ūkininkai

Specializuotų žemės ir miškų ūkio parodų „Ką pasėsi...“, „Sprendimų ratas“, „Agrobalt“ ir kitų organizatoriai vis vilioja žemės ūkio bendroves, ūkininkus ir kitus verslininkus kuo anksčiau išsipirkti plotus savo stendams ir paviljonams. Neretai verslininkai įtikinami išsinuomoti plotus 2 ar net 4 metams, tačiau šios investicijos dažnai ir nepasiteisina.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Sekmadienio paryčiais Klaipėdos rajone, Kelvėtų kaime ugnis pasiglemžė didžiąją dalį garbaus amžiaus ūkininkų užgyvento turto. Pirmiausia liepsnos įsiplieskė garaže. Degė ten stovėjęs kombainas, pradėjusį degti traktorių 73 m. šeimininkas dar spėjo išvairuoti į lauką. Nuo garažo ugnis persimetė į tvartą ir daržinę. Atvykę gaisrininkai visus pastatus išvydo degančius atvira liepsna.

Gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės svarstė galimybes statyti biojėgaines, tačiau užšaldė planus, nes įstatymuose atsirado netikėtų kliūčių. Žemdirbiai kyla į kovą ir prašo nesupančioti jų, o leisti uždirbti sau ir valstybei. Ūkininkai nesutinka tapti tik žaliavų biojėgainėms ti ekėjais, nes tada šio verslo grieti nėlę nugriebtų tarpininkai.

Praėjusį savaitgalį vilkų antplūdį išgyvenę Biržų rajono Būginių ūkininkai sako tapę keturkojus žvėris saugančių direktyvų ir dvikojų plėšikų taikiniais. Nešventiškas sekmadienio rytas Praėjęs sekmadienis Voldžio ir Skaidros Laumių šeimai išaušo nelinksmas. Naktį gelbėję gyvulius ryte jie išgirdo veterinarijos gydytojo Vyganto Macio nuomonę – sužalotą devynių mėnesių telyčaitę reikia skersti.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Kažkas iš mano draugų vieną kartą paklausė: kada tu nustosi stebėtis? Tiesą sakant, kuriam laikui buvau nustojęs... Bet atsitik tu man taip, kad atostogaudamas nugirdau „Žinių radijuje“ vykusį pašnekesį su LR Žemės ūkio ministru Kazimieras Starkevičiumi ir po jo jau neapleido noras jį pakomentuoti. Iš pirmo žvilgsnio puikus pokalbis apie šių metų grūdų derlių Lietuvoje ir jo perspektyvas nežadėjo nieko intriguojančio, bet vis tik intriga atsirado pokalbiui persiritus į antrą pusę.

Praėjusį penktadienį Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) surengtoje konferencijoje Kaune buvo aptariama Europos šalių patirtis įgyvendinant jaunimo politiką. Tarp svečių tradiciškai dalyvavo buvęs šios organizacijos vadovas, o dabar žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir šią organizaciją palaikantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) vadovai.

Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.

Rugpjūčio 1 d. Lietuvoje prasidėjo naujas žieminių pasėlių draudimas. Tačiau ūkininkai draudžiasi neaktyviai. Per metus besinaudojančiųjų pasėlių draudikų paslaugomis sumažėjo nuo 882 iki 354, o apdraustų pasėlių plotas – nuo 270 tūkst. iki 126 tūkst. Ieško naujų sprendimų Šiais metais Vilkaviškio rajone derlių apdraudė tik penki ūkiai, draustų pasėlių plotas – 2 tūkst. ha. Trys iš jų jau kreipėsi dėl žalos nustatymo ir atlyginimo.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) neigia ūkininkų jiems pateiktus kaltinimus neva pakeista grūdvežių skyrimo tvarka neša nuostolius ir pūdo grūdų derlių laukuose. Jie tikina, kad kad ūkininkams yra pateikę netgi daugiau grūdvežių nei pernai, tačiau gausaus derliaus pervežimui koją kiša ne jų trūkumas, o laivų nepasirodymas uoste.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

Vienintelė Latvijoje Ventspilio Dūma ryžosi eksperimentui – nuo šio pavasario ji augina pluoštines kanapes ir kitus biomasei naudingus augalus. Jei eksperimentas pasiseks, ventspiliečiams turėtų atpigti šildymas. Nors Latvijoje, kaip ir Estijoje ar Lenkijoje, pluoštinės kanapės legalizuotos, tačiau šios priklauso ne ūkininkui, o Ventspilio Dūmai. Ji pirmoji šalyje bando auginti kanapes kaip alternatyviosios energijos šaltinį.

Lietuviškų obuolių kainos šalies gyventojų šiais metais nustebinti neturėtų. Ūkininkai tikisi, kad visą produkciją be vargo išparduos. Šalyje užderėjus lietuviškiems vasariniams obuoliams, pirmieji netrukus pasirodė ir prekybos centruose, rašo „Vilniaus diena“. Ūkio „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pasakojo, kad pirmas obuolys, paskelbęs vasarinių obuolių sezoną, ūkyje nuskintas liepos 23 d. Nors lietuviai vietos produkciją vertina kaip kokybišką ir ją renkasi mieliau n...

Per griežti sanitarinių zonų reikalavimai ir įpareigojimai rengti poveikio aplinkai vertinimo projektus tapo stabdžiu investicijoms į nedidelių ūkių plėtrą. Ūkininkai, siekiantys investuoti į mažų ir vidutinių ūkių plėtrą, palyginti su stambiais kompleksais, dirba nelygiomis sąlygomis. Iš nedidelės bandos savininko reikalaujama to paties, ko ir iš dešimtis tūkstančių kiaulių ar paukščių auginančių bendrovių.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Moldovoje ūkininkai, nepatenkinti vyriausybės mokesčių politika, blokavo kelius su 2 tūkst. žemės ūkio technikos priemonių. Protesto akcijos prasidėjo daugumoje šalies rajonų, antradienį pareiškė nacionalinės Ūkininkų federacijos pirmininkas Valerijus Kosarčiukas. „2013 m. biudžeto ir mokesčių politikoje numatyta padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) žemės ūkio produkcijos gamintojams nuo 8 iki 20 procentų. Tokie veiksmai daugeliui ūkininkų būtų pražūtingi“, – pareiškė jis.

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau. Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės. Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Uogų rinkėjams, derliaus nuėmėjams ir kitiems talkininkams – po paslaugų čekį ir jokių darbo sutarčių. Tokį pasiūlymą pateikusi valdžia tikisi pažaboti nelegaliai plušančius gyventojus. Kone kasmet vasarą tradiciškai skelbiamas karas mokesčių nemokantiems talkininkams, kurie dažniausiai toli gražu ne už dyką lenkia nugarą stambesnių žemdirbių ūkiuose. Šiais metais siūloma su jais sudaryti trumpalaikių paslaugų sutartis. Iš talkininkų valstybė tikisi išpešti bent ketvirtadalį gaunamo atlygio.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiemet planuojama sulaukti rekordinio grūdų derliaus, tačiau, eksportuotojai nerimauja nerasiantys pigaus transportavimo. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė rekomenduoti ministerijoms ieškoti ieškoti palankiausių formų grūdų eksportui užtikrinti. Žemdirbiai skaičiuoja, kad šiemet užaugins 4 mln.

Lietuvoje jau dvidešimt metų žemdirbiai trumpalaikiams sezoniniams darbams negali įdarbinti žmonių, o biurokratinės kliūtys tik skatina nelegalų atsiskaitymą su tokiais pagalbininkais. Briuseliui paraginus Lietuvą skatinti jaunimo ir nekvalifikuotos darbo jėgos užimtumą, žemės ūkiui sužibo viltis turėti Darbo čekio įstatymą. Tačiau jis nebus priimtas taip greitai, kaip Seimui pavyko pakeisti įstatymus nacionalizuojant „Snorą“ arba įvykdžius naktinę mokesčių reformą.

Nors iš Lietuvos kasdien po kelis lėktuvus skrenda į Turkiją, tiesioginio reiso iš Vilniaus į Stambulą, vieną iš turistų mėgstamiausių tos šalies miestų, nėra. Turkijos oro linijų kompanijos lėktuvais iš Stambulo galima pasiekti visas ES šalių sostines, išskyrus Vilnių ir Taliną. Dar šiemet planuojami skrydžiai iš Vilniaus į Stambulą, bet kol kas grupei Lietuvos žurnalistų, vykstančių į Stambulą, teko pasukti ne į pietus, o į šiaurę, Rygos oro uosto link.

Šį ketvirtadienį, birželio 21-ąją, 21.00 val. startuojantis TV3 pasimatymų projektas „Ūkininkas ieško žmonos“ prie ekranų vilios ne tik vienišas, savo meilę labai trokštančias susirasti moteris, bet ir gražiems gamtos vaizdams neabejingus žiūrovus. Boluojantys laukai, kiek akys mato, romantiški saulėlydžiai išpuoselėtų sodybų prieglobstyje ir, žinoma, į aistrų verpetus įsipainioję šeši projekto dalyviai ir jiems neabejingos merginos – visa tai jau nuo šio ketvirtadienio laukia visų TV3 žiūrovų.

Ankstyvąsias bulves kasantiems mūsų šalies ūkininkams sunku įsitvirtinti turgavietėse, kurios užverstos pigesnėmis lenkiškomis. O parduotuvėse vis dar apstu iš tolimesnių šalių atkeliavusių daržovių, rašo „Lietuvos rytas“. Jau savaitė, kai ūkininkai Lietuvoje kasa ankstyvąsias bulves. Tačiau jas vos ne vos įstengia parduoti. Prekybos centrai, prisipirkę graikiškų ir itališkų bulvių, nenoriai atveria sandėlių duris toms, kurios užaugintos mūsų krašte.

Pareigūnai įtaria padegimą, per kurį patirtas nuostolis siekia 7 310 litų. Gaisras kilo birželio 13 dieną apie 24 val. Marijampolės savivaldybėje Ožkasvilių kaime. Pranešta, kad sudegė pastatas ir jame buvę gyvuliai – karvės, kiaulės ir kiti. Pirminiais duomenimis – apie 30  naminių gyvulių. Įtariamas padegimas. Nuostolis siekia 7310 litų. Manoma, kad 39 metų namo šeimininkui yra kerštaujama.

Kėdainių rajone ūkininkai pradėjo kasti pirmąsias ankstyvąsias lietuviškas bulves. Šiomis dienomis jos turėtų pasiekti didžiuosius prekybos centrus. Iki šiol ten buvo siūloma tik graikų bei italų derliaus. Pirmosios bulvės gana brangios – kainuos daugiau kaip 2 litus už kilogramą, nes jų prikasama nedaug.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Birželio 21-ąją, ketvirtadienį, 21.00 val. žiūrimiausios televizijos TV3 eteryje startuosiančiame pasimatymų projekte „Ūkininkas ieško žmonos“ surasti savo antrąją pusę pasiryžo šeši Lietuvos ūkininkai. Šeši ūkininkai, kurie paneigia bet kokius stereotipus apie tolimiausiuose vienkiemiuose gyvenantį šiuolaikinį jaunimą. Jie protingi, žavūs, romantiški ir atsakingi, o labiausiai stebina tuo, kad kam jau kam, bet poilsiui pinigų tikrai neskaičiuoja.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Kiaulių augintojai ir pieno gamintojai kreipiasi į Vyriausybę pagalbos. Iki šiol galioja draudimas vežti gyvas kiaules į Rusiją. Kiti ūkininkai skundžiasi net 30 procentų kritusiomis iš pieno kooperatyvų superkamo pieno kainomis. Žemdirbiai Vyriausybei skundžiasi nuo kovo mėnesio krentančiomis pieno supirkimo kainomis. Esą buvęs ir į Europos Sąjungą (ES) patenkančio pieno kainų kritimas, tačiau tik apie 9 procentus. „Tačiau mūsų perdirbėjai, kaip visuomet, persistengė.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.

Apie 300 tūkst. „Parmigiano Reggiano“ ir 100 tūkst. „Grana Padano“ sūrio galvų prarasta per gegužės 20 d. žemės drebėjimą, smarkiai apgadinusį statinius Bolonijoje, šiaurinėje Italijoje. Apie tai praneša ANSA, remdamasi didžiausia šalyje ūkininkų organizacija „Coldiretti“. „Parmigiano Reggiano“ gamintojai prarado 10 proc.atsargų. Nuostoliai, kukliausiais apskaičiavimais, įvertinti 200-250 mln. eurų, pareiškė „Grana Padano“ konsorciumo vadovas Stefano Berni.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga GMO ir jų ženklinimui kelia griežtus reikalavimus, bet daugybei žmonių, nusiteikusių prieš genų inžinerijos produktus, dėl tokio maisto saugos kyla vis daugiau abejonių. Ant pakuočių neprivaloma nurodyti, kad gyvuliai buvo šeriami GMO praturtintu pašaru. Be to, jei GMO produkte yra mažiau nei 0,9 proc., to taip pat nebūtina nurodyti ant pakuotės. Mėsa, pienas, kiaušiniai – GMO bombos? „Lietuvos prekybos tinkluose nėra kiaušinių, pieno, mėsos produktų be GMO.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Prasidėjus pavasariui, ne vienas ūkininkas tradiciškai rengia talkas. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, jog ūkininkams, talka dangstantiems nelegalų darbą, gali grėsti administracinė atsakomybė bei tūkstantinės baudos. Talka pirmiausia apibūdinama kaip savanoriška, telktinė pagalba. Tad vienas pagrindinių talką ir nelegalų darbą skiriančių požymių – neatlygintinas darbas.