švietimas

„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.

Trečiadienį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rima Baškienė Seime pasirašė memorandumą ,, Dėl optimalaus Lietuvos švietimo finansavimo ir dėl saugios aplinkos švietimo įstaigose“. Pasirašyti atėjo ne visi Tačiau šia proga surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad ne visi, žadėjusieji pasirašyti Seimo nariai skuba tai padaryti.

Žinių radijas Vienos didžiausių Kinijos advokatų kontoros partnerė dr. Shujing Sui verslininkams, norintiems investuoti Kinijoje, pataria gerai susipažinti su kultūriniais, švietimo, mentaliteto skirtumais. Kitokiu atveju, pašnekovė tikina, gali kilti nesusipratimų dėl nepagrįstų lūkesčių. „Jeigu jūs norite investuoti Kinijoje, tai patarčiau būti kantriems, nes komunikuojant su kinų partneriais tikrai reikia labai daug kantrybės.

Įsibėgėjant brandos egzaminų sesijai, apie įsisenėjančias problemas švietimo sistemoje vis dažniau kalba ir abiturientai, ir jų mokytojai. Prie egzaminų užduočių palinkę dvyliktokai griebiasi už galvų, nes sako nebespėjantys pavežti perkrauto ugdymo programų vežimo.

Mindaugas LAURINAITIS Dienraštis „Šiaulių naujienos“ tęsia straipsnių ciklą, skirtą Šiauliams. Per pastaruosius keletą metų miestas jaučia gyventojų mažėjimo pasekmes – jaunimas išvyksta į sostinę arba emigruoja į užsienio šalis, lieka tik vyresnio amžiaus šiauliečiai. Ar Šiauliai – vis dar vienas iš šalies didmiesčių, o gal tik provincija, kaip neretai mėgsta pabrėžti sostinės gyventojai.

Šią savaitę Vilniuje Edukologijos universitete vyko švietimo bendruomenės forumas „XXI a. mokykla: mokymasis tiriant“. Jo metu buvo pristatyti naujausi nacionaliniai ir tarptautiniai moksleivių įgūdžių tyrimai, gvildenamas „Z“ kartos fenomenas, diskutuojama apie tai, kokia turi būti XXI amžiaus mokykla, ir ar joje vis dar tinkami naudoti tradiciniai mokymo metodai.

Vydas Gedvilas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Tai, kad švietimo srityje turime daug problemų – akivaizdu. Nieko nauja ir jokia paslaptis. Tačiau bent jau mane asmeniškai kartas nuo karto nemaloniai nustebina žinios apie problemas aukštojo mokslo sektoriuje. Ten, kur tų problemų, atrodytų, turėtų būti bent kiek mažiau. Ar bent jau ne tokių, apie kokias atvirai pasakoja kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai. Pabrėšiu – kai kurių. Tikrai ne visų.

Šeštąjį kartą rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) svetur gyvenančius tautiečius trumpam sukvies į Lietuvą. Š.m. liepos 7 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje pasaulio lietuviai aptars ekonomikos ir visuomenės pažangą per paskutiniuosius metus bei kartu ieškos kelių į spartų ir sėkmingą šalies augimą globalioje rinkoje. Pagrindinės šių metų forumo temos – verslas ir ekonomika bei švietimo politika.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

Karolis Birgilas / Ekonomika.lt Martinas Cooperis 1973 metais su savo komanda pasauliui pristatė pirmąjį mobilųjį telefoną „Motorola Dyna TAC“. Aparatas kainavo beveik 4 tūkst. JAV dolerių, o kalbėti juo buvo galima pusvalandį. Tiesa, tai nebūtų buvusi pati lengviausia užduotis, nes telefonas svėrė daugiau nei kilogramą. Vėliau įrenginio svoris buvo sumažintas perpus, o bateriją visiškai įkrauti užtrukdavo 10 valandų.

Kovo 10–17 d. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, bus minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ji bus gausi vaikams skirtų renginių: paskaitų, viktorinų ir ekskursijų. „Su vaikais apie pinigus reikia kalbėti nuo mažų dienų, kad paaugę jie turėtų daugiau gebėjimų išmintingai tvarkyti finansus, – sako Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Parlamentarė nori, kad į įstatymą būtų įtrauktas straipsnis apie lytinį ugdymą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo mokyklose įvesti lytinį ugdymą. Ji parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Švietimo įstatymo pataisos projektą dėl lytinio ugdymo mokyklose.

Lietuvoje prasidėjo Saugesnio interneto savaitė. Jos metu organizuojami renginiai ir vykdoma šviečiamoji veikla, kuri atkreips jaunų bei suaugusių interneto vartotojų dėmesį į saugumą internetinėje erdvėje, pranešė asociacija „Langas į ateitį“. Pasak jos atstovų, projektui pradėti pasirinkta Saugesnio interneto diena, kurią mini net 65 pasaulio šalys.

Lenkijos Seimo narė Agnieszka Pomaska sukritikavo prastą Didžiosios Britanijos švietimo sistemą ir teigia, kad dabar Britanijoje jos tautiečiai nebesiima prasčiausių žemės ūkio darbų, kaip tai darydavo prieš dešimt metų, o konkuruoja su gerai apmokamais viduriniosios klasės profesionalais, nes yra geriau išsilavinę nei britai.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prie miestų esančios sodininkų bendrijos daug kur yra tapę miestų tąsa. Tačiau soduose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie yra nevisateisiai miestų gyventojai, nors moka visus mokesčius – kaip ir kiti. Aplinkos ministerija siūlo keisti teisės aktus ir parengė rekomendacijas, kaip pertvarkyti sovietmečiu įsteigtas bendrijas. Pavilnio sodininkų bendrija „Švietimas“ priklauso Vilniaus miestui. Pusė sodininkų čia gyvena nuolat.

Trylika metų Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvena kosmonautai, CERN greitintuvuose atkartojame pirmuosius Visatos susikūrimo momentus ir dėl maisto trūkumo kiekvienais metais miršta 3,1 milijono vaikų iki penkių metų amžiaus. Kas dešimt sekundžių po vieną vaiką. Kas čia per nesąmo-nė? „Jungtinių Tautų pasaulio maisto programos duomenimis, šiandien užauginame tiek maisto, kiek užtektų visiems žmonėms. Mes turime sočiai maisto! Daugiau nei po 2100 kilokalorijų kiekvienam per dieną.

Vytautas Gapšys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Neseniai moksliniais tyrimais įrodyta, kad skaitantys tekstus planšetiniuose kompiuteriuose perskaito daugiau, nei skaitantys tradicines knygas ir spaudą. Tačiau mokykloje planšetinis kompiuteris atstoja ne tik knygą, bet ir mikroskopo akutę, sakoma parodos „Mokykla 2013“ rengėjų pranešime.

Savaitgalį minėjome vieną didžiausių studentiškų švenčių – Tarptautinę studentų dieną, vis dėlto šventės lieka šventėmis, o politinėje erdvėje netyla kalbos dėl vieno opiausių – aukštojo mokslo finansavimo – klausimų. Viešoje erdvėje vis dažniau girdime įvairių nuomonių ir pasisakymų apie tai, kaip reikėtų ir derėtų reformuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.

Kaip atrodo Lietuvos mokykla šiandien? Kokiais priemonėmis naudojasi moksleiviai? Daugelį jų dar prieš kokių 10 metų buvo sunku net įsivaizduoti. Jūsų dėmesiui – 10 faktų, kurių greičiausiai nežinojote, apie šiuolaikinę mokyklą.   1. Klasėse – interaktyvi veikla Mokykloms yra nupirkta įvairių priemonių už daugiau kaip 143 mln. litų: daugiau kaip 700 šalies mokyklų gavo kompiuterių, interaktyvių lentų ir kitų mokymo priemonių.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasveikino Vilniuje lapkričio 5-7 d. vykstančią tarptautinę informacinių ir ryšių technologijų (IRT) politikos konferenciją „Skaitmeninės ekonomikos formavimas ES bendrojoje rinkoje“. Konferencijos metu diskutuojama apie skaitmeninės erdvės ES formavimo iššūkius, bendrą šalių IRT politiką, informacinės visuomenės aktualijas.

Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atsilaisvinusios mokinio krepšelio lėšos lieka švietime ir bus paskirstytos savivaldybėms. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu Vyriausybė šiandien pritarė Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimams. Mokinių skaičius padidėjo 9 savivaldybėse, ir joms papildomai bus skiriama trūkstama suma – 5 mln. Lt su ugdymu susijusioms išlaidoms padengti. Likusi sutaupyta mokinio krepšelio dalis – 3 mln.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Gali būti, kad didžiausi mūšiai dėl kitų metų biudžeto dalybų vyks tarp valdančiosios koalicijos partnerių? Apei tai – žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. - Pone ministre, apie kitų metų biudžetą nėra ką daug diskutuoti: jis gana padorus, finansinė drausmė užtikrinta, nes pajamos auga, deficitas mažėja.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2012–2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė 27,4 procento šalies vaikų, vadinasi, per 70 proc. vaikų nėra užimti po pamokų.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pagal įvairius savivaldybės veiklą apibūdinančius rodiklius, šiemet geriausiai įvertinta Panevėžio miesto sveikatos priežiūros sistema, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Lietuvos savivaldybių tyrimo vadovas Laurynas Rekašius. O švietimo srityje pirmauja Vilniaus miestas. „Mokiniai nesėdi pustuštėse klasės, kurioms šildyti išleidžiama daugiau lėšų negu mokytojų atlyginimams.

„Jei gali ir po mirties padėti – tai padėk“ – šie Irenos Matijošaitienės žodžiai paskatino artimuosius įkurti donorystės idėją puoselėjantį fondą, kuris šiandien pradeda pirmąją švietėjišką akciją. Spalio 12 –ąją Organų donorystės ir transplantacijos dienos proga bus pristatyta pirmoji Irenos Matijošaitienės donorystės fondo švietėjiškoji žinia. Piliečiai išvys pirmuosius donorystės idėją propaguojančius lauko stendus – čia pateikiama informacija, kiek žmonių laukia organų transplantacijos.

Spalio pirmąją Kelmės kultūros centro darbuotojai rengia „Tylųjį koncertą“. Tai savotiška protesto forma prieš kultūros darbuotojų socialinių poreikių ignoravimą. „Nors visi šalies aukščiausi politikai ir valdžios atstovai tikina, kad kultūra yra prioritetinė šalies sritis, tačiau vis nesiryžta vykdyti savo įsipareigojimų ir pažadų padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus.

2012–2013 mokslo metais neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankė apie 102 440 arba 27,4 proc. šalies vaikų, rodo Švietimo informacinių technologijų centro duomenys. Vadinasi, likę maždaug 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja užklasinėse veiklose, ugdančiose aktyviems ir sėkmingiems visuomenės nariams reikalingas kompetencijas, tenkinančiose pažinimo ir saviraiškos poreikius.

Per 20 metų švietimo srityje nuolat reformuojama viskas – vertinimai, egzaminavimai, karpomas mokyklų tinklas. Kada baigsis eksperimentai? Prieš du dešimtmečius kalbėta apie tautinę mokyklą, buvo net jos samprata. Vėliau paaiškėjo, kad tautiškumas nebėra madingas, tad jo mokyklose, ko gero, mažiau nei sovietmečiu.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nesantaikos draskomo Somalio vyriausybė savo valdomose teritorijose imasi masinės raštingumo programos. Vos 40 procentų raštingų gyventojų turinti valstybė į mokyklas pasiųsti žada bent 1 mln. vaikų. Somalį du dešimtmečius draskė įvairių gaujų karai, per tą laiką švietimo sistema subyrėjo į šipulius. Mokyklą lanko tik keturi iš dešimties vaikų. Tai vienas blogiausių rezultatų pasaulyje.

Ekspertai perspėja, kad jau po kelerių metų pirmokėlių tėvai turės gerokai paplušėti, kad savo vaikui rastų vietą mokykloje. Taip įvyks todėl, kad dėl didelio gimstamumo ir imigracijos daugelis mokyklų bus perpildytos, perspėja Vietos valdžios institucijų asociacija (LGA), kuria remiasi Britanijos spauda.

Ketvirtadienį Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais sutarta, jog kitąmet bus skiriama lėšų formaliojo švietimo mokyklų tinklo pertvarkai, o tai suteiks galimybę išlikti kaimo mokykloms.   „Remdamasi Vyriausybės programa, Švietimo ir mokslo ministerija parengė mokyklų tinklo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išsaugoti galimybę vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą arčiau namų“, – sakė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kritikuoja studentų paskolų sistemą. Jis taip pat teigia, kad nuo 2015 metų gali būti pakeistas studijų finansavimas iš valstybės biudžeto. Kaip rašo "Lietuvos žinios", viceministro požiūriu, dabartinė studentų kreditavimo sistema milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo metu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų. "Pirma, valstybė 100 proc.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kandidatų į Aukštojo mokslo tarybos narius konkursą. Kandidatus gali siūlyti mokslo ir studijų institucijos, asociacijos, įstaigos, įmonės ir fiziniai asmenys, kandidatai taip pat gali siūlytis patys.

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininku Eugenijumi Jesinu ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi ir aptarė švietimo finansavimo klausimus. Susitikime švietimo profsąjungų atstovai teigė esą sunerimę dėl lėšų, kurias gali tekti grąžinti į biudžetą, nes sumažėjo mokinių skaičius.

 Vilniuje trečiadienį ES švietimo ir mokslo ministrai diskutavo, kaip išspręsti Europos galvosūkį: užpildyti 2 mln. laisvų darbo vietų, kurios atsivėrė Europos rinkoje, nepaisant rekordinio nedarbo lygio. „Turėdami didžiulį nedarbo lygį ES, tuo pačiu metu mes turime apie 2 mln. neužpildytų darbo vietų, turime Europoje 700 tūkst. neužpildytų darbo vietų IT sektoriuje“, – žiniasklaidai kalbėjo Lietuvos švietimo ministras Dainius Pavalkis.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nepagrįstai nuvertina socialinius mokslus, savo pasisakymais klaidina abiturientus kuria nereikalingą įtampą. Taip teigiama kreipimesi į ministrą, kurį pasirašė Lietuvos sociologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Arūnas Poviliūnas ir Lietuvos politologų asociacijos prezidentas dr. Liutauras Gudžinskas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą ES ekonomikos augimui. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras akcentavo sėkmingą ir spartų naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir sklandų bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą.

Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nerimstant gyventojų protestams Arabų pasaulyje, anot politologų, kiek netikėtai jie apėmė ir Braziliją. Birželį prasidėję gyventojų protestai dėl dvidešimčia sentavų pabrangusių viešojo transporto bilietų išaugo į protestus prieš korupciją, ekonominę nelygybę, prastą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą bei žemą paslaugų kokybę. Ekspertai sako, kad blogiausia, jog maždaug 2 mln.

Liūdna žinia pasiekė „Tėviškės šviesą“ iš Punsko valsčiaus: valsčiaus vietos taryba nusprendė nuo rugsėjo 1-osios uždaryti dvi lietuviškas mokyklas – Navinykų ir Pristavonių. Navinykų mokykloje veikė 1–6 klasės, joje mokėsi daugiau kaip 20 mokinių, o Pristavonių mokykloje – 1–3 klasės, kurias lankė 7 mokiniai. Žinia sujaudino viso pasaulio lietuvius. Juk minėtų kaimų vaikai gyvena Lietuvos etninėse žemėse, kurias klastingai, sulaužiusi Suvalkų sutartį, okupavo Lenkija.

Lietuvos švietimo įstaigų lėšos 2012 m. sudarė 5,7 mlrd. litų, iš jų 4,6 mlrd. litų skirta iš valdžios sektoriaus ir 1,1 mlrd. litų gauta iš šalies ir užsienio fizinių ar juridinių asmenų, remdamasis švietimo įstaigų statistinių tyrimų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2012 m. švietimo įstaigų lėšos, palyginti su 2011 m., sumažėjo 1 procentu (72,7 mln. Lt). Valdžios sektoriaus lėšos švietimo įstaigoms, 2012 m. sudariusios didžiąją dalį (80 proc.

Šiandien, birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos švietimas — šalies prioritetas ir jo identifikavimo bei įteisinimo problemos“, kurią kartu su Lietuvos švietimo įstaigų profesine sąjunga bei Lietuvos švietimo profesine sąjunga organizavo Seimo Darbo partijos frakcija. Konferencijoje buvo aptariamos švietimo įstaigų finansavimo problemos ir jų poveikio ugdymo procesui klausimai, taip pat kalbama apie darbo sąlygų įtaką socialiniam pedagogų statusui.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis antradienį išsaugojo postą, tačiau atmosfera parlamente nė nebando vėsti. Nauju opozicijos taikiniu, ko gero, gali tapti švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bent jau taip galima spėti skaitant klausimus, į kuriuos atsakyti ministrą prašo Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks, kad jau nuo šio rugsėjo dėl mažėjančio mokinių skaičiaus nepanaudoti mokinio krepšelio pinigai liktų švietimo reikmėms, o šiam tikslui skiriamos biudžeto dotacijos apimtys nemažėtų. "Tai leistų išsaugoti mažesnes mokyklas kaimo vietovėse, amortizuoti lėšų trūkumą klasių komplektams išlaikyti, padidinti pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimą bei atlikti kitus būtinus pakeitimus", - trečiadienį pranešė ŠMM.

Briuselyje vykusiame ES Konkurencingumo tarybos posėdyje Dainius Pavalkis susitiko su Latvijos ir Estijos švietimo ir mokslo ministrais Vjačeslavu Dombrovskiu ir Jaak Aaviksoo bei pakvietė Baltijos šalis glaudžiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų srityje. „Pradedame naują Baltijos šalių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje etapą, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.

Tik pradėję dairytis darbo absolventai susiduria su pagrindine kliūtimi: darbo pasiūlymų yra, tačiau siūlomos veiklos sritys neturi nieko bendro su įgyta profesija. Teigiamų pokyčių būtų galima tikėtis tik švietimo institucijoms bei valdžios atstovams pradėjus tikslingai bendradarbiauti. Tuo įsitikinęs Raimondas Koreiva, Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius.

Visiems pažįstamas moksleivius ir studentus apimantis nerimo prieš egzaminus jausmas. Kai kuriems šiokia tokia įtampa yra naudinga, skatina labiau stengtis, greičiau atlikti užduotis. Kitiems, net ir puikiai išmanant reikiamą dalyką, atvirkščiai – gali tapti rimta kliūtimi tiek studijų metu, tiek, neišmokus suvaldyti baimių, ir profesinėje veikloje. Šiandien suvaldyti nerimą gali padėti ir švietimo įstaigos.

Savivaldybėms reikėtų leisti pačioms spręsti, kurias ilgąsias gimnazijas palikti, o kurias uždaryti, jeigu jos nesurenka būtino skaičiaus vaikų, mano konservatorius Jurgis Razma. Jis parengė ir įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo sudaryti galimybę savivaldybėms nesivadovauti Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, o tik į jas atsižvelgti.