ugdymas

Vilniaus švietimo pažangos centrui (VŠPC) vadovaus švietimo ekspertė, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, nuo penktadienio centrui pradedanti vadovauti U. Kaunaitė rūpinsis ugdymo kokybe Vilniuje. U. Kaunaitė yra baigusi Šv.

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 procentai 12–15 metų amžiaus mokinių. Nuo naujųjų mokslo metų pradžios į ugdymo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą kontaktiniu būdu vaikai galės grįžti, neatlikę testo dėl COVID-19 ligos.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visose mokyklose bei savivaldybėse rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. „Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad nuo rugsėjo 1-osios planuojama atnaujinti normalų darbą mokyklose.  Apie tai, kaip naujais mokslo metais vyks ugdymo procesas, ministrės ketvirtadienį teiravosi Seimo narys, valstietis Arvydas Nekrošius. „Daugelis nerimauja, kaip bus su mokslo metais, nerimauja, kaip eis į mokyklą. Panašu, kad nežino ir mokytojų bendruomenės, taip pat ir kai kurios savivaldybės to klausia.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams nupirkta daugiau nei 1,4 tūkst. kompiuterių, kurie įstaigas pasieks dar šį mėnesį, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nacionalinė švietimo agentūra įrangą paskirstė šalies savivaldybių darželių ir mokyklų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Naujai nupirktos įrangos komplektą sudaro nešiojamasis kompiuteris ir laminavimo aparatas. Vienas komplektas bus skirtas naudoti vienam mokytojui.

Moksleiviai pasigenda lytiškumo ugdymo mokyklose, sako jų atstovai. Šiuo metu esą lytinio švietimo klausimai net ir patiems mokytojams lieka tabu, o bet koks kalbėjimas lytiškumo temomis yra supriešinamas su tradicinėmis vertybėmis, ankstyvų lytinių santykių skatinimo ir kitais mitais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad nors skelbiama, jog Lietuvoje COVID-19 atvejų skaičiaus augimas yra sustojęs ir pandemijos augimo pagreitis pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos tapo neigiamas, turėtume ir toliau išlikti budrūs ir laisvėjančiomis karantino sąlygomis ir toliau laikytis nustatytų reikalavimų bei higienos taisyklių.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Pastaruoju metu „beržinės košė“ praranda savo populiarumą, nes mokslas parodė, kad tai nėra geriausias būdas bausti išdykaujančius vaikus. Deja, 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad šios priemonės vis dar imasi daug tėvų: Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus tai darė maždaug 50 proc. tėvų, trečdalis – pastarąją savaitę. Nepaisant pediatrų ir neurologų prašymų nutraukti tokį elgesį, panašu, kad daug tėvų vis dar tiki tokio auklėjimo veiksmingumu.

Alytuje dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos 5-11 klasių moksleiviai į mokyklas šiemet nebegrįš – iki vasaros atostogų jie mokysis nuotoliniu būdu. „Visose Alytaus miesto savivaldybės mokyklose buvo tikrinama ir 23 kaupiniuose buvo teigiamas atsakymas, kaupinyje paprastai būna iki šešių mėginių, tai galima suprasti tą mastą, kuris yra mūsų mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė praneša, kad tik šešios savivaldybės apsisprendė nuo kitos savaitės grąžinti 5–11 klasių moksleivius į klases. Dar keturios savivaldybės kol kas atsisako tai daryti, likusios – neapsisprendė. Nuo gegužės 10 dienos savivaldybėms leidžiama apsispręsti, ar leisti į mokyklas grįžti šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantiems 5–11 klasių moksleiviams.

Vyriausybė pritarė, kad 5–11 klasių moksleiviai į mokyklas galės grįžti po beveik dviejų savaičių, nuo gegužės 10 dienos. Nuspręsta, kad moksleiviams ir mokytojams, kuriems bus privalu testuotis dėl COVID-19, užteks ir greitųjų antigenų testų. Moksleiviai grįš srautais, o pamokos mokykloje vyks keičiant tai kontaktinį, tai nuotolinį būdą.

Daugelis vaiko raidos specialistų sutaria – pirmosios 1000 gyvenimo dienų yra lemtingai svarbios vaiko fizinei, emocinei ir psichologinei savijautai ateityje. Todėl nuo šiandien vaikų iki 3 metų tėvams laiku atliepti mažylių poreikius padės iniciatyva „MaMaDu“ – visi norintieji galės gauti nemokamus patarimus SMS žinutėmis, parengtus remiantis Harvardo mokslininkų tyrimais.

Švietimo ministerija pradeda konsultacijas dėl vidurinio ugdymo ateities: baigiamųjų klasių mokiniai galės daugiau laiko skirti pasirinktiems dalykams, siūloma mažinti brandos egzaminų reikšmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda konsultacijas su švietimo bendruomene dėl atnaujinamos vidurinio ugdymo sąrangos.

Antradienį, balandžio 20 d., pradedamas elektroninis nuotolinis dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kurį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais mokslo metais pasiekimų patikrinime dalyvaus 25689 mokiniai.  „Šių metų dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vyks nuotoliniu elektroniniu būdu. Prieš mėnesį vykdytas bandomasis testavimas leido įsivertinti galimus trikdžius ir sunkumus.

Galima svarstyti abiturientų grįžimą į mokyklas, po švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimo antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tokie svarstymai galimi, nes jau beveik pusė abiturientų pasiskiepijo arba jau turi imunitetą (yra persirgę), o apie 66 proc. mokytojų, dirbančių pagal vidurinio ugdymo programą, taip pat yra paskiepyti arba yra persirgę“, – pranešė ministerija.

Vyriausybei prieš daugiau nei dvi savaites leidus kontaktines konsultacijas abiturientams, šalies mokyklos sako to negalinčios daryti, kol nėra baigta pedagogų ir abiturientų vakcinacija. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad pirmąja COVID-19 vakcinos doze jau paskiepyta apie penktadalis abiturientų, bent vieną skiepų dozę taip pat gavo 40 proc. jų mokytojų, dar 12 proc. turi imunitetą, nes yra persirgę. Ministerijos duomenimis, iš viso vakcinuota daugiau kaip 59 tūkst.

Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Jauna šeima Vilniaus rajone savo jauniausiai dukrai neranda vietos darželyje lietuvių kalba. Šeima sako, kad jaučiasi diskriminuojama, nes darželių lietuvių kalba rajone esą dvigubai mažiau nei lenkų kalba. Kad darželių trūkumas rajone, – didelė problema, sutinka ir vietos politikai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad darželių lietuvių kalba yra gerokai daugiau, todėl problemos nemato. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus rajone gyvenanti Justina.

Į mokyklas grįžo 59 tūkst. pradinukų – jų ketvirtadienį klasėse mokosi tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, į mokyklas grįžus Pasvalio rajono pradinukams, duris atvėrė mokyklos jau visose 45 savivaldybėse, kur susirgimų skaičius 10 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites yra mažesnis nei 200 atvejų ir į mokyklas galima grįžti greičiau.

Ugdymą pradinukams atnaujinusiose Vilniaus mokyklose per praėjusią savaitę nustatyta 10 teigiamų COVID-19 kaupinių, užkratas rastas visose darbą atnaujinusiose įstaigose. Kaip BNS sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė, klasės, kurių moksleiviams nustatytas koronavirusas, izoliuotos, o mokyklos darbą tęsia toliau.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Vilniuje šią savaitę atveriamos dar šešios mokyklos, kuriose apie tūkstantį pradinukų mokysis kontaktiniu būdu, pranešė savivaldybė. Kontaktinis ugdymas, kartu testuojant dėl COVID-19 kaupinių būdu, nuo pirmadienio arba antradienio atnaujinamas keturiose privačiose įstaigose – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, vaikų meninėje studijoje „Diemedis“, Šiaurės licėjuje, Karalienės Mortos mokykloje. Taip pat į klasės pradinukai grįš savivaldybės įstaigose – Šv.

Valstybinį matematikos brandos egzaminą laikyti ketinantiems abiturientams balandį bus rengiamas nuotolinis matematikos žinių patikrinimas, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nereikėtų skubėti džiaugtis, kad daugumoje Lietuvos savivaldybių pradinukai nuo kitos savaitės grįš į mokyklas. Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad mokyklos vėl bus uždarytos, jei tik Lietuvoje išaugs susirgimų skaičius. O rizika tam, anot ministerijos, nemaža, mat šalyje gali išplisti britiškoji koronaviruso atmaina.

Kai kurie „juodųjų“ savivaldybių, kur sergamumas koronavirusu yra didžiausias, merai sako, kad gali kilti sunkumų grąžinant pradinukus į klases dėl to, kad kaupinių tyrimai kol kas atliekami tik Vilniuje. Dalis savivaldybių taip pat abejoja pradinukų ugdymo atnaujinimu dėl didelio sergamumo. Vyriausybė trečiadienį leido nuo ateinančio pirmadienio atnaujinti pradinukų ugdymą 45-iose savivaldybėse, kuriose  naujų koronaviruso atvejų skaičius 100 tūkst.

Nuo kito pirmadienio 45-ių savivaldybių pradinukai gali grįžti į mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikslina, kaip atrodys ugdymo procesas. Savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 per 14 dienų neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, leidžiama atnaujinti mišrų pradinį ugdymą. „Miršrus būdas yra toks būdas, kuomet gali būti taikomas ir nuotolinis, ir kontaktinis metodas. Jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kaip jos organizuosis tą ugdymo procesą.

Vyriausybė pritarė nuo kitos savaitės taikyti švelnesnį karantiną 45-iose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija geriausia. Šiose savivaldybėse bus galima atnaujinti pradinį ugdymą mišriu būdu. Tarp jų iš didmiesčių – Kaunas ir Šiauliai, taip pat Alytus. Švelninti karantiną pasirinkta tose savivaldybėse, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Visi pasikeitimai įsigalios nuo kovo 22 dienos, pirmadienio.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje turi apsispręsti, kaip ir kada visi Lietuvos pradinukai galėtų grįžti į mokyklas. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  Stebėkite tiesiogiai: Apie tai pirmadienį per Vyriausybės posėdį pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys planą grąžinti į mokyklas visus pradinukus. Siūlymus Vyriausybei parengė Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, po konsultacijų su ekspertais.  „Vyriausybė spręs dėl saugaus visų pradinukų sugrąžinimo į mokyklas. Sprendimai atskiroms savivaldybėms priklausys nuo epidemiologinės situacijos kiekvienoje jų“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Nuo pirmadienio dalyje Lietuvos savivaldybių pradinukams leidžiama grįžti į mokyklas. Vilniuje šią savaitę jau veiks keturios ugdymo įstaigos, planuose – dar šešios. Tačiau ne visi didmiesčiai į pradinukų grįžimą žiūri taip optimistiškai. Pavyzdžiui, Klaipėda sako būsianti atsargesnė.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vyriausybė jau 25-ioms savivaldybėms leido nuspręsti, kuriose pradinėse mokyklose jos atnaujins kontaktinį ugdymą. Atidarytose mokyklose moksleiviai ir mokytojai bus testuojami kaupinių metodu. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas paaiškina, kaip atrodo šis procesas. Kontaktiniu būdu veikiančiose mokyklose pradinukai bus nuolat tikrinami Covid-19 kaupinių testavimo metodu. Atliekant testus kaupinių metodu, į vieną mėgintuvėlį surenkama daugiausia iki penkių žmonių ėminiai.

Vyriausybė leido 25-iose Lietuvos savivaldybėse atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą, taikant Covid-19 kaupinių testavimo metodą. Savivaldybės pačios nuspres, kurios iš jų pradinių mokyklų galės veikti įprastu būdu. „Leidžiame Vilniuje vykdytą projektą išplėsti. Buvo padarytas įdirbis ir numatyta, kad projektas galėtų plėstis. <...> Mes, atrodo, turime 59 mokyklų išreikštą norą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nerimauja dėl pedagogų nuotaikų. Kaip rodo tyrimai, beveik trečdalis vyresnių mokytojų per artimiausius kelerius metus norėtų palikti savo darbą. Mokytojai įvardina kelias priežastis, kurios jiems kelia nerimą, tarp jų – nežinia dėl darbo karantino metu ir per menkas ministerijos dėmesys jų atlyginimams.

Politinių partijų susitarime dėl to, kaip turėtų atrodyti Lietuvos švietimas, pralaužti ledai. Prie bendro virtualaus stalo susėdę partijų lyderiai pradeda nuo balto popieriaus lapo ir sprendžia, kokia kryptimi šalyje toliau judės švietimas. Tiesa, ne visi politikai sutinka, kad pavyks rasti bendrą sutarimą šiuo svarbiu klausimu. Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.