tarša

Kovo viduryje oro užterštumas kietosiomis dalelėmis didžiuosiuose Lietuvos miestuose leistiną normą kai kuriomis dienomis viršijo net iki 4 kartų. Dėl vis didėjančio oro užterštumo kyla didžiulė grėsmė sveikatai. Apie tai kalbamės su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratore Alina R0g0ža. - Kas daugiausia teršia aplinkos orą? - Europa dūsta transporto kamščiuose, o valdžios svarsto ir niekaip nenutaria, ką daryti, kad oro tarša nedidėtų.

Vilniuje pastatyti automobilį – užduotis ne iš lengvųjų. Ypač jei esi Senamiestyje ir nenori mokėti brangiai. Senamiestis – išrinktųjų zona. Arba tų, kurie turi pakankamai pinigų. Nuo rudens mieste atsiradusi mėlynoji zona paplonina ne vieno vairuotojo kišenę. Palikti automobilį valandai čia atsieina 6 litus.

„Mes niekada nepasiduosime„, sako Mitsuo Hitomi, „Mazda“ variklių padalinio vadovas. Toks pasiryžimas turėtų džiuginti visus Vankelio variklio gerbėjus. Tačiau tai reiškia, kad yra ir kam „nepasiduoti„. Rotorinio variklio kūrėjai susiduria su rimtomis problemomis. Vankelio variklis turi keletą didelių privalmų. Lengvas ir kompaktiškas, jis sugeba lengvai išvystyti didelį apsisukimų skaičių. tačiau nepasižymi ekonomiškumu ir yra gana taršus.

Atliktas geriamojo vandens tyrimas parodė: vandens užterštumas net septynis kartus viršija normas. Ką daryti? Gyventojai, susirūpinę savo sveikata, ieško atsakymo į šį klausimą: telefonų skambučiais jie atakuoja vandens tiekėjus, seniūniją, kreipėsi ir į „Gimtojo Rokiškio“ redakciją. Išsiskyrė nuosėdos Juodupietei Vandai Aleksiejienei telefonu paskambinusi moteris pasiūlė nemokamai ištirti vartojamo vandens kokybę.

Didžiausia šalyje elektros gamintoja – Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – ragina valdžią jai suteikti daugiau ES išduodamų taršos leidimų. Teigiama, kad tuomet Lietuvos vartotojai sutaupys dešimtis milijonų litų. Už taršos leidimus atsakinga Aplinkos ministerija sutikti neskuba, praneša LTV „Panorama“. Europos Sąjunga kiekvienai narei suteikia tam tikrą kiekį taršos leidimų , kuris paskirstomas tarp šalies įmonių.

Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėdos mieste dažniausiai užfiksuojama tarša kietosiomis dalelėmis, kuri viršija nustatytas koncentracijas.

Ore – pavojingos dujos UAB „Vilniaus vandenų“ dumblo kompostavimo aikštelėje prieš 6 metus atlikti tyrimai Vilniaus miesto gyventojams nieko gera nežada. „Tiriant rasta apie 40 merkaptanų dujų rūšių, – pasakojo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių aplinkos komiteto atstovas, energetikos specialistas Algirdas Jaruševičius. – Nuodingiausias metilmerkaptanas. Merkaptanai priskiriami nuodingoms medžiagoms, tad matuojant nuodus imamas pats pavojingiausias ir tada skaičiuojama.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama yra pasiryžęs įgyvendinti susitarimus dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo, nepaisant rinkimų rezultatų. Toks JAV energetikos sekretoriaus Steveno Chu pareiškimas yra tarsi šviežio oro gurkšnis Meksikoje vykstančiose klimato kaitos derybose, kuriose tikimasi susitarimų nebent atskirose srityse, bet ne dėl tarptautinės teisiškai įpareigojančios sutarties. „Prezidentas B. Obama sakė, kad JAV vykdys Kopenhagos susitarimus.

Lietuvos televizijos laida „Gamtos patruliai“ šeštadienį atskleidė dar vieną mūsų aplinkos žaizdą – paaiškėjo, kad Pašvenčio miške po aukštos įtampos laidais pilamas ne tik nuotekų valymo įrenginių dumblas, bet ir lauko tualetų turinys. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovai tikina nežinantys, kas sumanė tręšti mišką fekalijomis.

Šiemet padidinta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose viršijo leistiną 35 dienų per metus ribą. Savivaldybė įpareigota parengti oro kokybės valdymo programą ir imtis priemonių, kad oras mieste taptų švaresnis. Laikas susirūpinti Pasak Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, Savivaldybės Aplinkos skyriui reikėtų susirūpinti, nes padaugėjo gyventojų skundų esą kiemuose nėra kuo kvėpuoti.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Grybautoja Kretingos rajono Kalgraužių miške aptiko, jos žodžiais tariant, „naudotų tepalų ežerą“. Iniciatyvą „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“ įgyvendinantis „Baltijos aplinkos forumas“ informaciją perdavė atsakingiems rajono pareigūnams, kurie, pirminiais duomenimis, ten sako aptikę mazuto. „Saulei šviečiant raibuliuoja visom vaivorykštės spalvom, juk ne švęstas vanduo“, – sako naftos dėmę aptikusi Laima. „Jau ne pirmi metai važiuojame ten grybauti.

Populiarus tarp turistų Indijos Goa regionas patiria nelaimę po to, kuomet nežinomas laivas vakarinėje Indijos pakrantėje išpylė kelias naftos tonas, rašo „dailymail.co.uk“. Mazuto gabalai jau išplaunami kai kuriuose paplūdimiuose, tad baiminamasi, jog tai pakenks regiono turizmo pramonei – turistinis sezonas prasideda tik už mėnesio. Daugybė civilių darbuotojų surinkinėja nafta ir valo paplūdimius, tačiau jų pastangų neužtenka.

Šiauliai pagal oro taršą pirmauja tarp šalies didmiesčių, tačiau miesto vadovai ir aplinkosaugininkai šios problemos ne tik nesprendžia, bet ir linkę ją nuslėpti. Įtariama, kad griebiamasi klastočių. Šiauliečiai pastebėjo, kad per kaitrą net po kelis kartus laistomas Žemaitės ir J.Basanavičiaus gatvių bei Aušros alėjos trikampis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prašo Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas nepriimti naujų gyvulininkystę ir paukštininkystę reguliuojančių teisės aktų , kol savo darbo nebaigs šiais klausimais planuojama steigti darbo grupė Seime.

Kai nafta taip godžiai siurbiama ir iš dykumų gręžinių, ir iš jūrų dugno, neverta stebėtis, jog avarijų ir taršos atvejų daugėja visame pasaulyje. Tačiau dabar išsiliejusi nafta pirmą kartą pasiekė ir internetą. Pasekmės klaikios – jie norite įsitikinti savo akimis, įveskite jums patinkančios svetainės adresą ir paspauskite mygtuką.

2009 metais užfiksuotas naftos nutekėjimas iš „Shell“ naftotiekio Nigerijos Ogonilando regione. Nors Nigerijos Nigerio deltoje užfiksuota beveik 7 tūkst. naftos išsiliejimų, ši aplinkosauginė problema jau 50 metų nesulaukia tinkamo dėmesio. Kaip praneša JAV transliuotojas CNN, Nigerio deltoje aktyvistai jau užfiksavo apie 6,8 tūkst. naftos išsiliejimų per kuriuos į vandenį pateko nuo 9 iki 13 mln. barelių naftos.

Norintieji statyti vėjo jėgaines Klaipėdos rajone jau skaičiuojami šimtais. Anot rajono savivaldybės specialistų, investuotojus domina visa rajono teritorija, kol kas išskyrus tik rytinę pusę. Toks norinčių statyti jėgaines aktyvumas rodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas jau tapo pelningu ir garantuotu verslu, nes valstybė iki 2020 metų yra įsipareigojusi supirkti visą vėjo pagamintą elektros energiją. Statistika skelbia, kad iš visų šalyje pastatytų vėjo jėgainių pernai gauta 47 mln.

Kaip išvengti ekologinės katastrofos, kuri šiuo metu gresia Meksikos įlankai ir JAV pakrantei po naftos gręžinio avarijos? Tereikia apsižvalgyti aplinkui ir pasinaudoti gamtos sukurtais sprendimais. Vandenynuose gyvenantys mikrobai moka puikiai nukenksminti naftą. Tereikia juos paskatinti – pamaitinti trašomis, kad jie imtų sparčiau daugintis ir griebtųsi darbo. Be abejo, šis efektas yra žinomas ir naudojamas ne vienerius metus.

Įprasta, kad atėjus pavasariui žmonės valosi, tvarkosi namus. Deja, pavasaris pažadina ne tik besitvarkančiuosius, bet ir teršėjus, kurie, iškuopę savo namus, atliekas nuvežę išverčia pakelėse, pamiškėse, paupiuose. Vienas toks niekdarys atliekas – indus nuo dažų, butelius – išmetė netoli kelio į sporto kompleksą „Bastilija“.    Dažniausiai teršėjai pasirenka tokias vietas, kur kas nors numesta, nebaigta tvarkyti. Į šią vietą turbūt atviliojo iškirsti krūmai.

Antradienį ryte į Lietuvos jūrų muziejų iš Juodkrantės buvo atvežtas mazutuotas ruoniukas. Šį jauniklį nusilpusį pakrantėje pastebėjo gyventojai ir paskambinę muziejaus darbuotojams, patys sugebėjo atgabenti jį specialistams. Gamtosaugininkai užsimena, kad apie mazutą praneša ir žvejai. Esą plačiame pakrantės ruože šiomis dienomis jie labai dažnai ištraukia mazutuotus tinklus. Teršalai pastebėt ir ant paplūdimių smėlio.

Valdininkai atsisakė danų valdomai bendrovei „Saerimner“ išduoti sutikimą kvapus slopinančių biofiltrų įrengimui reikalingų priestatų statybai Kalvarijos rajone, Jusevičių kaime. Šiame kaime esančiame valstybinės žemės sklype veikia „Saerimner“ priklausantis kiaulių auginimo kompleksas. 1999 metais įkurta užsienio kapitalo įmonė šiuo metu šalyje valdo aštuonis kiaulininkystės ūkius. „Saerimner“ skelbiasi, kad šiuo metu yra didžiausia kiaulių auginimo bendrovė Baltijos šalyse.

Sausio pabaigoje didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo užfiksuota keliskart didesnė, viršijanti leistinas normas, kietųjų dalelių koncentracija. Kietųjų dalelių koncentracija ore per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre, tačiau ši riba Mažeikiuose buvo peržengta penkias dienas paeiliui, praneša Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyrius.

Ministrų kabinetas patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūros teršimu nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, kurį 2009 m. spalio 8 d. Vilniuje Vyriausybių vardu pasirašė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Rusijos Federacijos transporto ministras Igoris Levitinas.