swedbank

Šimto didžiausių Estijos bendrovių vertė per metus sumažėjo 14 proc., iki 11,9 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po kompanijos „Gild Corporate Finance“ atlikto tyrimo. Valstybei priklausantis energetikos koncernas „Eesti Energia“, kurio vertė siekia 1,39 mlrd. eurų, šių metų vertingiausių šalies kompanijų sąraše užėmė pirmąją vietą. Antroji vieta atiteko bankui „Swedbank“, kurio vertė siekia 990 mln. eurų, o trečioji - „Vopak E.O.S“, kurios vertė - 630 mln. eurų.

Trečiąjį ketvirtį bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paspartėjo, ateities tendencijos - naujos Vyriausybės rankose, teigia „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, pirmąjį šių metų pusmetį vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija baigėsi - trečiąjį šių metų ketvirtį bendrojo vidaus produktas augimas paspartėjo iki 4,4 procento.

Tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo tikina, kad Lietuvai nevertėtų didinti viešojo sektoriaus išlaidas ir biudžeto deficitą – šalies ekonomika auga ir be šių priemonių. „Jūs padarėte tai ko niekas kitas negalėjo. Visas pasaulis žiūri, kaip Lietuva susidorojo su krize“, – savo pranešimą Baltijos investuotojų forume pradėjo ekonomistas.

Pamiršus mokėjimo kortelės PIN kodą teks pakratyti piniginę ir užsisakyti naują kortelę, mat bankai esą nežino ir niekaip negali sužinoti, kokį PIN kodą naudoja vienas ar kitas klientas. LRT.lt skaitytojas, pamiršęs savo PIN kodą, liko apstulbęs „Swedbank“ banke išgirdęs, kad jam niekas neprimins ir neišduos naujo PIN kodo. Bankai atkerta, kad tokia sistema siekiama užtikrinti kliento sąskaitoje esančių pinigų saugumą, ir vardija keletą galimybių, kaip nepamiršti PIN kodų.

Buvusio Vilniaus apygardos teismo  teisėjo Ryšardo Skirtuno bylą perėmė Arūnas Kisielius, kuris taip pat bylą nagrinėja už uždarų durų. Buvusio Lietuvos pašto vadovo Andriaus Urbono ir kitų su juo teisiamų asmenų bylą Vilniaus apygardos teismas nagrinėja  už uždarų durų, mat vienas iš kaltinimų – komercinis šnipinėjimas.

Investuotojams šiandien vertėtų pasižvalgyti į dividendus mokančių įmonių akcijas arba įmonių obligacijas, o indėlių palūkanos dar kurį laiką išliks arti nulio, mano „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas. „Indėliuose ko gero gyvensime prie žemų palūkanų normos dar kurį laiką. Akcijose turime ganėtinai dideles kainas, tad ieškant vertės, reikėtų atkreipti dėmesį į dividendines bendroves. Obligacijose sunku pasakyti, kur yra vertė, nes jos itin pabrangusios.

Indėlių palūkanos tuoj sieks nulį, o infliacija jau kurį laiką suryja indėlių generuojamas pajamas. Ką daryti? Lietuvos bankas šiais metais prognozuoja 2,9 proc. infliaciją, o kitais – 2,4 procento. Bankas SEB mano, kad šiemet kainos augs 3,4 proc., o 2013 metais – 3,5 procento. Tai liūdna žinia lietuviams, nes jiems trumpalaikiai indėliai iki šiol buvo bene vienintelė taupymo priemonė. Praėjusią savaitę už metų trukmės indėlį litais didieji šalyje veikiantys bankai siūlė 0,2–0,3 procento.

Kur savo finansinius reikalus tvarko Lietuvoje veikiančių bankų vadovai, kuriam bankui patiki asmenines lėšas? Trumpiau – kur skolinasi ir taupo, ar apskritai jiems reikia paskolų? „Ekonomika.lt“ apklausė kelių didžiųjų bankų valdybos pirmininkus ir, pasirodo, dauguma jų – lojalūs klientai ir darbuotojai, finansinius reikalus tvarkantys tik savo darbovietėje ir visai ne dėl to, kad galėtų pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis.

Bankai įsisuko į indėlių palūkanų mažinimo lenktynes, rašo „Verslo žinios“. Rudens pradžioje SEB bankas už metų trukmės indėlius litais sumažino palūkanas iki 0,3 proc. ir tapo rekordininku, tačiau prie jo netruko prisijungti kiti bankai. DNB sekė įkandin ir netrukus sulygino tokios pat trukmės indėlių palūkanas su SEB banku. „Swedbank“ nutarė žengti toliau ir sumažino palūkanas už analogiškus indėlius iki 0,2 proc. Ekonomika.

Dauguma estų mano, kad jų atlyginimai yra per maži, ir jų nepasitenkinimas per metus išaugo. Ekonominių tyrimų instituto ir „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pernai savo atlyginimais buvo nepatenkinti 53 proc. Estijos gyventojų, o šiemet jų dalis siekė 60 proc. Pesimistiškiausiai savo padėtį vertino 50-64 metų amžiaus žmonės. 74 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atlyginimas yra per mažas. Pesimistiškai estai vertina ir savo ateitį. 58 proc.

Asociacija „Langas į ateitį“, kelianti Lietuvos visuomenės skaitmeninio raštingumo lygį, žengia į naują veiklos sritį – imasi šviesti jaunus Lietuvos žmones. Atkreipti dėmesį į jaunimą asociaciją paskatino gana didelė jauniausios mūsų visuomenės kartos bedarbystė ir didelis IT specialistų trūkumas Lietuvoje ir visame ES regione. „Langas į ateitį“ ir Lietuvos darbo birža naujai iniciatyvai subūrė ir verslo institucijas, kurioms svarbios darbo rinkos pokyčių tendencijos.

Švedijos policija teigia, kad pirmadienį surengti kibernetiniai išpuoliai prieš Švedijos tinklalapius yra susiję su ginču dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos, rašo „The Local“. Pirmadienį buvo surengti kibernetiniai išpuoliai ir sutrikdyti kelių Švedijos vyriausybės agentūrų, bankų ir žiniasklaidos priemonių tinklalapiai.

Bendras palankumo verslui Lietuvoje rodiklis per metus beveik nepasikeitė, tačiau svarbu tai, jog daugiausiai pažangos padaryta prasčiausiai verslo vertintose srityse – finansų ir darbo rinkose. Pagal bendrą palankumą verslui Lietuva yra tarp 36% pirmaujančių valstybių pasaulyje, tačiau žvelgiant į Baltijos jūros regioną Lietuvai būtina pasitempti ir tęsti reformas.

„Swedbank“ duomenimis, gyventojų, finansines operacijas atlikusių programėle išmaniajame telefone, per tris vasaros mėnesius padaugėjo 23 proc., o vietinių pavedimų buvo atlikta 41 proc. daugiau lyginant su pavasario mėnesiais. Vartotojai vasarą dažniausiai pervedė nedideles sumas – pusė pavedimų buvo iki 200 Lt, o prie mobiliosios bankininkystės dažniausiai jungėsi pirmadieniais ir penktadieniais.

Estijoje nuo gruodžio pirmos dienos „Swedbank“ klientams įsigalios nauji tam tikrų bankinių paslaugų tarifai. Brangs pinigų išgryninimas iš bankomatų (nuo 0,4 proc. iki 0,5 proc. nuo išgryninamos sumos). Taip pat bus keliami eurais atliekamų operacijų įkainiai. Iki šiol 0,96 euro kainavusios eurų pervedimo operacijos tarp vietos ir užsienio bankų branginamos iki 1,25-1,50 euro. Norintiems gauti banko sąskaitos išrašą, ši paslauga „Swedbank“ padaliniuose kainuos nebe 1,60 euro, o 2 eurus.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Turbūt visi pamenate pasaką apie Alisą stebuklų šalyje, kurioje iš pirmo žvilgsnio nelogiškos vaikiškos fantazijos turi visai logiškų pasekmių. Stebuklų šalies paraleles galėtumėme pritaikyti ir dabartinėms pasaulio finansų sistemos realijoms, kurioje pinigai po truputį praranda vieną iš savo esminių funkcijų – kaupti vertę. Palūkanų normos yra ne tik istorinėse žemumose – jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir apvalus nulis.

Per 8 šių metų mėnesius į valstybės biudžetą nesurinkta beveik 61 mln. litų planuotų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir akcizų, rašo „Lietuvos žinios“. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio per tą patį laikotarpį gauta beveik 154 mln. litų, arba 4 proc. daugiau nei planuota. Kad šiemet nacionalinį biudžetą tempia būtent gyventojų pajamų mokestis, neabejoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

Lietuviai yra nuosavo būsto mėgėjai. Jie Europos Sąjungoje (ES) pirmauja ne tik pagal nuosavų būstų įsigijimą, bet ir pagal nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis įsigytus būstus. Būsto nuoma – tik laikinas sprendimas „Swedbanko“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuris rodo, kad šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą. Net 85,3 proc. jų būstus yra įsigiję nuosavomis lėšomis. Pagal šį rodiklį Lietuva yra antra visoje ES, ją lenkia tik Rumunija (96,9 proc.

Dauguma Lietuvos ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai stokoja finansinio raštingumo žinių ir dėl šios priežasties gali susidurti su problemomis baigę mokyklą ir pradėję savarankišką gyvenimą. Tai parodė trečią kartą „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto organizuotos Nacionalinės ekonomikos mokytojų konferencijos metu atlikta apklausa. Pedagogų nuomone, jaunuoliams labiausiai trūksta asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

Šiais metais Estijos ekonomika turėtų ūgtelėti 3 proc., tačiau dėl didelio būrio bedarbių, auga skaičius tų, kurie vos vos patenkina pirmosios būtinybės poreikius, o tai didina vadinamojo „paveldimo skurdo“ riziką, kai ateinančioms kartoms bus sunku ištrūkti iš skurdo aplinkos, informuoja err.ee. „Swedbank“ padidino šių metų ekonomikos prieaugio prognozę, tačiau sumažino kitų metų prognozuojamus rodiklius. 2012 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3 proc. - 0,3 proc.

Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus.

Puodelis kavos ar atostogos užsienyje su visais patogumais metų pabaigoje? Dažnas kavinių lankytojas, gurkšnodamas kasdienę kavą už 5 litus, tokio klausimo sau neužduoda. Tuo tarpu skaičiai glumina: kasdien 5 litus kavai skiriantis gyventojas per mėnesį išleidžia vidutiniškai 150 litų, per metus - daugiau nei 1,8 tūkst. litų.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“. Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.

Neseniai į akcijų biržas įžengė gerai žinomas „Facebook“. Buvo prognozuojama didelė šio socialinio projekto akcijų paklausa ir nuolat kylanti jų kaina, tačiau realybė šiuo metu kiek kitokia. Na, bet projektas ir toliau sėkmingai gyvuoja, kuris jau tapo daugelio pasaulio žmonių gyvenimo dalimi. Facebook'ą galima būtų prilyginti pramogai-paslaugai, tačiau yra nemažai žmonių, kurie Facebook'o pagalba parduoda savo gaminius ir didina savo klientų skaičių.

Užkasęs pinigėlį Buratinas laukė, kol užaugs pinigų medis. O jis kaip neauga, taip neauga. „Ką daryti, kad šeimos pinigai neišsilakstytų kaip katinai?“ – klausiame Odetos Bložienės, „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės. Kodėl nuolat stinga pinigų? Pinigai – ribotas išteklius, o žmonių poreikiai ir norai – ne. Vis dėlto dažnai piniginėje vėjai švilpia ne todėl, kad per mažai uždirbame, o todėl, kad trūksta įgūdžių ar ryžto valdyti išlaidas.

Antrąjį šių metų ketvirtį eksportas augimas to meto kainomis sulėtėjo iki 3,6 proc., kai pirmąjį šių metų ketvirtį augimas dar siekė 11,4 proc., teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, didžiausią įtaką prastesniems antrojo ketvirčio rezultatams turėjo vienkartiniai veiksniai - mažesnis naftos produktų eksportas, nulemtas penkias savaites trukusio remonto naftos perdirbimo gamykloje.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 5,4-5,7 proc., prognozuoja ekonomistai. Be to, Latvija antrąjį metų ketvirtį bus sparčiausiai auganti ekonomika Europoje, įsitikinę ekspertai. Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Martino Kazako, Latvijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį toliau augs kaip ir eksporto bei gamybos apimtys. Pajamos, gaunamos iš mokesčių, taip pat rodo, kad šalies BVP turėtų toliau augti. Tačiau šalies augimas sulėtės.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Naujausias Europos Komisijos (EK) viešosios nuomonės apie eurą (Eurobarometro) tyrimas rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad yra nepakankamai informuoti euro klausimu. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, ir Lietuva, ir Latvija kitų metų pradžioje greičiausiai tenkins Mastrichto kriterijus ir nuo 2014 metų galėtų pradėti išnaudoti visus narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje teikiamus privalumus.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Didžioji dalis lietuvių sutiktų reguliariai skirti lėšų tam, kad jų šeimos išvengtų finansinių sunkumų netekus artimojo. 20 proc. gyventojų šiam tikslui galėtų atsidėti iki 30 litų per mėnesį, ketvirtadalis – nuo 30 iki 50 litų. Dar ketvirtadalis gyventojų finansinei apsaugai galėtų skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį. Kas trečias gyventojas teigia, kad negalėtų skirti pinigų šeimos finansinei apsaugai. Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Renkantis banką paskolai imti reikėtų įvertinti ne tik palūkanų dydį, bet ir visus neretai paslėptus mokesčiu. Laisvų pinigų turintys bankai nori juos pelningai „įdarbinti“, vienas iš taikinių – ūkininkai. Tačiau ne visada viskas vyksta taip, kaip bankai pažada.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Švedijos žiniasklaida pranešė apie šalyje plintantį pavojingą Trojos virusą „Citadel“, vagiantį „Swedbank“ ir SEB bankų klientų prieigos prie savo paskyros prisijungimo duomenis ir siunčiantį juos į serverį Rusijoje. Dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad šis virusas plinta kompiuteriuose, kuriuose naudojamos „Internet Explorer“ arba „Firefox“ naršyklės.

Europos centrinis bankas bazines palūkanų normas sumažino iki rekordinio lygio – 0,75 procento. Tai lėmė, kad visų bankų vartojamųjų ir būsto paskolų palūkanos yra mažiausios. Nepaisant šios žinios ir besitęsiančio, nors ir sulėtėjusio, Lietuvos ekonomikos augimo, gyventojai paskolomis nelinkę susivilioti. Istoriškai mažos palūkanos „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad palūkanos tiek litais, tiek eurais yra rekordiškai mažos.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Bankų DNB, „Swedbank“, SEB ir bendrovės „G4S Lietuva“ veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, skelbia Konkurencijos taryba (KT). Kaip skelbia KT pranešimas apie tyrimo išvadas buvo išsiųstas šioms keturioms bendrovėms bei „First Data Lietuva“ ir „Eurocash1“. Taryba pažymi, kad tai tik preliminarus vertinimas ir  pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog minėtos bendrovės padarė pažeidimą.

Darbdaviai tikina, kad darbuotojai dirbti kokybiškai motyvuojami skatinant, o ne baudžiant už nusižengimus. Tokią tendenciją pastebi ir darbo rinkos specialistai, jie pabrėžia, kad neretai, kai ateina metas bausti darbuotoją, darbdaviai užsimerkia. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami darbuotojai, dirbę smulkiose šalies įmonėse, atskleidė susidūrę su kitokia realybe ir pasakojo apie nereglamentuotas pinigines baudas už įvairiausius, net itin smulkius ar nuo jų nepriklausančius, nusižengimus.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.

Vos daugiau nei pusė apklaustųjų yra patenkinti pasirinkta profesija ir esama darboviete. Kas šeštas norėtų visai kitos specialybės. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos – baimė prarasti finansinį stabilumą.

Panevėžio tarybos narys, verslininkas, buvęs bendrovės „Iglus“ vadovas Mantas Leliukas bene pirmasis Lietuvoje privertė banką susimokėti už padarytą klaidą. Iš bendrovės „Swedbank lizingas“, atsiuntusios jam pranešimą apie neva jo beveik 3 milijonų litų skolą, jis su žmona prisiteisė 13 tūkstančių litų kompensaciją. Per mėnesį – antroji pergalė „Lietuvos teisinėje sistemoje pagaliau matau pragiedrulių. Pasirodo, kad tie, kurių rankose pinigų maišai, nebūtinai triumfuoja teismuose.