švietimas

Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes.

Vasario pabaigoje gali įvykti įspėjamasis 2 val. trukmės švietimo darbuotojų streikas, o nepavykus pasiekti tam tikrų rezultatų, gali grėsti dar vienas neterminuotas mokytojų streikas, tikina Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Rinkdamiesi studijas ar aukštąją mokyklą būsimieji studentai aktyviai domisi ne tik pačių aukštųjų mokyklų skelbiama informacija apie siūlomas studijų programas, draugų ir šeimos narių patirti bei nemažo dėmesio kasmet sulaukia savaitraščio „Veidas“ skelbiami aukštųjų mokyklų reitingai.

Vilniuje vasario 7-9 dienomis rengiama kasmetė NATO mokymo sinchronizavimo konferencija, kurią organizuoja JAV dislokuota Vyriausioji NATO sąjungininkų vadavietė transformacijai. Planuojama, kad konferencijoje dalyvaus daugiau nei 200 atstovų iš NATO šalių ir šalių partnerių.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis - veterinariją, odontologiją ir mediciną - Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs. „Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Per savaitę nesulaukusios atsakymo į išdėstytus reikalavimus iš Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos, šalies Švietimo profesinės sąjungos rengiasi dviejų valandų įspėjamajam streikui. Profsąjunga šioms institucijoms pateikė tris reikalavimus, susijusius su švietimo įstaigų finansavimo tvarka, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kūrimu bei mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų apmokėjimų tvarka.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, suteikiančias universiteto senatui ir kolegijos akademinei tarybai daugiau valdymo galių ir numatančias studentų rotaciją ne rečiau nei kas vienerius studijų metus. Pataisos priimtos atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 dienos nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.

Pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Šiam tikslui iš biudžeto numatoma skirti 1,118 mln. litų. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Tikslinio finansavimo konkursui aukštosios mokyklos iš viso pateikė paraiškas beveik 2,4 tūkst. studijų vietų.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė pastebi, jog šiauliečiai daug pasyvesni, nei kitų miestų pedagogai, tačiau viliasi, kad ir jie kovos už savo teises. Miesto bendrojo lavinimo mokyklas bei ikimokyklines įstaigas, kuriose yra įkurtos profesinės sąjungos, pasiekė raginimai rengtis įspėjamajam pedagogų streikui.

Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus. Antradienį Seimui planuojama pateikti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kurį parengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir Seimo narys,   švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seime įregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Vokietijos miesto Liubeko policija tiria pranešimus, kad vietinės Waldorfo mokyklos mokytojas su vaikais gamino sprogmenis.Teigiama, kad vaikai gamino paraką, o bombas sprogdino netoliese esančiame viržyne, praneša spiegel.de. Waldorfo mokyklos garsėja netradiciniu požiūriu į švietimą, kai siekiama vaikus skatinti naujais ir kūrybingais būdais.

Stovėjau prie aukštojo mokslo reformos ištakų. Tuomet konstatavau, įrodinėjau, kad aukštojo mokslo sistema sustabarėjusi, orientuota geriausiu atveju tik į save, kad be konkurencijos elemento aukštojo mokslo sistema pasmerkta toliau degraduoti, kad aukštasis mokslas turi tarnauti studentui, o plačiąja prasme – visuomenei. Tuomet tai daug kam buvo šokas.

Lenkai nori mokyti lietuvius, bet patys nekalba apie lietuvių švietimo situaciją Lenkijoje, sako Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, vertindamas dvišalius santykius. „Reikalo esmė yra ta, ir, mano įsitikinimu, mūsų bičiuliai lenkai nori mus mokyti ir iš mūsų reikalauti ir to, ko mes kai kur ir nepadarėme, reikia tai pripažinti, ir kur mūsų yra pakankamai padaryta, bet jie kitaip įsivaizduoja. Tuo tarpu nekalba arba beveik nekalba apie tai, kokia yra lietuvių švietimo padėtis Lenkijoje.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius teigia, kad švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius dar kartą įrodė, jog švietimo sritis biudžeto išlaidų mažinimą sutinka visiškai nepasirengusi. „Seimo daugumai nusprendus 2012 m. sumažinti išlaidas švietimui 4 proc., ministras G. Steponavičius pasiūlė visą išlaidų mažinimo naštą perkelti į rudenį. Tai reiškia, kad metų pabaigoje reikės atleisti daugybę mokytojų, jungti klases, uždaryti kai kurias mokyklas.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį išaiškinus, kad tam tikros aukštųjų mokyklų valdymą ir studentų finansavimą apibrėžiančios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, šis aukštąjį mokslą reguliuojantis teisės aktas turės būti keičiamas iš esmės, teigia Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Gruodžio 23 d. 10 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje (Volano g. 2/7) bus apdovanoti Švietimo raidos scenarijų konkurso laimėtojai. Ministerijos inicijuoto konkurso tikslas – sukurti patrauklią, pritaikomą Lietuvos švietimo ateities raidos viziją, kurioje būtų nustatytos aktualios švietimo raidos kryptys. Konkursas skatino įsitraukti visuomenę į švietimo politikos formavimą, projektuoti savo krašto švietimo raidą, strategiškai mąstyti apie Lietuvos švietimo dabartį ir ateitį.

Šiauliuose nerimsta aistros dėl miesto valdžios parengto taupymo bei mokyklų uždarymo plano, kuris skaudžiai kirs ir jau kerta per švietimo, vaikų ugdymo įstaigas. Visi, kurie prieštarauja parengtam taupymo planui, sulaukia aštrios kritikos, net melo ir šmeižto. Vienas iš nedaugelio, nebijantis pasakyti savo nuomonės dėl taupymo plano ir nepritariantis jam – Seimo narys socialdemokratas Valerijus Simulik – neseniai sulaukė viešos keletos „iškilių“ politikų kritikos.

Skylėtos Šiaulių miesto biudžeto kišenės kitąmet bus lopomos ir atleidžiant žmones, ir branginant darželius ir neformaliojo ugdymo paslaugas. Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, šios priemonės leis miesto biudžeto deficitą sumažinti apie 17 milijonų litų, tačiau nepaisant taupymo, miesto išlaidos 2012 metais vis dar 20 milijonų didesnės nei pajamos. Keletą metų pernelyg plačiai gyvenusios savivaldybės bandymus taupyti labiausiai pajus šiauliečiai, turintys vaikų.

Antradienį švietimo darbuotojų profesinės sąjungos  prie Švietimo ir mokslo ministerijos surengė mitingą. Per 400 mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų iš visos Lietuvos  išreikškė pyktį dėl ministerijos nenoro tartis ir ketinimų mažinti švietimo finansavimą. Švietimo darbuotojai pasigenda dialogo su valdininkais ir pagarbos mokytojams praktikams, jų teigimu, daugybė sprendimų yra priimami be jų žinios. Mitingą organizavo Lietuvos švietimo profesinė sąjunga.

Gruodžio 5-6 d. švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Briuselyje vykstančioje ES Konkurencingumo taryboje ir pirmą kartą rengiamame Inovacijų suvažiavime. Pasikvietę žymiausius pasaulio novatorius Europos mokslo ir ūkio politikos strategai diskutuos, kaip įgyvendinti bendrą tikslą Europos Sąjungą paversti inovacijų sąjunga.

Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius. Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus.

Gruodžio 2 d., paaiškėjo pirmosios Finansinio raštingumo olimpiados nugalėtojai. I-IV klasių grupėje pergalę iškovojo „Auksinukų“ komanda iš Jonavos Panerio pradinės mokyklos, o V-VIII klasių grupėje - komanda „Alkana piniginė“ iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos. Olimpiados finale dėl garbingo titulo ir 3000 litų klasės svajonės įgyvendinimui dviejose amžiaus grupėse rungėsi 12 komandų. Iš viso olimpiadoje dalyvavo daugiau kaip šimtas 1-8 klasių iš skirtingų Lietuvos miestų.

Įtakingo savaitraščio „The Economist“ šių metų rudenį paskelbtame straipsnyje Lietuvos švietimas minimas tarp šalių, padariusių didžiausių pažangą 1995–2007 m. Pasaulio šalių (regionų) dešimtuke atsidūrėme 8 vietoje. McKinsey, tarptautinės vadybos konsultacinės kompanijos, konsultuojančios verslo įmones, vyriausybes ir organizacijas, konsultantai pateikė įvertinimą, kurių šalių švietimo sistemos per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Gruodžio 2 d. minimas vienos iš garbingiausių Kauno švietimo įstaigų jubiliejus. Mokykla darbininkų vaikams Jono Jablonskio gimnazijos istorija prasidėjo 1930 m. rugsėjo 8 d., kada Kauno savivaldybei skyrus lėšų buvo pasirašytas aktas dėl mokyklos darbininkų vaikams statybos. Pirmieji mokslo metai prasidėjo 1937 m. rugsėjo 1 d., tų pačių metų spalį mokyklai buvo suteiktas Jono Jablonskio vardas.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Briuselyje dalyvauja ES Tarybos (švietimas, jaunimas, kultūra ir sportas) posėdyje. Jo darbotvarkėje – aukštojo mokslo modernizavimo, jaunimo judumo, veiksmingo švietimo finansavimo krizės laikotarpiu, suaugusiųjų mokymosi atnaujinimo klausimai.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.

Lietuvos lenkai reikalauja atšaukti kai kurias naujojo Švietimo įstatymo nuostatas ir grasina savo vaikų nebeleisti į mokyklas. Esą, tokio žingsnio Lietuvos lenkus paskatino imtis tai, kad iki šiol specialiuose dvišalės darbo grupės posėdžiuose dėl švietimo susitarti nepavyko. „Iki šiol, kaip reikalavome ir prašėme, nebuvo atsižvelgta į mūsų prašymus.

Šį rudenį pradėjo veikti visi studijų mechanizmai, garantuojantys nemokamą mokslą gerai  besimokantiems studentams. Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas ir pasiekę aukštų akademinių rezultatų palyginti su bendru kurso vidurkiu po dvejų studijų metų galėjo gauti krepšelį arba finansinę kompensaciją, prilygstančią įmokos už mokslą dydžiui.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir J.E. Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Radek Pech pasirašė Lietuvos ir Čekijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo, jaunimo reikalų ir sporto srityse. „Ši sutartis – svarbus teisinis instrumentas plėtojant mokslo tarptautiškumą, akademinius mainus – kartu stiprinant mokslo jėgas prieš globalaus pasaulio iššūkius, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Su vizitu į Lenkijoje viešinti Prezidentė D. Grybauskaitė pabrėžia, kad Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms. „Tai matydama Lietuvos valdžia pirmąkart skiria tiesioginę paramą lietuviškoms mokyklos Lenkijoje – 350 tūkstančių litų“, – pabrėžė Prezidentė D. Grybauskaitė. Lenkijos lietuviai informavo Prezidentę apie sudėtingą lietuvių mokyklų padėtį Lenkijoje.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę. Jų manymu, pakaktų Seimo sprendimo. O artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviai jau norėtų balsuoti internetu. Jie taip pat pasigenda mokymo priemonių bei metodikos, kaip mokyti kalbos lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie anksčiau niekada nekalbėjo lietuviškai.

Lietuvoje lapkričio 16–18 dienomis lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas. Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimu ketinantis domėtis ESBO pareigūnas susitiks su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, ministerijų ir institucijų, atsakingų už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, vadovais, tautinių mažumų atstovais.

Tūkstančiai studentų trečiadienį Londone išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybės švietimo politiką, praneša agentūra AFP. Didžiosios Britanijos sostinės gatvėmis protestuotojus lydėjo gausios saugumo pajėgos. Demonstrantai skandavo: „Nemažinkite lėšų švietimui“. Protestas buvo nukreiptas prieš planuojamus „apkarpymus“ universitetams bei 2012 metais numatytą drastišką mokesčių už studijas didinimą. Šiuo metu mokestis už mokslą yra vidutiniškai 3 tūkst. 300 svarų (4 tūkst.

Šiaulių valdžia biudžetinių įstaigų vadovams kitais metais nurodė diržus susiveržti 25 – 40 procentų stipriau. Mažės darbuotojų atlyginimai, didės mokesčiai ir rinkliavos. Tačiau jau stiprėja ir protestų balsai. Pirmieji garsiaus prabilo mokyklų vadovai.

Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų.

Jau kelinti metai Lietuvoje tęsiasi keista diskusija apie mokslo ir aukštųjų universitetinių mokyklų vaidmenį. Nuomones, bet, deja, ne faktus ir argumentus, dėsto save vadinantys politikais, lyderiais, visuomenės veikėjais. Patys mokslininkai šioje diskusijoje retokai pasirodo ir dar rečiau yra išgirstami.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

Sudaryti palankesnes sąlygas asmens mokymuisi visą gyvenimą, priimti mokinį tokį, koks jis yra, su savo savitumais ir skirtingumu, žvelgti į tą skirtingumą kaip į privalumą, organizuoti ugdymą taip, kad mokyklos nebūtų izoliuotos, o bendradarbiautų ir dalytųsi mokiniais, ugdyti mokytojus – lyderius, mokyklose daugiau dėmesio skirti itin gabiems mokiniams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų, į mokyklos veiklą labiau įtraukti tėvus ir pasitelkti menininkus – tokios pagrindinės mintys buvo išsak...

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje vyko Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos (NKMA) konferencija. Įstaigos direktorius Vytautas Bigaila pasveikino kolegas po vienintelės tokios mokyklos Alytuje stogu, pasidžiaugė neseniai minėtu jubiliejumi ir jį ženklinančiu Eglės Vėlaniškytės paveikslu, vaizduojančiu šv. Benediktą, kurį padovanojo tėvų bendruomenė.

Lenkijos lietuviai, kaip žadėta, pirmadienį neišgirdo Lenkijos švietimo ministerijos atsakymo, kaip bus keičiamas tautinių mažumų mokyklų finansavimas.

Penktadienio vakarą Vladimiras Chikvadzė išklausė mokytojų ir mokinių problemas, žadėjo padėti jas išspręsti ir pagalvoti apie alternatyvas, kurios padėtų rusų mokyklų mokiniams nepamiršti savo šalies istorijos ir kultūros. Į Rusijos ambasadą atvyko 21 moksleivis pirmų vienuoliktų klasių,  jų mokytojai. Svečių laukė  vaisiais ir saldumynais padengtas stalas,  dovanos bei  sveikinimo kalbos.

Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuvą...

Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuv...

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spalio 21 d. dalyvaus  Šiauliuose rengiamos Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje, kuriame bus aptariami ekspertų grupės parengti  pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo.

Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės išvados dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo sukėlė audringą visuomenės ir akademinės bendruomenės reakciją. Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas įsitikinęs, kad sprendimas, jog Kaune ir Vilniuje turi likti tik po vieną universitetą, yra ne tik nepagrįstas, bet ir keliantis nerimą. „Visko esu matęs, bet išgirdęs tokią žinią pradėjau nerimauti ne tik dėl universitetų, bet ir dėl Lietuvos, kaip valstybės išlikimo.