ugdymas

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

Vyriausybė užsimojo uždaryti buvusias vaikų kolonijas. Nusikalsti linkusius vaikus nuspręsta auklėti kitaip. Ir kartu žadama užbaigti mokesčių mokėtojų lėšų švaistymą, kai didžiuliuose pastatų kompleksuose gyvena vos 10 vaikų, o juos aptarnauja penkiskart daugiau darbuotojų. Atleidžiami darbuotojai nerimauja, kad papildys bedarbių gretas arba teks emigruoti.

Dėl kasmet sparčiai mažėjančio moksleivių skaičiaus, kai kurias Lietuvos mokyklas tenka uždaryti. Tad konkurencija dėl kiekvieno vaiko mokyklose kasmet auga. Mokyklų vadovai nuo įstaigų uždarymo gelbėjasi siūlydami įvairias reformas. Viena jų itin supriešino Panevėžio švietimo atstovus. Šiais metais, Panevėžyje mokyklą vaikams tėvai galėjo išsirinkti patys. Anot šveitimo atstovų, Vytauto Žemkalnio gimnazija nebuvo itin populiari – devintokų surinko perpus mažiau, nei planuota.

Prieš kelias dienas Seime buvo svarstyta galimybė ankstinti privalomą vaikų ugdymą. Siūlyta, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams. Vis dėlto mamos po šio siūlymo pasiskirstė į dvi stovyklas. Vienos tvirtai aiškino, kad tai - nesuprantamas sprendimas, o kitos teigė, kad tai - labai normalu, o mokymasis yra natūralus procesas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį aptarė planus ankstinti privalomą vaikų ugdymą: siūloma, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai registravo siūlymą, kad privačioms ugdymo įstaigoms iš biudžeto būtų skiriama lėšų tiek pat, kiek gauna valstybinės ar savivaldybių mokyklos. Nevalstybinės mokyklos šiuo metu, kaip ir viešojo sektoriaus, gauna mokinio krepšelio lėšas, tačiau vadinamosios ūkio lėšos, t.y. patalpų nuoma, išlaikymas ir t.t., dengiamos iš tėvų renkamų įmokų.

Valstiečiai žalieji užsimojo privalomą pradinį mokymą paankstinti vieneriais metais. Į ikimokyklines klases vaikai turėtų eiti nuo penkerių, į pirmą klasę - nuo šešerių metų. Esą toks sprendimas padėtų „atjauninti Lietuvą“, nes dabar vaikas „užlaikomas mokykloje“. Su vaikais dirbančios ekspertės atkerta – dabartinė ugdymo programa šešiamečiams visiškai netinkama ir traumuojanti. Kainuotų didžiulius pinigus Šiuo metu privaloma į pirmą klasę leisti vaiką nuo septynerių metų.

Ankstyvasis ugdymas yra itin naudingas vaiko vystymuisi ir tolesniam asmens gyvenimui, tad pastaruoju metu dauguma Europos šalių privalomąjį mokymosi amžių yra linkusios ankstinti. Šiuos mokslo metus Lietuvoje pasitikome su naujove – privalomuoju priešmokykliniu ugdymu. Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros vedėja dr. Birutė Autukevičienė tvirtina, kad pokyčių bijoti nereikėtų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, kurios rengimas kėlė daug diskusijų visuomenėje. Bene daugiausiai prieštaravimų rengiant programą kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.

Šį „patogaus vaiko“ apibrėžimą suprasti gali tikrai ne kiekvienas tėvas ar bent jau interpretuoti visiškai skirtingai. Nenorėdami keisti daugybės įprastų dalykų savo gyvenime, vieniši, dirbantys ar savo problemų turintys tėvai, nusprendžia tiesiog priderinti vaikus, pasidaryti „patogiais“ pagal savo ritmą. Portalui tv3.lt apie vilniečių šeimos dramą pasakojo dviejose Vilniaus mokyklose dirbanti pedagogė Elena.

Ar norėtumėte, kad jūsų antrokai vaikai skaitytų knygas apie tai, kaip reikia bučiuotis? Portalo tv3.lt skaitytoja Danguolė (vardas pakeistas) mano, kad tokios knygos netinkamos. O štai Telšių Germanto progimnazijos mokytojai mano kitaip. „Močiutė sakydavo, kad gyventi reikia su visa jėga, ir Paula tą paliepimą nuoširdžiausiai vykdė mokydamasi bučiuotis. Gatvėje nuo jos bėgo vaikai, o vienam berniukui nuo galingo įsisiurbimo net teko persimauti kelnes.

Šiemet įvedus privalomą priešmokyklinį ugdymą švietimo ir ugdymo įstaigose rugsėjo 1-ąją laukiama 30 tūkst. 250 šešiamečių. Kaip BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija, tai yra 556 vaikais daugiau nei pernai. Praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė 98 proc. šešiamečių. „Apie 30-40 naujų grupių turi atsidaryti, kalbame tik apie 1,8 proc.

Apie 20 jaunuolių trečiadienį prie Švietimo ir mokslo ministerijos protestavo prieš darbo grupės rengiamą lytiškumo ugdymo programą. Jų teigimu, programos projektas yra pernelyg paremtas bažnytinėmis nuostatomis. Tačiau programos rengėjai atkerta, kad programa bus paremta šiuolaikiniu mokslu. Jaunuoliai prie ministerijos protestavo, darbo grupei renkantis į paskutinį posėdį, kur turėtų būti patvirtintas galutinis lytiškumo ugdymo programos projektas.

Greitas maistas ir saldumynai vilioja daugelį vaikų. Ką mažieji renkasi valgyti mokykloje, kokius užkandžius perka parduotuvėje nematant tėvams, kontroliuoti sudėtinga. Siekiant apsaugoti vaikus nuo netinkamos mitybos pasekmių, svarbu jau nuo pat mažumės diegti informaciją, kaip turėtų atrodyti tinkamas dienos maisto racionas.

 Nuo spalio savivaldybėse įsigaliojus 15 eurų dydžio neformalaus ugdymo krepšeliui, mažinti kainų būreliai nebus įpareigoti, tačiau problemą turėtų išspręsti pati rinka, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Rinka yra visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (...). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums mažiau 15 eurų. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus.

Lietuvoje pritrūko vietų darželiuose ir mokyklose 3 tūkstančiams priešmokyklinio amžiaus vaikų. Tad Vyriausybė nusprendė pakeisti ankstesnius planus įvesti priešmokyklinį ugdymą jau nuo rugsėjo. Šis planas atidedamas metams. Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimas, jai vadovavus Dainiui Pavalkiui, privalomą priešmokyklinį ugdymą įvesti jau nuo šių metų rugsėjo daliai tėvų sukėlė didžiulį nerimą.

 Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi teisės aktus - LRV nutarimo Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimus bei Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašą  nuo spalio 1 d. didėsiančiam vaikų neformaliojo švietimo finansavimui reglamentuoti. Šiuo metu baigiami suderinti dokumentai su Finansų ir Teisingumo ministerijomis.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pakoregavo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis iš pradžių siūlė privalomą priešmokyklinį ugdymą įtvirtinti nuo 2015 metų rugsėjo, dabar numato metais vėlesnį šio siūlymo įgyvendinimą. Ministerija nurodo projektą keičianti atsižvelgdama į patikslintus savivaldybių duomenis. „22 savivaldybės nesugebės įrengti daugiau kaip 110 naujų priešmokyklinio ugdymo grupių iki 2015 metų rugsėjo mėnesio, nors 38 savivaldybėse (63,3 proc.

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą darbą. Tai parodė „SEB gyvybės draudimo“ prieš kurį laiką atlikta apklausa. Pusė respondentų Lietuvoje mano, kad svarbiausia pačių vaikų talentai, pomėgiai. Keturis kartus mažiau (12 proc.

Švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė, svarstanti, kaip mokyklose turi būti ugdomas lytiškumas, išsamios programos mokykloms nespės pateikti prieš joms tvirtinant naujų mokslo metų planus, tad nuo rugsėjo tai dar netaps privaloma disciplina. Darbo grupei vadovaujanti švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina BNS sakė, kad darbo grupė svarsto, kaip integruoti lytiškumo klausimus į sveikatos ugdymą, kuris šiuo metu dalyje mokyklų yra dėstomas kaip pasirenkamasis dalykas.

 Seimo ir Vyriausybės pasyvumas užsienio politikos srityje yra viena iš konstitucinės Lietuvos užsienio ir vidaus politikos krizės priežasčių, sako politologas Raimundas Lopata. „Lietuva yra unikali šalis, kurios premjerai nevyksta į Briuselį. Kai kam iš šono gali pasirodyti, kad Lietuva tapo prezidentine respublika“, – pažymi R. Lopata.

 Tris savaites Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykusias „Karjeros dienas“ užbaigė kontaktų mugė, kurios akcentu tapo alumnų inicijuota universiteto bei verslo atstovų diskusija „Kokių specialistų reikia ateičiai?“ Joje didžiausių verslo įmonių atstovai tvirtino, jog dažnai jaunieji specialistai yra ambicingi ir vos pabaigę studijas nori užimti aukštas pozicijas bei gauti gerą atlyginimą.

Jau prasidėjo dalyvių registracija į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą konferenciją „TEDxKids@Vilnius“. Renginys, kurio tema – „Diena ateities mokykloje“, pasak jo organizatorių, yra skirtas tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, kurie domisi jaunosios kartos ugdymu ir tobulėjimu.

  „Išmokyti vaiką raštingumo vien kūrybiškumo ir šiuolaikiško požiūrio į ugdymą neužtenka. Tam reikia ir gana stropaus, rimto darbo. Reikia rasti būdą mokiniui parodyti, kad raštingumas yra išsilavinusio žmogaus bruožas.

Artėjant rugsėjo 1-ajai dviejų švietimo darbuotojų profesinių sąjungų - Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos – atstovai žurnalistams tradiciškai dėstė savo skaudulius. "Deja, šį rugsėjo pirmoji yra kitokia, nes tam tikri įvykiai verčia mus kalbėti apie reikalus, nesusijusius su švietimu, - sakė Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Pastaraisiais metais vis daugiau pasaulio šalių šachmatus atranda kaip mokomąją pradinių klasių mokinių priemonę. Vienur šis žaidimas yra privalomas ir dėstomas kelis kartus per mėnesį, kitur – pasirenkamoji popamokinė veikla.

Šiaulių Didždvario gimnazijos II klasių mokiniai besibaigiant mokslo metams privalo priimti labai svarbius sprendimus, kurie gali nulemti visą tolesnį gyvenimą. Kaip padėti šešiolikmečiui septyniolikmečiui apsispręsti, kuriuos dalykus jam pasirinkti, kaip tinkamai užpildyti individualų ugdymo planą, kad pats neužsikirstų sau kelio studijuoti vieną ar kitą specialybę? Kad mokiniams būtų lengviau apsispręsti, gimnazijos specialistai nuosekliai padeda jaunam žmogui nepasiklysti profesijų pasaulyje.

Net 9 iš 10 tėvų mano, jog mobiliosios aplikacijos ir žaidimai internete gali prisidėti prie atžalų finansinio raštingumo ugdymo. Nemaža dalis tai išbando ir praktiškai – išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu naudojasi daugiau kaip pusė 5–9 metų vaikų, atskleidė „Danske Bank” finansinio raštingumo tyrimas. Jis liudija, kad jau nuo penkerių metų kiek mažiau nei pusei (43 proc.

D. Britanijos Mokytojų ir dėstytojų asociacijos nariai įspėja, kad per dažnas naudojimasis sensoriniais ekranais vaikams gresia daugybe bėdų: mažamečiai gali prarasti įgūdžius naudotis tradiciniu šratinuku ir popierine knyga (bei apskritai sąveikauti su popieriumi), netgi žaisti su paprastomis kaladėlėmis.

Prieš mėnesį pradėti vykdyti „Kuriame Respubliką“ nacionaliniai pilietiškumo projektai „Atgal į ateitį“, „Auginkime vieni kitus“ ir „Skaidrumo laboratorija“ įgauna vis didesnį pagreitį. Prie jų prisijungė per 2 000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų, pasiryžusių kovoti su korupcija, gaivinti gimtojo krašto istoriją, spręsti patyčių bei susvetimėjimo problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose panoro dalyvauti mokiniai beveik iš visų Lietuvos savivaldybių.

Vilniaus rajone, Baltojoje Vokėje, atidarytas Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Vaidotų ikimokyklinio ugdymo skyrius. Vaidotų ikimokyklinio ugdymo skyrius įkurtas Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos bendrabučio atnaujintose ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui pritaikytose patalpose. Čia dvejose grupėse ugdomi 3–6 m. amžiaus vaikai. Iš viso ikimokyklinio ugdymo skyrių dabar lanko 36 ikimokyklinukai.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą Lietuvoje parengtas veiksmų planas, kuriuo siekiama visoje šalyje atrasti ypatingai gabius ir talentingus vaikus bei padėti juos tinkamai ugdyti. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad tai paieška tų, kurie temps Lietuvą į priekį. Dabar gabesnius, talentingesnius nei kiti vaikus dažniausiai atskiri mokytojai ar mokyklos bando atpažinti ir skirti jiems daugiau dėmesio savo iniciatyva.

Mokytojo savybės šiandien yra bene labiausiai diskutuojama ir jautriausia mokyklas lankančių vaikų tėvų tema. Koks turėtų būti mokytojas, kuris vaikams ne tik perteiktų žinias, bet ir ugdytų pasitikėjimą savimi, lyderio savybes? „Ne paslaptis, kad visi norime, jog vaikai būtų tvirtos, savo vertę žinančios asmenybės, tačiau lyderiais yra greičiau gimstama, nei tampama, o štai juos atrasti - mūsų, mokytojų, misija“, – tvirtina Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Rūta Krasauskienė.

2013 m. lapkričio 8 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) rengia „Metodų mugę“ – praktinius seminarus pedagogams, kuriuose išbandomi bendravimo įgūdžių bei konfliktinių situacijų valdymo, komandinio darbo, kūrybiškumo, saviraiškos, atsakingumo bei kitų socialinių kompetencijų ugdymo metodai, pritaikyti skirtingiems vaikų amžiaus tarpsniams.

Liaudies valia nėra Dievo valia, todėl ji gali būti ne tik gera, bet ir bloga, vadovaujantis demokratiniu daugumos principu, demokratinis valdymas gali nešti ir blogį, pati demokratija gali išsigimti, virsti visų visiems tironija. Taigi liaudis, demokratinėje valstybėje – pilietinė visuomenė – turi būti dora, turėti pareigos ir atsakomybės jausmus valstybei.

Koks šiandien yra jaunas žmogus? Kokie jo poreikiai, lūkesčiai, vertybės, kokį santykį jis kuria su gyvenamąja aplinka? Koks turėtų būti šios dienos ugdytojas, dirbantis su jaunu žmogumi? Kokias savybes ugdytojas turi turėti, kad įtikintų ir patrauktų šiuolaikinį jauną žmogų? Pagaliau kokį poveikį žmogaus asmenybės brandai turi veikla po pamokų? Ar šiandien, siekdami strateginių švietimo tikslų, pakankamai išnaudojame neformaliojo švietimo potencialą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškoj...

Lietuvoje į mokyklą žingsniuoti vaikai privalo sulaukę septynerių, tačiau svarstoma, kad lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigą jie galėtų jau keliais metais anksčiau. Visoje Europoje stebimos tendencijos, jog daugelis šalių ryžtasi ankstinti formaliojo švietimo pradžią. Tačiau psichologai pabrėžia, kad nereikia skubėti, antraip galima tik pakenkti.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko viešosios įstaigos „GEBU“ organizuota atviros erdvės diskusija “Įgalinantis bendradarbiavimas migracijos kontekste“, kurioje dalyvavo psichologai, vaikų teisių apsaugos specialistai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojai, jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Daugėjant elektrinių prietaisų skaičiui kiekvienuose namuose ir augant vaikų kompiuteriniam raštingumui, elektros skirstymo bendrovė AB LESTO skiria didesnį dėmesį vaikų ugdymui internete, kaip saugiai elgtis su elektra. LESTO iš esmės atnaujino 2009 m. pradėtą projektą Elektromagija.

Ar mūsų policija yra šykšti, ar pastabių, geranoriškų, pilietiškų žmonių Lietuvoje vis dar yra labai mažai? Toks klausimas kyla pasklaidžius šalies policijos įstaigų internetines svetaines, kuriose skelbiamos policijos naujienos, o tarp jų – ir pranešimai apie žmones, policijos apdovanotus už pilietiškus poelgius. Pilietiškumo trūksta Tokių informacijų per keletą pastarųjų mėnesių kai kurių apskričių policijos svetainėse visai nėra, o kai kurių – tik po vieną kitą.

Savivaldybėse išbandytas unikalus projektas patvirtino, kad neformaliojo vaikų ugdymo finansavimas principu „pinigai paskui vaiką“ gali sudaryti vaikams daugiau galimybių užsiimti prasminga popamokine veikla, o teikėjams – pasiūlyti didesnę šių užsiėmimų įvairovę bei prieinamumą.

iemet, lyginant su praėjusiais metais, Vilniaus darželius galės lankyti 2,2 tūkst. vaikų daugiau. Šitaip per pastaruosius kelerius metus patekančių į darželius ir gimusiųjų vaikų skaičius praktiškai susilygino. Šiais metais į 125 sostinės darželius ir 15 darželių – mokyklų jau yra priimta 6700 vaikų. Lyginant su praėjusiais metais, kai į darželius buvo priimta 4500 vaikų, skaičius išaugo 2,2 tūkst.

APIE GARBĘ IR PILIETĮ Šiauliai miesto Garbės piliečio titulą yra suteikę trisdešimt penkiems garbingiems žmonėms, nusipelniusiems miestui ir jo bendruomenei. Šiemet miesto 777–ojo gimtadienio proga bus paskelbtas dar vienas ar keli Garbės piliečiai.

Siūlymas visoje Lietuvoje diegti neformaliojo ugdymo krepšelį pateko į 2014 m. Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašą. Pasak švietimo specialistų, tai labai svarbus žingsnis siekiant didinti neformaliojo vaikų ugdymo veiklų prieinamumą, įvairovę, stiprinti kokybę. Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad neformalusis ugdymas prisidės prie augančio visuomenės pilietiškumo, sąmoningumo, mažėjančio nedarbo ir emigracijos bei valstybės išlaidų socialinėms išmokoms mažėjimo.

Tomas Kavaliauskas, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trūkstant vietų darželiuose Vilniaus savivaldybė dar šiemet iš jų į mokyklas žada iškelti ikimokyklinukus. Tačiau psichologai ir edukologai įspėja: jei darželinukams nebus užtikrinta saugi aplinka mokyklose, šie patirs didelį stresą, neturės motyvacijos mokytis. Tėvų forumas kritikuoja valdininkų planus ir apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į jų siūlymus, kaip spręsti darželių problemą.

Birželio 1-ąją Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 2262 darbo ieškantys pedagogai, tačiau jiems pasiūlyta tik 13 laisvų darbo vietų. Darbą gavo devyni bendrojo ugdymo mokytojai ir keturi pradinio ugdymo specialistai. Tuo metu ikimokyklinio, specialiojo ugdymo, humanitarinių mokslų ir meno, socialinių mokslų, verslo ir teisės, gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos bei kitų sričių dalykų profesijos mokytojai apie įsidarbinimą pagal specialybę kol kas gali tik pasvajoti.

Gegužės 11 dieną (šeštadienį) Vilniaus mokytojų namų kiemelyje vyks kasmetinė „Gausių šeimų diena“. Šį kartą šventėje pagrindinis dėmesys bus skiriamas vaikų ugdymui ir kūrybiškumo skatinimui, o po renginio visi jo svečiai bus pakviesti į ekskursiją po Vilniaus senamiestį.

13 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienį) Vilniuje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyks ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo aktualijoms skirtas pedagogų forumas „Inovatyvios ugdymo idėjos ir jų įgyvendinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. Forumas organizuojamas, siekiant skatinti inovatyvių ir efektyvių ugdymo formų bei modelių įvairovę ir įgyvendinimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Sūpynės ir čiuožyklos yra masiškai šalinamos iš Didžiosios Britanijos mokyklų žaidimo aikštelių dėl masiškai daugėjančių atvejų, kai jose vaikams patyrus nedideles traumas reikalaujama piniginių kompensacijų, skelbia „The Daily Mail“. Piniginiai ieškiniai tapo tokie įprasti, kad švietimo įstaigų vadovams pateikiami netgi tais atvejais, kai mokiniai susižeidžia sulaužę mokyklų vidaus taisykles – laipiodami sienomis ar karstydamiesi medžiais.