swedbank

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors kauniečių įplaukos mažesnės nei Vilniaus ar Klaipėdos gyventojų, jie daugiau sutaupo, sako „Swedbank“ atstovas Saulius Drasutis. „Be to, kaunietis turi beveik 4,5 karto daugiau indėlių, negu gauna įplaukų per mėnesį“, – pastebi jis.

Ekonomikos ekspertų nuomone, 2013-ieji Lietuvos ekonomikoje nebuvo išskirtiniai, o neseniai vienerių metų gimtadienį atšventusi Vyriausybė nesiėmė kardinalių žingsnių ir laikėsi pirmtakės kurso. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda "Kauno dienai" sakė, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo. "Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto.

Besibaigiantys 2013-tieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo. Pirmą kartą nuo 2008 metų realus darbo užmokestis buvo teigiamas ir augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o nominalios namų ūkių vartojimo išlaidos pasiekė ikirecesinį lygį.

Darbo, studijų bei asmeniniais tikslais Lietuvos gyventojai kasmet vis dažniau keliauja į užsienio šalis. Statistikos departamento duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviai svetur vyko 770 tūkst. kartų, vienos kelionės metu vidutiniškai išleisdami apie 1,5 tūkst. litų. Artėjant gražiausioms metų šventėms nemažai gyventojų planuoja jas praleisti užsienio šalyse – „Swedbank“ specialistai primena švenčių įkarštyje neprarasti budrumo atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis.

Europos Sąjungos ministrai trečiadienį vakare pasiekė susitarimą dėl vienos esminių Bankų sąjungos dalių - vieningo bankų pertvarkos mechanizmo (SRM). "Mes patvirtinome bendrą požiūrį dėl vieningo pertvarkos mechanizmo", - spaudos konferencijoje Briuselyje po ES finansų ministrų tarybos "Ecofin" susitikimo sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.

Augsiantis vartojimas, žemų palūkanų aplinka ir besibaigianti kainų korekcija sudarys prielaidas būsto kainų augimui kitąmet, mano „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. „Gerėjantys verslo lūkesčiai dėl NT kainų pokyčio, skatina investuoti į būstą. Svarbų vaidmenį atlieka ir žemos palūkanos bei aukšta nuomos kaina“, – pasakojo ekonomistė ir pridūrė, kad kol kas tiesiog labiau apsimoka įsigyti nuosavą turtą.

Ar kam nors gali kilti abejonių, jog didesni dirbančiųjų atlyginimai padidintų jų ir visuomenės gerovę? Bet ar iš tiesų siūlymas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 1500 litų turėtų tik teigiamas pasekmes ir yra savalaikis ? Ar gali būti, kad jis pagrįstas tik gerais ketinimais, o ne realiomis valstybės ir įmonių galimybėmis? Kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas padėtų jau dabar apie 1500 litų uždirbantiems kvalifikuotiems viešojo sektoriaus specialistams – bibliotekininkams...

„Swedbank“ suteikė 20 mln. litų vertės finansavimą „Neo Group“ statomai biokuro katilinei. 24 MW galios biokuro katilinė bendrovei padės apsirūpinti pigesne iš biomasės išgaunama šiluma, kuri reikalinga PET granulių gamybai. Bendra projekto vertė – apie 34 mln. litų. PET granulių, naudojamų įvairioms vartojimo prekių pakuotėms, gamyba yra imli energijos ištekliams veiklos sritis.

„Swedbank“ ir portalo aukok.lt duomenimis, geros valios iniciatyvoms lietuviai labiausiai linkę aukoti artėjant Kalėdoms. Paskutiniaisiais metų mėnesiais paramos organizacijos surenka beveik tiek pat lėšų, kiek per visus likusius metus. Tokią tendenciją pastebi ir „Swedbank“ – internetu aukojamos sumos gruodžio mėnesį išauga daugiau nei 10 kartų. Remiantis statistika, lietuviai nėra abejingi pagalbos prašantiems. Portalo aukok.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Pasibaigus terminui, kuomet II pakopos pensijų fonduose įmokas kaupiantys šalies gyventojai galėjo pasirinkti, kaip toliau taupys senatvei, maždaug 135 tūkst. arba 31 proc. turėjusių galimybę rinktis „Swedbank“ klientų nusprendė kaupti prisidėdami savo lėšomis. 2 proc. klientų nusprendė grįžti prie „Sodros“ įmokų, likusi dalis kaupimo modelio nepakeitė.

Naująja „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento vadove tapo Algė Budrytė, šias pareigas ji pradeda eiti nuo š.m. gruodžio 4 d. Algė Budrytė yra sukaupusi daugiau kaip 14 metų darbo patirtį įvairiose finansinėse institucijose. Ji yra vadovavusi analizės departamentui investicijų banke „Finasta“, dirbusi SEB banko vyriausiąja analitike, taip pat analitike Lietuvos banke. Iki šių metų rudens ji dirbo naujienų portalo „15min“ direktoriaus pavaduotoja.

    Didžiosios dalies dirbančių šalies gyventojų sumokama mokesčių suma kitais metais, palyginus su 2013-aisiais, mažės, bet nežymiai. Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, mažiausiai uždirbantiems mokesčių našta palengvės 1 proc. punktu, o aukštesnes pajamas gaunantiems mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės, tik jei jie turi vaikų. Tai parodė lapkričio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.

Gruodžio 2 d. duris atveria penki „Swedbank“ padaliniai, kuriuose banko specialistai gyventojus konsultuoja finansų klausimais ir moko naudotis elektroniniais sprendimais, o operacijos grynaisiais pinigais atliekamos tik naudojantis savitarnos įrenginiais. Kasdienėms operacijoms atlikti yra įrengti grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai bei interneto banko terminalai.

Lietuva patenka tarp 37 % konkurencingiausių pasaulio valstybių, rodo „Swedbank“ sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas. Deja, Lietuvos palyginamasis konkurencingumas nesikeičia jau trečius metus iš eilės ir išlieka gerokai žemesnis nei regiono vidurkis. Šalys buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje, 9–10 balų reiškia, kad šalis yra itin palanki verslui. Lietuvos indeksas šiemet siekė 6,3 balo ir regione užsitikrino 7-ą vietą.

Ekonomikos sunkmečio pamokos ir sugriežtinta skolinimosi būstui tvarka Lietuvos gyventojus išmokė atsakingiau prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Nors būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra istoriškose žemumose, darbo rinka šalyje pastebimai atsigauna ir vidutinio darbo užmokesčio dydis jau beveik siekia prieškrizinį lygį, skolinimosi būstui apimtys šiuo metu yra maždaug keturis-penkis kartus mažesnės nei buvo iki sunkmečio.

Tokio atlyginimų augimo Lietuvos darbuotojai nematė jau penkerius metus. Trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 6,2 proc. didesnis nei prieš metus, o vien privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimai išaugo 7,4 procento. Realią perkamąją galią kėlė ir itin maža infliacija – realus darbo užmokestis padidėjo net 5,4 procento. Atlyginimų šuolį lėmė dvi pagrindinės priežastys.

 Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad dėl vieningos ES bankų pertvarkos mechanizmo bendrijos narės susitars iki šių metų pabaigos. Anot jo, kalbos, kad Vokietija priešinasi mechanizmui, yra neteisingos, ir bus pasiektas visas valstybes tenkinantis kompromisas. „Bendrą požiūrį dėl vieningos bankų pertvarkos turėtume suformuoti laiku - iki šių metų pabaigos.

„Swedbank“ duomenimis, išmaniuosius telefonus naudojantys gyventojai vis dažniau šiuo įrankiu tikrina, kiek pinigų turi einamojoje sąskaitoje. Funkcija, leidžiančia akimirksniu sužinoti sąskaitos likutį papurčius telefoną, per mėnesį banko klientai pasinaudoja daugiau nei 210 tūkst. kartų. „Swedbank“ programėlę į savo išmaniuosius telefonus iš viso yra atsisiuntę daugiau nei 100 tūkst. banko klientų.

Nedarbo lygis Lietuvoje sparčiai mažėja – trečiąjį šių metų ketvirtį bedarbiai sudarė 10,9 proc. visos darbo jėgos. Tiesa, nedarbo lygis išlieka beveik triskart didesnis lyginant su prieškriziniu laikotarpiu. Vis dėlto nepaisant aukšto bedarbių skaičiaus įmonėms tampa vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Ši situacija signalizuoja apie tai, jog Lietuvos darbo rinkoje struktūrinis nedarbas tampa vis opesnė problema.

Kitų metų pradžioje prie bendrovės „Saerimner“ kiaulininkystės kompleksų Panevėžio ir Kelmės rajonuose pradės veikti pirmosios šalyje biodujų jėgainės, elektros energiją gaminsiančios iš srutų. Į aplinkos apsaugos sprendimus investuojančios „Saerimner“ partnerė „Modus energija“ jėgainių statybos projektą vystys savo lėšomis ir „Swedbank“ suteikta ilgalaike 14,8 mln. litų paskola. „Modus energija“ yra Lietuvoje veikiančios tarptautinės įmonių grupės „Modus grupė“ dalis.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Baltijos šalių įmonės lizingo būdu banke įsigijo apie 2 tūkst. komercinio transporto priemonių, kurių bendra vertė yra 4 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Šiais metais apie 80 proc. visų „Swedbank“ lizingo sandorių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovės sudarė pirkdamos vilkikus ir jų puspriekabes. „Šiuo metu didžiausias komercinio transporto parkas iš trijų Baltijos šalių yra Lietuvoje, tai patvirtina ir mūsų duomenys.

Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir finansų drausmės klausimams. Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst.

„Swedbank“ suteikė 8 mln. litų finansavimą pirmųjų „Amber City“ gyvenamųjų daugiabučių statyboms. Projektą numatoma pabaigti 2017 metais. „Iš visų Lietuvos miestų Vilnius išsiskiria didžiausiu gyvenamosios statybos rinkos aktyvumu. Nepaisant akivaizdžiai didesnės daugiabučių konkurencijos 2012 m., naujos statybos butų atsargos neauga, butų pasiūla atitinka paklausą ir tokių projektų plėtrai yra geros prielaidos“, – teigia „Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovė Giedrė Saveikienė.

Lietuviams įsigyti būstą vis dar sunkiau nei kaimynams latviams ir estams, parodė „Swedbank“ atlikta būsto paskolų rinkų Baltijos šalyse analizė. 2013 metų pirmojo pusmečio duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje paskolų būstui buvo suteikta atitinkamai už 411 ir 442 mln. litų. Latvijoje paskolų suteikta dvigubai mažiau.

Pastaruoju metu bankai sulaukė nemažai kritikos dėl 2012 m. beveik nemokėto pelno mokesčio už 2011 metus, kuomet jau dirbo pelningai. Remiantis šiuo precedentu netgi paruoštos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurioms praėjusią savaitę pritarė Seimas.

Augant pajamoms ir vartojimui, gyventojai pamiršta taupyti - pasaulinės taupymo dienos išvakarėse pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Jų tvirtinimu, lietuviai taupymui skiriamu dėmesiu vis dar turi vytis kitas šalis - namų ūkių santaupoms skiriamos sumos ir pajamų santykis yra net 9 kartus mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Tai ne tik lemia menką finansinę apsaugą, bet ir skatina finansinių tikslų siekti skolinantis.

 Po skandalingos laidos apie Sausio 13 dieną, reklamdaviai vienas po kito paliko „Pirmąjį Baltijos kanalą“ (PBK) – vieni tai padarė tyliai, kiti apie tai pranešė garsiai, rašo „Verslo žinios“. Reklamos šiame kanale atsisakančios garsiai pareiškė įmonės „Švyturys-Utenos alus“ ir didžiausia reklamdavė Lietuvoje „Tele2“. Bendrovių, kurios nutraukė sutartį su PBK, yra gerokai daugiau – reklamdavių, per dieną transliavusių bent vieną reklaminį klipą, palyginti spalio 1 ir 20 dienas, kanale sumaž...

Sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, tačiau apie telefoninių apsimetėlių spendžiamus spąstus su artimaisiais yra kalbėjusi mažuma jų, rodo„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Telefoniniai sukčiai aukas apgauna pranešdami apie tariamas šeimos narių nelaimes ir neva tiriamus finansinius nusikaltimus, tačiau kaip reaguos į tokius skambučius, su artimaisiais yra aptarę vos 16 proc. visų šalies gyventojų. Tyrimo duomenimis, maždaug 30 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

Spalio 23 d. Lietuvos bankas suteikė leidimą Dovilei Grigienei eiti „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas. Į šias pareigas D. Grigienė buvo paskirta š.m. rugsėjo 30 d. Dovilė Grigienė turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finansinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse. Ji „Swedbank“ pradėjo dirbti 2013 m. sausio mėnesį ir iki šiol vadovavo „Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamentui.

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

„Swedbank“ Lietuvoje per 2013 m. devynis mėnesius uždirbo 283 mln. litų grynojo pelno, per tą patį laikotarpį prieš metus buvo pasiektas 264 mln. litų pelnas. Neskaičiuojant gautų pajamų (33 mln. litų) už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje, grynasis 2013 m. devynių mėnesių pelnas siekė 250 mln. litų ir buvo 5 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Skandinaviški bankai, kuriuos nuo euro įvedimo Lietuvoje dienos prižiūrės ne tik Lietuvos bankas (LB), bet ir Europos centrinis bankas (ECB), ne itin baiminasi būsimo reguliavimo, rašo "Lietuvos žinios". Komercinių bankų atstovai teigia, kad dabar Švedijos bankų priežiūros institucijos savo bankams Lietuvoje yra iškėlusios daug griežtesnius reikalavimus nei tarptautinės institucijos.

Gruodžio mėnesį penki „Swedbank“ padaliniai bus pertvarkyti į Finansinių konsultacijų centrus – banko padalinius, kuriuose specialistai gyventojus konsultuos finansiniais klausimais ir mokys naudotis elektroniniais sprendimais. Kasdienes operacijas gyventojai galės atlikti savitarnos erdvėse, kuriose įrengti grynuosius pinigus priimantys ir išduodantys bankomatai bei interneto banko terminalai.

Konferencijoje vadovams „Tikslo link. Verslo procesų vadyba: patirtys ir sėkmės veiksniai“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis apžvelgė Lietuvos makroekonominės aplinkos pokyčius, euro įvedimo perspektyvas. Anot ekonomisto, vienas svarbiausių veiksnių Lietuvai – pašonėje esanti euro zona. „Šiuo metu matome gerėjimo tendencijas ir euro zonos krizės blogiausi laikai jau praeityje.

JAV energetikos kompanijos "Chevron" pasitraukimas iš skalūnų dujų žvalgybos konkurso Lietuvoje - didelis praradimas Lietuvai ir kartu rimtas signalas kitiems potencialiems užsienio investuotojams, teigia banko "Swedbank" analitikas. Nerijaus Mačiulo teigimu, tai gali apsunkinti Vyriausybės pastangas pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų. "Akivaizdu, kad būtent pastarieji įvykiai tikrai nepalengvins užsienio investicijų pritraukimo ateityje.

Rusijai pirmadienį sustabdžius lietuviškų produktų įvežimą, "Swedbank" ekonomistas sako, jog tai nėra pačių įmonių problema. Nerijus Mačiulis siūlo Lietuvai kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) bei Europos Komisiją (EK), nes Lietuvos eksportuotojai yra diskriminuojami.

Jauno verslo leidinys „BZN start“ kartu su partneriais pradėjo naują socialinį projektą – pirmą kartą Lietuvoje 2013 m. gruodžio mėnesį bus išleista jauno verslo enciklopedija „STARTUP WIKI 2013“ bei organizuojami išradingiausių „startupų“ apdovanojimai. Į enciklopediją ir apdovanojimus gali pretenduoti jaunos (pradedančios), išradingos įmonės ar asmenys, asmenų, įmonių grupės, sukūrusios „startupą“ (atskirą projektą), kuris rinkoje veikia ne ilgiau kaip trejus metus.

Pasaulio ekonomika palaipsniui atsigauna. Tai rodo ne tik centrinių bankų užuominos ir analitikų prognozės, bet ir tarptautinių įmonių-milžinių vykdomi įsigijimo sandoriai.

Giedrė Sankauskaitė Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė. Formaliai šias pareigas D. Grigienė pradės eiti Lietuvos bankui suteikus leidimą. Dovilė Grigienė turi daugiau nei 13 metų darbo bankininkystės, finansinio tarpininkavimo ir turto valdymo srityse patirtį JAV ir Baltijos šalyse. D. Grigienė „Swedbank“ pradėjo dirbti 2013 m. sausio mėnesį ir iki šiol vadovavo „Swedbank“ asmeninės bankininkystės departamentui.

Milijardus naujai Visagino atominei elektrinei (VAE) suplanavusi Lietuva normaliai nesusitvarko su kur kas kuklesniais, tačiau irgi ne pačiais pigiausiais, energetiniais projektais. „Tik“ 1,3 milijardo litų kainavęs Elektrėnų jėgainės kombinuoto ciklo blokas (KCB) nusviedė šiuos pinigus į balą? Abejotina. Jokioje baloje tų pinigų galite neieškoti – blokas tiesiog neužbaigtas ir neveikia, - teigia balsas.lt šaltiniai.

Pirmąjį šių metų pusmetį Rusijos ekonomika atsidūrė recesijoje, todėl buvo priversta ieškoti būdų paskatinti šalies ekonomiką. Ar vienas iš tokių būdų galėjo būti bandymas apriboti prekių importą iš Lietuvos ir taip padėti vietos gamintojams? Abejotina. Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto - tik 0,14 procento. Tiesa, Iš Lietuvos atvežti pieno produktai sudaro labiau apčiuopiamą šių produktų rinkos dalį - 1,4 proc.

Investuotojams vasara buvo pakankamai įtempta. Finansų rinkose buvo nemažai nerimo dėl JAV centrinio banko (FED) veiksmų bei galimybių sumažinti monetarinio ekonomikos skatinimo apimtis. Be to, nestabilumą taip pat skatino jau ilgą laiką trunkanti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Prognozuojama, kad artimiausiu metu neapibrėžtumas finansų rinkose gali išsilaikyti, tačiau dabartiniai įmonių rodikliai leidžia manyti, kad dideli svyravymai akcijų rinkose bus tik laikinas reiškinys.

Aurelija Jovaišaitė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Po kelionės egzotinėse šalyse – didžiausias galvosūkis, kur išsikeisti užsienio valiutą į litus. Keliautojas Dainius Kinderis jau žino, kad pinigų iš besivystančių pasaulio šalių Lietuvoje tikrai neišsikeisite. Apie tai reikėtų galvoti dar būnant svečioje šalyje ir ten mėginti pinigus iškeisti į dolerius ar eurus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Pensijų kaupimo būdo pasirinkimo laikui artėjant į pabaigą, bankai tikisi sulaukti skubančių įšokti į traukinį bangos. Ekonomistės Aušros Maldeikienės manymu, jaunimas, einantis į privačius pensijų kaupimo fondus, tikisi didesnio saugumo ir gerokai išlošti, bet savo žingsnio neįvertina kritiškai. „Jaunimas nesupranta, kad ir „Sodra“, ir privatūs fondai yra susiję su šalies ekonomikos būkle.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbę apie spalį rengiamą baigiamąjį aukcioną, „Swedbank“ grupės nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Ektornet“ įmonės atstovai sako sulaukę ypač aktyvaus pirkėjų susidomėjimo. Per pirmąją savaitę „Ektornet“ jau pardavė 14 nekilnojamojo turto objektų, kuriuos planavo pasiūlyti aukcione. „Į paskelbtą žinią apie išpardavimą rinka reagavo žaibiškai – susidomėjimas mūsų objektais išaugo kelis kartus, prie kai kurių iš jų susidarė potencialių pirkėjų eilės.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar įvedant eurą kainos gali būti apvalinamos „į viršų“, o atlyginimai „į apačią“, ir dėl to daugumai šalies gyventojų toks istorinis įvykis reikštų sumažėjusią perkamąją galią. Ar tokios prielaidos ir baimės yra pagrįstos? Šių metų vasarą Vyriausybė patvirtino "Nacionalinį euro įvedimo planą", kuris apibrėžia euro įvedimo sąlygas.