tarša

Azijai kovojant su vis didėjančiomis taršos problemomis, viena įmonė tikisi įgyvendinti projektą, kurio idėja tarsi atkeliavusi iš mokslinės fantastikos filmo siužeto. Londono dizaino agentūra „Orproject“ nori sukurti milžinišku „burbulu“ uždengtą parką Kinijoje. Be to, tvirtina, kad mažesnėmis švaraus oro tiekimo sistemos versijomis galėtų būti uždengtos ir mokyklų aikštelės.

Praėjusiais metais Lietuvos geologijos tarnyba atliko laukų dirvožemio būklės ir pasklidosios dirvožemio taršos stebėjimus. Jie parodė, kad šalies dirvožemis yra skurdinamas. Atlikti stebėjimai parodė, kad Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų, taip pat ir reikalingų augalams, išplovimas ir išnešimas iš viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Šiandien pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė dėl Aplinkos ministerijos siūlymo Lietuvoje įvesti vienkartinių pakuočių užstato sistemą. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos bus perduotos svarstyti Seimui. Įstatymo pataisos parengtos atsižvelgus į didėjantį aplinkos teršimą vienkartinių, ypač gėrimų, pakuočių atliekomis ir nepakankamai veiksmingą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

Įrodyk, kad žinai apie svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus transporto sektoriaus projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Atsakyk į žemiau pateiktus klausimus ir laimėk Susisiekimo ministerijos prizus – didelį skėtį ar kelionines skaitmenines svarstykles bagažui sverti. Lietuvos didmiesčių gatvėse ligi šiol važinėjo nemaža senų viešojo transporto autobusų, kurie ne tik buvo morališkai pasenę ir nebepatogūs, tačiau ir stipriai teršiantys aplinką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad 2013 m. spalio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) aplinkos oro taršą paskelbė kancerogenine žmogui (1 grupė) – sukeliančia vėžį.

„Investors‘ Forum“ jau kelerius metus teikia pasiūlymus įvesti Lietuvoje automobilių mokestį. Asociacijos vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, tokia praktika yra įprasta daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Apmokestinti automobilius Lietuvai rekomenduoja ir Europos Sąjungos Taryba, Tarptautinis valiutos fondas bei kredito reitingo agentūros.

Automobilių gamintojai stengiasi išpirkti savo kaltes dėl teršiamos aplinkos diegdami naujas technologijas bei alternatyvias degalų rūšis. Tačiau automobilių išmetami teršalai vis dar tebėra opi problema Europoje.

Atšalus orams gyventojai įsigudrino šildytis kūrendami senus drabužius ir batus. Aplinkosaugininkai kovoja su pažeidėjais, tačiau šie atranda vis naujų daiktų, kurie nors ir teršia aplinką, bet nieko nekainuoja, išskyrus sveikatą. Šiauliečiai įsigudrino senus drabužius ir batus kišti į krosnį ir taip šildyti savo būstą. Seni daiktai nieko nekainuoja, o namuose šilta. Dėvėtų drabužių pardavėjai, nebeturėdami kur dėti nepaklausių prekių, jas tiesiog išmeta, o žmonės maišais vežasi namo ir kūrena.

Aplinkos oro monitoringo stoties, esančios Šilutės plente, stebimų parametrų duomenys rodo, kad pradėta eksploatuoti atliekų deginimo įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ 2013 m. neturėjo reikšmingos įtakos aplinkos orui. Deginimo įrenginyje deginant atliekas įmonėje UAB „Fortum Klaipėda“ automatizuota emisijų matavimo sistema, nuolat atliekami azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido teršalų matavimai.

Kinija yra daugiausiai gyventojų (1,25 milijardo) pasaulyje turinti valstybė ir viena galingiausių ekonomikų. Tačiau ji turi paslapčių, kurias labai nori ir stengiasi nuslėpti nuo viso likusio pasaulio. Chacha.com nori pasidalinti keliomis iš jų. Skurdas Nepaisant to, kad JAV iš Kinijos skolinasi didžiules pinigų sumas, didelė Kinijos populiacijos dalis vis dar gyvena skurde. Apytiksliai 100 milijonų žmonių kiekvieną dieną gyvena už mažiau nei dolerį, t.y. už mažiau nei 365 dolerius per metus.

Henrieta Aleknienė Prasidėjus šildymo sezonui, padidėjo oro tarša, dėl kurios paūmėja kvėpavimo takų ir kitos ligos, o ilgainiui atsiranda ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Todėl miestų aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai pradėjo intensyviai tikrinti galimus taršos šaltinius.

Europos Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama sudaryti gamintojams sąlygas kurti aptakesnius sunkvežimius ir taip 7–10 proc. sumažinti degalų sunaudojimą, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių saugą.

ES šalys galiausiai sutarė dėl naujų automobilių efektyvumo ir CO2 taršos reikalavimų, taikytinų nuo 2020 m. Patvirtintas 95 g CO2/ km tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio.

Šiandien aplinkos ministras Valentinas Mazuronis dalyvauja Vilniuje vykstančiame 4-ajame Baltijos jūros regiono strategijos forume, kuriame šio regiono valstybių atstovai aptaria iššūkius ir galimybes įgyvendinant aplinkos apsaugos reikalavimus, tvaraus augimo skatinimą ir tai, kaip aplinkosauga gali prisidėti kuriant darbo vietas ir didinant konkurencingumą. Pasak ministro, Baltijos jūros būklė viso regiono rūpestis.

LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) Taryboje stringa iniciatyvos mažinti automobilių taršą. Pagal dar birželį pateiktą siūlymą, po septynerių metų anglies dvideginio išmetimas neturėtų viršyti 95 g/km, trečdaliu mažiau nei dabar. Tokiu atveju automobilis vartotų maždaug keturis litrus degalų šimtui kilometrų. Norėdami gaminti galingus ir labiau teršiančius automobilius, gamintojai turėtų tai kompensuoti gamindami daugiau ekologiškų mašinų.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriams nepavyko sutarti dėl siūlymo mažinti automobilių taršą. Labiausiai tam priešinasi Vokietija, bijanti dėl savo prabangių automobilių pramonės. Sprendimo ieškoti palikta ministrams, kurie susitiks po dešimties dienų.

Šią savaitę kaip ir kitur, taip ir mūsų šalyje, bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą automobilių įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią savaitę mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių.

Iki šildymo sezono liekant vis mažiau laiko, sveikatos specialistai su nerimu laukia tos dienos, kai pro kaminus ims rūkti dūmai. Tai reikš, kad dar labiau teršiamas miestas. Tiesa, specialistai pripažįsta, kad oro užterštumui kietosiomis dalelėmis turi įtakos ne tik šildymas, bet ir netvarkingos miesto gatvės.

Kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų automobilių, iš kurių lieka maždaug 18 tūkst. tonų nevertingų atliekų, dažnai išmetamų tiesiog į pakelėse arba pamiškėse arba nukeliaujančių į buitinių atliekų sąvartynus. Išardžius seną automobilį, maždaug trečdalį jo svorio sudaro rinkoje vertės neturintys plastiko ar gumos gaminiai ir kitokios automobilių dalys, kurios patenka į sąvartynus, pamiškes ir nesuyra net per keletą šimtų metų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistai rugpjūčio 16 d. pakartotinai paėmė Rąžės upės žiočių vandens ir Baltijos jūros vandens mėginius Palangos bendrajame paplūdimyje bei atliko jų mikrobiologinius tyrimus.

Šiandien Aplinkos ministerija patikslino, kiek naujų mažai taršių miesto autobusų bus skirta šalies keleivinio transporto įmonėms pagal Klimato kaitos specialiąją programą, atsižvelgusi į šios programos projektų atrankos komiteto išvadas. Mažai taršiems miesto autobusams įsigyti buvo numatyta 89,7 mln. litų paramos. Po viešųjų pirkimų konkurso paaiškėjo, kad šių lėšų užtenka 93 autobusams nupirkti. Paraiškas šiai paramai pateikė dešimt autobusų parkų. Tačiau ne visiems tiko paramos sąlygos.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Belgijos aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais, kad automobilių tarša kenkia žmonių sveikatai labiau nei pramonės. Tačiau jau, atrodo, pasiektą susitarimą Europos sąjungoje mažinti anglies dvideginio išmetimą, stabdo Vokietija, esą tai padarys žalos prabangių automobilių pramonei. Pasak aplinkosaugininkų, pastaraisiais metais automobilių keliama oro tarša sumažėjo, tačiau vis dar viršija normas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė sunaikinti šešias partijas - 460 tūkst. - Zujų paukštyno kiaušinių, kadangi šiuose aptikta antimikrobinių medžiagų. Pasak Veterinarijos tarnybos, sunaikinti kiaušiniai, kurie buvo pagaminti liepos 15-20 dienomis. Tarnyba liepė sunaikinti ne tik kiaušinių partiją, kurioje rasta medikamentų, bet ir 5 vėlesnių dienų partijas.

Visos šeimos laimingos vienodai, tačiau nelaimingos kiekviena savaip, rašė Fiodoras Dostojevskis. Atrodo, šis posakis galioja ir kitame kontekste – daugelis gražių paplūdimių yra panašūs vienas į kitą, tačiau baisūs jie būna dėl skirtingų priežasčių. Atrodo, ko gali reikėti – plaukti galima bet kur, kur pavyksta įbristi į vandenį. Tačiau kai kurie paplūdimiai palieka košmarišką įspūdį: šiukšlės, žmonių spūstys ar purvinas vanduo.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

Marijampolėje, kuri pirmauja Lietuvoje pagal automobilių skaičių vienam gyventojui, spūsčių išvengti padėtų nemokamas viešasis transportas, sako daugiau kaip dešimtmetį šiai savivaldybei vadovaujantis Vidmantas Brazys.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Lietuvoje oro tarša dažniausiai neviršija limitų ir oro kokybė gana gera, vis dėlto tarša sienų neturi, ir gali keliauti tiek iš miesto į miestą, tiek iš šalies į šalį. Taip sako neseniai Briuselyje vykusios aplinkosaugos konferencijos „Žalioji savaitė“ dalyviai. Anot jų, būtina domėtis, kokia oro kokybė konkrečiame jūsų gyvenamajame regione.

Nelegalūs senų automobilių ardytojai, kurie neturi reikalingų leidimų ir nesutvarko likusių atliekų, baudžiami piniginėmis baudomis - vien tik už netinkamą pavojingų atliekų tvarkymą numatoma bauda iki 6 tūkst. litų.

6. Daugiau nei 700 milijonų žmonių Kinijoje geria užterštą vandenį Kinijoje gyvena apie 20 procentų visos pasaulio populiacijos, bet šaliai priklauso tik 7 procentai globalių vandens resursų. Kad būtų suvokta tikroji padėtis, reikia pažymėti, jog 90 procentų miestų požeminių vandenų ir 75 procentų ežerų ir upių, pasak Pasaulio Banko, yra užteršti. Tai reiškia, kad 700 milijonų žmonių kiekvieną dieną geria užterštą vandenį.

Apie 450 tekstilės darbuotojų pasijuto blogai per savo pamainas vienoje megztinių siuvykloje netoli Bangladešo sostinės, o pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad tuos negalavimus galėjo sukelti užterštas vanduo.

„Volvo Trucks“ pristatė naujus, nuo vidutinio 5 l iki didelio 13 l darbo tūrio sunkvežimių variklius, atitinkančius „Euro 6“ emisijos standartą.

 Nuošalioje Vilniaus J.Kairiūkščio gatvėje įsikūręs Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) – ypatinga įstaiga. Kaip ją rasti, žino su įvairiomis maisto saugos, kokybės, gyvūnų ligų problemomis susidūrę asmenys. Maisto ir ne maisto produktų saugą ir kokybę tiriantys NMVRVI specialistai atlieka ir kitą ne mažiau svarbią funkciją – rizikos vertinimą. Apie šią itin reikšmingą misiją kalbėjomės su NMVRVI direktoriaus pavaduotoja Snieguole Ščeponavičiene.

Didelė dalis vairuotojų automobilius tebeplauna patys kiemuose ar prie garažų, nors tai – aplinkai kenksmingas ir įstatymais draudžiamas automobilio plovimo būdas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuva už apyvartinius taršos leidimus pernai vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet pajamos iš šios prekybos dėl kritusių taršos vienetų kainų, gali sumažėti dar perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, kurios parduoda perteklinius taršos leidimus.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje aptarė mieste susidariusią situaciją dėl oro taršos. Jau dabar Šiauliuose oro tarša viršijo 35 galimas dienas per metus. Paskutinį kartą mieste oro taršos metų norma buvo viršyta 2010-aisiais metais.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį gali užklupti netikėtas lietus, todėl klimatologė Audronė Galvonaitė ragina nepamiršti skėčio ir tinkamai apsirengti, nes peršalti dabar – juokų darbas. Šiuo metu gamtai būtinas geras, stiprus, šniokščiantis lietus, nuplaunantis visą purvą. Tuomet greičiau sužaliuotų žolė, išsprogtų lapai, visa gamta atsigautų.

Išvalytoje šiuo metu naftos produktais užterštoje Kauno kuro sandėlio teritorijoje AB "Lietuvos geležinkeliai" rekonstruos sandėlį, įrengdami saugias modernias talpyklas naftos produktams bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Tikimasi, kad, įgyvendinus Kauno miesto savivaldybės ir "Lietuvos geležinkelių" projektą, sumažės esama požeminių ir paviršinių vandenų tarša.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Klaipėdoje pradeda veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginsianti komunalines atliekas ir gaminsianti šilumos bei elektros energiją. Bandomuoju režimu įmonė dirba vos kelias savaites, tačiau aplinkosaugininkai jau gavo gyventojų skundą dėl galimos padidėjusios oro taršos. Termofikacinė jėgainė už beveik 450 mln. lt iškilo uostamiesčio pakraštyje.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

Pramoninė skalūnų dujų gavyba sukelia pavojų užteršti Lietuvos giluminį vandenį, teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. "Kol Lietuvoje ramu - Europos Sąjungos šalių sostinių parlamentuose verda aistros dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai ir gėlam vandeniui. Lietuva turi tik teorinius skalūnų dujų rezervus, tuo tarpu pagal praktiškai ištirtus gėlo vandens rezervus esame vieni turtingiausių Europoje.

Sapnuoti griuvėsius, pasak sapnininko, reiškia, kad reikia būti ryžtingam siekiant užsibrėžto tikslo, tačiau gali reikšti ir sunkų bei beprasmį darbą. Tarsi realybėje įsikūnijęs sapnas plyti apleista teritorija prie Oko miško: darkantys kraštovaizdį, teršiantys poilsį ir atgaivą teikiančią pamiškę. Tiems, kurie prieš daugelį metų ryžosi pradėti statyti garažus prie Oko miško, pabaigti darbą iš tiesų pritrūko ryžto.

Danijos kapitalo kiaulių auginimo bendrovė ,,Saerimner”, nuo 2006 metų Lietuvoje investavusi apie 200 mln. litų, apie pusę šios sumos sieks atgauti. Jei įmonei, nuo kurios sklindančiais kvapais jau penkerius metus piktinasi aplinkiniai gyventojai, per teismus nepavyks gauti atnaujinto taršos leidimo, iš Lietuvos ji ketinant reikalauti 100 mln. litų už prarastas investicijas.

„Volkswagen“ bendrovė pradeda žadėto „Eco Up!“ modelio gamybą. Kaip tikina kompanijos atstovai, šiuo metu - tai pats ekologiškiausias pasaulyje automobilis, varomas suspaustomis dujomis ir biometanu – iš atsinaujinančių šaltinių gaminamomis biodujomis, iškastinių suspaustų dujų analogu.

Garaže ar rūsyje laikydami seną akumuliatorių arba atiduodami jį išardyti kaimynui, dažniausiai nesusimąstome, kokios pavojingos juose esančios medžiagos ir kokią didelę žalą jos gali padaryti žmogaus organizmui. Kenkia nervų sistemai Senus, nebenaudojamus akumuliatorius būtina sutvarkyti pagal griežtus reikalavimus – reikalingos žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis, specialios patalpos ir žinios, kaip dirbti su pavojingomis medžiagomis.

Pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir pa­di­dė­jo Šiau­lių mies­to oro tar­ša. Ke­lias praė­ju­sios sa­vai­tės die­nas bu­vo vir­šy­ta pa­ros di­džiau­sia leis­ti­na kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore.

Pastaruoju metu vis dažniau nekilnojamojo turto pirkėjai susiduria su dilema, kai reikia apsispręsti, kur gyventi, kad būtų ne tik patogu bei jauku, bet ir sveika. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir ką žinoti prieš priimant svarbų sprendimą? Kodėl kai kurios miesto gatvės yra geresnės už kitas ir kaip jas atskirti? Neseniai pradėjęs veikti interneto portalas www.KurGyvenu.

Automobilių importuotojai turi mokėti bent 500 litų aplinkos teršimo eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis mokestį už kiekvieną į Lietuvą įvežamą automobilį, kitaip Lietuva pavirs senų automobilių kapinynu, teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos pirmininkas Gerardas Penikas.

Nuo kitų metų Talino gyventojams važiuoti viešuoju transportu nebekainuos. Taip siekiama sumažinti automobilių spūstis ir oro taršą mieste. Tačiau pačioje Estijos sostinėje toks vietos valdžios sprendimas vertinamas gana prieštaringai. Talinas, kaip ir daugelis didmiesčių, dūsta nuo automobilių. Tyrimai rodo, kad net 60 proc. oro taršos sudaro jų išmetamosios dujos, o viešojo transporto tarša – vos 6 proc.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžusiems Rusijos mokslininkams kol kas nepavyko jame aptikti ne tik „nežemiškos“ , bet ir apskritai jokios gyvybės pėdsakų. Pirminiai rezultatai rodo, kad vanduo jame sterilus. Šių metų vasario mėnesį į po beveik 4 kilometrų storio ledo danga Antarktidoje esantį Vostoko ežerą prasigręžę Rusijos Antarktidos ekspedicijos specialistai paėmė vandens mėginius, kuriuose tikėtasi rasti šiuolaikiniam mokslui nežinomų organizmų.