbiai sako, kad klimato kaitos padarinius jie jaučia jau keletą metų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad afrikinis kiaulių maras (AKM) plinta kiaulininkystės ūkiuose Lenkijoje. Pastarosiomis dienomis ši virusinė liga paveikė tris Hrubiešuvo, Kepno ir Mieleco apskrityse esančius ūkius, kuriuose auginta nuo dvylikos iki 130 kiaulių. Pirmąjį šių metų pusmetį kaimyninėje Lenkijoje patvirtinti 8 AKM židiniai.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą. Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas.

Paukščių gripas patvirtintas dar dviejose naujose teritorijose – Rokiškio ir Lazdijų rajonuose nugaišusiems naminiams paukščiams, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, ūkiuose buvo auginamos ne tik vištos, bet ir kalakutai bei antys. Įtarimų dėl ligos Rokiškio rajono ūkyje kilo staiga nugaišus neseniai įsigytiems kalakutų jaunikliams. Tame pačiame ūkyje laikytos vištos buvo nugaišintos, likviduojant židinį.

Nors pavasariu už lango nekvepia, o atvėsęs oras vėl verčia trauktis pirštines ir kepures, Kėdainiuose pakvipo tikra vasara. Šiltnamiuose jau noksta pirmosios lietuviškos braškės. Raudonos uogos įspūdingo dydžio, kaip ir jų kaina šiemet nėra maža. Saldžios, didelės ir raudonos braškės jau skinamos Kėdainių krašte. Tiesa, šiltnamyje užaugintos lietuviškos uogos dar tik pačios pirmosios, tad jų negausų derlių kol kas skanaus Sigitos ir Nerijaus Žilinskų šeima.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Pavasarį geltonai nusidažantys laukai džiugina akis, bet liūdina gamtininkus: ūkininkai kasmet vis didesnius žemės plotus užsėja rapsais, kurie paukščiams – lyg Sacharos smėlynai, įžvalgomis apie šių augalų paplitimą šalies žemės ūkyje dalijasi Statistikos departamentas (SD). Gamtininkų teigimu, paukščiams grėsmę kelia tiek rapsų, tiek kukurūzų masyvai – jais užsėjus laukus, krūmynuose gyvenantiems paukščiams mažėja buveinių ir maisto šaltinių.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai Lazdijų aptiko nugaišusių paršelių iš neregistruoto ūkio, ūkininkui gresia bauda. Pasak tarnybos, VMVT inspektoriai, antradienį gavę pranešimą apie Lazdijų rajono Krikštonių kaime rastą maišą su nugaišusiais paršeliais, patikrinimo vietoje rado iš viso septynių paršelių gaišenas.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios žemės ūkio ir žuvininkystės įmonės ir ūkininkai vėl gali gauti lengvatinių paskolų – jiems papildomai skirta 44,8 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą priemonę pernai suteikta 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų beveik 700 augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkių bei ūkininkų, mišrių ūkių, kailinių žvėrelių augintojų.