ūkininkai

Nijolė Baronienė Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį. Tiki ir pasitiki Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje.

Pirmadienį baigiasi terminas, iki kada afrikinio kiaulių maro buferinėse zonose gyvenantys žmonės turi paskersti savo laikomas kiaules. To nepadarę, ne tik negaus kompensacijų, bet ir bus baudžiami. Terminas dėl kiaulių išskerdimo buvo pratęstas nuo lapkričio pradžios. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo teigimu, tai padaryta siekiant, kad žmonės spėtų panaudoti Europos Sąjungos skirtas lėšas.

Patyręs specialistas ragina ūkininkus naujai įvertinti ne tik turimą įrangą, taikomas technologijas, gyvulių kokybę, bet ir melžėjų gebėjimus. Kritus pieno supirkimo kainoms, pieno gamybos ūkiams labai svarbu išgyventi šį sunkmetį. Vienintelė išeitis – mažinti pieno gamybos savikainą. Daugelis pieno gamintojų tvirtins, kad jie visas galimybes jau išnaudojo, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas doc. dr.

 Sodyboje turime įvairių gyvių: triušių nutrijų, ožkų, avelių. Bet manau, kad būtų neprošal pabandyti laikyti mažai kur auginamų kinų mažųjų arba daugelio vadinamų Vietnamo kiaulių. Šios veislės kiaulės labiausiai paplitusios Vietname, todėl taip ir vadinamos. Girdėjau, kad jos jaukios, neagresyvios, labai greitai pripranta prie šeimininkų. Ne tik užsienyje, bet ir pas mus tokios kiaulės auginamos namuose ir vedžiojamos lyg šuneliai, pririšti pavadėliais.

Europos Komisija priėmė sprendimą grąžinti žemdirbiams beveik 21 mln. litų. Kompensacijos žemdirbiams bus išmokėtos iki kitų metų spalio mėnesio. „Šiuo metu parama žemdirbiams yra ypač svarbi, būtina juos palaikyti ir užtikrinti, kad nepaisant nepalankiai susiklosčiusios situacijos žemdirbiai neatsisakytų ūkininkavimo. Šių išmokų grąžinimas nėra susijęs su embargu, tačiau žinia apie lėšų grąžinimą mus pasiekė laiku“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Pasibaigus intensyviems žemės ūkio darbams draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja apgadintos technikos nuostolius. Šiais metais ūkininkams už žemės ūkio techniką išmokėtos žalos siekia 600 tūkst. litų, tai yra 47 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Didžiausia draudimo bendrovės išmokėta suma buvo 282 tūkst. litų, kuomet traktorius nuvažiavo nuo kelio ir teko keisti beveik visas pagrindines savaeigės mašinos dalis.

Drastiškai sumažėjus pieno supirkimo kainoms dėl Rusijos embargo, ne visi pieno gamintojai panikuoja ir galvoja apie gyvulių pardavimą. Patys savo ūkių pieną perdirbantys ir realizuojantys ūkininkai sunkumų nepatiria. Taip LRT radijui teigia Molėtų rajono ūkininkas Artūras Arlauskas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Vilionio teigimu, pieno gamintojai perdirbėjams yra priversti pardavinėti savo produkciją žemiau savikainos.

Europos Komisijos parama dėl Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams turėtų paaiškėti šią savaitę, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) trečiadienį EK pateiks savo siūlymus dėl paramos skyrimo. „Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos.

 Vida Tavorienė Pastaraisiais mėnesiais pusvelčiui pieną pardavinėjantys ūkininkai sulaukė valdžios priekaištų, kad dėl žemų kainų esą kalti ir jie patys, nes yra nesusikooperavę ir priklauso nuo perdirbėjų sprendimų. Tokie kaltinimai žeidžia gamintojus, ypač tuos, kurie savo kailiu patyrė, kad kurti pieno gamintojų kooperatyvus Lietuvoje – iššūkis. Ūkininkai įsitikinę, kad kooperatyvai buvo ir tebėra tikslingai smaugiami, o valdžia liko abejinga ir neužstojo gamintojų.

 Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ūkininkų nedžiugina nei bulvių derlius, nei supirkimo kaina. Šiemet ji – rekordiškai žema ir nesiekia savikainos. Pasak bulvių augintojų, taip yra todėl, kad prekybininkai mažina kainas kaltindami Rusijos embargą. Kėdainių rajone 2 dešimtmečius ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas bulvėmis kasmet užsodina daugiau nei 100 hektarų žemės. Nors iki bulviakasio pabaigos – dar kelios savaitės, jau dabar aišku, kad derlius bus mažesnis.

Pluoštinių kanapių augintojai tvirtina, kad šios kultūros plotus būtų galima plėsti, jei ne absurdiški, jų veiklą varžantys įstatymo pančiai. Baigiasi pirmas legalaus kanapių auginimo sezonas. Negalutiniais duomenimis, Lietuvoje ūkininkai kanapėms skyrė 1 200 ha. Ar augins daugiau, paaiškės vėlyvą rudenį, kai ūkininkai įvertins pirmą derlių, kai jį parduos ir sužinos, ar Seimas ryšis taisyti kreivą ir šleivą Pluoštinių kanapių įstatymą – vienintelį tokį Europoje.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

 Vismantas Žuklevičius Pastaruoju metu Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai susiduria su keliomis problemomis: kur realizuoti Rusijos rinkai skirtą produkciją ir ką daryti su ta, kuri buvo grąžinta? Valdžiai suka galvą, kaip Lietuvos maisto gamintojus gelbėti nuo Rusijos embargo, o ūkininkai skundžiasi, kad labiausiai nuo Rusijos sankcijų jie nukentės. Rusijai paskelbus embargą, perdirbėjai gana operatyviai gerokai sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad nuo liepos 1 d. visiems ūkininkams, kuriems taikoma PVM kompensacinio tarifo schema, buvo suteikti nauji, nuasmeninti kodai. Daugiau nei 60 tūkst. ūkininkų buvo išsiųsti pranešimai apie perkodavimą. VMI rekomenduoja, kad ūkinės veiklos nebevykdantys gyventojai, VMI įregistruoti ūkininkais, kuriems taikomas kompensacinis PVM tarifas, turėtų pateikti prašymą išsiregistruoti.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bebrų daromą žalą jaučia ne tik ūkininkai, bet ir kelininkai – vis daugiau bebrų įsitaiso kelio pralaidose, taip užtvenkdami melioracijos griovius ir sukeldami pavojų pravažiuojančiam transportui. Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad bebrų populiaciją įmanoma sureguliuoti. Vienoje kelio pralaidoje netoli Biržų bebrai jau pradėjo statyti namus.

Mokesčių inspektoriai ūkininkų rankomis nori surinkti žemės savininkų nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį už žemės nuomą. Vida Tavorienė Ūkininkai piktinasi, kad jiems norima užkrauti darbą, kurio esą neatliko mokesčių inspektoriai, ir žemės savininkams priklausančią prievolę. Imdamiesi mokesčių inspektorių vaidmens, žemdirbiai rizikuoja patekti į žemės nuomotojų nemalonę. Užkorė papildomų darbų Ūkininkams atsirado naujų prievolių.

Parduotuvių lentynose lyg ant mielių augant maisto produktų kainoms, daugelis ieško būdų, kaip pamaloninti skrandį, labai neskriaudžiant piniginės. Vieni „gaudo“ prekybos centrų skelbiamas nuolaidas maistui, kiti užmezga draugiškus santykius su įvairiais prekiautojais, kurie tiesiog į kiemą atveža savo užaugintą produkciją. Tai esą ne tik patogu, bet ir labai sveika, nes Lietuvoje auginti maisto produktai – tai ne chemikaluose išmirkyti užsienietiški.

Italijoje ar Prancūzijoje, aukšta valgymo kultūra garsėjančiose šalyse, maisto produktai į aukštą lygi siekiančius išlaikyti restoranus atkeliauja tik iš pirmų rankų. Lietuvoje daugelis restoranų produktų įsigyja prekybos centruose. Taip skriaudžiami ne tik klientai, bet ir ūkininkai. Tikras skonis ir kvapas Pastaruoju metu pasirodė ne vienas mokslinis tyrimas, patvirtinantis, kad ekologiškas maistas maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo neekologiško.

Tymo turgelis – ekologiškų, pačių ūkininkų pagamintų ar užaugintų produktų prekyvietė. Tai medinis, labai jaukus turgelis, pastatytas dar 2007 metais, netoli Užupio, prie Vilnelės, Maironio bei Aukštaičių gatvių sankirtoje. Pradžioje jis buvo vienintelis ekologiškų prekių turgelis visame mieste. Šiuo metu jis skaičiuoja savo 7- uosius metus, tačiau yra išlaikęs savo dvasią ir idėją.

„Štai litas, kurį turime šiandien kišenėse, - kolegoms iš tribūnos dvidešimtine pamojavo Seimo narys Petras Auštrevičius. - Su Maironiu. Aš įsidedu į kairę kišenę dvidešimt litų ir tikiuosi po aštuonių mėnesių iš dešinės išimti palankiu žmonėms nustatytu kursu eurų atitinkamą sumą“. „Aš tuo tikiu, - sakė liberalas. - Ar reikia tuo spekuliuoti? Žinoma, kad galima. Įsivaizduoju, kad daugelis į populizmą linkusių politikų tai darys.

Vida Tavorienė Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Vadinamieji žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems ūkininkams neramu, nes išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves bus ne taip paprasta.

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą. Praėjusią savaitę „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje Kaune pateiktos pirmosios 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes. Žinoma, šios prognozės, kaip ūkininkai sako, kol kas rašomos tik šakėmis ant vandens. Tačiau pasvajoti niekas nedraudžia, juolab kad niekas nesišvaisto ir garantijomis.

SEB banko duomenimis, pernai šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dažniau negu prieš metus naudojosi lizingo paslaugomis. Banko suteiktų lizingo paslaugų vertė šiam sektoriui 2013 m. išaugo beveik du kartus (90 proc.) ir sudarė 27,5 mln. litų. Bendras banko finansavimo mastas, įskaitant trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, šiam sektoriui per metus padidėjo 5 procentais.

Valdas Kvederas Keisdami įstatymus, politikai ir toliau proteguoja žemės ūkio bendroves, o savarankiškai ūkininkaujančiajam metama eilinė kilpa. Norėta kaip geriau, tačiau atsitiko kaip visada, – taip būtų galima vertinti nuo šių metų pradžios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo naująją redakciją. Mat eilinis ūkininkas negalės nusipirkti net kvadratiniu metru daugiau negu 500 hektarų žemės, o jei taip atsitiks, ją valstybė atims, o žmogui grės dar ir teisiamųjų suolas.

Ką pasėsi, tą ir pjausi, byloja liaudies išmintis. Ir štai koks ES derlius per dešimtmetį Lietuvoje: gausiomis dotacijomis tręšti ūkininkai nusprendė, kad jokios ES pagalbos jiems nereikia – konkurentų į šį paskutinių barbarų kraštą jie neįsileis. Nes privati žemė, anot jų, vis tiek turi tautybę. Čia ne anekdotas, čia realybė. Jie bijo ir drebina kinkomis, kad „lietuviškos“ žemės nusipirkę užsieniečiai čia geriau ūkininkaus ir sunaikins jų nuostolingas versloves.

Lietuvoje išplėtus apsauginės afrikinio kiaulių maro zonos ribas, Veterinarijos tarnyba teigia pažeidėjams taikysianti griežčiausias sankcijas. Laiku kiaulių nepapjovusiems ūkininkams bus skiriamos baudos, o kiaulės sunaikinamos, nemokant kompensacijos. Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS aiškino, kad pernai dalis gyventojų buferinėje zonoje pasienyje su Baltarusija nesilaikė reikalavimų ir slapčia augino kiaules, todėl dabar nuspręsta taikyti griežčiausias sankcijas.

Valdantieji žada referendumo neblokuoti, liberalai tikina, kad jis neturi prasmės, o iniciatoriai primena, kad Lietuvos teritorija – ne prekė, o bauginimai ES sankcijomis neturi pagrindo.

Uždraudusi bulvių eksportą iš ES šalių, Rusija nepasiekė savo tikslo ir net savotiškai paskatino ūkininkus aktyviau ieškoti naujų rinkų. Daugelis lietuvių bulvių augintojų savo derlių sėkmingai parduoda ES rinkoje bei eksportuoja į trečiąsias šalis. Naujų pasiūlymų parduoti derlių ūkininkai sulaukia kiekvieną savaitę, tačiau šie pasiūlymai džiugina ne visus. Į dviprasmišką padėtį pateko sudariusieji išankstines sutartis parduoti bulves Rusijos rinkai.

Smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, tai gali padaryti dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 13 dienos skelbiamas naujas šios priemonės paraiškų surinkimo etapas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, nuo 2008 m. turgaviečių ir turgelių šalyje padaugėjo 2,5 karto. Šiuo metu Lietuvoje veikia 242 turgavietės, iš jų 76 – laikinos prekyvietės. Iš viso yra užregistruota beveik 5 tūkst. (4 920) asmenų, kurie gali turgavietėse prekiauti maisto produktais. Per tris šių metų ketvirčius VMVT inspektoriai patikrino 71 proc. visų registruotų turgaviečių.

Regina MUSNECKIENĖ Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Kuršų kaime gyvenantis Sigitas Lideika ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Nuo dviejų karvių ir šešių hektarų žemės pradėjusi jauna šeima pamažu plėtė ūkį. Tačiau plėtė tiek, kiek patys pajėgia darbų nudirbti. Svetimų nesamdo. Matydami nuolat dirbančius tėvus, darbo nesikrato ir trys Lideikų vaikai. Akmuo apželia vietoje Angelė ir Sigitas Lideikos pagal profesiją abu zootechnikai. Kilę iš Tytuvėnų krašto.

Bitininkai ir obuolių augintojai iš visos Lietuvos ateinančius savaitgalius rinksis Vilniuje, kur šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ vyks tradicinės ūkininkų šventės „Visos medaus spalvos“ ir „Visos sodų spalvos“. Dvi savaites čia taip pat vyks pirmoji Lietuvoje rudens gėrybių saugotojų – kaliausių paroda.

Sulaikytas dar vienas įtariamasis Aukštaitijos ūkininkų turto prievartavimo byloje – Giedrius Juška (37 m.). Teismas jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą mėnesiui. Policija prašo pagalbos Tad dabar šioje byloje areštuoti jau 5 įtariamieji.

Salomėja Pranaitienė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per paskutinius kelerius metus plėtėsi apie pusė ūkių, tačiau kitąmet plėtrą planuoja tik 40 procentų žemdirbių. To priežastis, anot tyrimą inicijavusio komercinio banko, lėšų stygius, smulkūs sklypai, nenašus darbas ir finansinių žinių stoka. Metų darbas – jau aruoduose. Javus auginantis Šiaulių rajono ūkininkas sako, kad šiemet kviečių ir rapsų prikulta kiek mažiau nei pernai, užtat grūdų kokybė geresnė.

Giedrė Sankauskaitė Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį smulkieji ir vidutiniai šalies verslininkai sudarė 43 proc. daugiau komercinio transporto lizingo sutarčių nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „Swedbank“ duomenys. Be to, gerokai išaugo žemės ūkio technikos pardavimo lizingu apimtys – šios technikos Lietuvoje finansuota beveik tris kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Swedbank“ komercinio transporto lizingo sutarčių skaičius šiemet augo 24 procentais, jų vertė didėjo beveik penktadaliu.

Didžiausi šalies grūdų supirkėjai neslepia optimizmo: nors šių metų grūdų derlius gali būti apie šeštadalį mažesnis negu pernai, kol kas jis yra labai geras, o grūdų kokybė - puiki, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios". Viena didžiausių Baltijos šalių žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių grupių "Litagra" šiemet tikisi nupirkti 70 tūkst. tonų, arba 35 proc. grūdų iš planuojamų supirkti 200 tūkst. tonų. "Kauno grūdai" šiais metais vėl planuoja supirkti daugiau negu 400 tūkst.

Regina MUSNECKIENĖ Užvenčio seniūnijos Žeberių kaime ūkininkaujantys Nijolė ir Stanislovas Gečai labai apsidžiaugė, kai kooperatyvas „Pienas.Lt.“ pradėjo mokėti šiek tiek daugiau už kilogramą pieno. 1600 kilogramų pieno kas antrą dieną parduodantiems ūkininkams – nemenka paspirtis. Penki hektarai žemės Nijolė ir Stanislovas Gečai į žemę nusprendė kibtis prieš devyniolika metų. Stanislovo tėvai jaunai šeimai atrėžė penkis hektarus žemės. Joje augino javus. Ūkininkai nuolat domėjosi naujovėmis.

Inga VENCKUTĖ fotoŠiaudų ritiniai atitrūkusioje priekaboje galimai buvo neteisingai sutvirtinti, todėl vienas jų nusirito žemyn tiesiai į važiuojamąją dalį. Ketvirtadienio popietę keliaujantys pro Šilutės ligonine galėjo stebėti avarinę situaciją, kurią sukėlė ūkininkas, gabenęs šiaudų ritinius. Traukdamas dvi prie traktoriaus prikabintas priekabas, galimai perkrautas gabenamu kroviniu, viena jų atsikabino ir nuriedėdama link gyvatvorės atsitrenkė į automobilį.

Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko. Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių - 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito - 11,7 proc. pigiau.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

 Europos Sąjungoje (ES) nuo kitų metų pradėsianti veikti jaunųjų ūkininkų papildomo skatinimo tvarka leis jiems gauti didesnes išmokas, sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas. "Europos Parlamento nariai siekia sukurti papildomą paramos sistemą jauniesiems ūkininkams", - teigė Czeslawas Adamas Siekierskis Lietuvos Seime vykstančiams ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.