ūkis

Norintys gauti didesnes tiesiogines išmokas ūkininkai turi 5 proc. deklaruotos ariamos žemės skirti negamybinei veiklai – kai kurie ūkininkai teigia, kad tai mažina jų konkurencingumą, tuo metu žemės ūkio viceministras sako, kad šis reikalavimas bus lankstesnis kitąmet.  Ūkininkų atstovas Audrius Vanagas teigia, kad didžiausia problema deklaruojant pasėlius kyla dėl negamybinių plotų ekoschemose. Anot jo, Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos šalių taiko 5 proc. reikalavimą.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Dzūkai atrakino žemę ir davė startą lauko darbams. Lazdijų rajone vyko tradicinės arimo su arkliais varžybos. Artojų nemažai susirinko, tačiau baiminamasi, kad tuoj nebus kam arti žemę senovišku tradiciniu būdu – žmonės kaime sensta, o jauni žemės darbų nenori. 11 artojų prie Veisiejų esančiame Kailinių kaime varžėsi, kuris tiesesnę ir gilesnę vagą išars. 20 metų dzūkai organizavo Pirmosios vagos šventę ir duoda startą pavasariniams lauko darbams.

„Liūto karčiai“ taip sužavėjo ugniagesį gelbėtoją iš Panevėžio, kad vyras užsimojo juos auginti ir įkūrė fermą. Tiesa, kalbame ne apie plėšrūnų fermą, o apie grybus, lietuviškai vadinamus „liūto karčiais“. Beje, ugniagesys laisvu nuo tarnybos metu visko mokėsi pats ir dabar jau žino, kaip Lietuvos kaime užauginti grybą, kurio Lietuvos gamtoje dar nepavyko aptikti. Vieni ant prekystalio Panevėžio turguje išvydę nematytus grybus, traukia pinigines ir skubės ragauti nusipirkę vieną kitą.

Aplinkosaugininkai primena, kad ūkininkams, laikantiems mėšlą ir tręšiantiems laukus, svarbu laikytis nustatytų reikalavimų. Jie reikalingi tam, kad į aplinką nepatektų srutos ir mažėtų nemalonių kvapų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad ir šiuo metu draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant užtvindytos, įmirkusios žemės, rašoma pranešime.  Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse.

Ministro nenuvertę Lietuvos ūkininkai važiuos ieškoti užtarimo į Briuselį ir kovos pavieniui. Tokią strategiją renkasi ūkininkai, nepatenkinti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbu. Jį užtaria premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ragina palaukti, kol įvyks daug rūpesčių keliantis pasėlių deklaravimas. Opozicijos atstovai po antros nesėkmingos interpeliacijos ministrui nuleidžia rankas – nebemato jokių galimybių nuversti Navicką iki kadencijos pabaigos.

Pavasaris įpusėjo ir anykštėnai jau skanauja pirmąsias lietuviškas braškes, o jau kitą savaitę pirmosios lietuviškos uogos pasieks ir prekybos vietas. Tiesa, šiais metais dėl saulės stokos derlius kiek vėlyvesnis. Augintojai tvirtina, kad šiemet užauginti ankstyvąsias braškes atsiėjo gerokai brangiau nei pernai. O kainos esą turėtų išlikti panašios kaip pernai. Už kilogramą pirmųjų braškių ūkininkas tikisi gauti 8 eurus.

Nuo gegužės 2 d. šalies jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešime.

Pieno gamintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškos priimamos iki gegužės 5 d. Pavėluotai paraišką bus galima pateikti ne vėliau kaip iki birželio 5 d., tačiau tik dėl išskirtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Paramos lėšas planuojama išmokėti nuo birželio 1 dienos, rašoma Kėdainių rajono savivaldybės pranešime.

Aplinkosaugininkai primena: nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Taigi nepamirškite, kad visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios ar apsnigtos žemės.  „Srutomis ir mėšlu tręšiami laukai, gerinama daržo žemė arba panaudojama biodujų gamybai, vis dėlto tai nėra tik nekalta trąša.

Uždarius avarinės būklės Ariogalos tiltą ūkininkai atsidūrė aklavietėje. Norėdami pasiekti savo laukus dabar jie turi važiuoti šimtus kilometrų. Kyla bėdų ir aptarnaujančioms tarnybos. Ir Raseinių valdžia, ir patys ūkininkai sako ne kartą prašę automobilių kelių direkcijos leisti jiems važiuoti autostrada, kad būtų arčiau. Tačiau kelių direkcija ūkininkų nė girdėti nenori. Traktorius abipus magistralės Vilnius–Kaunas netoli Ariogalos rikiuoja ūkininkai.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ūkininkai kaltina užmojais išduoti tėvynę ir lietuvius nuskurdinti. Ministras tokių kaltinimų sulaukė dėl siūlymo leisti nuosavybėn sukaupti didžiulius dirbamos žemės plotus – panaikinti dabar galiojantį 500 hektarų ribojimą. Ūkininkų atstovai gąsdina, kad panaikinus limitą Lietuvos žemes supirks stambūs šalies žemvaldžiai ir užsienio korporacijos, o lietuviai gimtoje žemėje esą beliks tik samdiniais.

Kėdainių pašonėje – intensyvus darbymetis. Vos nutirpo sniegas ir žemė kiek atšilo, ūkininkai jau suskubo sodinti… bulves. Ir nors jiems šiemet gerokai daugiau kaštų – pabrango sėkla, elektra, kai kurios medžiagos, bet būsimų bulvių kainos esą stipriai nekels. Tačiau belaukiant naujo derliaus gali tekti apsieiti be cepelinų, nes pernykščių bulvių sandėliuose likę labai mažai. Vos nutirpo sniegas ir dirva pradžiūvo – Kėdainių ūkininkų traktoriai jau ir burzgia laukuose.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir pienininkų akistata Seimo posėdžių salėje baigėsi šnipštu. Opozicijos parlamentarai niršta, kad Šimonytė atsakinėdama į klausimus apie žemės ūkį 40 minučių iš lapo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. O patys ūkininkai – pieno gamintojai ir grūdų augintojai – žada surengti masinius protestus: prie Seimo planuoja atvykti su traktoriais.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Pieno dalybomis ir mitingais nesugebėję suminkštinti premjerės Ingridos Šimonytės širdies, ūkininkai po Vyriausybės langais pastatė karvę. Jie reikalauja Vyriausybės pagalbos – mažiausiai 40 milijonų eurų kompensacijų už nuostolius, kuriuos patiria dėl pieno supirkėjų sumažintų kainų. Jei Vyriausybė neduos pinigų, ūkininkai vis garsiau grasina mitinguoti prie Seimo ir blokuoti Vilniaus kelius traktoriais.

Nesulaukdami iš vyriausybės kompensacijų, pieno gamintojai grasina naujais protestais. Tuo metu Žemės ūkio ministerija ūkininkus ragina savimi pasirūpinti patiems ir pradėti kaupti pinigus juodiems laikams specialiuose rizikos fonduose. Iš tokių savišalpos fondų žemdirbiai esą gautų ir priedus iš europinės paramos. Tačiau daugybė ūkininkų į tokius fondus žvelgia nepatikliai – baiminasi, kad ne tik negaus paramos, bet dar ir praras savo pinigus.

Besipiktinantys rekordiškai nukritusiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai pagaliau prisbeldė iki Prezidentūros – susirinko ir žemdirbiai, ir prekybininkai, ir perdirbėjai. O pieno krizėje įklimpusiam žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui kritikos pažėrė prezidentas. Ministrą jis ragina greičiau padėti ūkininkams išgyventi žemų pieno supirkimo kainų krizę. Tačiau Navickas toliau ragina ūkininkus kooperuotis ir laukti europinių pinigų.

Keletas šimtų ūkininkų iš visos Lietuvos suvažiavo į mitingą prie Žemės ūkio ministerijos reikalaudami didesnių pieno supirkimo kainų ir apsaugoti juos nuo galimų bankrotų. Iš pienovežio jie miestiečiams dalijo ir nemokamą pieną. Tuo metu pačioje ministerijoje ministras Navickas su pieno sektoriaus dalyviais tarėsi, kaip kartu įveikti besitęsiančią pieno krizę. O štai iš susitikimo ūkininkai išėjo nusivylę net nesulaukę pabaigos.

Ūkininkai nenuilsta ir trečią savaitę protestuoja dėl rekordiškai žemų pieno supirkimo kainų ir toliau nemokamai dalija pieną gyventojams. Peikdami Lietuvos banko tyrimą apie maisto kainas Lietuvoje, ūkininkai skelbia savo duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje pieno supirkimo kaina atsilieka nuo ES vidurkio ir infliacijos. Šią savaitę ūkininkai grasina didžiuliais protestais Vilniuje.

Protestuodami dėl itin kritusių pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje penktadienį atvežė 9 tonas pieno, kurį žmonėms dalijo nemokamai. „Norim atkreipti visuomenės dėmesį į susidariusią situaciją, kai ūkininkai parduoda pieną už kelis centus, o parduotuvėje kainos vos ne didžiausios Europoje“, – BNS teigė proteste dalyvavęs Šilalės rajono ūkininkas Valentas Grybas, turintis 50 karvių.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį aptars padėtį pieno sektoriuje ir Žemės ūkio ministerijos siūlymus, kaip sureguliuoti pieno supirkimo kainas.  „Ieškosime priemonių, kurios yra realios, kad ūkiams būtų padedama išgyventi tokiu kriziniu laikotarpiu“, – BNS teigė komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis.  „Reikia sukonkretinti, ką (ministerija – BNS) mano, kad reikia taisyti.

Taršūs, dyzelinu varomi traktoriai tampa praeitimi. Sostinėje pristatyta lietuviška naujovė: ne dyzelinu, o karvių mėšlo dujomis, biometanu varomi traktoriai, kurie esą ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio valstybių laukų ilgainiui turėtų išstumti iškastiniu kuru varomą žemės apdirbimo techniką. Esą perdirbtu mėšlu varomi traktoriai nebus brangūs, ateityje juos galės įpirkti kiekvienas ūkininkas.

Žemiau savikainos nukritusiomis pieno supirkimo kainomis besiskundžiantys ūkininkai įvairiuose šalies miestuose toliau dykai dalija savo pieną. Jie toliau koneveikia žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir reikalauja susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. Tačiau ministras žada susitvarkyti pats ir saugo premjerę nuo konflikto su ūkininkais. Jis jau prašo skubios Europos komisijos paramos Lietuvos ūkininkams. Tiesa, nežinia, kada jie sulauks šios paramos ir aš iš viso ją gaus.

Augalų derlingumą pagerinantys Kauno startuolio „Baltic Freya“ purkštukai testuojami pasaulio ūkiuose, penktadienį praneša portalas vz.lt. Modulines maistinių ir vaistinių augalų auginimo sistemas, skirtas uždarų patalpų daržininkystei ir sodininkystei, kurianti bendrovė pateikė paraišką pasauliniam patentų biurui. Antrąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja kelių milijonų eurų investiciją.

Lietuvoje ir toliau pienas liejasi laisvai. Per šią savaitę ūkininkai jau išdalijo ar į laukus išpylė mažiausiai 100 tūkstančių tonų pieno. Štai prie nemokamo pieno Telšiuose nusidriekė tautiečių eilės. Kas po kelis litrus, o kas po keliasdešimt tempė į namus. Žmonės sako palaikantys ūkininkus ir keikiantys perdirbėjus. Tad dėkingumą ūkininkams gyventojai išreiškia jiems palikdami kelis centus ar eurus.

Situacija pieno sektoriuje tampa dramatiška. Neapsikentę mažinamų pieno supirkimo kainų, ūkininkai nebeparduoda jo supirkėjams. Tonas pieno jie tiesiog pila lauk – šiandien ūkininkas iš Tauragės savo laukuose jo išpylė 8 tonas. O ministerijai kol kas niekaip nepavyksta surasti sprendimų, kurie tiktų visiems pieno tiekimo grandinės dalyviams. Ūkininkas iš Tauragės rajono užsikuria traktorių ir darda į laukus, skuba į pagalbą kaimynui, nors dabar ne metas nei sėti nei pjauti.

Pastaruosius mėnesius smarkiai mažėjant žaliavinio pieno supirkimo kainoms, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, jog bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams. Anot jo, sprendžiant pieno supirkimo kainų problemą būtina peržiūrėti pieno gamintojų ir perdirbėjų sutartis, ypač priedus už kokybę.  „Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių.

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą prarado daugiau nei pusę žemdirbių – jų valdas perėmė stambieji žemės ūkio verslai. Tokią statistiką skelbia šalies Šeimos ūkininkų sąjunga, kuri tikina, kad smulkesniųjų ūkininkų nykimas vyksta neatlaikant konkurencijos su stambiaisiais. O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Suvalkijos ūkininkai Aplinkos ministrui pastaruoju metu turi itin daug priekaištų. Jie kratosi naujai atgimusio projekto – Suvalkijos nacionalinio parko.  Žemdirbiai bijo, kad bus apribotas ūkininkavimas ir sako, kad nenori saugomų gėlių, nori dirbti žemę. Apie nacionalinį parką buvo kalbama ir prieš 15 metų. Tuomet niekas neįvyko, Vyriausybė bando dabar. Ministras ūkininkus ramina, kad ir toliau galės ūkininkauti.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Seimui svarstant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kiaulių augintojai ragina parlamentarus pratęsti galimybę įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas be jose esančių objektų savininkų sutikimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė sako, kad Seimas ketina ieškoti išeičių.  Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus.

Paaiškėjo, kad lietuviško pieno mąžtą, dabar jis labai dažnai superkamas iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos. „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad pagrindinė priežastis – žaliavinis pienas pigesnis. Kodėl Lietuvoje mažėja ūkininkų? Ar galime tikėti dar vieno pieno produktų kainų šuolio? P. Čepkausko, sako, kad priežastis, kodėl pienas superkamas iš svetur, nėra vien pigumo klausimas. Anot jo, ūkiams sunku, o gal net ir neįmanoma išsilaikyti.

Mokslininkai ieško būdų, kaip užkirsti kelią gyvulių ligoms ir apsaugoti nuo užsikrėtimų dideles bandas. Tad ūkiuose vis dažniau diegiamos modernios technologijos, kurios apie galimą ligą praneša, kai ją sunku pastebėti net veterinarijos gydytojui. Daukantų ūkyje Jonavos pašonėje – keli šimtai karvių. Kasdien atidžiai jas visas apžiūrėti būtų didžiulis iššūkis veterinarijos gydytojui.

Gyvensime gete arba tvarte – taip į žinią, kad jų sklypai ir visuomeninės paskirties pastatai patenka į specialiąją sanitarinę zoną, sureagavo Vilniaus rajono gyventojai iš Kalviškių, Dusinėnų, Juodšilių ir Rudaminos kaimų. Mat šiose vietovėse įsikūręs „Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Nacionalinės žemės tarnybos paprašė 1 kilometro spinduliu įvesti specialiąją zoną.

Už lango sniegas, o Panevėžio rajono gyventojos namuose sėkmingai auga bananai – vaisius krauna jos bananmedis. Pensininkė sako nesitikėjusi, kad tuomet, kai visi jau ruošiasi dabinti kalėdines egles, lietuviškame kaime ims derėti egzotiški vaisiai. Tiesa, kol kas lietuviški bananai tik džiaugsmas akims. Ragauti jų moteris žada vėliau. Marytė iš Gailiūnų kaimo Panevėžio rajone atsargiai pakėlusi bananmedžio lapus skaičiuoja jau ūgtelėjusius vaisius.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Nėra taip buvę, kad ūkininkus gąsdintų geras obuolių derlius. Deja, šiemet taip yra. Obuolių augintojai žiūri į smarkiai išaugusias elektros kainas ir bando atspėti, ar apsimokės saugoti obuolių derlių saugyklose. Ir svarsto, kam šiemet pasisekė labiau, ar tiems ūkiams, kur derlius menkas, ar gausiai užderėjusiems, bet neišgalėsiantiems išsaugoti obuolių iki pavasario. Jurgita atsargiai skina ir į kibirą deda tik tam tikro dydžio, sveikutėlius obuolius.

Išbrangus pašarams ir elektrai, pieno gamintojai skundžiasi nebeišsilaikantys – priversti uždarinėti fermas, o karves papjauti. Ūkininkai skundžiasi, kad žemės ūkio ministras visiškai abejingas jų likimui. Ministras žada didesnę paramą, tačiau ūkininkai skundžiasi, kad smulkiems ūkininkams ji nepasiekiama. Kėdainių rajone ūkininkaujantis Zigmas rodo ištuštėjusią savo fermą ir pasakoja, kad vieną po kitos teko išpjauti visas savo melžiamas karves.

Kol visi suka galvą kaip šildytis pigiau, vienas Kėdainių rajono ūkininkas rado išeitį. Jis namus apšildo kūrendamas grūdus. Vyras tikina, kad granulių kaštai taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos tokios menkos, kad maistą – tai yra avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau. Ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo Kėdainių pašonėje su karučiu keliauja į kluoną. Pilni aruodai grūdų. Tik ne savo avytes šers ar maistą ruoš. Vyras grūdais šildo namus.

Azijos šalyse lervos valgomos vietoje kukurūzų spragėsių, o džiovinti skorpionai patiekiami ant pagaliuko kaip ledinukai. Lietuvoje maistiniai vabzdžiai – taip pat nebe egzotika. Prieš penkis metus Donatas Glušauskas kartu su broliu Mariumi pradėjo auginti maistinius svirplius – vabzdžius, kuriuos ekspertai vadina ateities maistu. Svirplių augintojai sako, kad jų užkandžiai ilgainiui taps įprastais maisto produktais mūsų virtuvėse, o galbūt net pakeis vištieną ar kiaulieną.

Trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrai ragina Europos Komisiją (EK) lanksčiau žiūrėti į reikalavimą atkurti daugiametes pievas. Toks reikalavimas priverstų ūkininkus riboti gamybą dideliuose plotuose, jie negalėtų pagaminti daugiau produkcijos. Todėl, ministrų teigimu, lankstumas ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste. Tai ministrai pirmadienį Briuselyje aptarė su žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu.

Tūkstančius moliūgų užauginę pakaunės ūkininkai atidarė moliūgų kiemą. Šiemet lankytojų laukia įvairūs labirintai ir net pasakiška moliūginė pelenės karieta. O užsukusieji gali ne tik įsigyti šių oranžinių daržo gėrybių, bet ir paskanauti šviežių, keptų ar raugintų moliūgų.  Būrys pradinukų krykštauja iš moliūgų dėliodami labirintą. Toks sujudimas Astromskų ūkyje Bubių kaime pakaunėje. Ūkininkai čia atidaro moliūgų kiemą, sako norintys populiarinti šią daržovę.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.