švietimas

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas vis dar viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, per praėjusius metus jo rodiklis sumažėjo 4 proc. – daugiausia visoje ES. Verslininkų ir susijusių institucijų atstovų teigimu, dar didesnį pagreitį šiam procesui galima suteikti sudarant kuo geresnes sąlygas jauniems žmonėms patiems pasirūpinti savimi ir ugdant jų verslumą.

Rytų Kinijoje du paaugliai nusižudė, nes "nesugebėjo užbaigti paskirtų namų darbų", penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o šis incidentas pademonstravo didžiulį spaudimą, kurį kai kada patiria moksleiviai. Labai konkurencingoje Kinijos švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama mechaniniam "kalimui" ir egzaminų laikymui. Moksleiviai mokykloje praleidžia vidutiniškai 8,6 valandos per dieną, o vėliau dar dažniausiai dar kelias valandas sugaišta atlikdami namų darbus.

Darbo rinkos kontekste dažniausiai kalbame apie tai, kaip dėl prastų sąlygų Lietuva iškeičiama į Vakarų didmiesčius. Bet gali nutikti taip, kad netolimoje ateityje turėsime vis daugiau draugų, kaimynų ir kolegų, kurie atvyks į Lietuvą siekti to paties, ko mūsų tautiečiai ieško svetur, – geresnio gyvenimo. Lietuvos verslo ir pramonės atstovai lyg susitarę tvirtina – Lietuvos darbo rinka išsisėmė.

2013 m. balandžio 21–27 d. Lietuvoje ir visame pasaulyje jau dvyliktąjį kartą rengiama Visuotinė veiksmo savaitė – kampanija, suburianti milijonus žmonių iš beveik 100 šalių. Šių metų kampanija siekiama atkreipti dėmesį į globalų kvalifikuotų mokytojų poreikį ir svarbą visuomenės gerovei, taip pat mokytojų kvalifikacijos bei autoriteto problemas.

Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta. ŠU ar Oksfordas „Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.

Kauno rajone, kairiajame Nemuno upės krante įsikūrusio Kačerginės miestelio gyventojų laukia malonios permainos. Kauno rajono savivaldybės administracija ėmėsi iniciatyvos sukurti ir išplėtoti modernią švietimo ir socialinių paslaugų, skirtų įvairius amžiaus gyventojų grupėms ir jų poreikiams infrastruktūrą įsteigiant universalų daugiafunkcinį centrą.

Vakar švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, pagal specialybę gydytojas, Šiauliuose sakė atliekantis švietimo problemų „diagnostiką“. Tik po to – sprendimai. Tačiau tikino, jog „reformų jau sotūs“. Susipažinti ir išgirsti Ministras Gegužių progimnazijoje susitiko su miesto mokyklų vadovais, lankėsi tautinių mažumų „Santarvės“ vidurinėje mokykloje. Tautinių mažumų mokykla, ministro teigimu, turi išlikti, net jeigu yra mažėjanti.

Vakar prie Šiaulių miesto savivaldybės į protesto akciją susirinko apie du šimtus Centro, Lieporių, „Saulės“ pradinių mokyklų atstovų ir jų rėmėjų. Jie reikalavo, kad būtų išsaugotos pradinės mokyklos ir nušvilpė miesto merą Justiną Sartauską. Taupoma švietimo sąskaita Mokiniai, jų tėvai, mokytojai, kiti bendruomenės nariai skvere prie Savivaldybės mitingavo apie valandą.

 Kareiviai tarnybos metu gaudavo finansinę pagalbą iš vyriausybės ir mokydavosi internetu pagal valstybės finansinės pagalbos programą. Dabar ši programa nutraukta nuo kovo 1 d. sumažinus biudžeto išlaidas, praneša "Reuters". "Neuždirbu daug pinigų, - sakė Stephenas Sinatra iš JAV oro pajėgų. - Pagalbos programa leidžia man mokytis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad nuo mokyklų reorganizavimo niekur nepabėgsime, nes tai lemia ir demografiniai veiksniai – mokinių mažėjimas. ,,Mes turime kasmet po 9 proc. mažėjantį mokinių skaičių mokyklose ir nuo demografinės situacijos mes niekur nepabėgsime”,- sakė D. Pavalkis, atsakydamas į valdančiųjų daugumai priklausančių Lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Narkevič klausimą.

Prieš dvidešimt trejus metus kartu su džiaugsmu tikėjome, kad laisvė savaime atneša sotų, ramų, daugybės garantijų apsuptą gyvenimą. Tačiau peržengę kalėjimo slenkstį pamatėm, kad tikėjimas greitais pokyčiais buvo per naivus ir patekome į didelį konkurencijos pasaulį. Tai, kad esame pirmoji tauta, paskelbusi Nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, greitai nunyko iš užsienio spaudos puslapių ir iš žmonių atminties.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, atkreipdama dėmesį į skubotą, jos nuomone, pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūrą, kurią inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijose.

Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės teigimu, "šiandien Punske yra viso labo 5 lietuviškos švietimo įstaigos, Lietuvoje - 48 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokoma lenkų kalba, 13 lenkų-lietuvių mokyklų, 10 lenkų-rusų ir 10 trikalbių - lenkų, rusų, lietuvių. Taigi iš viso 81 mokymo įstaiga yra finansuojama pagal bendrą principą, koks Lietuvoje yra nustatytas visoms mokykloms. Politika, kurią Lenkija vykdė daugelį metų, labai sėkmingai tęsiama.

 Šių metų Leipcigo knygų mugėje bus skiriama nemažai dėmesio Lietuvos autoriams, laukia ir apdovanojimas knygos meno konkurse. Kovo 14-17 dienomis Vokietijoje vyksianti tradicinė Leipcigo knygų mugė Europoje žinoma kaip profesionaliausia literatūros ir knygų gurmanų erdvė, kurioje išsamiai pristatomos ne tik visos Europos knygų naujienos, bet ir daug dėmesio skiriama kultūrinei programai, susitikimams ir pokalbiams su rašytojais.

Politinės tarybos sprendimas pakeisti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą stokoja logikos ir yra neteisingas: jis gilina abiturientų, kurie mokėsi skirtingomis kalbomis, nelygybę ir nuvertina lietuvių kalbą ne tik lenkiškose ir rusiškose, bet ir lietuviškose Lietuvos mokyklose. Tokiu sprendimu Politinė taryba daro akivaizdžią žalą jaunosios kartos ir visos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei brandai, mano šalies lituanistai.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Varšuvoje su darbo vizitu lankosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ketvirtadienio popietę jis susitinka su Lenkijos užsienio reikalų ministru – toks susitikimas surengtas po kelerių metų pertraukos. Tikimasi, kad tai padės spręsti tiek lietuvių, tiek lenkų tautinių mažumų klausimą. Prieš šį susitikimą ministras L. Linkevičius aplankė Lenkijos lietuvių bendruomenę.

Vaikai turi gauti pakankamai bazinių žinių, pristatydamas savo parengtų vidurinių mokyklų mokymo programos principus pareiškė Didžiosios Britanijos švietimo ministras Maiklas Gouvas (Michael Gove), informuoja BBC. Antradienį sakydamas kalbą ministras pažadėjo iš dabartinės mokymo programos išmesti „tuščias kalbas apie laimę“ ir užtikrinti, kad mokiniai gautų struktūrinių žinių paketą. Nauja mokymo programa Anglijos mokyklos turėtų būti paskelbta artimiausiu metu.

Praėjusį pirmadienį rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje merai kėlė pastaruoju metu susikaupusias savivaldybių problemas vildamiesi bičiuliais pasivadinusių Seimo narių pagalbos.

Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas atnaujino elektroninę lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatiją 11 kl. ir parengė chrestomatiją 12 kl. Ši elektroninė priemonė parengta pagal atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programą. Ji apima lietuvių literatūros laikotarpį nuo pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo „Katekizmo“ iki naujausios literatūros kūrinių.

Per paskutinius metus ne vieną protesto akciją surengė studentai ir mokytojai, kai kuriuos aštrius švietimo sistemos klausimus kėlė mokinių tėvai. Įtampą keliantis mokyklų tinklo optimizavimas, krepšelių dalybos ir studentų pastebėjimai apie studijų kokybę – tai tik keletas problemų, kurios užgrius naujųjų Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų pečius. Apie tai, kokių pokyčių galima tikėtis švietimo sektoriuje, kalbamės su naujuoju švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo "Respublika". Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Kai kuriose šalies bendrojo lavinimo mokyklose pritrūkta pinigų mokytojų atlyginimams, rašo „Respublika“. Prieš Naujuosius metus mokytojams išmokėti tik avansai, o viso atlyginimo už gruodį pedagogai sulauks tik šį mėnesį. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą atlyginimai darbuotojams už dvyliktą mėnesį turi būti mokami tais pačiais kalendoriniais metais.

Naujoji Vyriausybė aukštojo mokslo sistemai planuoja kardinalius pokyčius – vos prieš keletą metų pradėta įgyvendinti reforma bus reformuojama iš pagrindų, o „krepšelius“ keis tikslinis aukštojo mokslo finansavimas. Šią jau anksčiau viešumoje aptarinėtą žinią patvirtino penktadienio rytą į Studentų sąjungos organizuotus akademinius pusryčius atvykusi siūlyta kandidatė į Švietimo ir mokslo ministres Virginija Baltraitienė.

Lapkričio 29 – gruodžio 2 d. Prahoje vykusiame pasauliniame švietimo programų forume „Partners in Learning Global Forum“ „Microsoft“ paskelbė apie 250 mln. JAV dolerių investiciją į programą „Partneriai mokyme“. Programa padeda mokytojams ir mokiniams padeda įgyti informacinių technologijų įgūdžių ir pasiruošti ateities darbui, sakoma bendrovės pranešime. Investicijomis „Microsoft“ siekia iki 2018 m. į programą „Partneriai mokyme“ įtraukti 20 mln. mokytojų.

Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Daugiau nei 100 švietimo, meno, literatūros, ekonomikos, filosofijos ir sporto srityse žymių europiečių pasirašė ES valstybių ir vyriausybių vadovams skirtą atvirą laišką, kuriame ragina užtikrinti pakankamą studentų mainų programos „Erasmus“ finansavimą.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija apdovanojo tris mokslui ir šaliai nusipelniusius užsienio lietuvius. Iškiliausiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams mokslo premijos skiriamos jau šeštą kartą. Pasak Švietimo ir mokslo ministro, Lietuva gali tik didžiuotis, turėdama ne vieną gabų mokslininką įvairiuose pasaulio universitetuose. Šiemet mokslo premijoms užsienio lietuviai pateikė 14 kandidatūrų.

Jau daugiau kaip tūkstantis Lietuvos švietimo įstaigų dalyvauja Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) organizuojamame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“, kurio metu už surinktas elektronikos atliekas ar naudotas baterijas vaikai ir jaunimas gaus dovanas - sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones. Prie projekto „Mes rūšiuojam“ prisijungusiose švietimo ar ugdymo įstaigose mokosi ar ugdoma apie 300 tūkst. vaikų ir jaunuolių.

Lietuvos jūrų muziejus žengė netikėtą žingsnį – ėmėsi pedagoginės edukacinės veiklos, atkreipdamas dėmėsį į tai, kad moksleiviams jis gali tapti įdomia ir kūrybiška mokymo baze.

Skaitydami spaudą ar akademinius straipsnius, galite susidaryti įspūdį, kad Afrika yra pasmerkta likti neišsivysčiusi. Problemų yra įvairių. Prastas klimatas lemia tropinių ligų paplitimą. Teigiama, kad „bloga geografija“ taip pat kliudo vystymuisi: pavyzdžiui, daugybė Afrikos šalių neturi išėjimo prie jūros ir yra apsuptos kitų vargingų ekonomikų, linkusių į smurtinius konfliktus. Ir Afrika stabdoma ne tik savo gamtinės ir geografinės padėties, bet taip pat savo istorijos.

Vasarą gimusių kūdikių viltys tapti generaliniais direktoriais gali būti bergždžios. Naujas tyrimas parodė, kad žmonės, gimtadienį švenčiantys birželį ir liepą, turi mažiausiai galimybių pasiekti aukščiausius postus. Labiausiai tikėtina, kad vieną dieną aukščiausiais vadovais taps kovą arba balandį gimę žmonės. JAV šį dėsnį iš dalies gali paaiškinti Amerikos mokyklose taikoma sistema, kuri nurodo, kada vaikai gali pradėti eiti į darželį.

Kauno technologijos universitete (KTU) pasirašyta trišalė sutartis, apvainikavusi diskusijas dėl integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ ir dalies slėnio „Nemunas“ valdymo modelio bei veiklos. Šį dokumentą pasirašė KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius prof. Remigijus Žaliūnas ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktorius prof. Eugenijus Ušpuras.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Tarp moks­lei­vių ir mo­ky­to­jų spar­čiai plin­ta pe­da­go­gų-ko­re­pe­ti­to­rių ma­da. „Šiau­lių kraš­to“ kal­bin­ti vie­nuo­lik­to­kai pa­sa­ko­jo, kad jų kla­sė­je pu­sė moks­lei­vių as­me­niš­kai sam­do­si mo­ky­to­jus. Vie­na mo­ki­nė tam iš­lei­džia iki 130 li­tų per sa­vai­tę. Mo­ky­to­jai tvir­ti­na, kad jų tiks­las – ne už­dirb­ti, bet iš­mo­ky­ti. Vie­nuo­lik­to­kams mo­ky­to­jų neuž­ten­ka „Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja nau­ją te­mą iš­py­lė kaip žir­nius.

Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos rezultatus iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad socialdemokratai prarado vieną mandatą – jis atiteko konservatoriams.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Zarasuose mitingą pirmadienį rengia Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimas. Į jį rinksis ne tik šešių trečią savaitę streikuojančių mokyklų, bet ir nestreikuojančių mokyklų darbuotojai. Streikuojančiuosius palaikys ir LŠDPS Šiaurės rytų Lietuvos regiono susivienijimas. Į streikuojančiųjų sąskaitą turėtų būti pervesta jų finansinė pagalba. Streikuojančiųjų derybos su Zarasų rajono savivaldybe tebevyksta be jokių rezultatų.

Penktadienį mokytojai  prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengė mitingą. Jame jie tarė „ate“ švietimo ir mokslo ministrui, liberalui Gintarui Steponavičiui. Plakatuose ministras vadintas „sex ekspertu“, viceministras Vaidas Bacys – ufonautu. Mokytojai atsivežė ir balioną su ministro šaržu. Į protesto akciją susirinkę mokytojai piktinosi, kad mokyklose nėra vietos jauniems, gabiems mokytojams, kad visos reformos priimamos autokratiškai, nesitariant su pedagogais.

Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje, tad reikia baigti sutvarkyti mokyklų tinklą, kad jos galėtų žinoti savo ateitį ir ramiai dirbti, mano Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokią poziciją kalbėdama apie šalies švietimo būklę šalies vadovė išsakė interviu Vilniaus krašto laikraščiui „Krašto naujienos“, kuris trečiadienį pateikiamas prezidentūros interneto puslapyje. „Užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius gina aukštojo mokslo reformą ir tvirtina, kad nieko joje nekeistų, jei turėtų galimybę pradėti ją iš naujo. Dėl reformos ateities ministras sako esąs ramus - Konstitucinio Teismo įžvelgti trūkumai, jo teigimu, buvo pašalinti nekeičiant esmės, o kitų partijų priešrinkiminiuose pasiūlymuose jis nematąs nieko, kas galėtų ją pakeisti.

Dabartiniai vienuoliktokai, norėdami stoti į aukštąsias mokyklas, 2014 m. turės daugiau  galimybių įstoti į skirtingas specialybes. Vienodas išlaikytų brandos egzaminų rinkinys stojantiesiems atvers   daug platesnį nei dabar studijų programų pasirinkimo spektrą.

JAV ir ekonominis augimas nuolat žengė koja kojon. Šalies istoriją nuolat lydėjo ekonominis progresas, o nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV BVP vidutiniškai augo po 3 proc. per metus, rašo „Time“. Žinoma toks augimas neauga ant medžių. JAV plėtros amžius sutapo su pačiu technologiškai įspūdingiausiu periodu žmonijos istorijoje.

Darbo partija (DP), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas ir Lietuvos švietimo profesinė sąjunga šiandien žengė žingsnį švietimo lygio kėlimo link. Seime buvo pasirašyta bendra sutartis dėl pagrindinių Lietuvos švietimo politikos sričių.

Nuo pat Londono olimpinių žaidynių atidarymo dienos ėmiausi darbo – nuspėti žiniasklaidos, socialinių tinklų, sveikatos apsaugos ir kosmoso kelionių ateitį. Pastarąsias savaites daugybę laiko skyriau istorinių šaltinių tyrimams ir susitikimams su savo sričių specialistais. Tuomet netikėtai buvau paprašyta atsakyti į tam tikrą klausimyną apie žmonijos ateitį.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Švietimas negali būti laikomas paslauga, nes taip jis tampa nebe kultūros dalimi, o nesveikos konkurencijos objektu, įsitikinusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė. „Švietimas negali būti paslauga todėl, kad į švietimo sistemą įvedus rinkos ekonomikos elementus, kai mokinys susiejamas su krepšelio pajamomis, atsirado nesveika konkurencija tarp mokyklų, norinčių išgyventi.

Naujai parengtas Valstybinės švietimo strategijos projektas yra silpnas ir be aiškios vizijos, sako Prezidentės vyriausioji patarėja mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė ir akcentuoja tautiškumo, lietuvybės ugdymą mokyklose. Antradienį „Žinių radijuje“ Prezidentės atstovės pasiteiravus, ar šalyje vykdoma švietimo ir mokslo reforma tenkina šalies vadovę D. Grybauskaitę, V. Būdienė išskyrė mokslo ir studijų reformą bei švietimo reformą.