toyota

Ilga darbinga diena ralio stovykloje baigėsi smagia vakariene su kazachstaniečiais. Dakaro ralyje dalyvaujantis „Žalvario“ komandos ekipažas Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba per išeiginę nuo varžybų nesimėgavo tingiu poilsiu prie Ramiojo vandenyno ar baseino viešbutyje, o leido laiką ralio bivake Ikikėje. Šis laisvadienis buvo skirtas pailsėti nuo lėkimo dideliu greičiu asketiškame sportiniame automobilyje „Mebar“, bet lenktynininkai vis tiek praleido prie automobilio visą dieną.

Gamyklinė „Peugeot“ komanda ir automobilių sporto ikonos Stephanas Peterhanselis bei Cyrilas Despresas jau krautųsi lagaminus namo jei ne Benediktas Vanagas. Milijonus kainuojantys įspūdingi bagiai vėsiojoje Bolivijoje neužsivedė. B. Vanagas pritaikė seną gerą, Lietuvoje žiemą ypač praverčiantį triuką, kuris žvaigždes paliko stovėti be žado. Nors Pietų Amerikoje dabar vasara, bet Bolivijoje, aukštai kalnuose, naktis buvo žvarbi ir temperatūra krito arti nulio.

Šiek tiek laužydami tradiciją bivaką pasiekti visiškai sutemus, Antano Juknevičiaus ir Edvardo Duobos ekipažas iš dviejų dienų ekspedicijos Bolivijoje, grįžo su tuo pačiu kraičiu – keletu streikuojančių agregatų ir neįtikėtinu optimizmo užtaisu. Bivake netoli Iquique miesto, murzini kaip angliakasiai, iššokę iš prototipo „Mebar“ jie puolė glebėsčiuotis su visais finiše laukusiais komandos nariais ir emocingai pasakoti nekasdienius potyrius.

Originalios inžinierių idėjos ir sprendimai kuriant sportinius automobilius yra viena svarbiausių gero rezultato dedamųjų. Ypač tokiose technikai negailestingose lenktynėse, kaip Dakaras. Neatsitikinai bivake gamyklinės komandos, šiems dalykams išleidžiančios kalnus pinigų, apsitveria savo teritorijas ir kiek įmanydamos saugo pačias pažangiausias konstrukcijas nuo pašalinių akių.

Antroji ultramaratono diena tapo košmaru lig tol puikiai lenktyniavusiam Benediktui Vanagui. Pirmojoje greičio ruožo dalyje Bolivijos teritorijoje, likus maždaug 100 km iki finišo (bendras GR ilgis virš 400 km), sugedo jo automobilio vairo stiprintuvas. Pasak sportininko, šiame „Toyota Hilux Overdrive“ modelyje sukti vairą vien žmogaus raumenų jėga įmanoma tik važiuojant greitai, tačiau judant lėčiau ar įveikiant kopas vairuoti tampa velniškai sunku.

Aštuntą Dakaro ralio etapą įveikusi „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komanda patyrė tai, apie ką nė nedrįso pagalvoti. Prieš pat dienos finišą Benediktui Vanagui lūžo ranka. Po medikų konsultacijos lenktynininkas nutarė nesustoti ir sako kovosiantis iki galo. Dėl nelemtų techninių kliūčių ir galiausiai ištikusios traumos Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis finišą pasiekė 38 vietoje. „Turime dvi naujienas: vieną – gerą, kitą – nelabai.

Sunkiausiame pasaulyje ištvermės maratone po nesėkmingos dienos šalinant automobilio gedimus, šiandien į „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkus fortūna vėl atsigręžė veidu. Benediktas Vanagas ir Andrejus Rudnickis septintame greičio ruože finišo liniją kirto 15-ti. Įtampa Dakaro ralyje auga sulig kiekvienu kilometru.

„Lenktynių pabaigoje pusašius turbūt keisim tokiu pat tempu, kaip ir profesionalūs mechanikai. Kol kas, dirbant lauko sąlygomis, užtrunkam iki trijų valandų. Mūsų Juozas bivake su čia esančiais įrankiais tą patį darbą padaro greičiau nei per pusvalandį. Žodžiu, dar turim kur tobulėti“, – po šeštosios dienos Dakaro maratono finišo optimizmo stebuklus demonstravo Antanas Juknevičius.

Po nesėkmingo šeštojo etapo Dakaro ralyje Benediktui Vanagui ir Andrejui Rudnickiui suteikta galimybė bent šiek tiek atsigriebti. Varžybų direktorius įvertino Lietuvos ekipažo triūsą pirmuosiuose greičio ruožuose ir skyrė jų tempui artimesnę 18-ąją starto poziciją. Penktadienio pavakarę Lietuvą prie kompiuterių ekranų prikaustė „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos dingimas greičio ruože. Pusantros valandos B. Vanagas užtruko keisdamas lūžusį pusašį.

Profesionalus automobilių sportas pastaraisiais metais tapo nekrikščioniškai brangus. Norint grumtis dėl nugalėtojo karūnos tokio kalibro lenktynėse, koks yra Dakaras, reikia šešiaženklių sumų. Kadangi Lietuvoje tokius biudžetus sugeba surinkti ko gero vienintelis šios srities vadybos vunderkindas B. Vanagas, absoliuti dauguma kitų benzingalvių yra priversti investuoti nuosavas lėšas.

Lenktynių protokolai retai kada atspindi dramą, vykstančią trasoje. Finišo liniją kirtę šeštajame dešimtuke beveik visuomet gali papasakoti kur kas daugiau trilerio siužeto vertų istorijų, negu varžybų lyderiai. Dakaro komandos „Žalvaris“ pilotas Antanas Juknevičius, pirmąjį šiųmetinio maratono trečdalį tokiais nuotykiais dosnus, kaip Kalėdų senelis: tai dėl stabdžių kaprizų, tai dėl sankabos, tai dėl prakirstų ratų trasioje jis nuolat užtrukdavo iki visikas paskęsdavo aklinoje tamsoje.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duobą naują Dakaro ralio stovyklą pasiekė plačiai šypsodamiesi. Dėl to, kad finišo liniją kirto dar šviečiant saulei ir dėl to, kad penktajame greičio ruože neturėjo didelių problemų. „Na, tik užsidegė padanga“, – nusikvatojo šturmanas Edvardas Duoba. Dakaro ralyje svylančios ir net degančios padangos – dažnas reiškinys. Ratai pleška net maratono lyderiams.

Viename ilgiausių šių metų Dakaro ralio greičio ruožų „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandą lydėjo sėkmė. Stabiliai aukštyn kopiančio Benedikto Vanago pilotuojamas juodasis „Toyota Hilux“ finišą kirto lenktynininkui rekordiškai aukštoje 14 vietoje, o bendroje įskaitoje ekipažas iš 18 pakilo į 16 poziciją. „Kada dirbi, stengiesi padaryti geriausia, ką gali, kryptingai eini tikslo link ir žinai, kaip tai atlikti, siekiamas rezultatas tėra laiko klausimas.

Ketvirtą Dakaro maratono dieną sportinė kova iš Argentinos persikėlė į Čilę. Šis faktas savaime nebūtų pernelyg svarbus jei ne viena detalė: valstybių sieną kirsti reikėjo kalnuose 4800 metrų aukštyje esančioje Andų perėjoje ir susidurti su tokiu reiškiniu, kaip deguonies trūkumas.

Sunkiausioms planetoje ištvermės lenktynėms persikėlus iš Argentinos į Čilę, „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkai didina pagreitį. Benediktas Vanagas su šturmanu Andrejumi Rudnickiu ketvirtame Dakaro ralio etape finišavo dvidešimti, o bendroje įskaitoje pakilo į 18 vietą. „Pirmoje lenktynių dalyje lenkėme labai daug varžovų. Tikrai matėsi, kad mums gerokai labiau sekėsi nei daugeliui kitų.

Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ parodoje „Consumer Electronics Show 2015“ paskelbė, kad yra pasirengusi atverti prieigą prie 5680 patentų, naudojamų pirmojo pasaulyje vandeniliu varomo serijinio automobilio „Mirai“ gamyboje. Visiškai nemokamai. „Toyota“ šį žingsnį paaiškino tuo, kad norėtų sukurti konkurenciją vandenilio transporto priemonių gamybai.

Auksinės rankos – klišė, bet kitaip negali apibūdinti „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos inžinieriaus Dariaus Biesevičiaus. Per naktį jis su savo pagalbininkais iš dviejų skirtingų greičių dėžių surinko vieną, kuri padėjo Benediktui Vanagui iškovoti 22-ąją vietą trečiajame Dakaro greičio ruože. Pirmadienį, po labai ilgo greičio ruožo, greičių dėžėje sugedo trečioji pavara.

Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiajame greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai priešininkai. „Bet viskas gerai – Dakare taip dažnai būna“, – likimo nekeikė lietuvis.

Įspūdingi skaičiai, iliustruojantys monstrinius Dakaro mastelius, nėra visiškai tikslūs. Antai teiginys, kad drauge su lenktynių karavanu keliauja 280 žurnalistų (neskaitant maždaug 1800, dirbančių nuotoliniu būdu) būrys,  yra šiek tiek išpūstas: su spaudos akreditacijomis į bivaką patenka nemažai užkietėjusių automobilių sporto fanų, nes tai iš tiesų vienas geriausių būdų paragauti tikrų Dakaro dulkių.

Trečiajame Darako ralio etape organizatoriai žadėjo sportininkams galimybę atsikvėpti po pirmadienį įveikto ir daug jėgų bei ištvermės pareikalavusio ilgiausio greičio ruožo. Tačiau „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkai ilsėtis nebuvo nusiteikę. Jie 284 km distanciją įveikė per 3 valandas ir 27 minutes 35 sekundes bei užėmė 22 vietą. „Diena prasidėjo labai anksti. Kėliausi 5 val. ryte, tad miego po vakarykščio „smėlingo“ košmaro buvo ne per daugiausiai.

Dakaro paragavę žmonės dažniausiai skirstomi du tipus: vieni dėl šio maratono visiškai pameta galvą ir gyvenimą matuoja startais sunkiausiomis pasaulyje tituluojamose lenktynės. Kitiems šis pavadinimas sukelia lengvą isterijos priepuolį, nes asocijuojasi su pačiais žiauriausiais civilizuoto gyvenimo antonimais. Vienas indikatorių, padedančių atsijoti kuris Dakaro naujokas kuriai kategorijai priklauso, yra vadinamasis bivakas.

„Turbūt tokia mano karma – važiuoti dulkėse“, – po antrosios Dakaro maratono dienos liūdnai šypsojosi Benediktas Vanagas. „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lyderis vakar tapo keisto nesusipratimo įkaitu, todėl du trečdalius greičio ruožo važiavo be šoninio lango. 518 km ilgio etapas prasidėjo netoli Cordobos, kur rengiami WRC etapai.

Absoliučiai visose automobilių sporto disciplinose lenktynininkų greitis priklauso nuo trijų dalykų: technikos galimybių, piloto drąsos ir tikslių duomenų apie trasos konfigūraciją. Jei koks nors automanas spaudžia „gazą“ iki dugno nežinodamas kas slepiasi už posūkio ar tramplino, tai dažniausiai iliustruoja ne ką kitką, kaip polinkį į brangiai kainuojantį avantiūrizmą.

Šešios iškovotos pozicijos, išsaugota technika ir padarytas geras apšilimas varžybų pradžioje daug kam gali atrodyti kaip puiki diena Dakare. Visgi, „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkui Benediktui Vanagui ją vienu metu norėjosi užmiršti. Trumpas, bet daugybės psichologinių jėgų pareikalavęs pirmasis greičio ruožas vertė pasirinkti tarp greičio ir saugumo. „Įsivaizduokite, kad Dakaras yra barjerinis bėgimas.

Antanas Juknevičius per lenktynes pripratęs spausti greičio pedalą, bet po Dakaro ralio starto į finišą neskubėjo lyg akis išdegęs. Lėkti milžinišku greičiu dulkėtais Argentinos laukais buvo pernelyg pavojinga – per dulkes paprasčiausiai nieko nesimatė. Kamuoliai dulkių smarkiai ribojo matomumą, todėl ne vienas lėkdamas dideliu greičiu visiškai išlėkė iš trasos.

Kaip du vandens lašai panašūs į klasikinį ralį pirmieji 170 greiti šiųmetinio Dakaro maratono kilometrai sukėlė sportininkų nepasitenkinimo šurmulio bangą. Pagrindinė to priežastis – neperregima dulkių siena, kuri saulės iškepintame dirvožemyje (vakar oro temperatūra svyravo apie 33 laipsnius) išdygdavo trasoje vos prisilietus „kovinio“ automobilio ratams.

Antanas Juknevičius, Benediktas Vanagas ir Edvardas Duoba draugiškai apsikabino ir palinkėjo vieni kitiems sėkmės. Legendinį Dakaro maratoną Argentinos, Čilės ir Bolivijos bekelėmis šiemet įveikti pasiryžę trys lietuviai susitiko pirmojoje ralio šventėje – prie garbės pakylos, ant kurios Buenos Airėse sekmadienį miniai mojavo visi lenktynių dalyviai. Tik B.Vanagas ir Andrejus Rudnickis „Toyota Overdrive“ jau važiavo nuo jos, o A.Juknevičius ir E.Duoba su „Mebar“ dar laukė eilėje jos link.

Tvankią šeštadienio popietę padėtas paskutinis taškas priešlenktyninių šiųmetinio Dakaro ralio formalumų grandinėje. Visi sportininkai iš uždaro techninio parko nukeliavo iki centrinės Buenos Aires aikštės Casa Rosada. Nusifotografavę ant čia sumontuoto podiumo, sportininkai grįžo atgal ir atsisveikino su savo mašinomis iki ankstyvo sekmadienio ryto, kuomet visas karavanas pajudės į pirmąjį greičio ruožą.

Dakaro maratonas yra bene vienintelės profesionalios lenktynės sulaukusios Vatikano hierarchų dėmesio. Prieš keletą metų reaguodami į seriją nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių pilotų mirtimi, jie pareiškė esą „šiose kruvinose, nieko bendra su sveika sportine konkurencija neturinčiose lenktynėse nėra nė kruopelytės atsakomybės“. Kiek šiame teiginyje yra tiesos? Iki šios dienos Dakare yra žuvę gerokai per pusšimtį lenktynininkų, žurnalistų ir žiūrovų.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba prie nublizginto „Mebar“ automobilio išskleidė Lietuvos trispalvę ir kelias akimirkas papozavę blyksintiems fotoaparatams, išlėkė į techninę komisiją. Šįvakar Argentinos laiku – Dakaro ralio garbės pakyla, ant kurios absoliučiai visi ralio dalyviai užvažiuoja tik kartą: prieš startą. Po finišo ant lenktynininku žargonu „podiumu“ vadinamos pakylos užvažiuoja tik tie, kurie išgyvena poros savaičių maratono pragare.

Sausio 3-osios priešpietę, likus vos keturioms valandoms iki iškilmingo Dakaro maratono atidarymo ceremonijos, kurios metu visi lenktynių dalyviai pasisveikins nuo Buenos Aires centre sumontuoto podiumo, nutiko smagus dalykėlis: Techninės komisijos angare patikros laukiančias žvaigždes iš „Monster Energy Rally Raid Team“, „Qatar Rally Team“ ir „Team Peogeot Team“ komandų (joms suteikiama privilegija visus organizacinius formalumus sutvarkyti vėliausiai) aplenkė Antano Juknevičiaus ir Edvrado Duo...

Kiekvienais metais, beveik visi automobilių tema rašantys žurnalai organizuoja sportiškiausio, erdviausio, brangiausio, ekonomiškiausio ar gražiausio automobilio rinkimus. Tačiau įvairiausių konkursų laimėtojus dažniausiai renka tam tikra komisija, kurios sprendimai kartais atrodo nepagrįstai. Ta proga, mes nusprendėme atlikti eksperimentą - su Jūsų pagalba išrinkti tokį automobilį, kuris atitiktų Jūsų poreikius.

Kad ir kokia svarbi techninėse sporto šakose būtų „geležis“, labai dažnai čia pergalę lemia tokie subtilūs dalykai, kaip psichologinis pasiruošimas ir sugebėjimas suvaldyti emocijas. Dakaro maratone šie dalykai išskirtinai svarbūs, nes klaidos kaina milžiniška: ant kortos pastatyta ne tik šešiaženklės pinigų sumos, bet ir pačių lenktynininkų gyvybė.

Sunkiausiu pasaulyje vadinamam Dakaro raliui besirengiantys lenktynininkai Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba Naujuosius metus sutiko Argentinoje, bet „Ilgiausių metų“ su savo komanda pirmiausia sudainavo, kai iki vidurnakčio dar buvo penkios valandos. Būtent tiek valandų skiria Lietuvą ir Argentiną, todėl Naujametį šampaną A.Juknevičius, A.Duoba ir kiti „Žalvario“ komandos nariai pirmiausia iššovė tuomet, kai vidurnaktį mušė Lietuvoje.

Oficialaus 2015-ųjų Dakaro maratono išvakarėse tiek Benedikto Vanago, tiek Antano Juknevičiaus komandų mechanikai nuo „kovinių“ visureigių pasitraukia tik eidami užkąsti ir miegoti. Jokių rimtų rūpesčių neturi nei vieni, nei kiti, tačiau iki lenktynių pradžios kiekvieną varžtą technikos asai pačiupinės po milijoną kartų – visi nori būti absoliučiai tikri, kad automobiliai yra geriausios įmanomos būklės.

Kad ir kaip stipriai būtų devalvuotos sąvokos, kuriomis viešojoje erdvėje įprasta apibūdinti „labiausius iš labiausių“ ir „pačius pačiausius“ kasdienybės dalykus, apie krūvius, kuriuos Dakaro maratone patiria lenktynininkai, net ir didžiausi cinikai kalba pagarbiai.

Trečius metus Dakare startuosiančios „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos Romas Austinskas šiomis dienomis mėgaujasi „dviem savaitėm“ šlovės. Sudėtingiausiose pasaulyje laikomomis dykumų lenktynėse važiuoja jo įmonės simboliais papuoštas visureigis. Komandos lyderis Benediktas Vanagas, populiarumu galintis varžytis su Kalėdų Seneliu, prieš fotoreporterius taip pat pasirodo tik vilkėdamas atitinkamais raštais išmargintą aprangą.

Gruodžio 30-ąją už maždaug 80 kilometrų nuo Argentinos sostinės Buenos Aires esančiame transatlantiniame krovinių uoste „Euroamerica“ Dakaro maratono dalyviams buvo leista pasiimti savo techniką.

Lėtėjant Europos ekonomikos augimui lėtėja ir automobilių rinka. Europos vartotojai nuspaudė stabdžius ir lapkritį automobilių pirkimas, anot „Financial Times“, augo lėčiausiai per pastaruosius 12 mėnesių. Europos automobilių gamintojų asociacijos teigimu, praėjusį mėnesį naujų automobilių įregistruota 1,4 proc. daugiau nei pernai metais lapkritį. „Bloomberg“ duomenimis, tai lėčiausias augimas per pastaruosius metus.

„Toyota MR2“ - galiniais ratais varomas, per vidurį sumontuotą variklį turintis automobilis, pirmą kartą pristatytas 1984 metų vasarą. Kaip ir „Corolla AE86“, taip ir „MR2“ buvo sukurtas tiems, kurie automobilį perka dėl vairavimo malonumo, o ne dėl įvaizdžio ar praktiškumo. Šiek tiek daugiau nei 1000 kilogramų sveriantis automobilis buvo komplektuojamas su 1.5 arba 1.6 litro benzininiais varikliais. Jie nebuvo galingi, tačiau „MR2“ galingų variklių ir nereikėjo.

„Toyota Corolla“ arba - tiesiog „AE86“ iki šiol laikomas vienu geriausiu šio automobilių gamintojo modeliu. Lengvas, kompaktiškas, klasikinės komponuotės automobilis buvo pradėtas gaminti 1983 metais.  Galbūt, tai sutapimas, tačiau „AE86“ modelį sukūręs inžinierius taip pat buvo atsakingas už „Celica“ ir „Supra“ modelių kūrimą.Greičiausiai jam reikėtų dėkoti už tai, kad šis kompaktiškas automobilis buvo varomas ne priekiniais, bet galiniais ratais.

Šiemet į vieną sunkiausių ralio maratonų išvyko du lietuviški ekipažai : Antano Juknevičiaus su Edvardu Duoba ir Benedikto Vanago su Andrejumi Rudnickiu. Abudu ekipažai į Pietų Ameriką išvyksta su visiškai nauja technika, kuri turėtų padėti kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

„Toyota“ ne tik didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje, bet ir pats populiariausias automobilių gamintojas Japonijoje. Kitaip negu kituose žemynuose, „Toyota“ savo gimtinėje stengiasi pasiūlyti įvairiausio dydžio automobilius, kurie tiktų įvairiausio skonio pirkėjams. „Toyota“ savo gimtinėje pardavinėja daugiau kaip 30 skirtingų modelių, o vienas iš jų yra „Toyota Mark X“. „Toyota Mark X“ yra vienas prabangiausių kompanijos modelių, kuris buvo pristatytas 2004 metais.

Pačios beprotiškiausios idėjos gimsta netikėtai. Tačiau ne visos beprotiškiausios idėjos įgauna pavidalą, kuri vėliau gali paliesti kiekvienas automanas. Puikus to pavyzdys, štai šis Frankenšteinas. „Bad Obsession Motorsport“ dirbtuvėse plušantys automanai nusprendė sukryžminti senutį „MINI“ ir „Toyota Celica GT-Four“. Skamba beprotiškai, tačiau juk tokie projektai priverčia suktis visą automano pasaulį.

Profesionalus drifteris ir automobilių entuziastas Ryanas Tuerckas labai dažnai mėgsta nušokti nuo proto ir šiek tiek pasilinksminti. Todėl nenuostabu, jog jis kartu su savo kūrybine komanda išsiruošė į kelionę ir kartu su savimi paėmė modifikuotą „Scion FR-S“ a.k.a „Toyota GT86“. Ryanas Tuerckas kartu su savo kolegomis nuvyko į Vermonto valstijos apylinkes, kurios yra labai mylimos automobilių entuziastų. Dėl kokios priežasties? Dėl lygaus ir vingiuoto asfalto, puikių vaizdų ir tuščių kelių.

Lenktynininkas ir automobilių entuziastas - D.Matijošaitis atsisveikino su legendomis apipinta sportine mašina. Nors „Toyota“ oficialios komandos WRC ralyje neturi daugiau nei 15 metų, šis Japonijos gamintojas iki šiol lieka ralio sinonimu. Lengvos, greitos ir neprilygstamai sukomplektuotos - „Toyota“ mašinos kelis dešimtmečius įprasmino viską, dėl ko mylime ralį.

  Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt Jei tikėsime skaičiais, Lietuvoje kasdien užsidega iki 3 automobilių, kurie per 5–8 minutes visiškai sudega. Kyla klausimas, ar įmanoma nelaimei užbėgti už akių? Kokie požymiai išduoda, kad automobilis gali užsidegti? Pasak autoserviso vadovo Arvydo Gailiušo, „pagrindinis požymis – pašalinis kvapas automobilyje, primenantis degėsių, svylančių laidų, kuro kvapą. Tai iškart rodo, kad kažkas su automobiliu negerai.

Sausio 4-17 dienomis Pietų Amerikoje vyksiančiame Dakaro ralio maratone varžysis Lietuvos komanda „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ bei jos ekipažas – lenktynininkas Benediktas Vanagas ir šturmanas Andrei Rudnitski. Lietuviai Dakaro ralyje varžysis „Toyota Hilux Overdrive“ automobiliu. Tai specialiai šioms lenktynėms Belgijoje sukurtas prototipas. V8 Toyota 5.0 l benzininio agregato galia siekia 390 AG, o maksimalus sukimo momentas – 620 Nm.

Žinoma japonų kompanija pradėjo gaminti vandeniliu varomus automobilius.  Portalo „Market Leader“ ekspertai pranešė, kad pirmą kartą pasaulyje bus pradėtos kurti mašinos su vandeniliniu varikliu. Japonijos kompanijos Toyota sumanymu sedanas „Mirai“ bus varomas tik vandeniliu. Vietoj kenksmingų išmetamųjų dujų jis gamins švarų vandenį. Automobilis veikia dėka energijos, gaunamos iš vandenilio oksidacijos reakcijos, elektrocheminio generatoriaus viduje, o automobilio galia lygi 136 arklio galioms.