ugdymas

Karantino metu savanorių pagalbos prisireikė ne tik gydymo įstaigoms, bet ir mokykloms. Skirtingose šalies savivaldybėse mokyklos gyventojų prašo ištiesti pagalbos ranką mokiniams, padėti jiems mokytis nuotoliniu būdu, užimti juos po pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė pagalbos priemonių paketą, kuriuo siekiama padėti kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Vienas plane numatytų veiksmų – savanorių pagalba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl karantino ir nuotolinio mokymosi iššūkių šiemet brandos egzaminai greičiausiai vėl bus atidėti, o tą laiką reikia išnaudoti intensyvioms abiturientų konsultacijoms. „Svarstome tą variantą. Labai norisi, kad jei pasitvirtintumėme tam tikrą atidėjimą, tuo metu vyktų intensyvus pasiruošimas egzaminams, papildomas pasiruošimas.

Sunkiai metai iš metų bandomai spręsti mažų Lietuvos mokyklų problemai išsigelbėjimo planą gali pametėti Covid-19 pandemija. Tiksliau, pandemijos metu įvaldytas nuotolinis mokymas. Kad bent iš dalies internetu vykdomos pamokos išgelbėtų mokyklas, kur per mažai moksleivių ar trūksta specialistų, pritaria ir mokyklų steigėjai, ir jų vadovai.

Prie Vilniaus savivaldybės vykdomo eksperimento, leidžiant vienos mokyklos pradinukams po COVID-19 tyrimo grįžti į kontaktinį ugdymą ateityje galėtų prisijungti ir kiti kolektyvai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiek tiek laiko dar užtruks dokumentų rengimas tam, kad viskas vyktų be kažkokių rizikų ir su absoliučiu dalyvaujančių žmonių sutikimu, todėl pradžia šiek tiek nusikels. Galbūt į tą nukeltą pradžią mes galėsime pasitelkti daugiau kolektyvų, o ne tik vieną mokyklą.

Dalis pedagogų stebisi gaunantys pranešimus, kad, jiems atsisakius skiepytis, jie bus privalomai testuojami nuo Covid-19. Tuo metu pedagogai, kurie atsisakys atlikti ir testus, esą gali būti nušalinami nuo darbo. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad dirbti galės ir neskiepyti mokytojai.

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta.

Moksleiviams, kurie svajoja ištrūkti iš namų ir mokytis klasėse įprastai, panašu, teks palaukti pavasario. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato, kad daliai moksleivių mokyklas būtų galima atverti vasario viduryje ar kovą, o pagal blogesnius scenarijus – tik gegužę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pirmadienį posėdyje aptarė nuotolinio ugdymo iššūkius ir galimybę atnaujinti pradinį ugdymą.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

2021-ieji Lietuvos darželinukams ir moksleiviams atneš pokyčių nuo daliai skiriamo nemokamo maitinimo iki daliai privalomo ikimokyklinio ugdymo. Taip pat Vyriausybė sau iškėlė daug ambicingų tikslų dėl naujų mokyklų steigimo, nacionalinio susitarimo dėl švietimo bei reikšmingų permainų ikimokykliniame ugdyme. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kokie pokyčiai laukia darželinukų ir moksleivių ne tik 2021, bet ir vėlesniais metais.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių karantino apribojimų, nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. švietimo įstaigose ugdymas bus vykdomas nuotoliniu būdu. Namuose mokytis liks vyresnių klasių mokiniai, pradinukams iki sausio 3 d. prailgintos atostogos, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas toliau vyks kontaktiniu būdu.

Seime jau montuojamos nuo koronaviruso turėsiančios saugoti pertvaros, o parlamento vadovybė sutarė, kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas. Tiesa, kada jis prasidėtų dar nežinia, mat be techninių iššūkių, bene didžiausia problema atrodo bus pačių seimūnų sutarimas ir tokio darbo įteisinimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir kandidatė į švietimo ministres Jurgita Šiugždienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė neankstinti moksleivių žiemos atostogų bei neįvesti visuotinio nuotolinio ugdymo. Vis dėlto laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad pačios ugdymo įstaigos ir jų bendruomenės turi spręsti, ar taikyti nuotolinį, ar mišrų ugdymą. ŠMSM kartu su epidemiologais trečiadienį nusprendė nekeisti mokinių žiemos atostogų laiko. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną.

Garsiai ištrimituota 100 eurų parama pedagogų poilsiui iš darbą baigiančios Vyriausybės mokytojų nepasieks. Senasis ministrų kabinetas šį įsipareigojimą permeta naujajam. O dar net nepatvirtintai kandidatei į švietimo ministres belieka apgailestauti, kad naujiems politikams užkrauta atsakomybė įgyvendinti senųjų pažadus. Tiesa, pedagogams vilties dar yra, jei naujoji švietimo ministrė pasiūlys valstybės biudžete rasti lėšų jų poilsiui.

Lietuvą suvaržęs koronavirusas privertė reaguoti ir šalies valdžią, ir visuomenę. Paskelbtas karantinas iš esmės keičia ne tik darbo rinkoje jau įsitvirtinusių specialistų, bet ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų gyvenimus. Visos švietimo įstaigos ugdymo procesą vykdo nuotoliniu būdu, todėl net ir daugelis būsimiems specialistams būtinų užsiėmimų nevyksta.

Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas. Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge.

Seimas palaimino, prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje. Taip pat įtvirtinta, kad vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas būtų privalomas. Be to, priešmokyklinis ugdymas nuo 2023 m. galės būti pradedamas nuo 5-erių metų, o vaikai į pirmąją klasę galės žengti nuo 6-erių. Pritarus prezidento inicijuotoms pataisoms, Seimas pritarė įgyvendinti kelis esminius pokyčius ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Nuo šeštadienio šalyje įvedant karantiną dalis moksleivių pereina į dalinį nuotolinį mokymąsi. Kodėl ugdymo veikla vienose įstaigose perkeliama į nuotolinį, o darželiai veiks? Ministras Aurelijus Veryga po Vyriausybės posėdžio šiuo klausimu pateikė savo aiškinimą: „Priežastys labai paprastos. Tai viena priežastis susijusi su pačia vaiko raida, ugdymo proceso poreikiu.

Vyriausybė pritarė švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymams įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Privalomas ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų nuo 2021 metų rugsėjo 1 d. Pagal išankstines prognozes, jis galėtų būti skirtas maždaug 1000 vaikų. Pritarta ir siūlymams įteisinti priešmokyklinio ugdymo programą nuo 5 metų. Žinoma, Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.

Vyriausybės žadėtų 100 eurų išmokų poilsiui pedagogai gali ir nesulaukti. Dalis pandemijos metu dirbusių mokytojų nenustebo sužinoję, kad stringa jų poilsio finansavimo klausimas, o pačią priemonę vadina rinkiminiu triuku. Tuo metu kita dalis pedagogų vis dar tikisi, kad Seimą pasiekusiame biudžeto projekte papildomi pinigai atostogoms bus numatyti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad 100 eurų išmokoms pedagogų poilsiui, kurioms bendrai reiktų apie 6,4 mln.

Dėl koronaviruso plitimo Plungės rajono savivaldybėje nuo pirmadienio stabdomi kultūros, sporto ir laisvalaikio renginiai, dalis mokinių mokysis nuotoliniu būdu, socialinėms priežiūros įstaigoms nurodyta organizuoti tik būtinąsias veiklas. Tokius sprendimus priėmė rajono Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Mantas Česnauskas, pranešė savivaldybė. Senamiesčio mokyklos direktoriui nurodyta ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu iki  spalio 23 dienos imtinai.

Pasirengimas rinkimų dienai vyksta ilgiau nei įprastai. Šeštadienį apylinkėsse visą dieną pluša komisijų nariai, dėliodami schemas, kad rinkimai praeitų saugiai. Kaunas į mokyklas pasiuntė moderniausią techniką, kad būtų dezinfekuoti visi plyšeliai. Kadangi didžioji dalis rinkimų apylinkių yra mokyklose, daugelyje jų pirmadienį ugdymas vyks kitaip. Specialistams tenka ne tik patalpas dezinfekuoti, bet ir priešgaisrinę signalizaciją pažaboti, mat nuo stiprių garų ši ima kaukti lyg pašėlusi.

Ugdymo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruoti 267 koronaviruso atvejai, gydymo įstaigose nuo koronaviruso plitimo pradžios jau susirgo 662 asmenys, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šio ryto duomenimis, nuo rugsėjo pirmosios 135-iose šalies ugdymo įstaigose buvo registruoti 267 COVID-19 ligos atvejai, ši infekcija buvo diagnozuota 174 vaikams, iš kurių dešimt buvo ikimokyklinio amžiaus, taip pat 73 ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims ir 20-čiai darbuotojų, kurie ...

Antradienį nustatytas dar vienas koronaviruso atvejis ugdymo įstaigoje. Šį kartą infekcija patvirtina Mažeikių Gabijos gimnazijos mokiniui. Mokykla skelbia apie koreguojamą ugdymo procesą. „Aktuali informacija! Informuojame, kad gimnazijos trečios klasės mokiniui nustatytas COVID-19, informuota NVSC, gautos rekomendacijos, jos vykdomos“, – rašoma mokyklos pranešime. Gimnazijos administracija praneša, kad beveik dvi savaites visos trečios gimnazijos klasės mokysis nuotoliniu būdu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams bei pasirengti ir palaipsniui, vertinant individualius vaiko poreikius, pereiti prie ankstesnio, tačiau lankstaus privalomo ankstyvojo ugdymo, užtikrinant nuoseklų ir kokybišką ugdymo turinį, patrauklią aplinką, atitinkamą pedagogų kvalifikaciją.

Dėl koronaviruso protrūkio Vilniaus Gabijos progimnazijoje penktokai–aštuntokai bus ugdomi nuotoliniu būdu, BNS informavo mokyklos direktorius. Iš viso šioje ugdymo įstaigoje koronavirusas nustatytas aštuoniems vienos klasės septintokams. Šiuo metu saviizoliacijoje yra 18 mokytojų ir trys septintokų klasės – 70 moksleivių.

Kad laidos „Prieš srovę“ žurnalistė Audrė Kudabienė susitiktų su Austėja Landsbergiene naujoje neseniai duris atvėrusioje jos mokykloje, ji turėjo pažadėti du dalykus. Dėl koronaviruso grėsmės laidos „Prieš srovę“ komanda pažadėjo laikytis atstumo ir kol vaikščios po dar dažais kvepiančią mokymo įstaigą dėvėti kaukes. Tik du reikalavimai ir jokių ribojimų klausimams.

Vieni į Seimą kandidatuojantys politikai mažas kaimo mokyklas laiko finansine našta valstybei, kiti jas vadina bendruomenės centrais, padedančiais į vieną vietą suburti atskirtus kaimų ir miestelių gyventojus.

Ketvirtadienį Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje švietimo bendruomenės diskusijoje apie įtraukųjį ugdymą buvo galima išgirsti platų spektrą opiausių švietimo sektoriaus problemų, tačiau susitarimų, kaip jas spręsti – kiek mažiau. Tarp populiariausių – pedagogų atlyginimų kėlimas, naujos švietimo metodikos ir tinkamesnis mokyklų pritaikymas specialių poreikių vaikams.

Šiais mokslo metais mokytis namuose prašymus pateikė 42 moksleiviai, daugiausia – pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos antradienį BNS pateiktais duomenimis, prašymus pateikė 20 pradinukų, taip pat 19 moksleivių prašo namuose mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Taip pat gauti du prašymai mokyti namuose priešmokyklinukus ir vienas prašymas – pagal vidurinio ugdymo programą.

Antradienį jau rugsėjo pirmoji, o su ja, kaip įprasta, pilasi ir nauji pasiūlymai, kaip gerinti švietimo kokybę Lietuvoje. Šįkart pluoštą jų skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Jis siūlo vieneriais metais ankstinti pradinį bei priešmokyklinį ugdymą, ovaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti priverstinai. Visgi ekspertai sutinka ne su visomis idėjomis. O kaip rugsėjo pirmajai pasiruošusios mokyklos, kalbame su Žirmūnų gimnazijos direktoriumi Edmundu Grigaliūnu.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui ketina teikti įstatymo pataisas, kuriomis bus siekiama metais pradinį ugdymą bei ikimokyklinį ugdymą paversti privalomu. Šiuo metu ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas. Įstatymo projektus Seimui planuojama pateikti kitą savaitę. „Tai lygaus starto galimybės. Lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, gyvena, eina į mokyklas, kokiose šeimose gyvena.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Moksleiviams rengiantis nuo kitos savaitės grįžti į klases, ministerijos rengia planus, kaip mokyklos turės reaguoti į Covid-19 atvejus savo viduje. Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ramina, kad tokiu atveju mokyklos nebūtų uždaromos, užtektų izoliuoti pavienes klases.

Moksleiviai ir mokytojai pamokų metų neprivalės dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, jeigu pamokose pavyks išlaikyti saugų atstumą. Tačiau, jeigu mokykloje nepavyksta išlaikyti saugaus atstumo tarp mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų, rekomenduojama dėvėti kaukes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė teigė, kad daug tėvų teiraujasi, ar jų atžalos nuo naujųjų mokslo metų pamokose privalės dėvėti apsaugines kaukes.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Tėvai nusprendę vaikus leisti į privačias mokyklas ar darželius jų mokslams per metus turės skirti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Tačiau į šias sumas neįtraukiami stojamieji ar prailgintų grupių mokesčiai – už juos papildomai teks sumokėti dar iki 4500 eurų. Štai Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje darželinukų ugdymas tėvams atsieis beveik 7 tūkst., o moksleivių – beveik 18 tūkst. eurų.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Darželių auklėtojai užvertė švietimo profsąjungas skundais dėl vasaros metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose esą vykdomų pažeidimų. Darbuotojai skundžiasi turintys dirbti viršvalandžius, negalintys papietauti, o už kolegų pavadavimą negaunantys deramo atlygio. Tuo metu darželių steigėjai teigia, kad darbo krūvis išaugo dėl to, kad šią vasara daugiau tėvų veda vaikus į darželius.

Vilniuje darželius nuo rugsėjo lankys 7,4 tūkst. naujų darželinukų, nepateko ir eilėje liko laukti apie 3 tūkst. vaikų. „Esame priskyrę beveik 7400 vaikų per pirmąjį ir antrąjį etapą, šiuo metu dar yra 240 vietų laisvų darželiuose įvairiose amžiaus grupėse – po vieną, po kelias. Eilėje dar lieka apie 3 tūkst. vaikų“, – BNS sakė sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Nuo rugsėjo valdžia atrišo rankas tėvams, kurie nenori leisti vaikų į mokyklas ir ketina atžalas mokyti patys namuose. Tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės sprendimą sveikina tėvai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tėvai dalinasi savo istorijomis, kodėl tradicinė mokykla jų atžaloms netinka ir kaip jie ruošiasi mokyti namuose. Diskusijos dėl vaikų mokymo namuose vyko ne vienerius metus, tačiau šiemet buvo prieita prie kompromiso.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu paskirstytos lėšos 10 sporto bazių plėtrai ir remontui. Pinigai skiriami iš Sporto rėmimo fondo, projektai atrinkti konkurso būdu, finansavimas paskirtas geriausiai fondo reikalavimus atitikusiems projektams. Iš dalies finansuojami sporto projektai bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Iš viso sporto bazių plėtrai ir atnaujinimui šiemet paskirstyta 2,7 mln. eurų. Iš jų neįgaliųjų sporto plėtrai atiteko daugiau nei 441 tūkst. eurų.