ūkis

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl nuostolių kompensavimo galės kreiptis daugiau ūkininkų – nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus bent 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Radviliškio rajone pražydo tūkstančiai saulėgrąžų. Šiais metais smalsuolių akis traukia ne tik iš tolo geltonuojantys, bet ir balti, oranžiniai ar net juodos spalvos saulėgrąžų žiedai. Saulėgrąžų veislių šeimininkai suskaičiuoja daugiau nei 70. Nuo keliasdešimties centimetrų iki įspūdingų, net kelis metrus siekiančių saulėgrąžų. Greta iš Šiaulių į saulėgrąžų lauką sugrįžo lygiai po metų.

Kėdainių rajone, Saviečių kaime gyvenantys Eglė ir Julius Stašauskai prieš beveik devynerius metus gyvenimą didmiestyje iškeitė į kaimą ir įkūrė ūkį, kuriame augina natūralias daržo gėrybes, spėjusias užkariauti ne vieno lietuvio širdį. „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – taip vadinasi šeimos puoselėjamas verslas.

Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip trijų metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Lietuvoje smarkiai pabrango naujojo derliaus daržovės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino kainas praėjusią liepos savaitę su lygiai tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose kone visos daržovės brangesnės maždaug 20–30 procentų. Ypač pabrango šiųmečiai baltagūžiai kopūstai – kaina išaugusi kone 50 procentų, lyginant su pernai.

Belgijoje kiaulės – muzikos mėgėjos. Ūkininkas joms dienų dienas leidžia įvairią muziką ir stebi, kaip jos į ją reaguoja. Vienoje Belgijos fermoje klasikinė muzika skamba linksmai lakstantiems paršeliams. Ūkio savininkas pasakoja, kad ypatingą muzikos garsų poveikį šiems gyvūnams pirmąkart pastebėjo per apvaisinimo seansą – tuomet, kai jo sūnus ėmė dainuoti. „Staiga pamatėme, kad kiaulės pakėlė ausis ir ėmė vizginti uodegas.

Afrikinis kiaulių maras nustatytas Jurbarko rajono savivaldybėje, kur savo reikmėms buvo laikytos šešios kiaulės, penktadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, kiaulių laikytojas kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kai pastebėjo, kad viena iš laikytų kiaulių nustojo ėsti ir pasidarė vangi. Įtariant kiaulių marą buvo informuoti specialistai, paimti kraujo mėginiai iš sergančių gyvūnų ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta liga.

Sparčiai kylanti infliacija ir ūkio plėtros lėtėjimas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje paskatino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pabloginti pasaulio ūkio plėtros šiais ir kitais metais prognozes. Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti. Atnaujintose Fondo pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc.

Viename Jungtinės Karalystės ūkyje, esančiame šalies pietuose, nufilmuotas mielas vaizdelis, kuriame užfiksuota neeilinė viščiuko ir prieš keletą dienų gimusio ožiuko draugystė. Socialiniame tinkle „Instagram“ ūkio vadovo Chriso Franklino įkeltame vaizdo įraše matyti, kaip juodos spalvos viščiukas ramiai tupi ant ožiuko galvos ir nė neketina niekur trauktis. Dar ramiau į visą situaciją reagavo ožiukas, vardu Vanagas.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Nustekenti pavasarinių šalnų, vėliau užpilti liūčių kai kurie obuolių augintojai išsigandę, kad neturės ką skinti soduose. Sodininkai prašo šalies valdžios pagalbos išsikapstyti iš finansinės duobės. Ir jau dabar neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių obuolių auginimo kaštų, lietuviškus obuolius valgysime brangesnius. Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos. „Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Puidokas.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Dainų autorės, TV projektų prodiuserės Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės namuose TV3 laida „Svajonių sodai“ lankėsi prieš penkerius metus, 2017 metais. Širvintų rajone su vyru įsikūrusi garsi moteris tuomet buvo neseniai įsigijusi sodybą su 70 arų žemės sklypu. Nors Rūta atsikėlusi į Kiauklių kaimą negalvojo, kad kada nors čia augins vištas, tačiau vyro paraginta nemažą sklypo dalį prieš keletą metų perleido šiems paukščiams, kurie vėliau pridarė nemažai rūpesčių.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Trys ar keturi tūkstančiai eurų už vieną jautį. Tai visai nedidelės sumos, sako Šilutės rajone vykusiame šių raguočių aukcione dalyvavę ūkininkai. Toks renginys čia vyksta tik trečią kartą, tačiau azarto, jaučių ir miestiečiui sunkiai suprantamų sumų už gyvulį čia netrūksta. Šilutės rajone vyko jaučių pardavimo aukcionas. Savo naujųjų šeimininkų laukia 33 įvairiausių veislių raguočiai.

Graikiško „Gravieros“ sūrio greitai gali nebelikti lentynose – šalies ūkininkai skundžiasi, kad nebegali išmaitinti savo gyvulių. Esą dėl karo Ukrainoje degalų, pašarų ir trąšų kainos taip išaugo, kad tenka skersti karves, kurios duoda mažiau pieno. Vien šiais metais ūkininkai pagamins trečdaliu mažiau sūrio. O ir parduos brangiau, nors vien per metus šio produkto kaina jau šoktelėjo per 30 procentų.

Kauniečio Mariaus Krutulio sukurtas vertikalus ūkis „Daržulis“ – vienintelis toks Lietuvoje. Unikalus ūkininkavimo būdas vyrui leidžia ne tik ištisus metus auginti įvairias prieskonines žoleles ar daržoves, tačiau ir maksimaliai sumažina patiriamus nuostolius. Šį sekmadienį apie tai daugiau išgirsti galės ir visi TV3 laidos „La maistas“ žiūrovai. Jaunas kaunietis baigęs mokyklą nusprendė siekti maisto technologo specialybės.

Karmėlava jau kurį laiką garsėja ne tik cepelinais – būtent taip šio sekmadienio rytą su TV3 žiūrovais pasisveikins laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco. Šįkart virtuvės šefas visus pakvies apsilankyti šiame mieste dėl kitų priežasčių. Pasirodo, kad būtent čia yra vienintelis Lietuvoje tokio dydžio vertikalus žalumynų ūkis. „Visa ūkio esmė – taupyti vietą, išnaudojant aukštį ir klimatą“, – trumpai savo ūkį, kuriame augina įvairiausias žoleles, pristatys jo savininkas Marius.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pradeda teikti lengvatines iki 1 mln. eurų paskolas žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams, patyrusiems sunkumų dėl koronaviruso pandemijos. Tam papildomai skirta 25 mln. eurų.  „Šių metų pradžioje atlikus rinkos poreikio analizę matėme, kad vis dar išlieka finansavimo poreikis, todėl buvo skirtos papildomos lėšos“, – pranešime sakė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.

Rusijai užpuolus Ukrainą Europos Komisija (EK) Lietuvai nurodė geriau apsirūpinti maistu, mažinti priklausomybę nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių, daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai, tvaresniems žemės ūkio produkcijos gamybos būdams.  Tokias pastabas EK pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiam planui.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vasarį buvo 458,8 euro už toną – 4 proc. didesnė nei sausį ir 43,7 proc. didesnė nei pernai vasarį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 353,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės vasarį už pieną mokėjo vidutiniškai 499,1 euro – 3,8 proc. daugiau nei sausį.

ES ūkio ministrai teigia, jog dabar reikia kuo skubiau pasodinti kiek įmanoma daugiau gyvulių pašarų, bet žalieji apstulbę, rašo politico.eu. Konfliktas Ukrainoje paskatino prancūzų siekį paversti ES visiškai savarankiška žemės ūkio galiūne, tačiau tai gali reikšti, kad teks paaukoti žaliuosius ES žemės ūkio siekius.

Karas Ukrainoje, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei kiti veiksniai lėmė, kad dalis Lietuvos žemdirbių liko be trąšų. Trąšų poreikiui pavasarį smarkiai išaugus rinkoje jų trūksta, nes šalies gamintojai vietinės rinkos neaprūpina, vis sunkiau jų gauti ir iš pardavėjų Vakaruose – situacija panaši visoje Europoje, sako ūkininkai. Be to, pasak žemdirbių atstovų, trąšų kainos, ypač azoto, per metus padidėjo daugiau nei tris kartus.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Praėjusį sekmadienį žinomas virtuvės šefas lankėsi netoli Anykščių įsikūrusiame „Katino ūkelyje“, kuriame ūkininkas Ladas augina įspūdingą skaičių avių – šiuo metu jų yra net apie 500. Anot ūkininko, ėrienos mėsa šiandien labai populiari, tad Gian Luca tradiciniam plovui panaudojo būtent ją. Gian Luca pasiteiravo, kodėl Ladas pasirinko auginti avis, ūkininkas nuoširdžiai atsako, kad šį pasirinkimą lėmė tai, kad jis bijo karvių.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina pernai gruodį buvo 427,2 euro už toną – 6,7 proc. didesnė nei lapkritį ir 35,2 proc. didesnė nei 2020 metų gruodį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. ir buvo 321,6 euro, pranešė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, supirkimo įmonės mokėjo vidutiniškai 466,6 euro už toną. – 4,9 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, kokios galimos dyzelino kvotos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.   Komitetas trečiadienį balsuos dėl siūlymo dyzelinui 100 tūkst. litrų lubas įvesti nuo 2026 metų.

Žinomas virtuvės šefas Gian Luca Demarco jau pusę metų kartu su TV3 laida „La maistas“ keliauja po įvairiausius Lietuvos ūkius, tačiau jam dar niekuomet neteko svečiuotis pas tokią jauną verslininkę. Karolinai – vos 21-eri, kuri prižiūri didžiulį raugintų daržovių ūkį Pilviškiuose. Jos ūkyje Gian Luca ne tik ragavo įvairiausių raugintų gėrybių, bet ir pats gamino senovinę kopūstienę. Juokaudamas Gian Luca Karoliną vadino raugintų produktų karaliene.

Antradienio rytą Romainių, Šilainių ir Vilijampolės mikrorajonų gyventojai pasitiko tamsoje, sutriko elektros tiekimas. „Romainiai, dalis Šilainių ir Vilijampolės skendi tamsoje. Elektra dingo apie 7.50 val.“, – antradienio rytą praneša Romainių gyventojai. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, gedimų šalinimas truks apie 2 val., kai kuriems elektros tiekimas atstatytas vos per 30 min.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Prekybininkai pastebi, kad nors ir labai lėtai, šalyje populiarėja jautiena. Ir nors kokybiškos jautienos kepsnio kaina restorane daugumai lietuvių dar nėra įkandama, ši mėsos rūšis sparčiausiai populiarėja tarp mėgstančiųjų patiems prie namų grilyje išsikepti gardų kepsnį. Ūkių, auginančių galvijus mėsai, Lietuvoje sparčiai daugėja, tačiau tik 5 procentai visos Lietuvoje užauginamos jautienos lieka mūsų šalyje, didžioji dalis parduodama eksportui.

Gulbinų gyvenvietėje Akmenės rajone aštuonerius metus gyvenanti Vlado, Laimos Chockevičių ir trijų jų vaikų šeima asmeniniu pomėgiu sudomino ir aplinkinius. Įkūrę ūkį, jie dabar ne tik augina produktus, bet ir vykdo ekskursijas. Šiuo metu nedideliame ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi.

Dažnai jauni lietuvaičiai, gyvenantys mažesniuose Lietuvos miestuose, tik baigę mokyklą pakelia sparnus ir išvažiuoja studijuoti į sostinę ar kitą didmiestį. Tačiau 23-iejų metų Rokas Jonaitis, kitaip nei draugai, pasirinko kitą kelią. Dabar Joniškio rajone gyvenantis vaikinas yra jaunasis ūkininkas, agronomas ir savo pasirinkimo nekeistų į nieką kitą.

TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ – pasakojimas apie pirmąsias Lietuvoje Angoros ožkas, kurias dažnai žmonės sumaišo su avimis. Prieš pora metų Gražina Vildzevičienė pirmoji į Lietuvą atsivežė Angoros ožkas, kurios moterį sužavėjo savo išvaizda, o vėliau ir charakteriu. Angoros ožkas auginančios moterys už jas sumokėjo ne vieną tūkstantį, o dėl jų meilumo ir prieraišumo jas daugelis netgi lygina su šunimis. Tai sena iš Turkijos kilusi veislė. Pieno neduoda ir yra auginamos dėl išskirtinės vilnos.

Pirmosios lietuviškų kiaušinių siuntos į JAV galėtų būti išgabentos po kelių mėnesių, sako žemės ūkio ministras. Kęstutis Navickas įsitikinęs, kad kiaušinių eksportas į JAV padėtų sušvelninti krizę šalies paukštininkystės sektoriuje.   Ministro teigimu, procesai dėl jų produktų eksporto už Atlanto yra gerokai pasistūmėję į priekį. „Kiaušinių produktų dalykas techniniame lygmenyje yra suderintas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete pranešė K. Navickas.

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti.  Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau.

Dalis šalies ūkininkų, per pastaruosius dvejus metus suarusių daugiametes ganyklas ir pievas, privalės jas atkurti. Kitaip jiems bus taikomos finansinės sankcijos, rašoma pranešime spaudai. Lietuva, Europos Sąjungai įsipareigojusi išsaugoti pievas, šio įsipareigojimo nesilaikė – daugiamečių ganyklų ir pievų plotai šalyje, palyginti su 2012 metais, sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Didžiulės subsidijos žemės ūkio sektoriui, ypač turtingose ​​šalyse, toliau lemia pasaulinės prekybos iškraipymus ir sukuria nesąžiningą konkurenciją neturtingų šalių ūkininkų atžvilgiu, penktadienį pareiškė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė Ngozi Okonjo-Iweala. „Turime labai didelę problemą“, – pareiškė ji, ragindama šalis ieškoti sprendimo, nes vidaus žemės ūkio subsidijos „auga šuoliais“. Pastabos išsakytos diskusijos su Pasaulio banko prezidentu Davidu Malpassu metu.

Natūralaus pieno supirkimo kainos ir toliau auga – rugsėjį vidutinė supirkimo kaina siekė 338,8 euro už toną ir buvo beveik 10 proc. didesnė nei rugpjūčio mėnesį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, kaina buvo 20,3 proc. didesnė, skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį augo 2,4 proc. iki 263,2 euro. Sausio-rugsėjo mėnesiais supirkta 1012,94 tūkst. tonų pieno -1,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Dabar Edmundo ir Aistės Leonaičių kieme – ūkis, kurio gėrybėmis kviečia pasivaišinti visus. Nors iš pradžių ieškojo tik sodybos, kurioje galėtų gyventi, vienas gyvenimo įvykis paskubino paieškas, o gausus derlius pametėjo idėją pradėti ūkininkauti. Abu užaugę Kauno rajone, Edmundas ir Aistė vis kartas nuo karto žvalgėsi sodybos užmiestyje, nes, kaip abu šypsodamiesi sako, visada žinojo, kad gyvens užmiestyje.

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.