swedbank

Šiandien investuojantieji akcijų rinkose galėtų jaustis it sūpuodamiesi hamake Bahamuose. Akcijų augimas tęsiasi penkerius metus. JAV rinkų svyravimus matuojantis VIX indeksas – labai žemas, ir tai rodo stabilų augimą. Išsivysčiusių šalių ekonomikos po truputį atsigauna, infliacija išlieka maža, didžiųjų šalių centriniai bankai vis dar linkę palaikyti skatinančią pinigų politiką ir net svarsto apie naujas ekonomikos augimo skatinimo priemones.

Lietuvos ekonominis gyvenimas po antrojo prezidento rinkimų turo vargiai ar pasikeis, teigia verslo atstovai. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, ekonomikai būtų saugiau, jei prezidentas nebūtų susijęs su valdančiaisiais, tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad išrinkus bet kurį kandidatą, ūkio situacija vargiai keistųsi.

Banko paslaugų įkainiai mažėti nelinkę, o kaskart, kai jie didėja, mes, klientai, negauname jokio paaiškinimo. Nebent dar vieną prierašą pire nuskaitytos sumos - „aptarnavimo mokestis“. Bankai tikina, kad įkainių dydžiai pagrįsti rinkos tendencijomis Lietuvoje. Visgi klientų tai neguodžia, tuo labiau, kad kaimyninėse šalyse dauguma įkainių mažesni arba jų iš viso nėra.

LRT.lt portalo kalbinti verslo, politikos ir ekonomikos ekspertai sako, kad pirmieji debatai staigmenų nepateikė. Dauguma kandidatų į prezidentus kartojo tas pačias žiniasklaidoje nuolat skelbiamas mintis, nuvalkiotus argumentus. Dažniausiai kalbėjo apie tai, kokios yra problemos, bet ne kaip jas spręsti. Kalbintiems ekspertams susidarė įspūdis, kad bent jau kol kas kandidatai rinkėjams nėra paruošę jokių siurprizų ar šviesių, įdomesnių minčių.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Dėl didėjančių atlyginimų kaimyninėse šalyse, emigracijos bei atsigaunančios ekonomikos verslas jaučia didelį spaudimą kelti algas Lietuvoje, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Jo teigimu, darbdaviai neišvengiamai turės tai padaryti, nors vadovai, akcininkai, ypač smulkiose provincijos įmonėse, nėra nusiteikę didinti sąnaudų.

Lietuviai būtiniausioms reikmėms išleidžia beveik pusę savo pajamų, o vien maistui skiria kone ketvirtį piniginės turinio. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Keliauti smagu ir viską suplanavus iki smulkmenų, ir ekspromtu. Visgi, jei kelionės maršrutą nuspręsite palikti griežtai neapibrėžtą, kelionės finansus derėtų susiplanuoti tiksliai ir iš anksto. Pageidaujantiems didesnio efekto taupant, rekomenduojama pradėti išlaidų planą dėlioti dar likus pusmečiui iki kelionės. Grynieji – ne prioritetas Nors grynieji ilgą laiką keliaujantiems į užsienį buvo neatsiejama kelionės dalis, finansų ekspertai nerekomenduoja jų vežtis daug.

Lietuviai ir latviai maistui, būstui bei transportui išleidžia beveik pusę savo pajamų, o estai – tik trečdalį. Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Jo duomenimis, palyginus trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkius, būtiniausioms išlaidoms – maistui, būstui ir transportui - daugiausia pinigų išleidžia Rygos gyventojai. ,,Šiemet vertinome ne tik išlaidas maistui, kaip praėjusiais metais, bet ir būstui bei transportui.

Norėdamas užtikrinti efektyvesnį klientų aptarnavimą, „Swedbank“ planuoja sujungti lizingo ir automobilių nuomos paslaugas teikiančias dukterines įmones. Numatoma, kad dar šiemet bendrovės „Swedbank autoparko valdymas“ turtą, sutartinius įsipareigojimus ir teises perims „Swedbank lizingas“. „Siekiame sutelkti visas lizingo ir automobilių veiklos nuomos paslaugas vienose rankose.

„Swedbank“ užsakymu atlikta interneto banko naudotojų apklausa parodė, kad netekę galimybės naudotis elektronine bankininkyste gyventojai patirtų ir rūpesčių dėl laiko sąnaudų, ir finansinių nuostolių. 60 proc. besinaudojančiųjų elektronine bankininkyste nurodė, jog negalėdami naudotis interneto banku, turėtų skirti daugiau laiko visiems mokėjimams ir pavedimams atlikti. Beveik 40 proc. pažymėjo, kad tektų išleisti daugiau pinigų už mokėjimus ir pavedimus.

Lietuvos praradimai dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto, preliminariais duomenimis, gali siekti beveik 3,5 mlrd. litų, prognozuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ekonomikos ekspertų teigimu, jei padėtis konflikto zonoje neaštrės, poveikis mūsų šalies ekonomikai bus nedidelis, tačiau Vyriausybė turi įvertinti ir juodojo scenarijaus riziką.

Nors pastaruosius trejus metus Lietuvoje parduodamų naujų automobilių skaičius beveik nesikeičia ir kasmet jų nuperkama apie 14 tūkst., automobilių lizingo rinka pastebimai auga. 2012 m. automobilių lizingo rinka Lietuvoje augo 7 procentais, praėjusiais metais – beveik 20 procentų. „2012 metais mūsų bendrovė suteikė 162 milijonų litų finansavimą automobiliams įsigyti, o praėjusiais metais lizingo sutarčių sudarėme už dar didesnę – daugiau nei 200 milijonų litų sumą.

Naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadybos pirmininke ir administracijos vadove paskirta Dovilė Grigienė teigia, kad svarbiausia šiuo metu bankui prisiderinti prie kintančių klientų poreikių ir pasiruošti, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų kuo sklandesnis. „Matome didelių pokyčių klientų elgsenoje ir įpročiuose”, – žurnalistams penktadienį sakė D. Grigienė. Pasak jos, net 98 proc. operacijų atliekama elektroninėje erdvėje.

Praėjusiais metais baigėsi maždaug penkerius metus trukusi stagnacija būsto rinkoje – sandorių skaičius sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didesnį aktyvumą iš dalies lėmė gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl šeimos pajamų bei mažesnis nerimas dėl ekonominės aplinkos. Tačiau didžiausios įtakos gyventojų sprendimui įsigyti būstą greičiausiai turėjo padidėjęs būsto įperkamumas bei išaugęs nuomos pajamingumas.

Gyvename ne taip ir blogai – kas antra šeima Lietuvoje turi iš ko nuolat atsidėti santaupų, rodo sausio mėnesį „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau, sukaupę rekordines sumas santaupų, susitvarkyti su jomis ar gauti naudos nesugebame. Net 80 proc. taupančiųjų santaupas laiko arba grynaisiais namuose, arba banko einamojoje sąskaitoje, kur pinigų vertė ne tik, kad neauga, bet dar ir mažėja.

Savo uošvį Joną Lašinį prezidento rinkimuose užregistravęs Mindaugas Filipavičius prisipažino, kad rinkti parašus už kandidatą kol kas sekasi sunkokai. „Ne visi žmonės suvokia, kad tai yra 100 proc. rimta“, – šypsojosi M. Filipavičius. Visus reikalingus dokumentus pridavę ir 11,5 tūkst. litų užstatą sumokėję pretendentai iki kovo 27 dienos privalo surinkti 20 tūkst. jų palaikančių balsavimo teisę turinčių asmenų parašų.

Gyventojams, apsisprendusiems kaupiant maksimaliai nuosavomis lėšomis prisidėti prie senatvės pensijos, kovo mėnesį „Sodra“ perves pirmąsias padidintas įmokas. Jas sudarys trys sudėtinės dalys – papildoma dalyvio ir skatinamoji valstybės įmokos bei bazinė Sodros įmoka. Šiuo metu maksimaliai kaupia ir ateityje gaus didesnę pensiją daugiau nei 400 tūkst. pensijų kaupimo dalyvių, 38 proc.

Svajonės užsidirbti svetur genamų lietuvių sugrįžus gali laukti staigmena banke. Iš užsienietiško atlyginimo svetur neskurstančių, nors ir prabangoje nesimaudančių, bet į Lietuvą parvažiavusių ir turtingais pasijutusių emigrantų užmojus greitai atšaldo ekonominės krizės pamokas išmokę bankai. Svetur nugarą lenkiančiajam netgi ne už minimalų atlyginimą tėvynėje už paskolą nusipirkti būstą gali būti misija neįmanoma.

Karolis Birgilas Šiuo metu Ukrainoje vykstantys neramumai tik sustiprina neigiamą investuotojų sentimentą visoms besivystančioms rinkoms, kuriose politinės problemos dažniausiai tampa valiutų, obligacijų ir akcijų rinkų nuosmukio priežastimi.

Kovo 4 d., naktį iš pirmadienio į antradienį, bus atliekami informacinių sistemų profilaktiniai darbai, todėl nuo 1.00 val. iki 3 val. galimi trumpalaikiai sutrikimai atsiskaitant „MasterCard“ mokėjimo kortelėmis užsienyje ir Lietuvoje esančiose prekybos vietose, kuriose įrengti banko „Swedbank“ elektroniniai kortelių skaitytuvai. Taip pat minėtu metu gali būti sutrikimų atsiskaitant „MasterCard“ kortelėmis interneto parduotuvėse.

Ukrainos grivina sparčiai silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu. Investuotojai baiminasi, kad šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų ir bankrutuos. Jų nenuramina net prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos. Krizė Ukrainos ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus, o jos priežastys prasidėjo dar seniau.

Būstui įsigyti praėjusiais metais Lietuvos gyventojai šalies bankuose pasiskolino daugiau nei 2 mlrd. litų, tai yra, 34 proc. daugiau nei 2012 m. Daugiausia būsto paskolų sutarčių pasirašė didmiesčių gyventojai, vidutinė paskolos suma siekė apie 155 tūkst. litų, o vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis buvo 21 metai, rodo „Swedbank“ duomenys. „Žmonės vis optimistiškiau vertina ir savo darbo vietos, pajamų stabilumą, ir visos šalies ekonomikos situaciją.

Paaiškėjo 2013 m. Baltijos šalių bankų sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai. Latvijoje ir Estijoje 2013 m. geriausiai klientus aptarnaujantis bankas išliko „Danske Bank”. Lietuvoje lyderio poziciją “Danske Bank” užleido pirmą kartą į reitingo lentelės pirmąją vietą įkopusiam bankui “Finasta”. Bendras visų bankų aptarnavimo kokybės vidurkis Lietuvoje yra aukščiausias, jis siekia 85%. Latvija 2013 metais nukrito į antrąją vietą, surinkusi 82 %. Estija, lygina...

Vasario mėnesį Anykščiuose veiklą pradėjo „SPA Vilnius–Anykščiai“ gydomasis ir sveikatingumo centras, kuriam „Swedbank“ suteikė 2,9 mln. litų vertės finansavimą. Tai pirmasis toks sveikatingumo ir poilsio paslaugų kompleksas visoje Aukštaitijoje. Statybos darbai buvo pradėti 2013 metais, viso projekto vertė siekė 15 mln. litų. „Su „SPA Vilnius“ grupe sėkmingai bendradarbiaujame jau gerą dešimtmetį.

„Swedbank“ Lietuvoje komunikacijos vadovas Kęstutis Vanagas pasakojo, kad socialinė atsakomybė – tai gyvenimo būdas, kuris padeda visuomenei. „Swedbank“ užsakyto tyrimo rezultatai parodė, kad net 66 proc. apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kas jiems svarbu, jog įmonės būtų socialiai atsakingos. „Per Nepriklausomybės laikotarpį subrendo karta, kuriai rūpi, kaip elgiasi verslas“, - sakė K. Vanagas.

Atsainus požiūris į kredito istoriją gali kainuoti tiek, kiek naujas automobilis ar būsto remontas. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, gyventojo, turinčio blogą asmeninį kredito reitingą, per visą laikotarpį sumokamos būsto paskolos palūkanos gali būti net iki 40 tūkst. litų didesnės nei išsaugojusio gerą kredito istoriją.

Lietuvos namų ūkių vartojimas sudaro daugiau nei 60 proc. BVP ir turi didelės įtakos šalies ekonomikai. Tai svarbus šalies gyventojų materialinės gerovės rodiklis, o jo augimas ar mažėjimas yra susijęs su gerėjančiu arba prastėjančiu gyvenimo lygiu. Krizės metais dėl išaugusio nedarbo lygio, sumažėjusių atlyginimų, smukusių nekilnojamojo turto kainų bei išaugusio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykio namų ūkių išlaidos susitraukė penktadaliu.

 Sukčiai prisitaiko prie šalies ekonomikos realijų – į gyventojų namus užsukę ir bankų atstovais prisistatę sukčiai siūlo išsikeisti namuose laikomas santaupas į eurus. „Swedbank“ įspėja netikėti tokiais „kurjeriais“ ir jokiu būdu nepatikėti jiems savo pinigų. „Jei sulaukėte pasiūlymo geresniu kursu pakeisti litus ar juos suregistruoti, nurašant banknoto serijos numerį, galite būti visiškai tikri – jūs bendraujate su apsimetėliu.

 Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.

Pastarąsias savaites viso pasaulio investuotojų dėmesį prikaustė įvykiai besivystančių šalių rinkose. Priverstos ieškoti skubių priemonių, kaip sumažinti nacionalinės valiutos kurso kritimą ir suvaldyti kylančią infliaciją, viena po kitos Turkija, Indija, Brazilija bei Pietų Afrikos Respublika (PAR) paskelbė didinančios bazines palūkanų normas. Indijos centrinis bankas palūkanų normas padidino nuo 6,75 iki 7 proc., PAR – nuo 5 iki 5,5 proc., Brazilija – nuo 10 iki 10,5 procento.

Vis dažniau girdime kalbant apie virtualią valiutą – bitkoinus. Kas tai? Technologinė revoliucija, kuri sudrebins tradicinių bankų pamatus, nes gali pernešti vertę be bankų pagalbos, ar nelegalų – narkotikų ar ginklų prekeivių – rojus? Verslininkas Audrius Ramanauskas sako, kad bitkoinas – tai informacinis vienetas, kurio kainą nustato rinka. Tas informacinis vienetas, pasakoja A. Ramanauskas, bitkoinų infrastruktūros būdu turi galimybę labai greitai judėti iš vieno žmogaus pas kitą.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė įvardijo savivaldybių esminius skirtumus, kurie nekinta jau ketverius metus. Pasak specialistės, didmiesčiai neužleidžia savo pozicijų, šiuose miestuose gyvenimo kokybė išlieka geriausia. Didmiesčiuose - geriausia „Vilniaus mieste darbo užmokestis po mokesčių yra 2000 Lt, na, o Šalčininkų, visai šalia esančios savivaldybės, gyventojų vidutinis darbo užmokestis yra net 717 Lt mažesnis.

Lietuvoje veiklą pradeda dar vienas investicinis privataus kapitalo fondas, įsteigtas privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“. „BaltCap Private Equity Fund II“ (BPEF II), investuosiančio Baltijos šalyse, numatomas dydis sieks 100 mln. Eurų (345,28 mln. Litų). Šiuo metu investuotojų įsipareigojimai investuoti į fondą siekia 63 mln. eurų (217,5 mln. Litų). 100 mln.

Elektroninės bankininkystės įrankiai, leidžiantys nuotoliniu būdu susitvarkyti kasdienius finansinius reikalus, Lietuvos gyventojams pamažu tampa įprastu dalyku, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Asmeninius pavedimus ir mokėjimus už paslaugas interneto banke atlieka beveik pusė arba 48 proc. šalies gyventojų.

Laura Galdikienė Technologijos, globalizacija ir urbanizacija sparčiai keičia pagrindinius ekonomikos augimo variklius bei darbo rinkos struktūrą visame pasaulyje. Inovatyvi veikla ir produktyvumo augimas vis daugiau koncentruojasi dinamiškuose regionuose, pasižyminčiuose pažangiausiais universitetais, aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir kultūrine įvairove.

 2013 m šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), įvertintas pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, siekė 119 305 mln. litų to meto kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2012 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,2 proc.). 2013 m ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 30 421 mln. litų to meto kainomis.

„Swedbank“ Lietuvoje per 2013 m. uždirbo 392 mln. litų grynojo pelno, įskaitant ir gautas pajamas (33 mln. litų) už parduotą dukterinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje. Atmetus pajamas už akcijų paketą, „Swedbank“ Lietuvoje grynasis pelnas siekė 359 mln. litų ir buvo 2 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (367 mln. litų). Bendrosios pajamos 2013 m. padidėjo 5 mln. litų ir siekė 651 mln. litų.

 Premjerui nurodžius, kad visam alkoholiui penktadaliu bus padidintas akcizas, taip siekiant surinkti pinigų pensijų kompensavimui, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad toks žingsnis vargiai pasiteisins. „Tuo pačiu metu negalime tikėtis ir mažesnio alkoholio vartojimo, ir didesnių mokesčių biudžete iš akcizų.

Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.

Būsto kainos Estijoje auga burbulą menančiu tempu – situacija, labai primenanti įvykius Baltijos šalyse 2008-2009 metais, kuomet trijų valstybių NT rinkos tiesiog subyrėjo, rašo bloomberg.com. Tokie rodikliai turėtų kelti nerimą ir didžiąją rinkos dalį Baltijos šalyse užimantiems Skandinavijos šalių bankams, kurie dėl bankrotų lavinos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau buvo smarkiai nudegę pasaulinės finansų krizės pradžioje.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LTR.lt Išgyvenę krizę ir dviejų bankų griūtį Lietuvos gyventojai susigriebė labiau taupyti. Pernai fiksuotos rekordinės ir bankuose laikomų, ir grynųjų pinigų sumos. Bankininkai perspėja, kad, taupant grynaisiais, dėl infliacijos jie nuvertėja, todėl vilioja investuoti. Finansų analitikai atkreipia dėmesį, kad ir tai kainuoja, o neturint investicinių įgūdžių, geriau ieškoti kitų būdų.

Taip, tai įvyko. Prieš 15 metų galėjome stebėti, kaip eurą šampanu laisto Vokietijos ar Prancūzijos gyventojai, o dabar bendra Europos valiuta atsidūrė mūsų pasienyje. Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare, o Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, naudojanti nacionalinę valiutą. Keisti valiutą – sudėtingas procesas, tačiau sunkumus pašalina atsakingas planavimas, mano Latvijos „Swedbank“ padalinio vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas. Savaitraščiui „Ekonomika.

Pernai atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad euro įvedimas turėtų teigiamų pasekmių jų valstybei, o 55 proc. gyventojų manė, kad pasekmės būtų neigiamos. Apskritai, dar neturinčiose euro Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pernai nebuvo nė vienos šalies, kurioje didesnė gyventojų dalis galvotų, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių.

Giedrė Sankauskaitė Dėl techninių trikdžių ketvirtadienio rytą buvo sutrikusi „Swedbank“ veikla. Klientai banko kortelėmis nebuvo aptarnaujami keliolika minučių, o interneto bankas su trikdžiais veikė apie valandą. Tai portalui Ekonomika.lt patvirtino banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. „Šiuo metu viskas jau yra sutvarkyta ir veikia“, – ketvirtadienio vidurdienį teigė banko atstovas. S. Abraškevičiaus teigimu, banko veiklos trikdžius lėmė techninės priežastys.

Emigrantai vos galą su galu suduriantiems giminaičiams Lietuvoje per metus atsiunčia solidžią pinigų sumą. Gal todėl valdžiai paprastų žmonių galimybės išgyventi nerūpi. Emigracija palietė beveik du trečdalius Lietuvos šeimų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Darbštūs tautiečiai svetimose šalyse sugeba ne tik išsilaikyti, bet ir materialiai paremti gimtinėje sunkiai besiverčiančius giminaičius.

Edgaras Savickas, LRT.lt Politikams, nesugebantiems visuomenei paaiškinti, kaip jie ketina įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, suteikti per daug įtakos pavojinga. Ekonomikos ekspertų teigimu, yra protingesnių būdų, kaip priimti tokius svarbius sprendimus, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymas.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės viešai išsakytos mintys apie nuo kitų metų MMA, didėsiančią iki 1509 litų, neramina ne vieną ekonomistą. Vienas jų, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, parlamento vadovei išsiuntė asmeninį laišką su pasiūlymais ir skaičiavimais bei ironiškai linksmais pastebėjimais. Prieš išsiųsdamas laišką ekonomistas jį paviešino savo „Facebook“ paskyroje: „Labas rytas, gerb.