ūkis

Lietuvoje ir toliau pienas liejasi laisvai. Per šią savaitę ūkininkai jau išdalijo ar į laukus išpylė mažiausiai 100 tūkstančių tonų pieno. Štai prie nemokamo pieno Telšiuose nusidriekė tautiečių eilės. Kas po kelis litrus, o kas po keliasdešimt tempė į namus. Žmonės sako palaikantys ūkininkus ir keikiantys perdirbėjus. Tad dėkingumą ūkininkams gyventojai išreiškia jiems palikdami kelis centus ar eurus.

Situacija pieno sektoriuje tampa dramatiška. Neapsikentę mažinamų pieno supirkimo kainų, ūkininkai nebeparduoda jo supirkėjams. Tonas pieno jie tiesiog pila lauk – šiandien ūkininkas iš Tauragės savo laukuose jo išpylė 8 tonas. O ministerijai kol kas niekaip nepavyksta surasti sprendimų, kurie tiktų visiems pieno tiekimo grandinės dalyviams. Ūkininkas iš Tauragės rajono užsikuria traktorių ir darda į laukus, skuba į pagalbą kaimynui, nors dabar ne metas nei sėti nei pjauti.

Pastaruosius mėnesius smarkiai mažėjant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams. Anot jo, sprendžiant pieno supirkimo kainų problemą būtina peržiūrėti pieno gamintojų ir perdirbėjų sutartis, ypač priedus už kokybę.  „Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Suvalkijos ūkininkai Aplinkos ministrui pastaruoju metu turi itin daug priekaištų. Jie kratosi naujai atgimusio projekto – Suvalkijos nacionalinio parko.  Žemdirbiai bijo, kad bus apribotas ūkininkavimas ir sako, kad nenori saugomų gėlių, nori dirbti žemę. Apie nacionalinį parką buvo kalbama ir prieš 15 metų. Tuomet niekas neįvyko, Vyriausybė bando dabar. Ministras ūkininkus ramina, kad ir toliau galės ūkininkauti.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Seimui svarstant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kiaulių augintojai ragina parlamentarus pratęsti galimybę įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas be jose esančių objektų savininkų sutikimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė sako, kad Seimas ketina ieškoti išeičių.  Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus.

Paaiškėjo, kad lietuviško pieno mąžtą, dabar jis labai dažnai superkamas iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad pagrindinė priežastis – žaliavinis pienas pigesnis. Kodėl Lietuvoje mažėja ūkininkų? Ar galime tikėti dar vieno pieno produktų kainų šuolio? P. Čepkausko, sako, kad priežastis, kodėl pienas superkamas iš svetur, nėra vien pigumo klausimas. Anot jo, ūkiams sunku, o gal net ir neįmanoma išsilaikyti.

Mokslininkai ieško būdų, kaip užkirsti kelią gyvulių ligoms ir apsaugoti nuo užsikrėtimų dideles bandas. Tad ūkiuose vis dažniau diegiamos modernios technologijos, kurios apie galimą ligą praneša, kai ją sunku pastebėti net veterinarijos gydytojui. Daukantų ūkyje Jonavos pašonėje – keli šimtai karvių. Kasdien atidžiai jas visas apžiūrėti būtų didžiulis iššūkis veterinarijos gydytojui.

Gyvensime gete arba tvarte – taip į žinią, kad jų sklypai ir visuomeninės paskirties pastatai patenka į specialiąją sanitarinę zoną, sureagavo Vilniaus rajono gyventojai iš Kalviškių, Dusinėnų, Juodšilių ir Rudaminos kaimų. Mat šiose vietovėse įsikūręs „Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Nacionalinės žemės tarnybos paprašė 1 kilometro spinduliu įvesti specialiąją zoną.

Už lango sniegas, o Panevėžio rajono gyventojos namuose sėkmingai auga bananai – vaisius krauna jos bananmedis. Pensininkė sako nesitikėjusi, kad tuomet, kai visi jau ruošiasi dabinti kalėdines egles, lietuviškame kaime ims derėti egzotiški vaisiai. Tiesa, kol kas lietuviški bananai tik džiaugsmas akims. Ragauti jų moteris žada vėliau. Marytė iš Gailiūnų kaimo Panevėžio rajone atsargiai pakėlusi bananmedžio lapus skaičiuoja jau ūgtelėjusius vaisius.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Nėra taip buvę, kad ūkininkus gąsdintų geras obuolių derlius. Deja, šiemet taip yra. Obuolių augintojai žiūri į smarkiai išaugusias elektros kainas ir bando atspėti, ar apsimokės saugoti obuolių derlių saugyklose. Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario. Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius.

Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves.

Kol visi suka galvą kaip šildytis pigiau, vienas Kėdainių rajono ūkininkas rado išeitį. Jis namus apšildo kūrendamas grūdus. Vyras tikina, kad granulių kaštai taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos tokios menkos, kad maistą – tai yra avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau. Ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo Kėdainių pašonėje su karučiu keliauja į kluoną. Pilni aruodai grūdų. Tik ne savo avytes šers ar maistą ruoš. Vyras grūdais šildo namus.

Azijos šalyse lervos valgomos vietoje kukurūzų spragėsių, o džiovinti skorpionai patiekiami ant pagaliuko kaip ledinukai. Lietuvoje maistiniai vabzdžiai – taip pat nebe egzotika. Prieš penkis metus Donatas Glušauskas kartu su broliu Mariumi pradėjo auginti maistinius svirplius – vabzdžius, kuriuos ekspertai vadina ateities maistu. Svirplių augintojai sako, kad jų užkandžiai ilgainiui taps įprastais maisto produktais mūsų virtuvėse, o galbūt net pakeis vištieną ar kiaulieną.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Tūkstančius moliūgų užauginę pakaunės ūkininkai atidarė moliūgų kiemą. Šiemet lankytojų laukia įvairūs labirintai ir net pasakiška moliūginė pelenės karieta. O užsukusieji gali ne tik įsigyti šių oranžinių daržo gėrybių, bet ir paskanauti šviežių, keptų ar raugintų moliūgų.  Būrys pradinukų krykštauja iš moliūgų dėliodami labirintą. Toks sujudimas Astromskų ūkyje Bubių kaime pakaunėje. Ūkininkai čia atidaro moliūgų kiemą, sako norintys populiarinti šią daržovę.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Šiandien Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime JAV ambasadorius Robertas Gilchristas ir Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas aptarė JAV Maisto saugos ir inspekcijos tarnybos pranešimo, kad Lietuva nuo šiol turi teisę eksportuoti kiaušinių produktus į JAV, svarbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Lietuva tapo antra ES šalis po Nyderlandų, gavusia tokį leidimą. Pranešama, kad leidimas gautas po aštuonerius metus trukusio proceso bei laipsniškos pažangos per pastaruosius metus.

Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos  jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl nuostolių kompensavimo galės kreiptis daugiau ūkininkų – nuo kitų metų bus galima kreiptis dėl kompensacijų ūkio pajamoms nukritus bent 20 proc., o ne 30 proc., kaip yra dabar. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos teigimu, Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimai leis užtikrinti žemės ūkio veiklos stabilumą ir efektyvesnį žemės ūkio veiklos rizikos valdymą ir gauti paramą palankesnėmis sąlygomis.

Lietuvoje šių metų rugpjūčio antroje pusėje kviečių supirkimo kaina sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugpjūčio 15–21 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 299,4 euro už toną – 2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 61,7 proc. brangiau negu prieš metus. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę mažėjo 1,3 proc., o per metus augo 51 proc. didesnė.

Vėlyvas ir šaltas pavasaris bei lietinga vasara – tikras išbandymas egzotiniams vaisiams ir uogoms lietuviškuose soduose ir daržuose. Sausrą mėgstančias vynuoges užpuolė ligos. Tik kai kur pavyko pasidžiaugti persikais. O arbūzus, anot augintojų, kai kur liūtys tiesiog paskandino. Kam ir pavyko bent kiek išsaugoti, derlius vėluoja kone mėnesį. Arbūzų augintoja ragauja šių metų naujieną savo darže – baltavidurį arbūzą: „Labai skanus, labai saldus, labai skanus, tiesiog.

Lietuvos energetikos instituto ekspertas Juozas Augutis sako, kad šalies gyventojai prie didelių elektros kainų turėtų priprasti, nes valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti. Be kita ko, jis įspėja, kad panašus šokas gali supurtyti ir centralizuotą šildymo rinką.

Radviliškio rajone pražydo tūkstančiai saulėgrąžų. Šiais metais smalsuolių akis traukia ne tik iš tolo geltonuojantys, bet ir balti, oranžiniai ar net juodos spalvos saulėgrąžų žiedai. Saulėgrąžų veislių šeimininkai suskaičiuoja daugiau nei 70. Nuo keliasdešimties centimetrų iki įspūdingų, net kelis metrus siekiančių saulėgrąžų. Greta iš Šiaulių į saulėgrąžų lauką sugrįžo lygiai po metų.

Kėdainių rajone, Saviečių kaime gyvenantys Eglė ir Julius Stašauskai prieš beveik devynerius metus gyvenimą didmiestyje iškeitė į kaimą ir įkūrė ūkį, kuriame augina natūralias daržo gėrybes, spėjusias užkariauti ne vieno lietuvio širdį. „50 arų. Darbo ir džiaugsmo“ – taip vadinasi šeimos puoselėjamas verslas.

Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip trijų metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

Lietuvą skalbiančios liūtys skandina derlių ir jau pridarė ūkininkams milijoninių nuostolių. Skaičiuojama, kad smarkūs lietūs pažeidė 100 tūkst. hektarų, kur auga javai, rapsai, ankštinės daržovės, o nuostoliai siekia 7 mln. eurų. Stichijų sukeltą košmarą patiria ir daržovių augintojai: lietūs skandino daržovių laukus, o labiausiai nukentėjo kopūstai ir bulvės. Anot daržovių augintojų, šiemet dėl tokių sąlygų kai kurių daržovių gali pritrūkti, į viršų stiebsis ir kainos.

Nors ūkininkai prognozuoja, kad šiųmetis daržovių derlius bus panašus kaip pernai, o kai kas užaugs ir geriau, kainos už bulves, morkas, kopūstus, burokėlius jau dabar pasiekė rekordines aukštumas. Nors parduodami daržoves ūkininkai deklaruoja, kad jos ekologiškos, dėl pakilusių kainų kaltina išbrangusias trąšas ir kurą.

Lietuvoje smarkiai pabrango naujojo derliaus daržovės. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras palygino kainas praėjusią liepos savaitę su lygiai tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tyrimas atskleidė, kad, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose kone visos daržovės brangesnės maždaug 20–30 procentų. Ypač pabrango šiųmečiai baltagūžiai kopūstai – kaina išaugusi kone 50 procentų, lyginant su pernai.

Belgijoje kiaulės – muzikos mėgėjos. Ūkininkas joms dienų dienas leidžia įvairią muziką ir stebi, kaip jos į ją reaguoja. Vienoje Belgijos fermoje klasikinė muzika skamba linksmai lakstantiems paršeliams. Ūkio savininkas pasakoja, kad ypatingą muzikos garsų poveikį šiems gyvūnams pirmąkart pastebėjo per apvaisinimo seansą – tuomet, kai jo sūnus ėmė dainuoti. „Staiga pamatėme, kad kiaulės pakėlė ausis ir ėmė vizginti uodegas.

Afrikinis kiaulių maras nustatytas Jurbarko rajono savivaldybėje, kur savo reikmėms buvo laikytos šešios kiaulės, penktadienį pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, kiaulių laikytojas kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kai pastebėjo, kad viena iš laikytų kiaulių nustojo ėsti ir pasidarė vangi. Įtariant kiaulių marą buvo informuoti specialistai, paimti kraujo mėginiai iš sergančių gyvūnų ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta liga.

Sparčiai kylanti infliacija ir ūkio plėtros lėtėjimas Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje paskatino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) pabloginti pasaulio ūkio plėtros šiais ir kitais metais prognozes. Fondas taip pat įspėjo, kad padėtis gali gerokai pablogėti. Atnaujintose Fondo pasaulio ekonomikos prognozėse, kurios buvo paskelbtos antradienį, pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 metais prognozė sumažinta iki 3,2 proc.

Viename Jungtinės Karalystės ūkyje, esančiame šalies pietuose, nufilmuotas mielas vaizdelis, kuriame užfiksuota neeilinė viščiuko ir prieš keletą dienų gimusio ožiuko draugystė. Socialiniame tinkle „Instagram“ ūkio vadovo Chriso Franklino įkeltame vaizdo įraše matyti, kaip juodos spalvos viščiukas ramiai tupi ant ožiuko galvos ir nė neketina niekur trauktis. Dar ramiau į visą situaciją reagavo ožiukas, vardu Vanagas.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Nustekenti pavasarinių šalnų, vėliau užpilti liūčių kai kurie obuolių augintojai išsigandę, kad neturės ką skinti soduose. Sodininkai prašo šalies valdžios pagalbos išsikapstyti iš finansinės duobės. Ir jau dabar neabejoja, kad dėl prasto derliaus ir išaugusių obuolių auginimo kaštų, lietuviškus obuolius valgysime brangesnius. Šeštus metus obuolius auginantis Kipras žvalgydamasis po sodą svarsto, ar šiemet turės, ką skinti.

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos. „Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Puidokas.

Ūkininkai skundžiasi, kad šalyje gausiai įsiveisę gandrai, gervės, gulbės ir žąsys masiškai naikina pasėlius. Šie paukščiai saugomi, tad ūkininkams negali padėti ir medžiotojai, o paukščių vis daugėja. Aplinkos ir žemės ūkio ministrai atmeta siūlymus paukščius pradėti šaudyti. Žemdirbiai reikalauja bent kompensacijų už prarastą derlių, tačiau vyriausybė pinigų skirti neskuba. Svarsto javais apsėti saugomas teritorijas, kad laukiniai paukščiai skristų maitintis į jas ir nelįstų į ūkininkų valdas.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Dainų autorės, TV projektų prodiuserės Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės namuose TV3 laida „Svajonių sodai“ lankėsi prieš penkerius metus, 2017 metais. Širvintų rajone su vyru įsikūrusi garsi moteris tuomet buvo neseniai įsigijusi sodybą su 70 arų žemės sklypu. Nors Rūta atsikėlusi į Kiauklių kaimą negalvojo, kad kada nors čia augins vištas, tačiau vyro paraginta nemažą sklypo dalį prieš keletą metų perleido šiems paukščiams, kurie vėliau pridarė nemažai rūpesčių.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Trys ar keturi tūkstančiai eurų už vieną jautį. Tai visai nedidelės sumos, sako Šilutės rajone vykusiame šių raguočių aukcione dalyvavę ūkininkai. Toks renginys čia vyksta tik trečią kartą, tačiau azarto, jaučių ir miestiečiui sunkiai suprantamų sumų už gyvulį čia netrūksta. Šilutės rajone vyko jaučių pardavimo aukcionas. Savo naujųjų šeimininkų laukia 33 įvairiausių veislių raguočiai.

Graikiško „Gravieros“ sūrio greitai gali nebelikti lentynose – šalies ūkininkai skundžiasi, kad nebegali išmaitinti savo gyvulių. Esą dėl karo Ukrainoje degalų, pašarų ir trąšų kainos taip išaugo, kad tenka skersti karves, kurios duoda mažiau pieno. Vien šiais metais ūkininkai pagamins trečdaliu mažiau sūrio. O ir parduos brangiau, nors vien per metus šio produkto kaina jau šoktelėjo per 30 procentų.

Kauniečio Mariaus Krutulio sukurtas vertikalus ūkis „Daržulis“ – vienintelis toks Lietuvoje. Unikalus ūkininkavimo būdas vyrui leidžia ne tik ištisus metus auginti įvairias prieskonines žoleles ar daržoves, tačiau ir maksimaliai sumažina patiriamus nuostolius. Šį sekmadienį apie tai daugiau išgirsti galės ir visi TV3 laidos „La maistas“ žiūrovai. Jaunas kaunietis baigęs mokyklą nusprendė siekti maisto technologo specialybės.

Karmėlava jau kurį laiką garsėja ne tik cepelinais – būtent taip šio sekmadienio rytą su TV3 žiūrovais pasisveikins laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco. Šįkart virtuvės šefas visus pakvies apsilankyti šiame mieste dėl kitų priežasčių. Pasirodo, kad būtent čia yra vienintelis Lietuvoje tokio dydžio vertikalus žalumynų ūkis. „Visa ūkio esmė – taupyti vietą, išnaudojant aukštį ir klimatą“, – trumpai savo ūkį, kuriame augina įvairiausias žoleles, pristatys jo savininkas Marius.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pradeda teikti lengvatines iki 1 mln. eurų paskolas žemės ūkio ir žuvininkystės ūkiams, patyrusiems sunkumų dėl koronaviruso pandemijos. Tam papildomai skirta 25 mln. eurų.  „Šių metų pradžioje atlikus rinkos poreikio analizę matėme, kad vis dar išlieka finansavimo poreikis, todėl buvo skirtos papildomos lėšos“, – pranešime sakė fondui laikinai vadovaujanti Romalda Globienė.