tarša

JAV mokslininkai sukūrė naują programinę įrangą, kuri gali tiksliai išmatuoti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį atskiruose pastatuose ir gatvėse, praneša BBC. Iki šio JAV turėjo vieną metodą pamatuoti CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nacionaliniu lygiu, tačiau miestų ir vietos lygiu to nuosekliai daryti negalėjo. Pasak mokslininkų iš Arizonos valstijos universiteto, nauja matavimo sistema, vadinama „Hestia“, situaciją pakeis.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Elektrinai automobiliai gali teršti daug labiau negu varomi benzinu ar dyzeliu, rodo naujas tyrimas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikta studija atskleidžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis smarkiai išauga, jei elektrai gaminti yra naudojama anglis. Elektrinių mašinų fabrikai taip pat išmeta daugiau nuodingų atliekų nei įprasti mašinų fabrikai.

Kasdien pasaulio žiniasklaida praneša apie įvykius Artimuosiuose Rytuose, euro zonos skolų krizę ar JAV prezidento rinkimų kampaniją. Išvardinti reiškiniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir kone kiekvienas turi susiformavęs savo nuomonę šiais klausimais. Tačiau retas pastebi, kad tuo pat metu patyliukais vyksta kur kas mažiau matoma socialinė revoliucija – žmonės visame pasaulyje plūsta į miestus, keičia civilizacijos gyvenimo būdą ir transformuoja planetos veidą.

„Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori“, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas Mūsų valstybės piliečiai kvėpuoja švaresniu oru nei kaimyninių šalių gyventojai, tačiau nepastovūs, vėjuoti bei lietingi orai tą lemia ne mažiau nei kryptingas oro kokybės gerinimas savivaldybėse. Tiriama nuolat „Nenorėčiau Vilniuje gyventi, – postringavo šnekus pervežimų įmonės savininkas, nuosavu sunkvežimiu pristatantis prekes Lietuvoje.

Visa ši savaitė yra paskelbta tradicine Europos judriąja savaite, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Akcijos kulminacija – Tarptautinė diena be automobilio – tradiciškai švenčiama rugsėjo 22-ąją. Kauno gatvėse šeštadienį automobilių buvo kiek mažiau nei įprastai, tiesa, galbūt dėl to, kad savaitgalis. Gatvėje kalbinti kauniečiai sako, kad tokia diena yra reikalinga, tačiau trūksta jos reklamos.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Padidėjus kuro kainoms vis daugiau šeimų renkasi ekologiškus ir taupius automobilius, rodo SEB bankų Baltijos šalyse statistika. Per aštuonis šių metų mėnesius SEB Baltijos šalyse lizingu pardavė daugiau negu 350 (221 Lietuvoje) automobilių, kurių anglies dvideginio (CO2) emisija yra lygi arba mažesnė negu 130 g/km. SEB Baltijos šalyse statistikos duomenimis, lizingu labiausiai buvo įsigyjami ekologiški „Volkswagen“, „Fiat“, „Kia“, „Škoda“ ir „Hyundai“ automobilių modeliai.

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Šiau­lių mies­to agen­tū­ros pa­rei­gū­nai rugp­jū­čio pa­bai­go­je Šiau­lių mies­to gat­vė­se tik­ri­no au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mų ter­šian­čių me­džia­gų kie­kius – ang­lies mo­nok­si­do (CO), ang­lia­van­de­ni­lių (CH) kon­cent­ra­ci­jos au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­se du­jo­se ir jų ati­ti­ki­mą nor­ma­ty­vams. Ana­lo­giš­kas rei­das vyk­dy­tas ir ke­tu­rias die­nas bir­že­lio pra­džio­je.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Heathrow oro uosto kaimynystėje įsikūrę gyventojai gaus tūkstantines kompensacijas už lėktuvų keliamo triukšmo, jei būsimoji valdžia sutiks su trečiojo pakilimo tako statybomis, rašo The Independent. Britų oro kelių valdyba, prižiūrinti Heathrow ir kitus oro uostus, teigė svarstanti įvairias galimybes, kurios tenkintų miesto gyventojus ir netrukdytų oro uosto plėtrai. Tačiau valdyba pabrėžia, jog galutinis sprendimas bus priimtas vyriausybės.

Honkongas skendi smoge. Žmonių sukeltas oro užterštumas čia ketvirtadienį pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą rodiklį nuo stebėjimų pradžios 1999-aisiais, pranešė aplinkosaugos tarnybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Žinybos paragino gyventojus likti uždarose patalpose. Ypač atsargūs turi būti kvėpavimo ligomis sergantys žmonės, pagyvenę asmenys ir vaikai. Garsieji buvusios britų kolonijos dangoraižiai ketvirtadienį buvo dengiami tiršto smogo.

Vidutiniškai 65 proc. laiko žmogus praleidžia namie, apie 25 proc. laiko jis būna įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. – keliauja iš vienos patalpos į kitą ir tik apie 5 proc. laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namie – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Australijoje įsigaliojo kontroversiškas įstatymas, pagal kurį iš labiausiai aplinką teršiančių kompanijų bus imamas mokestis už anglies dvideginio išmetimą. Šis mokestis – Australijos premjerės pergalė, tačiau už tai jai gali tekti sumokėti savo postu – australai pasipiktinę. Australija – viena pirmaujančių pasaulyje pagal anglies dvideginio išmetimą, nes kliaunasi anglimi varomomis elektrinėmis. Bet nuo šiandien, pasak Australijos premjerės, viskas turėtų pasikeisti.

Sportiškų „Mazda“ gerbėjai gali skelbti gedulą – galutinai baigta kompanijos flagmano, kupe „Mazda RX-8“ gamyba. Praėjusią savaitę nuo konvejerio nuriedėjo paskutiniai atsisveikinimo serijos „Mazda RX-8 Spirit R“ automobiliai, kurių japonai savo rotorinių automobilių aistruolams pagamino lygiai 1000. Sportiški kupe su rotoriniais varikliais ilgus metus simbolizavo šios japonų kompanijos sportiškas ambicijas. Dabar modelių gamoje likę „MX-5“ ar „Mazda 3MPS“ yra gerokai žemiškesni.

Honkongui stengiantis užsitikrinti lyderiaujančio finansų centro reputaciją, vis labiau atkreipiamas dėmesys į smogą, dengiantį dangoraižius. Oro užterštumas Honkonge – vienas didžiausių visoje Azijoje. Honkongą nuolat slegia smogas. Tai automobilių, laivų išmetamosios dujos, taip pat dūmai iš dešimčių tūkstančių fabrikų šalia esančioje Perlų upės deltoje – pagrindinio Kinijos gamybos centro.

„Lietuvos ežerų užterštumas – tai problema, kuri egzistuoja, tačiau jos nesimato, kol nepaneri po vandeniu“, – sako šiandien atidarytos parodos autorius Gintautas Krakauskas. Profesionalaus naro ir povandeninės fotografijos meistro parodoje užfiksuoti neįtikėtini vaizdai iš Lietuvos ežerų dugno – senose padangose įsikūrę vėžiai, tarp butelių bei kepsninių plaukiojančios žuvys. „Kaskart panėrę į ežero dugną randame daugeliui tikriausiai sunkiai suvokiamą šiukšlių kiekį.

Miestai, su vis didėjančiu gyventojų skaičiumi, besiplečiančia pramone bei paslaugų sektoriumi, sukelia vis daugiau problemų ne tik visai aplinkai, tačiau ir žmonių, gyvenančių juose, sveikatai. Šiuo metu didžiausios miestų problemos siejamos su atliekų ir nuotekų kiekių susidarymu. Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas bei nepakankama jų tvarkymas, ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Birželio 20–23 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros darbuotojai ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio pareigūnai pradėjo vykdyti bendrą priemonę. Patruliuojantys pareigūnai sustabdę transporto priemones tikrina vairuotojų dokumentus, o agentūros darbuotojai priemonės metu tikrina mobiliu dujų analizatoriumi automobilių išmetamų dujų koncentraciją.

Pietų Amerikos žemynas, liūdnai pagarsėjęs nelegaliu narkotikų verslu, dabar susiduria su nauja neteisėta veikla – nelegaliomis aukso kasyklomis, rašo BBC. Nuo 2008 metų pasaulinės ekonominės krizės pradžios, aukso kaina pakilo 100 procentų, o Pietų Amerikoje šio tauraus metalo gavyba suklestėjo. Kainos išaugimo įtaka juntama devyniose regiono šalyse, kuriose darbuotojai migruoja į kasyklų teritorijas, o politikai į gavybos industriją siekia pritraukti užsienio investicijas.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) tenkino Kazokiškių bendruomenės ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos skundą ir panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento praėjusių metų spalio 17-ąją UAB VAATC išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, sprendimo vykdymą atidedant 9 mėnesiams.

Viena svarbiausių klimato kaitos priežasčių – atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra: anglies dioksidas (CO2) – sudarantis 76 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje padarė didžiulę žalą visai ekosistemai. Siekdama patraukti naujus savanorius ir dėmesį vandenynų apsaugos klausimams, visuomeninė organizacija "Surfrider Foundation" išleido kalendorių su merginomis, savo grožybes prisidengusiomis „naftos bikiniais“: vietoj klasikinių maudymosi kostiumėlių modeliai pasipuošė naftos dėmėmis, kurios atkartoja bikinio formą.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tikriausiai nėra nė vieno, kuris nesuprastų, jog naudojantis viešuoju transportu ne tik sutaupoma asmeninių lėšų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos. Vis tik, šie, rodos, svarūs argumentai vargiai įtikina asmeninių automobilių savininkus, o ir kaltinti juos dar ankstoka.

Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Valstybiniai auditoriai nustatė Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu.

Pekino automobilių parodoje „Ferrari“ oficialiai pristatė hibridinę jėgainę, kuri bus montuojama į būsimą „Enzo“ modelio pasekėją. Tai tolesnė koncepciniame „Ferrari 599 HY-KERS“ pristatytos jėgainės evoliucija. Dabar variklis pritaikytas centrinės komponuotės automobiliams ir galės būti agregatuojamas su septynių pavarų robotizuota pavarų dėže.

Pasaulinį vandenyną teršiančios plastikinės atliekos sukuria milžinišką mikrodalelių masę, kuri yra nauja rimta, bet visiškai neištirta grėsmė jūrų ekosistemoms ir žmonėms, atrado mokslininkai. Alfredo Wegenerio Poliarinių ir jūrų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Čilės ir D. Britanijos nustatė, kad plastikinės medžiagos, patekusios į jūras ir vandenynus, kelia labai rimtą pavojų gyviems organizmams, skelbia „Sciencedaily.

Transporto tarša nusineša daugiau nei dvigubai gyvybių palyginti su avarijomis, rodo tyrimas Jungtinėje Karalystėje. Analizę atliko Steve'as Yimas ir Stevenas Barrettas – taršos ekspertai iš Masačusetso technologijos universiteto, praneša BBC. Jie nustatė, kad transporto tarša Jungtinėje Karalystėje sukelia beveik 5 tūkst. pirmalaikių mirčių kiekvienais metais. Mokslininkai taip pat atskleidė, kad lėktuvų išmetamos dujos sukelia dar 2 tūkst. mirčių kasmet.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi daug pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu. Tai ir atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y. gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Nuo „Ford“ gamyklos Kelne konvejerio pradėjo riedėti pati taupiausia kompaktiško šios kompanijos modelio „Fiesta“ versija „ECOnetic“. Kaip teigia „Ford“ atstovai, šis hečbekas šimtui kilometrų kelio užteks 3,3 litro kuro. Po variklio dangčiu čia nėra jokių hibridinių technologijų, o tik modernus XXI a. vidaus degimo variklis. Po „Fiesta ECOnetic“ variklių dangčiais montuojami 1,6 litro darbo tūrio dyzeliniai motorai, kurių galia siekia 95 a.g., o sukimo momentas – net 205 Nm.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Vis labiau ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje populiarėjantys gamybinėse teritorijose įrengti loftai žavi savo didelėmis erdvėmis, nestandartinėmis formomis ir galimybe gyvenamąją patalpą įsirengti kūrybiškai. Gyvenamąsias patalpas įsikurti tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas, ar tokie būstai nekenkia sveikatai.Svarbu išvalyti aplinką Šiuo metu „Kuro aparatūros“ gamyklos pastato teritorijoje vyksta statybos darbai.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Praėjus metams po branduolinės katastrofos Fukušimos jėgainėje aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ už 60 km esančiame to paties pavadinimo mieste nustatė smarkiai padidėjusią radiaciją, praneša agentūra AFP. Vienoje miesto daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje radiacijos lygis siekė 70 mikrosivertų per valandą. Viename nuotėkų kanale netoli gyvenamųjų namų šis rodiklis buvo 40 mikrosivertų per valandą.

Smarkiai mąžtantis Arkties jūros daugiamečio ledo sluoksnis gali paskatinti cheminę reakciją, dėl kurios gali susidaryti nuodingo gyvsidabrio telkiniai, parodė NASA tyrimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad storą, daugiametį Arkties ledą keičia plonesnis ir druskingesnis ledas, kuris į orą išskiria bromo. Į aplinką patekęs bromas sąveikauja su saulės šviesa ir šalčiu, pasakoja Sonas Nghiemas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mokslininkais ir tyrimo vadovas.

Nuo 2013 metų  Europos Sąjunga (ES) griežtins prekybos taršos leidimais taisykles ir skirs vis mažiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų verslui. Bus siekiama, kad verslas būtų priverstas pats investuoti į savo technologijas ir energetinį efektyvumą. ES siekia, kad taršos leidimai būtų brangūs ir verslas apsvarstytų, kas jiems apsimoka labiau, – ar pirkti brangius taršos leidimus (ir teršti aplinką), ar investuoti į savo verslo technologijas.

Skirtingai nei praėjusiais metais, kai per sausio mėnesį miesto oro tarša buvo padidėjusi net dvidešimt kartų, oro kokybės tyrėjai apie oro taršą skelbia tik pirmą kartą. Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis ore padaugėjo taip staigiai, kad suglumo net ir specialistai.

Nors Lietuvoje praėjusiais metais, kaip ir užpernai, antibakterinių medžiagų liekanų maisto produktuose nebuvo nustatyta, ant laurų užsnūsti neketinama. Šiemet papildomai bus tiriami pesticidai sviesto mėginiuose bei arseno ir gyvsidabrio likučiai gyvūnų mėsoje, piene, žuvyse. Specialistai primena, kad vaistus ūkiniams gyvūnams gali paskirti tik veterinaras, o iš gyvulių gautą produkciją leidžiama naudoti tik tuomet, kai iš jų organizmo pasišalina visi antibiotikų likučiai.

Ketvirtadienį aukcione pardavus 850 tūkst. apyvartinių taršos leidimų (ATL), gauta 21 mln. litų, kurie bus pervesti į Klimato kaitos specialiąją programą, pranešė Aplinkos ministerija. Be šių metų lėšų, Klimato kaitos specialiojoje programoje dar yra 20 mln. litų, gautų 2011 m. gruodį aukcione pardavus taip pat 850 tūkst. ATL.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla didžiulis susirūpinimas dėl gyvenamųjų patalpų – loftų – įrengimo rekonstruojamuose gamybinės paskirties pastatuose.

Detroito automobilių parodoje „Volkswagen“ pristatė savo sedano „Jetta“ hibridinę versiją. „Jetta Hybrid“ yra gamybai paruoštas automobilis, pardavėjų salonuose hibridinis sedanas atsiras jau lapkričio mėnesį. Po variklio dangčiu šiame automobilyje slepiasi 1,4 litro darbo tūrio benzininis motoras, kurio galia siekia 150 a.g. Na o vidaus degimo varikliui talkins 27 a.g. elektros motoras.

Panevėžys labiausiai užterštas apskrities miestas. Lietuvos geologijos tarnyba vykdė Europos Sąjungos remiamą projektą ir 39 šalies savivaldybėse inventorizavo, manoma, užterštas teritorijas. Inventorizacija atlikta 39,3 tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ekogeologiniu požiūriu ištirta šimtas pavojingiausių objektų, o penkiasdešimtyje objektų atlikti išsamūs tyrimai bei įvertintas jų poveikis aplinkai ir žmogui.