ūkininkai

Dosnus derlius – džiugi žinia pirkėjams, liūdna – ūkininkams. Šiemet kopūstai, bulvės, burokėliai gerai užderėjo ne tiktai Lietuvos, bet ir Rusijos laukuose, rašo „Lietuvos rytas“. Todėl daržovių kaina turėtų vis kristi. Tuo tarpu ūkininkai suka galvą, kam parduoti pilnus sandėlius daržovių. Kaip ir kasmet jų akys krypsta į nepasotinamą Rusijos rinką. „Šįmet kopūstai nereikalingi eksporto rinkoms. Rusai ir patys užsiaugino, ir pigiau iš Kazachstano, Baltarusijos įsiveš.

Įsivaizduokite, sutikote gatvėje seną pažįstamą, o šis ir sako: „Stengiuosi gyventi ekologiškai.“ Tai, kad galbūt pamanėte, jog jūsų bičiulis rūšiuoja šiukšles, nenaudoja indų ploviklio, taupo vandenį ir elektrą, o gal perka specialiomis etiketėmis pažymėtą maistą, visai nereiškia, jog esate arti tiesos. Jeigu vienam atrodo, jog norint savo gyvenimo būdą pavadinti darniu aplinkai užtenka atsisakyti keleto netikusių įpročių, tai kitas būtinai manys, jog šių žingsnių negana.

Lietuvos Vyriausybė ir kitos institucijos turi stengtis, kad iš Europos Komisijos (EK) būtų išsiderėta palankesnė tiesioginių išmokų tvarka Lietuvos ūkininkams, kitaip jiems Europos Sąjungos (ES) rinka dar ilgai bus užverta, sako europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Spalio 12 d. pasirodys EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 m. Pasak Z. Balčyčio, mažiausias tiesiogines išmokas ES gaunantys ūkininkai, tarp jų ir Lietuvos, šio dokumento laukia su nerimu.

Išmokų gavėjai apmaudauja, kad kasmet didėjantis dokumentų skaičius ir įvairių taisyklių gausa atima vis daugiau laiko bei jėgų, o kai kurie neapibrėžtumai stumia į aklavietę. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skelbia, kad daugėja išmokų siekiančių ūkininkų, kurie nesilaiko Kompleksinės paramos reikalavimų. Dėl to pernai kontroliuojančios institucijos sankcijas pritaikė 7 606 ūkių šeimininkams – beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. Dėl rastų pažeidimų ūkininkams neišmokėta 12 mln. 600 tūkst.

Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų. Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų ekologiškos produkcijos jie pagamina. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio sertifikatais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis. Padidėjo pusketvirto karto Šiuo metu Lietuvoje yra sertifikuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) sėkmingai išsiderėjo teisę pratęsti apribojimą parduoti žemę užsieniečiams, tačiau diskusijas iš naujo įplieskė dviejų ministrų ginčas. Užsienio ūkininkų susidomėjimas dirbti Lietuvoje – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Kai kurie mano, kad būtina numatyti daugiau saugiklių parduodant žemę užsieniečiams.

Užventės kaime (Mažeikių r.) veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Revijoma“ veiklos sąlygas pagerino pasinaudojusi Europos Sąjungos (ES) parama. Ji teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“. Šiemet parama pasinaudoti siekiančių perdirbėjų paraiškos yra vertinamos pagal nustatytus pirmumo kriterijus, sudarant projektų pirmumo p...

Daugelis šalies bulvių augintojų skundžiasi lietaus užlietais laukais ir baiminasi, kad į aruodus supiltas derlius nepradėtų pūti. Šiemet bulvių augintojai iš pradžių džiaugėsi gerai užderėjusiu derliumi, bet rugpjūčio liūtys sutrukdė jį sklandžiai nuimti. Taip pat dėl didelės drėgmės bulves bus sudėtinga išsaugoti sandėliuose iki to laiko, kai šių daržovių paklausa būna didžiausia – žiemos ir pavasario. Stambesniuosius ūkininkus kamuoja ir nežinia dėl eksporto perspektyvų.

Šįmet nei žiema, nei vasara nebuvo palanki javų augintojams. Žiemą dalis žieminių iššalo, per vasarą juos merkė lietūs. Liūtys neleidžia javų ir nukulti. Tačiau derliaus gausa ir grūdų kainos žemdirbius džiugina. Derlingumą bei grūdų kokybę lėmė ne metrologinės sąlygos, o žemdirbių turima nauja žemės dirbimo bei derliaus nuėmimo technika.

Žemės ūkio produktų perdirbimu ir rinkodara užsiimančios įmonės bei kooperatyvai šiemet aktyviai siekia pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama. Jau pirmojo paraiškų rinkimo etapo metu perdirbėjų prašoma paramos suma 40 mln. litų viršijo skirtąją metams. Antrajam paraiškų rinkimo etapui, vykusiam liepos mėnesį, papildomai skirta 47,9 mln. litų paramos lėšų.

Centriniame Kauno turguje duris atvėrė agroturgelis, kuriame bus prekiaujama ūkininkų natūriniuose ūkiuose išauginta produkcija. Pasak vieno iš šio turgelio įkūrėjų, kooperatyvo „Agroturgelis.LT“ direktoriaus Viliaus Ardzijausko, produkcija, kurios galima įsigyti šiame turgelyje, yra auginama natūriniuose ūkiuose pritaikant visas ekologines auginimo priemones. „Tikrą ekologišką produkciją užauginti yra labai brangu, todėl jos kainos labai aukštos, ir, deja, ne visiems prieinamos.

Po dviejų savaičių atostogų į darbą grįžęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vakar Kaune susitiko su socialiniais partneriais apskritojo stalo diskusijoje. Joje pristatyti birželio pabaigoje pakeisti naujieji geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai, išklausytos ūkininkų nuomonės dėl įvairių patikrų jų ūkiuose, siūlymai dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo, diskutuota kitais aktualiais žemės ūkio klausimais.

Ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių laukuose jau kurį laiką ūžia kombainai. Jei gamta bus gailestinga, planuojamas geras ir kokybiškas derlius. Tačiau tikroji padėtis paaiškės kiek vėliau šią savaitę, kai pradės plaukti didesnis nukultų grūdų kiekis. Pastarosiomis dienomis ūkininkams kaip niekada rūpi orai – prasidėjo javapjūtė ir pirmieji grūdai jau iškeliavo pas perdirbėjus.

Pastaruoju metu kaip niekada dažnai įvairiose informacinėse priemonėse linksniuojant medžiotojų ir ūkininkų santykius, išaugusios laukinių žvėrių populiacijos daromą žalą ūkinei veiklai, pravartu susisteminti besikartojančias problemas ir priminti, kaip jos gali būti sprendžiamos vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Remiantis jais, laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

Remiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) 2010 m. pažangos ataskaita, priemonių įgyvendinamas vyksta sėkmingai. Pagal ataskaitoje pateiktus rezultatus, pareiškėjai vis aktyviau naudojasi už aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą skiriamomis kompensacinėmis išmokomis. Teigiami rezultatai KKP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonėms įgyvendinti skirta beveik 2 770,93 mln. Lt.  404,4 tūkst.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Po Jonavos rajone praūžusio kiaulių maro beveik pusė šių gyvulių augintojų teigia balansuojantys ant išlikimo ribos, nes sumažėjo ir vartojimas, ir kainos, rašo „Kauno diena“. „Kiaulienos paklausa mažesnė nei pernai, kainos taip pat krito, tačiau tai siečiau su vis dar nesibaigiančia krize, o ne su maru“, - sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Ūkininkai meldžia saulėtų orų, o supirkėjai mano, kad tarptautinėje rinkoje kol kas nėra ženklų, jog brangs grūdai. Stebėdami subrendusius javus žemdirbiai nerimauja dėl audringų orų, mat kai kur kruša ir liūtys jau pridarė žalos. Šiemet gerokai mažiau sudaryta išankstinių sutarčių, nes baiminamasi ir dėl derlingumo, ir dėl sunkiai nuspėjamų kainų. Grūdai atpigo Lietuvoje ir kitose šalyse kombainams išvažiavus į laukus smarkiai nukrito grūdų kainos.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį ,,Žemės konsolidacija“ tokių projektų rengimą ir įgyvendinimą remia Europos Sąjunga (ES) ir valstybė. Svarbiausia – laisva valia Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką, Lietuvoje žemės konsolidacijos projektų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.

Dėl dažno ir gausaus lietaus kaimo keliai pasidarė sunkiai išvažiuojami net vasarą. Permaininga šių metų vasara parodė, kokia prasta mūsų kelių būklė. Vis dažniau prašniokščiančios liūtys žvyrkelius paverčia pliure. Už vietinius kelius atsakingų seniūnijų darbuotojai tvirtina,kad žvyruoti keliai tik prastės. Dėl tokios padėties bei prognozių jau rimtai supyko Kelmės rajono ūkininkai.

Šiauliečiai pastaruoju metu pastebėjo, kad beveik visuose prekybos centruose gausu pažaliavusių bulvių. Specialistai perspėja nevalgyti tokių, nes jos nuodingos. Ūkininkai keikia prekeivius, kurie nemoka sandėliuoti daržovių, ir gyventojams siūlo žemės ūkio produkciją pirkti tiesiai iš ūkių – dvigubai pigiau ir sveikiau. Žalių bulvių medžioklė Šiaulietis Modestas vieną vakarą apsilankė keliuose didžiuosiuose Šiaulių prekybos centruose – bandė įsigyti bulvių.

Ūkininkai Kauno merui apskundė tarybos narį, kuris, gindamas be leidimų prekiavusią dukrą, grasino uždaryti visus turgelius.Politikas tokio savo elgesio nekomentuoja, bet pripažįsta gynęs mergaitę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Konfliktas tarp ūkininkų ir Kauno tarybos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos nario Kazimiero Nausėdos kilo mobiliajame ūkininkų turgelyje Šančiuose. Savo užaugintu derliumi prekiaujantys žemdirbiai pasipiktino viena iš prekybininkių.

Kaimas virsta priemiesčio vasarnamiu arba žiūri balzganomis tuščių langų kiaurymėmis apleistas ir pamirštas. Kaimo žmonės beveik nelaiko karvių, jas dažnai pakeičia ožkos. Ūkininkai neišgyventų iš ekologinių ūkių, todėl duoną augina ne su meile, o su chemija ir yra labiau verslininkai, nei žemdirbiai. Tokį kaimą pamatėme Lietuvos aruodu prieškario Lietuvoje vadintoje žemėje.

Kaune, Šančių mikrorajone, esančioje privačioje aikštelėje, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atidarytame naujame mobiliajame ūkininkų turgelyje  užfiksuotas incidentas. Prekeiviai patys aptiko nesąžiningai prekiaujančius savo kolegas, kurie nepakluso turgavietės taisyklėms, apgaudinėjo klientus ir dangstėsi Kauno Tarybos nario užtarimu. Nesąžininga prekyba dangstoma Tarybos nario vardu Apie 10 val.

Liepos 6-oji jauniems Elektrėnų savivaldybės, Semeliškių seniūnijos, Noškūnėlių kaimo ūkininkams Snieguolei ir Alvydui Karalevičiams įsimins ne tik kaip Valstybės šventė. Apie 16 val. praūžęs viesulas kaip kortų namelį sugriovė tik pastatytą ūkinį pastatą, kuriam buvo belikę uždėti stogo dangą, su šaknimis išrovė obelis, suniokojo gandralizdį su gandriukais.

Vasarai įpusėjant, prekystaliai vis labiau lūžta nuo sodo ir daržo gėrybių. Manoma, kad šiemetinis derlius bus vidutinis, o kainos neturėtų būti tokios aukštos kaip pernai. Kita vertus, viską gali sugadinti orai. Kol kas augintojai ir jiems atstovaujančios organizacijos apie šiemetinį derlių kalba nelabai noriai – dar visko gali įvykti, orai gali prikrėsti daug piktų pokštų. Tad bijoma netyčia prisikalbėti.

Įžūlūs keturračių vairuotojai nesižvalgo įstatymų pusėn – juos pažeidinėja, niokodami jiems gerai pažįstamų ūkininkų turtą. Spręsti seniai įsišaknijusios problemos  į Pagėgių savivaldybę rinkosi Lumpėnų seniūnijos ūkininkai, pasienio bei policijos vadai.

Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo  sovietinės kariuomenės dalinyje.

Vasaros vėjuje banguoja Japonijos žaliosios arbatos laukai. Tačiau šis kaimiškas vaizdelis slepia bręstančia nacionalinę krizę. Kiek anksčiau šį mėnesį Japonijos vyriausybė uždraudė naudoti žaliąją arbatą iš kai kurių trijų – Točigio, Čibos ir Kanagavos –prefektūrų dalių bei visos Ibarakio prefektūros. Pareigūnai nustatė, kad radioaktyvaus cezio kiekiai arbatos lapuose viršija leistiną 500 bekerelių kilograme normą, praneša CNN.

Nuo šių metų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pradėta remti ir visai smulkius šeimų ūkius, kurių žemės ūkio valdos dydis – vos nuo 1 EDV (ekonominio dydžio vienetų). Nuleista paramos kartelė Anksčiau parama pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo skiriama ūkininkams, turintiems valdas nuo 2 iki 3,99 EDV.

Ispanijos ūkininkai trečiadienį Madride nemokamai išdalino 40 tonų vaisių ir daržovių, praneša naujienų agentūra AFP.Taip jie norėjo atkreipti žmonių dėmesnį į žalą, kurią pridarė nepasitvirtinę įtarimai dėl pavojingos bakterijos. Ispanija reikalauja pilnos kompensacijos po to, kai Vokietijos institucijos klaidingai pareiškė, kad ispaniški agurkai yra pavojingos bakterijos E. coli, jau pražudžiusios 25 žmones, šaltinis.

Europos Komisija antradienį pranešė prašysianti ES valstybių narių skirti 150 mln. eurų pagalbą Europos daržovių augintojams. Kompensacijos bus skirtas ūkininkams, nukentėjusiems nuo pavojingos E. coli bakterijos sukeltos infekcijos protrūkio Europoje, praneša naujienų agentūra AFP. „Šiandien siūlysiu 150 mln. eurų“, – žurnalistams prieš skubų ES žemės ūkio ministrų susitikimą Liuksemburge teigė žemės ūkio eurokomisaras Dacianas Ciolosas.

Ispanijos vyriausybė ES susitikime dėl EHEC krizės reikalaus „šimtaprocentės kompensacijos“ savo daržovių augintojams. Augintojams už nuostolius turi būti kompensuota 100 proc., per televiziją pareiškė Ispanijos žemės ūkio ministrė Rosa Aguilar. Anot jos, bus pateikti tikslūs skaičiai, kiek bendrų nuostolių patyrė ūkininkai, kai ispaniški agurkai buvo įvardyti kaip galimas Vokietijoje plintančios mirtinos žarnyno infekcijos šaltinis, informuoja AFP naujienų agentūra.

Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais. Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos.

Prasidedantis braškių sezonas vietos uogų augintojams leidžia tikėtis šiokio tokio uždarbio. Žinoma, jei orai palepins. Tačiau kiek mokėsime už braškes, dar labai sunku pasakyti. Kol kas prognozuojama, kad vidutiniškai po 9 litus. Šalies turgavietėse jau kvepia pirmosios uogos. Tiesa, dauguma jų – atvežtinės, lenkiškos, tačiau jau viename kitame mieste vis pasirodo ir lietuviškų. O ateinančią savaitę jų žadama pirkėjams pateikti dar daugiau.

Lietuviškų braškių augintojai šiemet džiaugiasi geru derliumi ir tikisi, jog įsibėgėjus pardavimui pavyks išlaikyti pernykštes kainas, rašo „Kauno diena". Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininko Vido Juodsnukio teigimu, pirmosios šiltnamiuose užaugintos lietuviškos braškės prekystalius pasieks po dviejų savaičių. Mat pavasario pradžioje šiek tiek pašalo braškynai, bet vėliau orai buvo palankūs.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Kreipimesi pažymima, kad žemės ūkio sektorius ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos ir visuomenės dalis, o netolygi žemdirbiams teikiama parama iškraipo situaciją bendroje ES rinkoje ir neužtikrina sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos tarp valstybių narių.

Jau šį šeštadienį, gegužės 28 dieną,  10 val. prekybos komplekse „Lapės“, prie Petro Vileišio tilto,   atsidaro  „Smetonos turgus“. Turgaus įkūrėjas ūkininkas Mykolas Čiplys tikina, kad nuo šiol ir kauniečiai galės apsilankyti ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų prekyvietėje. Čia ryte ir grįždami po darbo Kauno miesto gyventojai galės nusipirkti lietuviško ūkio gėrybių iš ūkininkų rankų.

Nemažai diskusijų visuomenėje sukėlė ir, turbūt, toliau kels fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Tikslas lyg ir gražus  – leisti žmonėms išmokėti savo skolas (arba dalį skolų) ir atkūrus mokumą pradėti gyvenimą iš naujo. Paradoksalu, tačiau siūlomos nuostatos taikomos visiems be išimties fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į vykdomą veiklą, turimą darbą ir pan. Neaišku, kodėl visus fizinius asmenis norima sulygiuoti tarsi pagal vieną šabloną.

Kaip ir kiekvieną pavasarį nuo balandžio iki birželio vidurio ūkininkai deklaruoja pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Praėjusiais metais iš viso surinkta apie 170 tūkst. paraiškų. Šiemet, iki deklaravimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, deklaruota mažiau nei pusė praėjusių metų galutinio rezultato – apie 73 tūkst. žemės valdų. Deklaruojame, kad būtume konkurencingi Europos Sąjungoje Pasėlius ir žemės naudmenas deklaruojantys ūkininkai gauna tiesiogines išmokas.

Mažėjant norinčiųjų mokytis žemdirbiškų specialybių, vienos žemės ūkio profesinės mokyklos stambinamos. Kitos perduodamos savivaldybės žinion. Tačiau kai kurios savivaldybės, kaip Anykščių, tokios dovanėlės kratosi, praneša LTV „Panorama“. Gyventojų kaimuose mažėja, tad ir profesinių mokyklų klasės tuštėja. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija mokyklas stambina. Nuo liepos į vieną jungiamos Biržų ir Vabalninko profesinio mokymo mokyklos.

Gegužės 31-ąją, antradienį, TV3 eteryje startuos romantiškiausias vasaros projektas „Ūkininkas ieško žmonos“. Lietuvos moterims jau pristatyti septyni vieniši ūkininkai, o vyrams – ūkininkė. Laidoje išvysite, kaip projekto vedėja Nijolė Pareigytė su šūsnimi laiškų keliauja pas kiekvieną ūkininką į namus. Beje, norinčios susipažinti moterys patikusiems ūkininkams siuntė ne tik laiškus, bet ir smulkias dovanėles, džiovintas gėles ir net rankdarbius.

Lietuvių skrandžiui įprastos daržovės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, keliskart brangesnės. Pasak pardavėjų, šį pavasarį daržovių perkama mažiau, rašo „Lietuvos rytas“. Šiemet žiemą sėkmingai rusams daržoves pardavę Lietuvos ūkininkai džiaugiasi ištuštėjusiais sandėliais ir geru uždarbiu. O lietuviškų daržovių pristigę prekybos tinklai jų įsiveža iš užsienio arba iš lietuvių augintojų perka brangiau.

Daugiau nei pusės žiemkenčių netekusius mūsų krašto žemdirbius šį pavasarį užgulė dvigubi darbai ir išlaidos. Maža to, žemdirbiams trūksta grūdų iššalusiems žiemkenčiams atsėti ir akcizais neapmokestinamo dyzelinio kuro. Pabrango trąšos, tiesiog valandomis kyla sėklų kainos, įsiplieskė priekaištai grūdinių kultūrų veislių tyrėjams. Skaičiuoja didelius nuostolius „Šiemet — antri nuostolingi pasėlių žiemojimo metai, nuostoliai dar didesni negu pernai.

Elnių auginimas Lietuvoje – labiau pramoga, o ne verslas, teigia tokių ūkių savininkai. Tačiau perspektyvų įžvelgiama. Lietuviams žvėriena per brangi, o užsienio rinkos reikalauja didesnių kiekių nei vietos ūkininkai gali pateikti. Tačiau perspektyvų įžvelgiama, todėl elnius veisiančių ūkių daugėja net ir per krizę, praneša LTV „Panorama“. Mažeikių rajone esančio vieno stambesnių elnių ūkių Lietuvoje savininkas šiais kanopiniais susidomėjo prieš keliolika metų.

Nuo gegužės 4 d. internautai Jungtinėje Karalystėje turi galimybę žaisti realų internetinio žaidimo „FarmVille“ analogą, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Projektas buvo pavadintas „MyFarm“. Jis bus realizuojamas Vimpoul (Wimpole) fermoje Anglijos Kembridžšyro (Cambridgeshire) grafystėje. 10 tūkst. eksperimento dalyvių internetu ūkininkams rekomenduos, kokios veislės gyvulius pirkti, kokias grūdines kultūras sėti, patars, kaip padalyti lauką.

Vakar Šiauliuose ir Šiaulių rajone lankėsi premjeras Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Žemdirbiai jiems guodėsi dėl žuvusių pasėlių. Žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ laukuose Žeimių kaime svečiai apžiūrėjo atsėjamą žieminių kviečių lauką. Agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskis sakė, jog tokio nuostolio dar nėra buvę: po žiemos tenka atsėti daugiau nei pusę žuvusių žieminių javų, 90 procentų žieminių rapsų, iš viso — net 800 hektarų.