turgus

 Senąjį turgų vilniečiai verslininkai turi tvarkyti pagal Biržų rajono savivaldybės iškeltas sąlygas. Todėl į turgavietę grąžinami pavieniai skardiniai statiniai kelia abejonių, ar tokią urbanistikos paminklo zoną nori matyti miesto įvaizdžiu privalančios rūpintis savivaldybės institucijos. Turguje vėl dygsta pavieniai prekiautojų paviljonai.

Teismo posėdžiuose, kuriuose gvildenami ne tik atskiriems piliečiams, bet sykiu ir visai Biržų senamiesčio plėtrai itin aktualūs klausimai, rajono savivaldybė kartais net nesiteikia dalyvauti. O štai į sostinės verslininkų norus aptarti turgaus sklypo reikalus, regis, stengiamasi atsižvelgti.

Kad pabrango elektra, pirmos pastebėjo kaimo vištos. Alytaus turgavietėse dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių kainuoja kaip per didžiausias šventes - 7 litai, jauniklių vištaičių - 6 litai. Vištai elektra - kaip ir arkliui botagas, tik nežinai žmogus, iš kurios pusės šviesti, kad geriau dėtų kiaušinius. Tiesa ta, kad kiaušinių nebus be kviečių, arkliui stiprybės - be avižų. Tad grūdų kainos negalėjo lemti kiaušinių brangimo.

Savaitgaliu Kauno senamiestyje, buvusioje Turgaus aikštėje, o dabar - Steigiamojo Seimo aikštėje, laikinai įsikūrė ūkininkai, siūlantys kauniečiams šventiniam stalui įvairių gėrybių. Kažkada, prieš šimtus metų, čia veikė aikštei pavadinimą suteikęs turgus. Jo neliko, 20-ojo amžiaus antroje pusėje pertvarkant šalimais buvusią sankryžą. Senoji aikštė tapo poilsio zona: joje sužaliavo pasodintos eglės, įrengtas fontanas.

Turgaus prekiautojai sako, kad nors pasiruošti šventėms šiemet laiko sočiai, šventinė prekyba jau vyksta. Dalis pirkėjų vaišių stalui reikalingų produktų skuba nusipirkti, vengdami eilių, dalis – baimindamiesi, kad vėliau neliks norimų prekių. Klaipėdos žuvų turguje žmonės šurmuliuoja nuo pat ryto. Vieni žvalgosi į prieš šventes gerokai pagausėjusį ir įvairesnį asortimentą, kainas, kiti – perka ilgai nedelsdami. Gausiau žmonių prekiautojos sako sulaukusios nuo vakar.

Turgūs turi savo ilgaamžę istoriją – visada buvo ir tebėra perkančių ir parduodančių. Dar prieš mūsų erą keltų gyvenvietės prie brastų, tiltų, pasieniuose turėjo pastovias turgavietes. Kai XII–XIII a. Europos miestams buvo suteikiamos Magdeburgo teisės, kartu su kitomis privilegijomis suteikdavo teisę rengti pastovų skaičių turgų ir jomarkų per metus.

Pastaruoju metu naršant internete vis dažniau galima rasti siūlymų įsigyti įvairiausių rūšių ginklų. Lietuvoje daugėja apiplėšimų, vagysčių, sukčiavimo atvejų. Kuriasi naujos nusikalstamos grupuotės. Didžiausią įtaką didėjančiam nusikalstamumui daro augantis nedarbas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Turgaus demokratai“. Įprasta manyti, kad Gariūnų verslo parkas, kurį tauta vadina tiesiog turgumi, yra išskirtinai kairiųjų politinių jėgų rėmėjas. Premjero Andriaus Kubiliaus partijos gerbėjai tuo įsitikinę. Formuojant valdančiąją koaliciją dabar net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mėgsta grakščiai mojuoti moralinių principų vėliava.

Ne maisto gaminiais dengtose prekyvietėse prekiaujantiems gyventojams bus dengiama iki 100 procentų kasos aparato įsigijimo išlaidų. Kompensacijos bus pradėtos mokėti šiemet ir baigtos kitų metų pradžioje. Jos nepriklausys kartą jas jau gavusiems gyventojams ir kartą jau kompensuotiems kasos aparatams. Tą numato Finansų ministerijos parengti Vyriausybės nutarimo ir juo tvirtinamos Kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo gyventojams programos projektai.

Artėjant Vėlinėms, vieni šturmuoja prekybos centrus, kiti savo ruožtu apsilanko turguje. Čia, žinoma, pirkėjai tikisi mažesnių kainų, tačiau – ne tik. Atvykus į Kalvarijų turgų Vilniuje tampa akivaizdu, kad šiltą ir patogų prekybos centrą į turgų žmonės iškeičia ir dėl išskirtinių prekių pasiūlos. Be įprastų žvakių plastikinėse ir stiklinėse žvakidėse bei gyvų chrizantemų vazonuose, Kalvarijų turgaus prekystaliai lūžta nuo įvairiausiam skoniui įtiksiančių dirbtinių gėlių ir žvakių.

Autoservisų meistrai vieningai teigia, kad aklai pirkti naudotą automobilį ir pasitikėti saldžiai kalbančiais pardavėjais jokiais būdais negalima. Jau seniai įprasta naudotis automobilius išmanančio specialisto, kuris padeda pirkėjui pastebėti įvairius pirkinio trūkumus, paslaugomis. Žinoma, būna ir sąžiningų pardavėjų, kurie automobilio defektų neslepia, tačiau daugumos tikslas – „prastumti“ pirkinį kuo brangiau, nutylint trūkumus ar net gedimus.

Apsiniaukusią antradienio popietę Vilniaus Kalvarijų turguje kalbinti prekeiviai džiaugsmu netryško. Savų bičių medų parduodantis Petras iš Molėtų sakė, kad derlius šiemet prastas, medų žmonės perka ne taip noriai, kaip praėjusiais metais. Anot prekybininko, dabar pardavimai sumažės dar labiau, nes prasidėjus šildymo sezonui pirkėjai turės mažiau „laisvų“ pinigų. Kainų artimiausiu metu jis mažinti neplanuoja, tačiau pusvelčiui gero medaus atiduoti taip pat nesinori.

Jau kitą savaitgalį Kauną aplankys keli šimtai žymiausių Europos sendaiktininkų, kolekcininkų – paskutinį kartą šiais metais organizuojamas didžiausias Baltijos šalyse Tarptautinis senturgis „Laiko ratu“. Anot organizatorių, šiame sendaikčių turguje lankytojai galės rasti ne tik įvairių detalių namų interjerui, tačiau ir daiktų, papildysiančių jų kolekcijas. „Kiekvieno turgaus metu lankytojų klausiame, kas jiems labiausiai patiko, ko trūko.

Šeštadienio vakarą Klaipėdoje gyvenantys, dirbantys ir kuriantys menininkai kviečia miestiečius į senąjį turgų „sukirsti rankomis“. Profesionalūs muzikantai, aktoriai, klounai, mimai ir kiti artistai rengia spalvingą meninę provokaciją „Turgaus naktis“. Pirmą kartą Lietuvoje turgaus prekėmis virs dainos, šokiai, žmonių ir lėlių spektakliai, cirko triukai - visa tai, ką vadiname sielos penu. Taip siekiama burti ir stiprinti bendruomenės ryšius mieste.

Taip sukapotos žmogaus kūno dalys greičiausiai primena scenas iš siaubo filmo, bet kanibalizmas nėra legalus dalykas, todėl tai tėra naujojo vaizdo žaidimo „Absoliutus blogis 6“ (angl. Resident Evil 6) reklaminė kampanija. Tokie žmogaus kūno dalis primenantys mėsos gabalai pastarąsias dienas buvo parduodami pagrindiniame Londono mėsos turguje „Smithfield“. Realiai atrodančios rankos, blauzdos, šlaunų išpjovos  ir šonkauliai buvo pagaminti iš gyvūnų mėsos.

Tęsiantis neramumams šeštadienį antrame pagal dydį Sirijos mieste Alepe degė senovinis turgus, kuris yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aktyvistų grupės teigia, kad per 18 mėnesių besitęsiantį sukilimą, kuris peraugo į pilietinį karą, jau žuvo per 30 tūkst. žmonių. Tačiau nuo karo kenčia ne tik žmonės, bet ir istorinės Sirijos vietovės.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skundų iš sąžiningų turgaus prekybininkų, atsisakančių taikstytis su konkurentų apgaulėmis – pastarieji vaisius ir daržoves įsigyja be reikiamų dokumentų Lenkijoje, todėl juos pirkėjams gali pasiūlyti daug pigiau. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, iki šių metų rugsėjo 10 d. inspektoriai turgavietėse patikrino 965 vaisiais ir daržovėmis prekiaujančius asmenis. Dažniausiai – 81,9 proc.

Pradėjus veikti mobiliesiems ūkininkų turgeliams sodininkai pradėjo vartotojams tiekti ne tik sodo gėrybių, bet ir natūralių vaisių sulčių. Jų gamyba tapo papildomu pajamų šaltiniu. Gamybą pradėjo sunkmečiu Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis.

Rytinėje Londono dalyje veikiančiame turguje „Ridley Road Market“ neteisėtai prekiaujama nendryninių žiurkių ir kitokia potencialiai nesaugia mėsa, atskleista slapto BBC tyrimo metu. Slapto filmavimo viename judriausių sostinės turgų metu buvo užfiksuota, kaip mėsininkai ir maisto prekių parduotuvės ruošia didelius kiekius mėsos pažeisdamos Britanijos ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tokia mėsa yra kontrabanda įvežama į Didžiąją Britaniją.

Neseniai atostogavau Turkijoje norėdamas pailsėti nuo verslo reikalų bei atsipūsti vienoje „judriausių“ kultūrų pasaulyje. Nors mėgavausi abiem dalykais, negalėjau nepastebėti pardavimo technikų, kurias taiko vietiniai parduotuvių savininkai, ypač Didžiajame Stambulo turguje. Turgus veikia nuo 1461-ųjų, šiuo metu jame įsikūrę 5 tūkst. parduotuvių. Kasdien čia apsilanko 250–400 tūkst.

Specialistų manymu, paveikslas, kurį Virdžinijos valstijos gyventoja įsigijo Aleksandrijos miestelio „blusų“ turguje, priklauso vienam žymiausių impresionizmo atstovų Pjerui Ogiustui Renuarui (Pierre Auguste Renoir), informuoja BBC. Moteris įsigijo drobę vos už 50 JAV dolerių.

Ketvirtadienio rytą gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų turgaus teritorijoje, dega kavinė. Pranešimą gavo Bendrasis pagalbos centras. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Ar galite įsivaizduoti turgų, kuriame prekybą vaisiais ir daržovėmis net aštuonis kartus per dieną nutraukia pro pat prekystalius pravažiuojantis traukinys, rašo dailymail.co.uk. Tiesa, vietinių gyventojų tokios darbo sąlygos jau nestebina: prekyba trumpam pristabdoma, kai traukinys važiuoja pro šalį, o šiam nuriedėjus, toliau galima girdėti derybų šūksnius ir gyvenimas grįžtą į įprastą ritmą. Meklongo turgus yra maždaug valanda kelio nuo Bankoko, Tailande, Samut Songkhram rajone.

Pas sulaikytus rastas nešaunamųjų ginklų amunicijos komplektas. Policija praneša, jog per atliekant operatyvinius veiksmus Kauno Aleksoto  turgavietėje, sulaikyti policijai žinomi 19 ir 24 metų jaunuolius, pas kuriuos kratos metu rasti trys pneumatiniai šautuvai, vienas pneumatinis pistoletas, 14 įvairių dydžių optinių taikiklių, du kastetai, dvi metalinės teleskopinės lazdos, lazeris, 21 dėžutė pneumatinio ginklo šovinių. Įtariama, jog jaunuoliai prekiavo šiais ginklais.

Mokesčių inspekciją pasiekė informacija, kad po turgavietes ir kitas prekybos vietas vaikščioja mokesčių inspektoriais apsimetantys asmenys bei reikalauja iš verslininkų suteikti įvairios informacijos apie jų vykdomą verslą, siūlo įvairių nelegalių paslaugų – už tam tikrą mokestį „išspręsti klausimus su VMI dėl kasos aparatų nenaudojimo“. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad jų specialistai privalo verslininkams parodyti savo tarnybinius pažymėjimus bei patikrinimus su retomis išimtimis...

Ne­to­li pre­ky­bos cent­rų įsi­kū­rę tur­ge­liai klien­tų ne­sto­ko­ja. O pre­kiau­to­jai ne­skai­čiuo­ja dar­bo va­lan­dų – pa­si­tin­ka pir­kė­jus ir anks­ti ry­tą, ir va­ka­re. Miš­ke su­rink­tų avie­čių, švie­žiai spaus­to sū­rio, ką tik nu­skin­tų dar­žo­vių, švie­žio kar­vės ar ož­kos pie­no ga­li­ma įsi­gy­ti iš pir­mų ran­kų. Pir­kė­jai sa­ko tur­ge­liuo­se su­tau­pan­tys.

Ankstų pirmadienio rytą gaisras kilo sostinės Kalvarijų turgavietėje esančioje maisto produktų parduotuvėje. Pranešimą apie tai Bendrasis pagalbos centras bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gavo 5.40 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 5.59 val. gaisras buvo lokalizuotas.

Šokių muzikos judėjimas „Club Tropicana" vilniečius šeštadienį kviečia į „Vienuolyno kiemą". Pranciškonų rūmų ansambio pavėsyje įsikūrusioje terasoje visą vakarą savo talentus rodys ne tik didžėjai, bet ir jauni Lietuvos menininkai, kurių darbus galima bus įsigyti spontaniškame aukcione. Kultūrinis šurmulys startuos 19 valandą. Prie grotuvų stos „Club Tropicana" šeimininkai Boyfriend ir Ophex bei jiems prijaučiantys kolegos.

Nors iš Lietuvos kasdien po kelis lėktuvus skrenda į Turkiją, tiesioginio reiso iš Vilniaus į Stambulą, vieną iš turistų mėgstamiausių tos šalies miestų, nėra. Turkijos oro linijų kompanijos lėktuvais iš Stambulo galima pasiekti visas ES šalių sostines, išskyrus Vilnių ir Taliną. Dar šiemet planuojami skrydžiai iš Vilniaus į Stambulą, bet kol kas grupei Lietuvos žurnalistų, vykstančių į Stambulą, teko pasukti ne į pietus, o į šiaurę, Rygos oro uosto link.

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Šeštadienį šiaurinėje Pakistano dalyje, turgaus aikštėje, sunkvežimyje paslėptas sprogmuo užmušė 15 žmonių, skelbia AP. Per išpuolį Landi Kotalo miestelyje, esančiame šalia Afganistano sienos, sužeisti dar 35 žmonės, pranešė valdžios atstovai. Išpuolį įtariami įvykdę Pakistano Talibano kovotojai.

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

Braškės – nereiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Be to, labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. „Kuo smėlingesnė dirva, tuo daugiau braškes reikia tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvoje pasodinti augalai vargsta, skursta, nes supuolusi žemė nepraleidžia oro. Į tokią dirvą taip pat reikia įterpti mėšlo ir durpių. Taigi žemę braškynui reikia ruošti iš anksto. Nepatartina jų sodinti po bulvių.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Šeštadienio rytą priekrantės žvejai džiugino klaipėdiečius Danės krantinėje pardavinėdami šviežias, ką tik iš Baltijos jūros parplukdytas žuvis. Pirmas laivelis atplaukė gerokai vėliau, nei buvo skelbiama. Prekyba prasidėjo po 11 valandos. Anot VE.lt, deja, menkių į tinklus šįkart nepapuolė, tad buvo prekiaujama tik plekšnėmis, kurių kilogramas kainavo apie 2,2 lito, ir strimelėmis, kurių kilogramą buvo galima pirkti už 2 litus.

Iš visų Lietuvos regionų verslumu labiausiai išsiskiria Vilniaus ir Alytaus regionai. Pastarajame pernai 1000 gyventojų atiteko 5,6 naujai įkurtų įmonių. Pagal šį rodiklį Alytus nusileidžia tik sostinei – Vilniuje 2011 metais 1000 gyventojų teko 12,2 įregistruotų įmonių, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, jei Vilniaus lyderystė šioje srityje nestebina, tai Alytaus pirmavimas prieš didesnius miestus išsiskiria.

Ketvirtadienį baigiantis turgui prekiautojų atstovai suko į savivaldybės pastatą, kur susitiko su rajono vadovais ir turgavietės bendrasavininkiu. Valdžios keičiasi, tvarka turguje – ne Senasis (esantis prie paviljono) Biržų turgus ketvirtadienį ūžė nuo žmonių gausybės. Dulkėtais takais ir geležiniais strypais užverstais praėjimais pirkėjai brovėsi prie pardavėjų, o virš jų galvų grėsmingai kybojo irstančios konstrukcijos, plevėsavo plastmasės gabalai.

Laisvė, privatumas ir nuo to neatsiejamas žmogaus orumas Europoje ir Lietuvoje vis labiau nuvertėja, nes jų neįmanoma apskaičiuoti kasos aparatais ir apmokestinti. Maklinėjant po saulėtojo Stambulo (beje, derėtų rašyti Istanbulas, atsikratant primestos rusiškos formos) turgų teko matyti netgi kasos aparatų. Kitaip nei mūsų Gariūnuose, niekas neprotestuoja – stovi, tegul stovi. Vienoje iš 39 miesto savivaldybių, kuri kaip tik prižiūri minėtą turgų, paklausiau apie tų aparatų naudą.

Sekmadienį jaukus senamiesčio kiemelis skendo pardavėjų ir pirkėjų šurmulyje bei įvairiausių prekių gausoje. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje prasidėjo iki rudens truksiantis blusturgis. Pramoga parduodančiam ir perkančiam Žiemą prekybos centre „Gedimino 9“, pavasarį – Pranciškonų vienuolyne vykęs blusturgis grįžo į visų pamėgtą terasą po atviru dangumi – Mokytojų namų kiemelį. Nepastovus sekmadienio oras neišgąsdino nei pardavėjų, nei pirkėjų, o prekių gausoje galėjai net pasiklysti.

Jau maždaug savaitė, kai visi dengtų turgaviečių prekiautojai privalo dirbti su kasos aparatais, tačiau neaiškumų dėl jų naudojimo dar pakanka. Pernai gegužę įvedus reikalavimą kasos aparatus naudoti smulkiesiems verslininkams, prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse, rengta nemažai protestų akcijų, tačiau jos nepagelbėjo – Vyriausybė savo sprendimo neatšaukė. Nuo šių metų gegužės tokios tvarkos jau turi laikytis visi prekiaujantieji dengtose turgavietėse.

Ne maisto prekių pardavėjai sutaria: praėjusiais metais apie keičiamą tvarką kolegos, dengtose turgavietėse prekiaujantys maistu, buvo geriau informuoti, o dėl kompensacijos už kasos aparatus tuomet nekilo jokių klausimų, rašo „Lietuvos rytas“. „Tai – neteisybė. Maistu prekiaujantys pardavėjai atgavo pinigus, sumokėtus už kasos aparatus. Tuomet buvo aišku, kiek bus kompensuojama tam, kuris įsigis aparatą.

Nuo antradienio visose šalies dengtose turgavietėse ne tik mėsos prekybininkai privalėjo pradėti naudotis kasos aparatais. Tačiau kol kas turgaus prekiautojams įstatymai nė motais, o retai pasitaikantys kasos aparatai stovi išjungti. Dengtose sostinės turgavietėse drabužiais ir įvairiausiais daiktais prekiaujantys žmonės antradienį įtariai stebėjo kiekvieną nematytą veidą. Įstatymams nepaklusę ir patikrinimų bei baudų išsigandę prekybininkai dirbo neramiai, nebuvo linkę bendrauti.

Nuo gegužės 1-osios kasos aparatai bus privalomi visiems gyventojams, kurie prekiauja ne tik maisto, bet ir kitomis prekėmis. Kasos aparatai bus privalomi visiems dirbantiems ne lauko sąlygomis – kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose. Nėra numatytas kasos aparatų naudojimo pereinamasis laikotarpis. Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija nekeičia nuostatų ir nenumato jo įsigaliojimo atidėjimo.

Pagaliau sulaukėm – jau nuo gegužės 6 dienos senamiestį kiekvieną sekmadienio rytą budins trečiąjį gyvavimo sezoną skaičiuojantis Klaipėdos blusų turgus. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami turiningai praleisti laiką bei kartu kurti šventinę nuotaiką. Kviečiami visi – Blusų turgus šiais metais miestelėnus džiugins kaskart vis nauja programa, bus organizuojamos dekupažo pamokėlės, gatvės šachmatų turnyrai.

Likus lygiai savaitei iki tada, kai kasos aparatus privalės naudoti ne tik maistą, bet ir kitas prekes parduodantys turgaus prekiautojai, turguose – vėl sumaištis. Dalis prekybininkų piktinai niekaip negaunantys atsakymo – ar jiems kasos aparatai privalomi, ar jie papuola tarp išimčių.

Šeštadieniais nemaža dalis tauragiškių traukia į didįjį ūkinį turgų, tik jame perkantieji maisto produktus apsilanko kas šeštadienį. Vieni ieško pigesnių produktų, kiti – ūkininkų užaugintų, nors ir brangesnių. Pernai pavasarį įvedus kasos aparatus prekiaujantiems stacionariai halėje liko daug tuščių vietų. Tačiau „Tauragės kurjerio“ kalbinti pirkėjai teigė nė vienas negavęs kasos aparato čekio, nors jį privaloma duoti kartu su grąža.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Kon­tro­lės ir au­di­to tar­ny­ba at­li­ko fi­nan­si­nį au­di­tą Dzū­ki­jos pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je ir už­fik­sa­vo reikš­min­gų tur­to ap­skai­tos bei jo nau­do­ji­mo pa­žei­di­mų. Jų ypač daug val­gyk­lai skir­tų pa­tal­pų ir jos įran­gos ati­da­vi­mo nau­do­ti pri­va­tiems as­me­nims san­do­ry­je.

Viename didžiausių Dzūkijos turgų – Veisiejų – pabrango paršiukai, bet apyvarta, anot prekiautojų, kaip po Velykų, – labai gera.Vos prašvitus, Veisiejuose žmonių – kaip per atlaidus. Dzūkai ir suvalkiečiai sako važiuojantys į didžiausią ir artimiausią jiems turgų – kas parduoti, kas pirkti, o kas tik pasidairyti. Pirkėjams, ieškojusiems lietuviškų paršelių, piniginę teko atverti plačiau. Jie stipriai pabrangę, o ir rinktis nelabai yra iš ko. Vieno paršelio kaina – apie 200 litų.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.