ugdymas

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vaikus bus galima mokyti ir namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Projektą, kuriame nustatoma vaikų ugdymo šeimoje tvarka ir sąlygos, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektui pritarė Vyriausybė, rašoma pranešime spaudai. „Diskusijos dėl šeimų pasirinkimo mokyti savo vaikus namuose vyksta daugelį metų ir pagaliau šiemet mums pavyks įteisinti tvarką, sudaryti sąlygas tėvams, kurie to nori.

Trečiadienį prasidėjo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti 20 tūkst. 610 asmenų, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Nuo trečiadienio galima teikti prašymus LAMA BPO Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS). „Yra tam tikros naujovės.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo kitos savaitės atveria duris visų tėvų vaikams. Padidėjus vaikų srautams, savivaldybės puola rūpintis darželinukų ir įstaigų darbuotojų saugumu. Todėl daugiau užsiėmimų vyks lauke, vaikai negalės bendrauti tarp grupių, bus privaloma matuoti vaikų ir darbuotojų temperatūrą, o vietomis vaikų tėvai net negalės patekti į darželio pastatą.

Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms.

Bendrasias ugdymo programas 1-10 klasėms atnaujins 95 mokytojai ir mokslininkai, atrinkti konkursu, informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Darbą pedagogai ir mokslininkai, suskirstyti į 9 programų rengimo grupes, pradėjo nuo pirmadienio.  Specialistai rengs programas pagal pradinio, dorinio, kalbinio, matematinio, informatikos, socialinio, gamtamokslinio, meninio, sveikatos ir fizinio ugdymo sritis. Numatoma, kad atnaujintos programos mokyklas pasieks 2022-2023 mokslo metais.

Nuo kitos savaitės šalies darželiai gali atverti duris visų, ne tik dirbti privalančių, tėvų vaikams. Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas klaipėdiečius ragina neskubėti savo vaikų vesti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nes tai nesaugu, kol šalyje dar nėra įveiktas koronavirusas. „Kviesčiau visus tėvelius labai atsakingai vertinti šitą galimybę ir vertinti, kad tai yra galimybė, o ne prievolė.

Jei darželiuose būtų užfiksuota koronaviruso atvejų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neatmeta galimybės, kad savivaldybėms tektų juos uždaryti. Tačiau jis teigia, kad virusas vaikams nėra pavojingas, o darželiai būtų uždaromi todėl, kad juose nebebūtų, kam dirbti. „Sunku pasakyti, ar gali tie protrūkiai kilti vien dėl to, kad darželiai bus atidaromi. Nes teoriškai sulig kiekvienu atlaisvinimu ta rizika didėja.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto siūlymą leisti brandos atestatą gauti išlaikius tik vieną egzaminą, tačiau tam nepritaria nei Švietimo taryba, nei Prezidentūra.

Tai, kad mokykla vieno vaiko ugdymui per metus skiria solidžią sumą, nėra garantas, kad vaikas gaus geriausią išsilavinimą. Būtent tokią tendenciją atskleidžia naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai.  Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Tarp jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Vaikų darželiai nebūtų pajėgūs padidinto saugumo sąlygomis priimti visų 110 tūkst. vaikų, tikimasi, kad grįžtančių srautas augs tolygiai, sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. „Tikimės, kad atvėrus gegužės 18 dieną darželius viso srauto ir nebus, darželiai tikrai nepajėgūs būtų visus 110 tūkst. vaikų susigrąžinti. Duomenys, kuriuos gauname apklausų metu, rodo, kad tas srautas augs tolygiai“, – per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė A. Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad ministerija rengiasi tiek visuotiniam vaikų priėmimui į darželius, tiek ir galimam vėlesniam mokinių grįžimui į bendrojo ugdymo mokyklas. Pasak ministro, dėl to nuolat bendraujama su sveikatos apsaugos specialistais, iš kurių gaunamos rekomendacijas, kokios priemonės ir kaip jos turėtų būti vykdomos saugant vaikų ir ugdymo įstaigų darbuotojų sveikatą, rašoma pranešime.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Vienos Europos šalys jau stengiasi grįžti į gyvenimą iki koronaviruso ir atvėrė darželių duris, tačiau su griežtais apribojimais. Kitos šalys stebi, kuo tai gali baigtis ir klauso Pasaulinės sveikatos organizacijos perspėjimų, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga. Norvegija teigia, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradėjo atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Norvegija, teigianti, kad jau suvaldė naujojo koronaviruso protrūkį, nuo pirmadienio pradeda atidarinėti mėnesį nedirbusias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Tarnybos sako, kad šis atidarymas tapo įmanomas, nes vaikai yra mažiau veikiami koronaviruso infekcijos COVID-19, nors kai kurie tėvai šį sprendimą vertina atsargiai. „Lankyti darželius yra saugu“, – prieš atidarymą sakė švietimo ministrė Guri Melby.

Lietuvoje nuo kovo pabaigos įvestas nuotolinis ugdymas įnešė daug sumaišties į pedagogų, moksleivių ir jų tėvų kasdienybę. Mokinių tėvai iš pedagogų pasigenda sistemos ir metodikos, stebisi, kodėl jų atžaloms skiriama mažai laiko, o mažiesiems duodamos spręsti užduotys – prastos kokybės ir veikiausiai parsisiųstos iš interneto.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad nei ministerija, nei Vyriausybė kol kas nesvarsto galimybės trumpinti šiuos mokslo metus dėl karantino. Anot ministro, sutrumpinus mokslo metus, kiltų klausimas kaip užimti vaikus, jie patirtų žalą.  „Tikrai tokio sprendimo mes dar kol kas nesvarstome ir kažin, ar reikėtų svarstyti. Aš tik informavau šį rytą, kad kai kurios šalys tai daro ir bando automatiškai kai kurias klases perkelti ir trumpinti mokslo metus.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Daugelis Lietuvos savivaldybių susiduria su ugdymo įstaigų vadovų stygiumi. Kaip skelbia portalas LRT.lt, į konkursus dažnu atveju ateina vos vienas kandidatas arba nesulaukiama nė vieno. „Būna, kad net kelerius metus nerandame vadovo“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Kaip viena svarbiausių priežasčių nurodoma tai, kad retas kandidatas įveikia kompetencijų patikrinimą.

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius antradienį kreipėsi į teismą dėl Kauno tarybos sprendimo, kuriuo ne kauniečių vaikams pabranginti vaikų darželiai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašoma ištirti, ar Kauno miesto tarybos patvirtinta tvarka neprieštarauja teisės normoms. Ji būtų pripažintas prieštaravimas, prašoma panaikinti tvarkos punktus, kurie lengvatas už vaikų ugdymą sieja su gyvenamąja vieta.

Kauno taryba antradienį atmetė Vyriausybės atstovo teikimą, kuriuo reikalauta keisti tarybos nustatytą didesnį mokestį ne mieste registruotų tėvų vaikams. „Vienas iš tokių motyvų yra tas, kad visiems nustatomas vienodas mokestis – 9 eurai 20 centų. Antra, ikimokyklinis ugdymas ne visiems yra privalomas.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Didžiųjų švenčių metas – kupinas malonių rūpesčių. Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai jų turi ir daugiau: darželiuose švenčių metu sumažėjus vaikų skaičiui, neretai sujungiamos grupės, o dėl naujos aplinkos ir adaptacijos vaikai susiduria su psichologiniais sunkumais.  Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė, pati dirbanti darželyje, teigia, kad švenčių metu ikimokyklinio ugdymo įstaigos susiduria su problema, kai vaikų atvedama mažiau.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai, prasti moksleivių pasiekimai, daug klausimų kelianti mokytojų apmokėjimo sistema, neefektyvus mokyklų tinklas – vienos pagrindinių Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių bėdų. Prezidentas Gitanas Nausėda sako pasigendantis efektyvaus darbo sprendžiant šias problemas, o valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys konstatuoja, kad problemos švietime taip išvešėjo, kad jau tapo nacionalinio saugumo klausimu.

Nors pastaruoju metu švietimo sistemos spragų klausimas dažniausiai keliamas per mažų pedagogų ir dėstytojų atlyginimų kontekste, tai toli gražu nėra vienintelė švietimo problema Lietuvoje. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria septynias ydas, kurias šiuo metu mato Lietuvos švietimo sistemoje.

Medikams vieniems po kitų vis garsiau kalbant apie darbe patiriamas patyčias ir psichologinį smurtą, prabyla ir kitų profesijų atstovai. Šįkart garsiai kalba vieno Kauno darželio auklėtoja, savo darbe besijaučianti sugniuždyta, ir, jos teigimu, nuolat patirianti patyčias. Tuo metu moters darbdaviai aiškina, kad įstaigoje viskas gerai, o neramumus esą kelia pati darbuotoja.

Džiaugtis dėl Lietuvos moksleivių pasiekimų galėtų tik optimistas, o realistas supras, kad Estija mus šioje srityje aplenkė šviesmečiais ir dešimtmečiais, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jis įvardino priežastis, kodėl Estija švietimo srityje triumfuoja, o Lietuva sunkiai ir lėtai bėga iš paskos.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Klaipėdoje svarstoma galimybė vieną vasaros mėnesį uždaryti visus vaikų darželius, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak dienraščio, uostamiesčio vaikų darželiuose vykdomos apklausos, kurį mėnesį tėvai galėtų nevesti vaikų į ugdymo įstaigą.  „Vienur tik prašoma išsirinkti iš dviejų vasaros mėnesių, kurį jie atostogaus ir vaiko neves į darželį, o kitur tiesiai šviesiai teigiama, kad ši apklausa vykdoma dėl to, kad ateinančią vasarą Klaipėdoje nebeveiks pakaitiniai (budintys) darželiai.

Seime juda į priekį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlytas lauko darželių įteisinimas. „Tai yra sprendimas, kuris leidžia tvarkingai įteisinti ir reglamentuoti lauko darželius, kurie de facto ir dabar egzistuoja, bet negali iš tiesų gauti higienos paso“, – šią savaitę Seime ragindamas balsuoti už pataisas sakė ministras. Seimas apsvarstęs pritarė projektui, kuris įtvirtintų galimybę higienos pasą išduoti ne tik pastatui, bet ir žemės sklypui.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Nuo menkų mokytojų atlyginimų ir sparčiai retėjančių pedagogų gretų iki prastų moksleivių rezultatų bei baugiai mažėjančio mokinių skaičiaus – ne paslaptis, kad švietimas Lietuvoje šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Mažas mokyklas gelbėjančių jungtinių klasių, kurios mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, galėtų pavykti atsisakyti per 3–5 metus, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Pasak ministro, mokymo jungtinėse klasėse kartais sunku išvengti dėl bendruomenės noro išlaikyti mokyklą, nors joje ir trūksta vaikų. „Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia.

Birželio 11-12 dienomis Lietuvoje viešės Briuselio „Anderlecht“ (RSCA) klubo akademijos ir interaktyvios treniruočių proceso valdymo platformos „ProSoccerData“ specialistai, kurie pradės apmokyti Lietuvos futbolo akademijų trenerius įdiegti belgų jaunimo ugdymo sistemą. Praėjusį mėnesį Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir „Anderlecht“ klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią daugybę aukštos klasės futbolininkų išugdžiusi akademijos jaunimo ugdymo sistema bus diegiama mūsų šalyje.

Pirmadienį Lietuvos futbolo federacijos (LFF) būstinėje vyko spaudos konferencija, kurioje buvo pristatytas Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) valdymo perdavimas „Be1SC“ įmonei bei pasirašytas LFF ir Briuselio „Anderlecht“ klubo susitarimas dėl jaunimo ugdymo sistemos įdiegimo Lietuvoje. Anot E. Stankevičiaus, trylika metų veikusi NFA neatnešė norimų rezultatų, o jos išlaikymas kainavo brangiai.

Kas yra seksualinė sveikata, kokią reikšmę ji turi žmogaus gyvenimo kokybei? Kaip vertinti masturbaciją, pornografiją, ar įmanoma išlaikyti – ir ar to reikia – seksualinį aktyvumą iki gilios senatvės? Apie visa tai – pokalbis su gydytoju psichiatru, seksologu Viktoru Šapurovu. Kas yra seksualinė sveikata ir kas ją lemia? Seksualinė sveikata – tai intymaus bendravimo džiaugsmas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žada kitąmet sukurti iki 300–400 papildomų vietų ministerijai pavaldžiose ugdymo įstaigose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. „Biudžetą planuodami mes tuos klausimus kelsime, žiūrėdami, ką gali savivaldybė, ką gali ministerija.

Keletą pastarųjų savaičių įdėmiai skaitydami pažymas pro akis praleidome kitą pritvinkusį valstybės skaudulį – mūsų vaikų mokslo rezultatai katastrofiškai blogėja. Analizė rodo, kad trečdalis mūsų moksleivių neįsisavina net matematikos pagrindų. Ir apie tai kalbame skaitmenos ir technologinių lūžių amžiuje, kai ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešama visuotinė skaitmenizacija pareikalaus aukštesnių IT įgūdžių, kurie taps daugelio ateities specialybių pagrindu.

Turizmo specialistai pastebi, kad vaikų vasaros stovyklų pasiūla šiemet kaip mat tirpsta. Populiariausios esą 7 dienų trukmės stovyklos su nakvyne. Pigiausia jų kainuoja 100 eurų, brangiausia 380 eurų. Vidutinė stovyklos kaina yra apie 200 eurų. Turizmo specialistai teigia, kad vaikų vasaros stovyklos kaina priklauso nuo to, ar ji dieninė, stacionari ar su nakvyne. Taip pat kokia veikla siūloma stovykloje, kurioje vietoje ji vyksta bei kiek trunka.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie, tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į pirmą klasę. Pernai Seimas priėmė Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo šių metų tėvai patys gali spręsti, nuo kelerių metų leisti savo vaikus į mokyklą – 6-erių ar 7-erių. Yra tik viena sąlyga.

Kai kurie vilniečiai piktinasi nauja vaikų į mokyklas priėmimo tvarka. Esą taip valdininkai siekia užpildyti tuščias ugdymo įstaigas, užuot gerinę ugdymo paslaugų kokybę jose. Savivaldybės atstovai sako, jog pokyčių reikėjo dėl itin augančio mokinių skaičiaus. Be to žadama, kai kuriuos vaikus iki mokyklų pavėžėti, ar pakeisti viešojo transporto maršrutus.  Priėmimo į mokyklas tvarka pasikeitė nuo kovo 1 dienos.