swedbank

Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl gandų apie neva gresiantį vieno didžiausių Lietuvoje komercinių bankų "Swedbank" bankrotą. Anot prokurorų, klaidinga informacija nebuvo paskleista tyčia. Apibendrinusi ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, Vilniaus apygardos prokuratūra nutarė tyrimą nutraukti, nes nusikalstama veika nebuvo padaryta, pranešė prokuratūra.

Verslas nesistengia, klientas toleruoja, o rezultatai nedžiugina, nes prarandama daugybė lėšų. Kodėl Lietuvos gyventojai kenčia ir toleruoja prastą aptarnavimą ir kiek tai kainuoja verslui ir valstybei? Ekspertai mano, kad ateityje visuomenės tolerancija aplaidumui mažės ir tai atsispindės rinkoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) sudaryta komisija aiškinsis, kas ir kokią informaciją galimai pateikė tretiesiems asmenims dėl VMI vykdomų mokestinių tyrimų bankininkystės sektoriuje. Tyrimas buvo pradėtas po dėl bankų mokamų mokečių kilusio sujudimo, pastebėjus, kad praėjusiais metais didžiausi šalies bankai SEB ir „Swedbank” pelno mokesčio kartu sumokėjo vos kiek daugiau nei 3 tūkstančius litų.

Vilija Andrulevičiūtė Baltarusija – kur kas svarbesnė Lietuvai, nei galime suskaičiuoti. „Oficialioje statistikoje tai atsispindi nepilnai, nes dažnai Lietuvos įmonės į Baltarusiją investuoja ne tiesiogiai iš Lietuvos, bet iš mažesnių mokesčių zonos“, – tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau specialistai pabrėžia, kad investuodami Baltarusijoje verslininkai labai rizikuoja: šalyje egzistuoja didelis politinis neapibrėžtumas, nerimą kelią ir nestabili valiuta.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

Švedijos finansų grupė „Swedbank“ nusprendė likviduoti antrinį banką Rusijoje ir pateikė Rusijos centriniam bankui prašymą panaikinti bankinės veiklos licenciją, pranešė „Swedbank“ antrinis bankas Rusijoje. Prašymas turėtų būti patenkintas per 2,5 mėnesio. Rusijos „Swedbank“ klientams rekomenduota skubiai uždaryti sąskaitas, lėšas pervedus į kitus bankus.

Apie 20 proc. būstą besinuomojančių šalies gyventojų teigia, kad nuoma jiems yra laikinas sprendimas, kol sukaups lėšų nuosaviems namams įsigyti. Beveik 24 proc. žmonių būstą nuomojasi dėl to, kad savo namų įsigyti dar negalėtų ir tiksliai nežino, kada galės, o didžioji dalis – apie 50 proc. nuomininkų – teigia, kad nuoma jiems yra patogus ir tinkamiausias sprendimas dabartiniame gyvenimo etape. Iš viso būstą nuomojasi 14 proc.

Pirmasis šių metų pusmetis – permainų metas Lietuvos verslo padangėje. Iš pareigų pasitraukė ilgamečiai vienu didžiausių kompanijų vadovai, kurie puikiai pažįstami plačiajai verslo bendruomenei. Telekomunikacijos bendrovė „Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis birželio viduryje pasitraukė iš vadovo pareigų. Jis „Omnitel" vadovavo nuo 2000-ųjų pabaigos. Į A. Zabulio postą paskirtas Danas Strömbergas, kuris bendrovėje kompanijos viduje užėmė daug vadovaujamų pareigų daugiau kaip 20 metų.

Per antrą 2013 m. ketvirtį telefoniniai ir elektroniniai sukčiai iš „Swedbank“ klientų apgaulės būdu išviliojo 34 proc. mažiau pinigų nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Taip pat pastebimai išaugo gyventojų lėšų dalis, kurių dėl laiku sustabdytų operacijų sukčiams nepavyko užvaldyti. Gyventojams operatyviai informavus banką apie konktaktą su sukčiais, išsaugotų lėšų dalis išaugo 56 proc. lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu.

„Swedbank“ pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, teigiama Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

 32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. 34 proc.

32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, sakoma „Swedbank“ pranešime. 34 proc.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

Specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (45 proc.), loterijoje laimėjusių milijoną, nedvejodami paliktų dabartines savo darbovietes. Tik 21 proc. tyrime dalyvavusių respondentų teigė, jog savo darbų tikrai nemestų net netikėtai praturtėję. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, tokie rezultatai rodo, kad lietuviai darbą dažniausiai renkasi dėl būtinybės gauti atlyginimą, o ne dėl patinkančio darbo pobūdžio.

„Swedbank“ suteikė 11 mln. litų finansavimą bendrovei „Iceco“, užsiimančiai valgomųjų ledų, žuvies produktų gamyba bei prekyba, taip pat žuvies perdirbimu. Skolintas ir nuosavas lėšas bendrovė planuoja naudoti gamybos pajėgumų plėtrai ir investicijoms į didesnį veiklos efektyvumą. Šiuo metu bendrovei „Iceco“ priklauso 4 gamybos cechai – dviejuose dirbama su žuvimi ir jos produktais, viename gaminami valgomieji ledai, dar viename kepami vafliniai puodeliai ledams.

Didžiausia pastatų priežiūros įmonė Lietuvoje „Mano būstas“ priežiūros paslaugas pradėjo teikti vienam didžiausių saulės jėgainių parkų Lietuvoje.  Nuo liepos 1 dienos bendrovė „Mano būstas“ prižiūri 10 saulės jėgainių objektų Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskrityse. Bendra šių jėgainių galia – 5,75 MW. Didžiausias iš prižiūrimų objektų įsikūręs Kauno rajone, Gailušių kaime. Tai 9 hektarų plote įrengta 2,56 MW saulės jėgainė – didžiausia ir galingiausia Baltijos šalyse.

„Swedbank“ duomenimis, 19 iš 20 pervedimų ir mokėjimų šiuo metu yra atliekama interneto banke. Lietuviai jau įgudo internetu ne tik atlikti paprasčiausias operacijas, bet ir kaupti finansinį rezervą, nustatyti automatinį sąskaitų apmokėjimą, aukoti paramos prašantiems. Elektroninė erdvė taip pat tampa platforma, kurioje pinigų srautai keliauja tarp skirtingose šalyse gyvenančių artimųjų.

„Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas per 2013 m. pirmąjį pusmetį siekė 188 mln. litų, tai yra 8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai bankas uždirbo 174 mln. litų. Neskaičiuojant gautų pajamų (33 mln. litų) už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje, grynasis 2013 m. pirmojo pusmečio pelnas siekė 155 mln. litų ir buvo 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Pirmąjį šių metų pusmetį pastebima itin aktyvi mūsų šalies nuomonės lyderių komunikacija – beveik pusantro karto šoktelėjo visų tiriamų verslo segmentų atstovų pasisakymų skaičius. Tuo metu įmonių atstovų gretos pradėjo retėti. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuris įvertina nuomonės lyderių vaidmenį šalies žiniasklaidoje. „Vien telekomunikacijų segmente nuomonės lyderių pasisakymų skaičius lyginant su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu išaugo 43 proc.

„Swedbank“ interneto banko programėlę išmaniesiems telefonams papildė nauja funkcija „Greitasis likutis“. Nuo šiol mobiliosios bankininkystės vartotojai papurtę išmanųjį telefoną galės sužinoti savo einamosios banko sąskaitos likutį. „Mobiliosios programėlės populiarumas nuosekliai auga – šiuo metu vartotojai ją jau yra parsisiuntę daugiau nei 82 tūkstančius kartų. Programėlė vis dažniau naudojama įvairioms negrynųjų pinigų operacijoms atlikti, ypač populiaru – tikrinti sąskaitos likutį.

Pernai Lietuvoje gyvenamąją vietą pakeitė apie 60 tūkst. žmonių arba tiek, kiek metų pradžioje gyveno Alytaus mieste. Vidinė migracija šalyje pernai, palyginus su 2011 metais, padidėjo 15 procentų. Daugiausiai gyventojų – 11 tūkst. persikėlė į Vilnių. Sostinė taip pat pirmavo pagal naujai pastatytų būstų skaičių, rodo Statistikos departamento duomenys. Šalies sostinė Vilnius pernai pritraukė 56 proc. daugiau žmonių nei 2011-aisiais ir 67 proc. daugiau nei 2010 metais.

 Saulius Liauksminas, Rūta Kupetytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos žmonės masiškai emigruoja ne dėl pinigų, o dėl to, kad svetur randa geresnius santykius tarp žmonių ir žmogaus bei valstybės. Taip teigia psichiatras Linas Slušnys. Tuo metu „Veido“ redaktorius Algimantas Šindeikis mano, kad ignoruoti pagrindinę – ekonominę – emigracijos priežastį yra, jo žodžiais, mąstymo defektas.

Ne vienas jaunas žmogus baigęs studijas pasvajoja apie perspektyvų darbą tarptautinėje kompanijoje. Vieniems tai ir lieka svajone, kiti, kryptingai siekdami užsibrėžto tikslo, greitai papildo darbuotojų gretas.

  Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pervedant pinigus internetu bankų klientų reikalaujama nurodyti mokėjimo paskirtį, tačiau tik nuo vartotojo priklauso, ką konkrečiai jis ten įrašys – bereikšmį simbolį ar konkrečią paskirtį, sako specialistai. Neretai bankų vartotojams netrūksta kūrybiškumo – dalis jų tiesiog prirašo anekdotų. Mokėjimų paskirtimis nesidomi Ramūnas Strauka, „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, tinklalapiui LRT.

Stasys Kropas Jei reikėtų tiesiog pakomentuoti gegužės mėnesio bankų veiklos rodiklius, galėčiau apsiriboti dviem žodžiais: „be pakitimų“. To pakaktų techniniam per mėnesį fiksuotų rodiklių pokyčių įvertinimui. Jei to neužtenka, galima pridurti: bendrasis paskolų portfelis ir bendrasis indėlių portfelis šiek tiek sumažėjo, tačiau lėšų einamosiose sąskaitose atsirado daugiau, padidėjo ir naujai išduotų būsto paskolų suma. Beje, vien gegužę išduotų naujų būsto paskolų suma siekė 180 mln.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Įsivesti eurą progų bus mažai „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.

Lietuvoje nuosekliai auga vėjo jėgainių pagaminamos energijos kiekis. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 2012 m. vėjo jėgainės pagamino 12 proc. visos šalyje pagamintos elektros. Lyginant su 2011-aisiais šis kiekis ūgtelėjo 2 proc. Iš viso Lietuvoje pernai buvo pagaminta apie 37 proc. šalies poreikius tenkinančios elektros energijos, likusi dalis buvo importuota.

Kaip naujienų portalui DELFI teigė „Swedbank“ valdybos pirmininkas, antradienį, kilus panikai dėl neteisingos informacijos apie banko žlugimą, klientai išsigrynino 15 - 25 proc. daugiau pinigų nei įprastą dieną. Didžiausios eilės nusidriekė Vakarų Lietuvoje. „Gandai yra kenksmingi kiekvienam verslui – tiek bankiniam, tiek nebankiniam. Dėl to žiūrime į situaciją atsakingai, bendradarbiaujame su teisėsauga, taip pat palaikome ryšį ir informuojam centrinį banką.

Jei Seimas patvirtintų Vyriausybės siūlymą padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šimtu litu, labiausiai pakeitimų naudą pajustų mažiausiai uždirbantys gyventojai, tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje ekspertai. Jų teigimu, iki 570 Lt ūgtelėjęs NPD simboliškai prisidėtų prie finansinės atskirties mažinimo.

  Daliai gyventojų sunerimus dėl banko ,,Swedbank” mokumo, premjeras Algirdas Butkevičius juokauja, kad ,,subankrotinti” banką gali ir panika, tačiau tikina, kad jokio realaus pavojaus, kad šis bankas gali atsidurti ant bankroto slenksčio, nėra, o išpuolio prieš jį organizatoriai turi būti surasti ir nubausti. ,,Panika gali bet kokį banką subankrotinti”, - juokaudamas ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

Trečiadienį Vakarų Lietuvoje kilo panikos dėl banko bankroto banga. Kurį laiką internete bei sms žinutėmis sklindant gandams apie „Swedbank“ bankrotą, žmonės ėmė masiškai atsiimti pinigus iš banko sąskaitų, prie bankomatų trečiadienio popietę nusidriekė eilės. Balsas.lt šaltinių duomenimis, kalbos apie banko bankrotą ir būtinybę kuo greičiau atsiimti santaupas sklinda ir tarp verslininkų. Naujienų portalo balsas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad visas VMI mokamas įmokas, mokesčius ir rinkliavas mokesčių mokėtojai nuo šiol gali sumokėti ir į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą esančią „DNB“ banke (LT744010051001324763). Iki šiol gyventojų patogumui VMI pajamų surenkamosios sąskaitos jau atidarytos „Danske“, „Nordea“, „Swedbank“, „Šiaulių“ ir „Medicinos“ bankuose.

Praėjusią savaitę Suomijos koncernui priklausanti statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“ pasirašė sutartį su UAB „Gedimino 9“ dėl sostinės prekybos ir pramogų komplekso „Gedimino 9“ rekonstrukcijos. Darbus planuojama atlikti iki Kalėdų. Visi darbai bus vykdomi veikiančiame pastate. Rekonstrukcijos metu prekybos centre bus pakeistos vidinės pastato konstrukcijos, įrengtos naujos perdangos, panaikinti esantys laiptai.

Būsto įperkamumas Lietuvoje auga, tačiau vilniečiams vis dar tenka paaukoti didžiausią dalį savo pajamų būstui įsigyti, tai pat Rygos ir Talino gyventojai gali būti ramesni dėl būsto paskolų palūkanų augimo. Be to, Vilniaus gyventojams įperkamas mažiausio ploto būstas. Vilniuje augo sandorių skaičius – tiek dėl augusios pasiūlos (pirminėje rinkoje yra apie 2,5 tūkst. butų), tiek dėl paklausos. Taip pat pastaruoju metu augo butų įperkamumas, tačiau tik Vilniaus mieste.

Nida tapo septintuoju šalies kurortu, kuriame kasdienes nesudėtingas finansines operacijas visą parą galima atlikti savarankiškai – čia duris atvėrė „Swedbank“ savitarnos centras. Anksčiau savitarnos erdvės buvo atidarytos Druskininkuose, Palangoje, Trakuose, Zarasuose, Ignalinoje ir Anykščiuose. Iš viso šalyje veikia jau daugiau nei 60 savitarnos erdvių.

Jau ketvirtą kartą Vilniuje vyko didžiausių ir lyderiaujančių šalies bendrovių ir institucijų renginys „Verslo gurnamai 2013“. Juo siekiama skatinti verslo ir institucijų bendravimą neformalioje aplinkoje dalinantis idėjomis ir kūrybiškais sumanymais. Originaliausi ir drąsiausi iš jų pagerbiami verslo gurmanų apdovanojimais. „Pagaminti gurmanišką patiekalą, kaip ir įgyvendinti originalias idėjas – tam reikia talento, strateginio mąstymo, drąsos, pasitikėjimo savimi ir svarbiausia, noro kurti.

Išsivysčiusių valstybių akcijos brangsta jau ketverius metus. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad nors pastaraisiais mėnesiais akcijų kaina kyla ypač sparčiai, investuotojai šio kainų augimo iki galo neišnaudoja - pinigų srautai iš saugiomis turto klasėmis įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „Swedbank“ Lietuvoje sudarė tiek pat gamybos įrangos ir specialiosios technikos lizingo sutarčių su smulkiosiomis ir vidutinėmis šalies gamybos bendrovėmis, kiek per visus praėjusius metus. Be to, šiemet tokios įmonės aktyvumu įsigyjant įrangą lizingo būdu aplenkė ir stambiąsias įmones.

Lazdijuose atidaryta nauja „Swedbank“ savitarnos erdvė tapo jau 60-ta vieta, kurioje visą parą ir visomis savaitės dienomis gyventojai gali išsiimti ir įnešti grynųjų pinigų, bei naudodamiesi interneto banko terminalu pervesti pinigų, sumokėti įmokas už paslaugas, atlikti pavedimus tarp savo sąskaitų.

„Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vytautas Bučiūnas nusprendė keisti karjeros kryptį ir birželio 14 d. palieka tarnybos vadovo postą. Verslo bankininkystės tarnybos vadovu skiriamas Dainius Vilčinskas, kuris iki tol vadovavo „Swedbank“ finansavimo ir lėšų valdymo departamentui. „Prie verslo bankininkystės tarnybos vairo stojau pačiame sunkmečio įkarštyje 2009 m. pabaigoje.

Nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki gegužės 17 d. studentai galėjo pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis viename iš atrinktų bankų („Swedbank“ AB, DNB bankas, Šiaulių bankas) ir valstybės paskolų sutartis Valstybiniame studijų fonde. Šį pavasario semestrą iš visų pateiktų prašymų-anketų buvo atrinkti 1239 prašymai valstybės remiamoms paskoloms gauti už beveik pusketvirto milijono litų (3,46 mln.

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo šiol daugelyje Lietuvos pašto skyrių sumokėti komunalinius mokesčius ar atsiskaityti už pašto paslaugas galima tik grynaisiais pinigais. Pašto atstovų teigimu, taip nutiko todėl, kad vienas didžiausių bankų paštuose gyventojams nebeteikia pinigų išgryninimo paslaugos. Atsiskaityti bankų kortelėmis Lietuvos pašto skyriuose nebegalima ne tik už komunalinius mokesčius, bet ir pašto paslaugas.

Po 15 metų karjeros bankininkystės srityje „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Antanas Danys nusprendė keisti veiklos pobūdį ir pradėti nuosavą verslą. Gegužės 31 d. jis palieka banko vadovo postą. Laikinai banko vadovo pareigas eis Marius Adomavičius, „Swedbank“ valdybos narys ir finansų tarnybos vadovas. „Pastarieji penkeri metai bankams ir kitiems finansų sektoriaus dalyviams buvo išbandymų metas.

Šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai didino paskolų portfelį, tačiau, sumažėjus pagrindiniam pajamų šaltiniui – palūkanų pajamoms, bankų pelnas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, sumažėjo. „Nors skolinimas nuosaikiai auga, mažesnį bankų pelną lemia krintančios palūkanų pajamos. Bankų grynoji palūkanų marža šiuo metu yra mažiausia per pastaruosius porą metų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Siekiant nustatyti aktyviausius socialinės erdvės dalyvius, trečius metus iš eilės pristatomas UAB „Komunikacija ir konsultantai“ sudarytas socialinės žiniasklaidos indeksas. Šiemet savo srityje lyderiaujančias pozicijas užėmė telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“, Vilniaus meras Artūras Zuokas, bankas „Swedbank“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ ir LCC tarptautinis universitetas. Svarbiausias kriterijus, skaičiuojant indeksą – aktyvumas socialinėje erdvėje.

Šiandien, gegužės 3 dieną, penktadienį, nuo 16 val. visus mąstančius apie nuosavą verslą, ar jį kuriančius, bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ nariai kviečia pasisemti žinių, užmegzti naudingų pažinčių bei pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis tradiciniame renginyje „Hub Camp“, vyksiančiame Vilniuje, Konstitucijos pr. 20a esančioje „Swedbank“ konferencijų salėje.